Nėštumo metu dėl augančio vaisiaus įvyksta daug pokyčių moters organizme. Ne visi pokyčiai yra malonūs, bet guodžia tai, kad jie neamžini. Apie 70 proc. nėščiųjų patiria šiuos požymius. Apatinės nugaros dalies ir dubens skausmai yra dažniausiai pasitaikančios kaulų bei raumenų sistemos problemos nėštumo metu. Tyrimų duomenimis, su šia problema susiduria daugiau kaip 50 proc. besilaukiančiųjų. Skausmas gali atsirasti bet kuriuo nėštumo metu, tačiau dažniausiai tai patiria moterys II arba III nėštumo trimestrą.
Pilvo skausmas nėštumo metu, ypač pasireiškiantis per pirmąjį nėštumo trimestrą, yra dažnas moterų nusiskundimas. Egzistuoja daugybė pilvo skausmą sukeliančių būklių, kurios yra būdingos ir susijusios tik su nėštumu.
Nugaros skausmas
Nugaros skausmą nėštumo metu jaučia apie 50-80 proc. moterų. Šis diskomfortas aplanko maždaug tarp penkto ir septinto nėštumo mėnesio. Pakitusi kūno masė ir svorio centras nėštumo metu apkrauna kaulus, raumenis ir sąnarius. Nėštumo metu dėl augančio pilvo atsiranda netaisyklinga laikysena: moteris vaikšto atsilošusi, kad išlaikytų pusiausvyrą, todėl yra apkraunama apatinė stuburo dalis.
Patarimai, kaip sumažinti nugaros skausmą:
- Nekilnoti sunkių daiktų.
- Avėti ortopedinę, patogią avalynę žema pakulne.
- Sėdint paremti nugarą pagalve.
- Esant skausmui, nugarą ir strėnas galite šildyti ar masažuoti.
- Svarbu reguliarus fizinis aktyvumas: mankštos, aerobika vandenyje, joga.
- Kėgelio pratimai, masažai, akupunktūra.
Atkreipti dėmesį:
Svarbu paminėti, jog šie skausmai susiję su kaulų-raumenų sistema, o ne su ginekologinėmis ar urologinėmis problemomis. Pasak mokslinių tyrimų, patiriamas dubens ir apatinės nugaros dalies skausmas yra pagrindinis ar vienas iš veiksnių, sąlygojančių suprastėjusią gyvenimo kokybę. Tai reiškia, kad dėl atsiradusio varginančio skausmo besilaukiančių moterų gyvenimo kokybės rodikliai buvo prastesni.
Tiksli apatinės nugaros dalies skausmo priežastis nėštumo metu nėra žinoma, dažniausiai tai siejama su daugeliu veiksnių: pakitusia laikysena, didesne stuburui tenkančia apkrova dėl vaisiaus augimo, per didelės juosmeninės lordozės (stuburo linkis, stuburo išlinkimas į priekį), kraujotakos ir hormonų pokyčių, kūno masės indekso.
Apatinės nugaros dalies ir dubens skausmai nėštumo metu yra pavojingi mamos sveikatai tuo atveju, jei nesikreipiama į specialistus ir nesprendžiama problema. Negydomi jie gali išlikti po gimdymo ir tęstis ilgai, o uždelsus gali tekti bent minimalų skausmą kęsti nuolat. Šioje situacijoje svarbus kineziterapeuto arba gydytojo vaidmuo, kurio tikslas - pasiekti norimą rezultatą, t. y. sumažinti skausmą.
Kineziterapeutas - tai tas specialistas, į kurį pirmiausia reikėtų kreiptis pajutus šiuos simptomus. Nemedikamentinės intervencijos, kurias pritaikys kineziterapeutas, tokios kaip minkštųjų audinių manipuliacija, laikysenos koregavimas, stabilizavimo pratimai, mankšta vandenyje, turi teigiamą poveikį apatinės nugaros dalies ir dubens skausmui mažinti. Tačiau itin svarbu reguliarumas ir pastovumas - užsiimdami nereguliaria fizine veikla ir nesant pastovumui, teigiamų rezultatų nesulauksite.
Pilvo skausmas
Nėščiosios pilvo skausmo diferencinė diagnostika gali būti ypač sudėtinga, nes pykinimas, vėmimas ir pilvo skausmas kartais gali būti ir normalios nėštumo eigos dalis. Besiplečianti gimda gali dislokuoti kitus pilvo ertmės organus, o anemija bei leukocitozė dažnai pasitaiko esant normaliam nėštumui ir nebūtinai reiškia kraujo netekimą ar infekciją.
