Pilvo skausmas nėštumo metu: priežastys ir sprendimai

Pilvo skausmas nėštumo metu, ypač per pirmąjį trimestrą, yra dažnas moterų nusiskundimas. Nėščiosios pilvo skausmo diferencinė diagnostika gali būti ypač sudėtinga, nes pykinimas, vėmimas ir pilvo skausmas kartais gali būti ir normalios nėštumo eigos dalis. Besiplečianti gimda gali dislokuoti kitus pilvo ertmės organus, o anemija bei leukocitozė dažnai pasitaiko esant normaliam nėštumui ir nebūtinai reiškia kraujo netekimą ar infekciją. Egzistuoja daugybė pilvo skausmą sukeliančių būklių, kurios yra būdingos ir susijusios tik su nėštumu.

Dažnos pilvo skausmo priežastys nėštumo metu

1. Embriono implantacija

Normali embriono implantacija gimdos gleivinėje gali būti susijusi su nestipriais, protarpiniais spazmais (jaučiamais apatinėje pilvo dalyje) trunkančiais 1 ar 2 dienas bei menku implantaciniu kraujavimu. Kraujavimas dažniausiai būna labai nestiprus, jis pasireiškia tarp 6 ir 12 dienos nuo numanomos pastojimo datos - dažniausiai tuo laiku, kai tikimasi kitų mėnesinių.

2. Ektopinis nėštumas

Ektopinis nėštumas yra dažniausia priežastis, lemianti moterų mirtingumą pirmojo nėštumo trimestro metu. Jis vystosi, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi ir vystosi ne gimdos ertmėje. Dažniausios ektopinio nėštumo priežastys yra kiaušidžių, kiaušintakių ar gimdos anatominės anomalijos, tačiau iki 95% ektopinių nėštumų išsivysto kiaušintakyje. Dažniausiai pasitaikančios ektopinio nėštumo lokalizacijos. Ektopinis nėštumas įtariamas jei yra teigiamas nėštumo testas, padidėjęs žmogaus chorioninio gonadotropino kiekis kraujyje, bet neatitinkantis amenorėjos laiko. Nustatytas ektopinis nėštumas - tai urgentinė būklė, nes yra didelė kiaušintakio plyšimo ir kraujavimo grėsmė. Kai echoskopuojant nustatomas ektopinio nėštumo dydis neviršija 3 cm, kiaušintakis nėra plyšęs ir moters hemodinamika stabili, vis plačiau taikomas konservatyvus medikamentinis gydymas metotreksatu.

3. Persileidimo grėsmė

Bet kokio pobūdžio vaginalinis kraujavimas ar gimdos kaklelio konsistencijos pokyčiai, ypač ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, gali būti susiję su persileidimo grėsme. Moterims savaiminis abortas paprastai pasireiškia kraujavimu, audinių pasišalinimu iš gimdos bei pilvo skausmu. Gydymo taktika priklauso nuo savaiminio persileidimo eigos. Jei įvyksta visiškas savaiminis abortas, papildomas gydymas gali būti ir nereikalingas. Kartais gali prireikti medikamentinio gydymo misoprostoliu, o labiau komplikuotais atvejais ir chirurginės intervencijos.

4. Kiaušidės cista

Kiaušidės cista - tai ertminis darinys, pripildytas ląstelių sekreto. Kiaušidžių cistos nėščiosioms pasitaiko maždaug 1 iš 1000 atvejų. Didelės cistos nėštumo metu gali plyšti ar nulemti kiaušidės apsisukimą, sukeldamos stiprų pilvo skausmą bei padidindamos persileidimo ar priešlaikinio gimdymo tikimybę. Jei diagnozuotos didelės (daugiau nei 6-8 cm) kiaušidžių cistos per keletą savaičių savaime nesumažėja, indikuotinas chirurginis gydymas. Tinkamiausias laikas operacijai - antras nėštumo trimestras, apie 14-16 nėštumo savaitę.

5. Kiaušidės apsisukimas

Kiaušidės apsisukimas yra reta, tačiau grėsminga ir urgentinė ūmaus pilvo skausmo priežastis. Kiaušidei apsisukant apie savo kraujagyslinę ašį pirmiausia sutrikdoma limfos ir veninio kraujo apytaka, o vėliau sutrinka ir arterinė kraujotaka. Kiaušidės apsisukimas moterims kurkas dažniau įvyksta būtent nėštumo metu. Sveika kiaušidė apsisuka retai - gerokai dažniau apsisuka patologiškai (dėl cistos) padidėjusi kiaušidė. Kairiosios kiaušidės mobilumas yra ribotas dėl šalia esančios riestinės žarnos, tad du trečdaliai visų kiaušidės apsisukimų pasitaiko dešinėje. Ši būklė pasireiškia ūmiu, labai stipriu ir nuolat progresuojančiu pilvo skausmu ir turi būti nedelsiant gydoma operaciniu būdu atkuriant normalią kiaušidės kraujotaką.

6. Gimdos lejomiomos (miomos)

Gimdos lejomiomos, gerybiniai gimdos sienos augliai, nustatomos apie 20% reprodukcinio amžiaus moterų. Dauguma gimdos miomų yra mažos bei asimptominės, tačiau didelės miomos gali spausti kitus dubens organus bei sukelti skausmą ar patologinį kraujavimą iš gimdos.

7. Apendicitas

Apendicito dažnis nenėščių moterų bei nėščiųjų tarpe nesiskiria ir gali išsivystyti bet kuriuo nėštumo trimestru. Apendicitas yra dažniausia neakušerinė ūmaus pilvo skausmo priežastis nėštumo metu, pasitaikanti 1 iš 1500 visų nėštumų.

8. Tulžies pūslės akmenligė

Moterys, lyginant su vyrais, turi dvigubai didesnę tulžies akmenligės išsivystymo riziką. Nėštumo metu pasikeitusi hormonų pusiausvyra šią riziką padidina dar labiau. Tulžies pūslės akmenligės sukeltas cholecistitas pasireiškia ūmiu skausmu po dešiniuoju šonkaulių lanku, kuris yra lydimas pykinimo bei vėmimo. Šios būklės diagnostikoje nepaprastai reikšmingas yra ultragarsinis tyrimas, kurio jautrumas siekia daugiau nei 95%.

9. Šlapimo takų infekcijos (ŠTI)

Šlapimo takų infekcijos dažniausiai pasitaiko būtent nėštumo metu dėl pokyčių, įvykstančių šlapimo takuose. Gimda mažajame dubenyje yra lokalizuota už šlapimo pūslės. Gimdai didėjant nėštumo metu gali sutrikti šlapimo nutekėjimas iš šlapimo pūslės, o susilaikantis šlapimas yra svarbus šlapimo takų infekcijos predisponuojantis veiksnys. Dažniausi šlapimo takų infekcijos simptomai yra pilvo skausmas virš gaktinės sąvaržos, dizurija, skubus ir dažnas noras šlapintis. Prasidėjus minėtiems simptomas ir laboratoriniais tyrimais patvirtinus infekciją būtina paimti šlapimo pasėlį ir pradėti gydymą antibiotikais.

10. Apvaliojo raiščio skausmas

Apvalusis raištis fiksuoja gimdą dubenyje, o jai didėjant nėštumo metu apvalusis raištis įsitempia. Dėl nervinių skaidulų dirginimo įsitempiant apvaliajam raiščiui gali atsirasti pilvo skausmas, ypač atliekant staigesnius judesius.