Galimos pilvo skausmo priežastys nėštumo metu:
- Normali embriono implantacija: Gali būti susijusi su nestipriais spazmais ir menku kraujavimu.
- Ektopinis nėštumas: Urgentinė būklė, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi ne gimdos ertmėje.
- Persileidimo grėsmė: Bet kokio pobūdžio vaginalinis kraujavimas ar gimdos kaklelio konsistencijos pokyčiai.
- Kiaušidės cista: Didelės cistos gali plyšti ar nulemti kiaušidės apsisukimą.
- Kiaušidės apsisukimas: Reta, bet grėsminga ūmaus pilvo skausmo priežastis.
- Gimdos lejomiomos: Gerybiniai gimdos sienos augliai, kurie gali sukelti skausmą ar patologinį kraujavimą.
- Apendicitas: Dažniausia neakušerinė ūmaus pilvo skausmo priežastis nėštumo metu.
- Tulžies akmenligė: Gali sukelti ūmų skausmą po dešiniuoju šonkaulių lanku.
- Šlapimo takų infekcijos: Dažniausiai pasitaiko nėštumo metu dėl pokyčių šlapimo takuose.
- Apvalusis raištis: Įsitempiant apvaliajam raiščiui gali atsirasti pilvo skausmas.
Kitos galimos priežastys:
- Nėščiųjų pykinimas ir vėmimas
- Meteorizmas
- Dirgliosios žarnos sindromas
- Gastritas
- Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC)
- Priešlaikinis gimdymas
- Vaisiaus judesiai
- Gimdos susitraukimai
Kada kreiptis į gydytoją:
- Pasirodė kraujo.
- Susilpnėjo vaisiaus judesiai.
- Jei vaisiaus vandenys geltoni, žali ar rudi.
- Jei pirmieji sąrėmiai prasideda naktį ir jaučiatės prastai.
Veiksmai, pasirodžius kraujui:
- Iškvietus greitąją, atsigulti pakėlus dubenį - po juo galite pakišti pagalvę.
- Atsigulti ant šono ir pagulėti (priešlaikinio placentos atsisluoksniavimo atveju).
Kada būtina kreiptis į gydytoją:
- Tegul skausmai ir nėra labai intensyvūs, o kraujavimo nėra - būtina kreiptis į savo ginekologą arba ligoninės priėmimo skyrių vakare ar savaitgalį.
- Jei skausmas intensyvėja ir atsirado kraujingos išskyros - kuo greičiau skambinkite 112.
- Aštrus, intensyvus pilvo skausmas, kurį dažnai lydi pykinimas, vėmimas - ypač pavojingas nėščiajai.
Kiti nėštumo simptomai
Šie nėštumo sukeliami nepatogumai yra dažniausiai pasireiškiantys, bet nebūtinai pasireikš visi iš karto. Taip pat, nėštumo metu padidėja kūno plaukuotumas, plaukai tampa storesni ir tamsesni bei ima dygti neįprastose vietose (ant veido), gali greičiau augti nagai. Pasitaiko, kad ant nagų prasčiau laikosi nagų lakas. Nėštumo pabaigoje suintensyvėja kvėpavimas, gali varginti dusulys.
Pykinimas ir vėmimas
Pykina beveik iki 90 proc. nėščiųjų, o vemia apie 60 proc. Labiausiai šis diskomfortas kankina 4-12-tą nėštumo savaitėmis, dėl organizme vykstančių hormonų pokyčių. Taip pat, gali pradėti erzinti kvapai, kurie anksčiau nesukeldavo jokios reakcijos. Apie 14-16-tą nėštumo savaitę pykinti nustoja, o nėštumo pabaigoje gali vėl pykinti dėl to, kad gimda spaudžia skrandį.
Patarimai, kaip sumažinti pykinimą:
- Esant jautrumui kvapams svarbu vėdinti patalpas, maisto gaminimą perduoti partneriui.
- Geriau valgyti nedidelėmis porcijomis, bet lėtai ir dažnai (kas 2-3 val.).
- Vengti aštrių kvapų, riebaus maisto, stiprios arbatos ar kavos.
- Svarbu gerti pakankamai skysčių (1,5-2,8 l per parą).