11. Nėščiųjų pykinimas ir vėmimas (NPV)

Nėščiųjų pykinimas ir vėmimas skirstomas į:

• Lengvas: pykina ne nuolat, vemiama 3-4 kartus per dieną.
• Vidutinis: vėmimas vargina beveik nuolat, vemiama apie 10 kartų per dieną, nuolat teka seilės (ptializmas), krinta svoris (netenkama apie 5 proc. kūno svorio).
• Sunkus: vemiama ne mažiau kaip 10 kartų per parą ir dienomis, ir naktimis, net nevalgius, nuolatinis pykinimas ir seilėtekis (seilės tąsios, tirštos), nėra apetito, netenka daugiau nei 5 proc. iki nėštumo buvusio svorio (gali netekti ir daugiau kaip 10 proc.), vystosi ketozė. Elektrolitų disbalansas (netenkama elektrolitų: kalio, natrio, chloro, magnio), dehidratacija (oda sausa, šerpetoja, liežuvis apsinešęs), sutrinka medžiagų apykaita (metabolinė acidozė). Temperatūra padidėja iki 38 °C, dažnas pulsas (iki 110 k./min.), ryški hipotonija, oligurija, šlapime randama baltymo, iš burnos jaučiamas acetono kvapas. Nėščioji blogai miega, yra vangi ir apatiška. Jei SNV užsitęsia: išsekimas, lėtėja vaisiaus augimas ir vystymasis. Kartais pasireiškia: gelta, kepenų srities skausmas, traukuliai, odos, gleivinių, tinklainės kraujosruvos, žarnyno nepraeinamumas, psichikos pokyčiai (euforija, kliedesys).

12. Preeklampsija ir eklampsija

Jeigu šie požymiai pasireiškia nėščiai moteriai, kuriai iki nėštumo ar nėštumo metu nustatyta hipertenzija (nėščiųjų hipertezija (po 20 nėštumo sav. du kartus išmatuojamas ≥ 140/40 mm Hg AKS), lėtinė hipertenzija (prieš nėštumą, iki 20 nėštumo sav., ilgiau kaip 6 sav. Lengva preeklampsija. Sunki preeklampsija (užtenka vieno kriterijaus). Eklampsija.

13. Kitos priežastys

• Meteorizmas.
• Dirgliosios žarnos sindromas. Pilvo skausmas su tempimo jausmu apatinėjė pilvo dalyje, spazminis, maudžiantis, kartais panašus į sąrėmį, užeinantis pavalgius, praeinantis pasituštinus ar dujoms išėjus, skausmas pasireiškia kairiojoje klubinėje srityje (gali nebūti taip aiškiai juntama skausmo vieta), sutrikęs tuštinimasis: vidurių užkietėjimas (pasituštinus lieka nevisiško pasituštinimo jausmas), viduriavimas (nedidelis vandeningų išmatų kiekis, kelis kartus per parą, dažniau rytais, tuoj po valgio, susijaudinus) arba abu pakaitomis, daug dujų ir gleivių; taip pat migreninis galvos skausmas, labilus pulsas, nepastovus AKS, prakaitavimas, nuovargis, sutrikęs šlapinimasis, fibromialgijos sindromas (išplitęs viso kūno - sąnarių, raumenų ir nugaros - lėtinis skausmas), sutrikęs miegas.
• Gastritas. Apetito netekimas, pykinimas, vėmimas, raugėjimas, spaudimo pojūtis pilvo viršutinėje dalyje, nemalonus skonis burnoje, dehidratacija ir elektrolitų disbalansas, oda ir gleivinės sausos, blauzdų raumenų skausmas, traukuliai, bendras silpnumas.

Tamsus šlapimas nėštumo metu

Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas fiziologinių pokyčių. Vienas iš jų - šlapimo spalvos pakitimas. Nors šlapimo spalva gali skirtis priklausomai nuo įvairių faktorių, tamsus šlapimas nėštumo metu gali kelti nerimą.