- Namuose ir rankinėje visada turėkite užkandžių (džiūvėsiai, javainiai, jogurtas, vaisiai, daržovės ar riešutai).
- Pavalgius nesilankstyti, neiti iš karto gulti (valgyti likus 2 val. iki miego), dažniau gulėti ant dešiniojo šono.
- Stengtis nekilnoti sunkių daiktų.
- Rytais prieš keliantis iš lovos suvalgyti kokį nors sausą užkandį ir keltis lėtai be staigių judesių.
- Daugiau būti gryname ore ir išsivėdinti kambarį prieš miegą.
- Būklei palengvinti galima gerti imbiero arbatą, valgyti imbiero sausainius, pastiles, desertus arba šviežią imbierą.
Atkreipti dėmesį:
Jeigu krenta svoris, vemiama išgėrus skysčių, vemiama 3-4 kartus per dieną, pykinimas ir vėmimas tęsiasi ilgiau nei 14 savaičių nuo nėštumo pradžios, būtina kreiptis į gydytoją.
Venų išsiplėtimas
Nėštumo metu dėl hormonų veiklos venos atsipalaiduoja, tampa elastingesnės. Be to, kraujui tekėti sunku dėl didėjančios gimdos spaudimo, todėl jis užsilaiko kojų venose.
Patarimai:
- Svarbu judėjimas: pasivaikščiojimai, plaukimas, mankšta.
- Lengvas fizinis aktyvumas gerina kraujo cirkuliaciją kojose.
- Avalynė turi būti patogi.
- Atsigulus palaikyti kojas pakėlus aukščiau.
- Vengti ankštų kelnių ir kitų veržiančių rūbų.
- Stengtis nesėdėti užsikėlus koją ant kojos.
- Prieš einant miegoti pasidaryti kojoms vonelę, pamasažuoti kojas (pėdas, blauzdas ir šlaunis) per visą ilgį.
Kojų tinimas
Dažniausiai tinsta pėdos. Jos gali tapti ilgesnės, (padidėti puse ar net vienu batų dydžiu), platesnės. Kartais pasikeičia pėdų, pirštų ir čiurnų forma. Paskui tinimas gali keliauti aukštyn: tinsta blauzdos, šlaunys, gali patinti pilvas, veidas ir rankos. Taip nutinka, nes nėštumo metu organizmas dėl hormonų pokyčių, kaupia skysčius.
Patarimai:
- Truputį koreguoti mitybą: valgyti daugiau vaisių, daržovių (ypač agurkus), gerti arbatas, vietoje gazuotų gėrimų rinktis vandenį, vengti sūraus maisto.
- Lengvas fizinis aktyvumas, pakankamas skysčių vartojimas.
- Vengti ilgalaikės sėdimos ar stovimos kūno padėties, dažnai ją keisti, pagulėti ant kairio šono pakėlus kojūgalį.
Hemorojus
Nėštumo metu auganti gimda užspaudžia venines kraujagysles, todėl dėl padidėjusio veninio spaudimo gali išsiplėsti tiesiosios žarnos ir išangės venos bei atsirasti mažesnių ar didesnių mazgų. Hemorojaus atsiradimą skatina dažnas vidurių užkietėjimas, pastovus stanginimasis tuštinimosi metu, sėdimas darbas.
Patarimai:
- Vaistažolių (ramunėlių ar medetkų) vonios po tuštinimosi.
- Dieta turi būti tokia, kad kuo mažiau kietėtų viduriai (pakankamai vandens, sėklos, sėlenos, košės, kiviai, slyvos ir kt.).
- Norint tuštintis nekentėti.
- Po tuštinimosi apsiplauti vandeniu arba naudoti drėgnas vaikiškas servetėles.
- Vengti kieto ar kvepiančio tualetinio popieriaus.
- Dieną pagulinėti, kad gimda mažiau spaustų mažąjį dubenį.
- Vengti kietų kėdžių.
Dantenų kraujavimas
Dantenos nėštumo metu dėl hormonų pokyčių pasidaro jautresnės, paburksta, todėl dažniau kraujuoja.
Patarimai:
- Burnos higiena vis tiek reikia rūpintis ir valyti dantis švelniu šepetėliu bei naudoti dantų pastas, kurios skirtos kraujuojančioms dantenoms.
- Mokytis taisyklingų dantų valymo judesių, vengti maisto, kuriame yra cukraus.
- Kamuojant vėmimui nevalyti dantų iškart po vėmimo, o praskalauti burną vandeniu. Taip dantys bus mažiau pažeisti.
Odos pokyčiai
Maždaug 12-tą nėštumo savaitę labiausiai keičiasi oda, nes placenta pati ima gaminti hormonus ir organizme susidaro hormonų perteklius. Dažniau beria tas moteris, kurias berdavo prieš mėnesines.
Patarimai:
- Svarbu spuogų nespaudyti ir nekrapštyti, o dezinfekuoti.
Pigmentacijos pokyčiai būdingi apie 90 proc. nėščiųjų. Jie dažnesni tamsesnio gymio moterims, brunetėms. Padidėjusi hormonų koncentracija nėščiosios organizme lemia didesnį pigmentų aktyvumą ir pokyčius odoje.
Mėšlungis
Mėšlungis yra nevalingas, netikėtas ir skausmingas raumenų spazmas. Dažniausiai mėšlungis sutraukia blauzdą, šlaunį ir pėdą, bet jis gali sutraukti ir ranką, kaklą, pilvo presą ar pasireikšti akies trūkčiojimu. Skausmas trunka neilgai ir praeina savaime. Nėštumo metu organizme mažėja mineralinių medžiagų kiekis. Ypač mažėja kalio, natrio, magnio ir kalcio atsargos.
Patarimai:
- Užklupus kojų mėšlungiui reikia stengtis atpalaiduoti ir ištempti sutrauktą raumenį: suimti kojos pirštus ir patraukti aukštyn.
- Dar galima pabandyti staigiai atsistoti ir pažingsniuoti.
- Taip pat, galima skaudamą vietą pagnaibyti, pamasažuoti.
- Užklupus mėšlungiui nakties metu nepatingėti atsikelti ir truputį pasivaikščioti.
- Dirbant sėdimą darbą daryti lengvo fizinio aktyvumo pertraukas, pavyzdžiui, trumpam išeiti pasivaikščioti.
Paruošiamieji sąrėmiai
Nėštumo pabaigoje gimda gali spazmuoti, nes ji ima ruoštis gimdymui. Tai būna paruošiamieji sąrėmiai, kurie trunka apie 30 sekundžių ir užeina kelis kartus per dieną, dažniau vakarais ar naktį. Dažniausiai tokie sąrėmiai yra neryškūs, nereguliarūs ir neskausmingi.
Patarimai:
- Pajutus pirmuosius spazmus nepanikuoti, o įvertinti kokie jie: kiek laiko trunka, kokie laiko tarpai tarp jų.
- Būklę palengvinti gali dušas, masažas, lengva mankšta, miegas, tam tikra patogi padėtis.
Dažnas šlapinimasis
Nėščiosioms pakinta šlapimo takų anatomija: šlapimtakiai išsiplečia ir jų raumenys atsipalaiduoja, inkstai didėja, šlapimo pūslės tonusas susilpnėja. Didėjanti gimda spaudžia šlapimo pūslę, todėl padažnėja šlapinimasis.
Patarimai:
- Svarbu dar iki nėštumo stiprinti dubens dugno raumenis (Kėgelio pratimai, pilvo šokiai).
Vidurių užkietėjimas
Apie 40 proc. nėščiųjų turi vidurių užkietėjimą. Kai viduriai užkietėję moteris tuštinasi mažiau nei 3 kartus per savaitę. Tuštinimosi sutrikimą pirmoje nėštumo pusėje lemia hormoniniai pokyčiai, o antrojoje - gimdos spaudimas į storąją žarną.
Patarimai:
- Esant vidurių užkietėjimui labai svarbi yra dieta: valgyti pusryčius, vartoti daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto (rupių miltų duona, kviečių sėlenos ir kruopos, grikiai, avižos, ankštinės kultūros, riešutai, vaisiai (slyvos, razinos, figos, avokadai, datulės), daržovės (burokai, morkos), uogos, linų sėmenys), gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus), mažinti mėsos patiekalų, vengti pilvo pūtimą sukeliančio maisto (kopūstai, obuoliai, vynuogės) ir daržovių, kuriose daug eterinių aliejų (ridikėliai, svogūnai, česnakai).
- Vidurius laisvina vaisiai, žalios daržovės, slyvos, uogos, abrikosai, figos, datulės.