Šlapimo spalvos reikšmė

Šlapimo spalva yra svarbus rodiklis, atspindintis organizmo hidratacijos lygį ir bendrą sveikatos būklę. Normalus šlapimas paprastai būna šviesiai geltonos spalvos, o tai rodo tinkamą skysčių balansą organizme. Tamsesnis šlapimas dažnai signalizuoja apie dehidrataciją, tačiau jis taip pat gali būti susijęs su kitomis medicininėmis problemomis.

Tamsaus šlapimo priežastys nėštumo metu

• Dehidratacija: Dehidratacija yra viena iš dažniausių tamsaus šlapimo priežasčių nėštumo metu. Nėštumo metu moters organizmui reikia daugiau skysčių, kad palaikytų tiek savo, tiek augančio kūdikio poreikius. Jei skysčių suvartojama nepakankamai, šlapimas tampa koncentruotas ir įgauna tamsesnę spalvą.
• Pykinimas ir vėmimas (Hyperemesis Gravidarum): Stiprus pykinimas ir vėmimas, ypač esant Hyperemesis Gravidarum, gali sukelti dehidrataciją ir tamsų šlapimą. Dažnas vėmimas praranda daug skysčių ir elektrolitų, todėl svarbu užtikrinti pakankamą skysčių papildymą.
• Mitybos pokyčiai: Tam tikri maisto produktai ir vitaminai gali paveikti šlapimo spalvą. Pavyzdžiui, didelis kiekis burokėlių, rabarbarų ar vitaminų B grupės gali nudažyti šlapimą tamsiau.
• Šlapimo takų infekcijos (ŠTI): Nėštumo metu moterys yra labiau linkusios į šlapimo takų infekcijas. ŠTI gali sukelti šlapimo spalvos pokyčius, įskaitant tamsų šlapimą, taip pat kitus simptomus, tokius kaip skausmas šlapinantis, dažnas šlapinimasis ir pilvo skausmas.
• Kepenų problemos: Nors rečiau, tamsus šlapimas nėštumo metu gali būti susijęs su kepenų problemomis, tokiomis kaip cholestazė. Cholestazė yra kepenų liga, kuri gali pasireikšti nėštumo metu ir sukelti tulžies rūgščių kaupimąsi organizme. Tai gali paveikti šlapimo spalvą ir sukelti niežėjimą.
• Bilirubino kiekio padidėjimas: Padidėjęs bilirubino kiekis kraujyje gali sukelti tamsų šlapimą. Bilirubinas yra geltonos spalvos pigmentas, gaminamas skaidant eritrocitus. Nėštumo metu kepenys gali patirti didesnę įtampą, todėl gali padidėti bilirubino kiekis.
• Kitos medicininės būklės: Kai kurios kitos medicininės būklės, tokios kaip inkstų ligos, hemolizinė anemija ir raumenų pažeidimai (rabdomiolizė), taip pat gali sukelti tamsų šlapimą.

Ką daryti, jei pastebėjote tamsų šlapimą nėštumo metu?

Jei pastebėjote tamsų šlapimą nėštumo metu, svarbu atkreipti dėmesį į kitus simptomus ir kreiptis į gydytoją. Štai keletas žingsnių, kuriuos galite atlikti:

• Padidinkite skysčių suvartojimą: Gerkite daugiau vandens, arbatos be kofeino, sriubų ir vaisių. Rekomenduojama nėštumo metu išgerti bent 8-12 stiklinių skysčių per dieną.
• Stebėkite šlapimo spalvą: Atkreipkite dėmesį, ar šlapimo spalva normalizuojasi padidinus skysčių suvartojimą.
• Atsižvelkite į mitybą: Įvertinkite, ar jūsų mityboje nėra produktų, kurie gali paveikti šlapimo spalvą.
• Kreipkitės į gydytoją: Jei tamsus šlapimas išlieka arba atsiranda kitų simptomų, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Gydytojas gali atlikti tyrimus, kad nustatytų priežastį ir paskirtų tinkamą gydymą.

Diagnostika ir gydymas

Gydytojas gali atlikti šiuos tyrimus, kad nustatytų tamsaus šlapimo priežastį:

• Šlapimo tyrimas: Šlapimo tyrimas gali padėti nustatyti infekcijas, baltymų kiekį, bilirubino kiekį ir kitas anomalijas.
• Kraujo tyrimas: Kraujo tyrimas gali padėti įvertinti kepenų funkciją, inkstų funkciją ir nustatyti bilirubino kiekį.
• Ultragarsinis tyrimas: Ultragarsinis tyrimas gali būti naudojamas kepenų, inkstų ir šlapimo takų būklei įvertinti.

Gydymas priklauso nuo tamsaus šlapimo priežasties. Jei priežastis yra dehidratacija, gydytojas gali rekomenduoti intraveninius skysčius. Jei priežastis yra infekcija, bus paskirti antibiotikai. Jei priežastis yra kepenų problema, gali prireikti specializuoto gydymo.

Prevencija

Štai keletas patarimų, kaip išvengti tamsaus šlapimo nėštumo metu:

• Gerkite pakankamai skysčių: Užtikrinkite, kad kasdien suvartotumėte pakankamai skysčių.
• Venkite dehidrataciją sukeliančių gėrimų: Apribokite kavos, arbatos ir kitų gėrimų su kofeinu vartojimą.
• Valgykite sveiką maistą: Vartokite daug vaisių ir daržovių, kurie padeda palaikyti hidrataciją.
• Reguliariai lankykitės pas gydytoją: Reguliarūs apsilankymai pas gydytoją padeda stebėti nėštumo eigą ir nustatyti galimas problemas ankstyvoje stadijoje.

Cistitas nėštumo metu

Pavasarį moters organizmas lengvai pažeidžiamas - drauge su stresais, vitaminų stoka ir peršalimo ligomis džiaugtis atėjusia šiluma trukdo dar viena sezoninė problema - cistitas (šlapimo pūslės gleivinės uždegimas). Dėl šios ligos kaltas ne tik šaltas oras. Moteris šlapimo pūslės uždegimas kamuoja daug dažniau negu vyrus. Per gyvenimą maždaug pusė moterų bent kartą suserga cistitu, o kai kurioms liga pasikartoja. Tai lemia šlapimo sistemos organų skirtumai ir išsidėstymas. Moters šlaplė - kanalas, kuriuo iš pūslės teka šlapimas, trumpesnė ir platesnė negu vyrų, todėl mikrobams iš išorės lengva patekti į šlapimo takus. Bet dažniausiai cistitą moterims atneša į šlapimo pūslę patekę tiesiojoje žarnoje nuolat gyvenantys mikroorganizmai - žarnyno lazdelės. Cistitą gali sukelti ir lytiniu būdu perduodamos infekcijos, nes moterų šlaplės anga atsiveria į makšties prieangį, todėl su makšties išskyromis į ją gali lengvai patekti mikrobai ( chlamidijos, trichomonos, mikoplazmos ir kt.). Dažna cistito priežastis - kitų organų ir jų sistemų virusiniai ar bakteriniai uždegimai, ypač netinkamai gydomi. Liga gali atsirasti ir dėl nėštumo periodu sukeltų hormoninių pokyčių, nes silpnėja šlaplės raumenų tonusas, todėl į šlapimo takus lengviau įsiskverbti infekcijai. Nėštumo metu padidėjusi gimda spaudžia šlapimo pūslę, o joje užsilikusiame šlapime gali daugintis bakterijos. Cistitu galima susirgti dėl vaistų, pavyzdžiui, antibiotikų. Ligą sukelia ir kontraceptinės priemonės su spermicidais, nes jos pažeidžia natūralią mikroflorą.