Strijos
Strijas dar vadina nėščiųjų drūžėmis. Tai yra odos patempimai, kurie gali būti ryškiai rausvos, rausvai-melsvos, vėliau pablyškusios ar net permatomos spalvos. Pasireiškia jos apie 90 proc. baltųjų moterų. Manoma, kad strijų atsiradimas yra paveldimas. Tačiau pagrindinė atsiradimo priežastis yra hormoninė organizmo veikla. Taip pat, įtakos turi ir svorio pokyčiai vykstantys nėštumo metu. Dažniausai strijų būna ant pilvo šonų, sėdmenų, krūtų, žastų, šlaunų ir kirkšnių srityse.
Patarimai:
- Strijų profilaktikai ar jų kiekiui sumažinti galima naudoti specialius kremus, aliejus, masažą. Priemones naudoti po prausimosi (1-2 k. per parą) įtrinant gnaibomaisiais judesiais tose vietose, kuriose yra strijų.
Makšties pokyčiai
Taip nutinka, nes dėl hormonų poveikio pasikeičia makšties terpė.
Patarimai:
- Stenkitės nešioti natūralaus pluošto apatinius drabužius.
- Intymiai higienai naudokite specialius prausiklius (pH 3,5-5,5).
- Jeigu dėl išskyrų reikia nešioti įklotus, tai dažnai juos keiskite.
- Nesiprauskite pernelyg dažnai, nes tai taip pat turi įtakos makšties sveikatai.
Odos jautrumas
Nėštumo metu oda jautriau reaguoja į šaltį, karštį, kosmetiką ir įvairių medžiagų kontaktą. Gali paūmėti lėtinės ligos (seborėjinis dermatitas, žvynelinė ir kt.).
Patarimai:
- Odai reikia daugiau priežiūros: po prausimosi netrinkite rankšluosčiu odos, o sausinkite paspaudžiant jį prie odos.
- Visada po vandens procedūrų pasitepkite odą kremu, emulsija ar pieneliu.
Krūtų pokyčiai
Krūtys brinksta ir tampa jautrios, nes hormonai keičia krūtų audinį ir ruošia kūdikio maitinimui. Krūtinė gali padidėti keliais dydžiais.
Patarimai:
- Svarbu patogi liemenėlė, kuri nespaustų krūtinės. Rinkitės natūralų audinį, kuris leistų odai kvėpuoti ir būtų be lankelių.
Nuovargis
Dažnai nuovargis pasireiškia kaip vienas pirmųjų nėštumo požymių.
Patarimai:
- Pamėginti eiti anksčiau miegoti.
- Jeigu pavyksta, numigti dienos metu.
Mityba
Nėščiosios organizmas ruošiasi gimdymui ir laktacijai, o tai yra didelis fizinis krūvis ir energijos sąnaudos.
Patarimai:
- Nereikia valgyti “už du”, nes nėščios moters energijos poreikiai padidėja nedaug ir viršija nenėščios moters poreikius apie 15 proc.
- Didesnio energijos kiekio reikia mažesnio svorio nėščiajai, paauglei ar esant daugiavaisiam nėštumui.
- Taip pat, nešiojant berniuką energijos poreikis būna šiek tiek didesnis nei nešiojant mergaitę.
Nuotaikų kaita
Nuotaikų kaita yra besikeičiančių hormonų įtaka. Stipriau pasireiškianti toms, kurios turėjo išreikštą PMS.
Patarimai:
- Stenkitės nepervargti, išsimiegoti, sveikai maitintis ir skirti laiko sau.
- Jeigu jaučiate, kad nesuvaldysite savo emocijų išeikite pasivaikščioti arba į kitą kambarį ir giliai pakvėpuokite, galite atsidaryti langą, kad įeitų gryno oro.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Vaikui skauda pilvą ir pakilo temperatūra: ką daryti ir kada kreiptis į gydytoją?
- Vaikui skauda pilvą: ką daryti ir kada kreiptis į gydytoją?
- Vaikui skauda pilvą ir vemia: ką daryti ir kada kreiptis į gydytoją?
- Nepakartojamos Vaikiškos Dainelės apie Pasakas – Smagiausias Balsas Jūsų Mažyliui!
- Nepraleiskite! Vaikų Piešinių Konkursas „Žiemos Pramogos“ – Balsuokite Už Mieliausius Darbus!