Cistito simptomai

Esant lėtiniam cistitui, negalavimai gali būti vos juntami, bet ūmios ligos požymiai labai intensyvūs. Bene nemaloniausias iš jų - nuolatinis noras šlapintis, nedingstantis, nors šlapimo pūslė ir tuščia, šlapinimasis nedideliu šlapimo kiekiu, taip pat - apatinės pilvo dalies spazminis skausmas ir deginimas. Sergančiai cistitu moteriai gali atsirasti gausių makšties išskyrų, tuomet aišku, kad šlapimo pūslės gleivinės uždegimą sukėlė lytinių organų infekcija.

Ką daryti, jei įtariate cistitą?

Kokia bebūtų cistito priežastis, verta nueiti pas gydytoją, kuris atliks reikiamus tyrimus (paprastai daromas šlapimo ir kraujo tyrimas) ir skirs gydymą pagal moters būklę, amžių bei ligos sukėlėją. O tinkamai gydydamasi, greičiau pasveiksite. Jeigu sergate infekcine ginekologine liga, vargu ar cistitą gerai išsigydysite jos neatsikračiusi. Negydomas arba netinkamai gydomas ūmus cistitas tampa lėtiniu ir vis dažniau kartojasi. Ilgainiui pažeidžiamos šlapimo pūslės sienelės ir gali prireikti daug sudėtingesnio gydymo. Todėl nedera pasikliauti savo žiniomis apie ligą arba vadovautis cistitu persirgusių pažįstamų patirtimi.

Cistito gydymas

Cistitui gydyti skiriami vaistai, slopinantys ligą sukėlusias bakterijas. Ūminis cistitas gydomas 5-7 dienas. Gydytojas gali patarti gerti vaistus nuo skausmo ir spazmų. Reikia daug gerti skysčių, nes su jais pašalinamos bakterijos ir dėl uždegimo susidarančios medžiagos. Padeda, pavyzdžiui, meškauogių lapų, petražolių ir kitų šlapimo išsiskyrimą skatinančių bei uždegimą mažinančių savybių turinčių vaistažolių užpilai, svarainių gėrimai, spanguolių sultys. Vaistinėse galite nusipirkti specialių vaistažolių mišinių, padedančių nuslopinti skausmingus pojūčius šlapinantis. Dėvėkite medvilnines kelnaites ir rinkitės orui laidžius natūralių medžiagų įklotus. Mėnesinių dienomis laikykitės ypatingos higienos. Laiku gydykite bet kurias infekcijas, nes net išplitęs dantų ėduonis tam tikromis sąlygomis gali paskatinti cistitą. Niekada nedelskite šlapintis. Svarbu nuolat ištuštinti šlapimo pūslę, nes joje likusiame šlapime gali daugintis bakterijos.

Ką daryti norint sumažinti pasikartojančių šlapimo takų infekcijų riziką?

• Rekomenduojama vartoti spanguolių ar bruknių sultis arba preparatus, kurių sudėtyje yra proantocianidino.
• Gerti daug skysčių, ypač vandens.
• Dažnai šlapintis.
• Tinkamai valyti išangę.
• Maudytis duše, o ne vonioje.
• Švelniai nuplauti odą aplink makštį ir išangę.
• Kuo greičiau ištuštinti pūslę po lytinių santykių.
• Vengti naudoti purškiamus dezodorantus ar moteriškus produktus genitalijų srityje.

žymės: #Nestumo

Panašus:

• Pilvo skausmas apačioje nėštumo metu: kada nerimauti ir ką daryti?
• Pilvo Skausmas Temperatura Vaikui: Ką Daryti ir Kada Kreiptis į Gydytoją
• Klubų skausmas nėštumo metu: priežastys ir kaip palengvinti?
• Ausies skausmas nėštumo metu: priežastys, gydymas ir patarimai
• Neįtikėtini dietiniai patiekalai vaikams: skanūs, sveiki ir lengvai paruošiami receptai!
• Nepraleiskite! Sužinokite Visus Svarbiausius Didvyžių Socialinės Globos Namų Nuostatus