Šiaulių miesto savivaldybės globos namai balandžio 17 dieną atšventė 30-ąjį gimtadienį. Į šventę susirinko ne tik Globos namų bendruomenės nariai, bet ir gausus būrys svečių, kurie per dešimtmečius yra tapę gerais draugais.
Šventiniame vakare Globos namų bendruomenę sveikino socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus, Seimo narių Stasio Tumėno ir Domo Griškevičiaus atstovai, bei Šiaulių miesto mero patarėjas Vincas Urbonavičius drauge su Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Ramute Pilypiene.
Renginio metu Globos namų direktorė Danutė Akaveckienė visiems susirinkusiems priminė Globos namų istorijos pradžią, 1994 metais Šiaulių miesto savivaldybės globos namai buvo įkurti gydytojo Julijono Šalkauskio namų pastate, kaip katalikiškos pakraipos senelių globos namai. Įstaigos steigėjais buvo Šiaulių vyskupija ir katalikių moterų organizacija „Caritas”. 1998 metais Globos namai tapo Šiaulių miesto savivaldybės biudžetine įstaiga.
Pirmaisiais mėnesiais įstaiga turėjo tik 5 socialinių paslaugų gavėjus ir 8 specialistus, praėjus 30 metų Šiaulių miesto savivaldybės globos namuose socialines paslaugas gauna 500 socialinių paslaugų gavėjų, įstaigoje dirba 170 specialistų komanda.
Sveikinimo kalbose įstaigos vadovė ir svečiai dėkojo Globos namų specialistų komandai, kurios tikslas ne tik pagalba kiekvienam kuriam jos reikia, bet ir didelė meilė žmogui Renginio metu Globos namuose dirbantiems specialistams įteiktos socialinės apsaugos ir darbo viceministro Martyno Šiurkaus, Seimo narių Stasio Tumėno, Domo Griškevičiaus, Šiaulių miesto mero ir Administracijos direktoriaus padėkos Globos namų bendruomenei ir šventinio vakaro svečiams muzikinę programą dovanojo Globos namų, dienos centro „Spalvų muzikos orkestras”, operos solistas Egidijus Bavikinas, Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų mokyklos akardeonistai Jonas Vozbutas, Gabrielius Ružas ir atlikėja Gabrielė Lekaitė.
Šventinį vakarą vainikavo vaikų ir jaunimo šokių ansamblio „Šėltinis“ ir žaviųjų „Ekstreme“ gatvės šokių mokyklos šokėjų pasirodymai. Renginio vedėjos Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktorės Nomedos Bėčiūtės skaitytos eilės visiems susirinkusiems priminė, kad meilė - gyvybės šaltinis, suteikiantis žmogui sparnus ir paverčiantis neįmanomus dalykus įmanomais.
Šiaulių miesto savivaldybės globos namų bendruomėnės nariai nuoširdžiai dėkoja fotomenininkui Sauliui Jankauskui už įamžintas šventės akimirkas. Dėkojame šventinio vakaro vedėjai Nomedai Bėčiūtei, Nomeda, Jūs visus mus įkvėpiate savo paslaptingumu ir žavesiu!
Vaikų Globos Sistemos Pertvarka Šiauliuose
Prasidėjus vaikų globos sistemos pertvarkai Šiauliuose iš pradžių didelių pokyčių nereikėjo. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Ramutė Pilypienė pasakojo, kad nuo šių metų sausio 1 dienos visi vaikai privalėjo gyventi bendruomeniniuose šeimos namuose. „Bet pas mus ir taip gyveno kotedžuose po 8 vaikus su vienu vadovu, socialiniu darbuotoju. Jų daug pertvarkyti nereikėjo. Tačiau Aušros alėjoje įrengus bendruomeninius šeimos namus, dalį vaikų iškėlėme ten. Čia vaikai gyvena iki 18 ar 21 metų, jei mokosi. Siekis - kad jie būtų paruošti gyventi savarankiškai.
Kadangi dveji bendruomeniniai (dabar šeiminiai) šeimos namai atsidarė gegužės mėnesį, vedėja apžvelgė jų patirtį. Čia iš K. Korsako gatvės buvo perkelti labiau padūkę vaikai: apgyvendinti po 6 vaikus vienuose namuose. Jiems vis norėjosi bėgti į parką. Socialinės darbuotojos iš pradžių eidavo kartu, bet paaugliams to visai nesinorėjo. Tuomet su jais kalbėjosi, kvietėsi pareigūnus, Probacijos tarnybos atstovus, aiškino, kokios pasekmės gali laukti už tam tikrus pažeidimus. Tvarkos pažeidimų būna, bet susitvarko.
Vaikų globos institucijoje šiuo metu gyvena apie 30 vaikų. Nors pertvarkos tikslas yra, kad kuo daugiau vaikų gyventų šeimose, vedėja pastebi, kad yra vaikų, kurie šeimose nepritampa. Ypač tai aktualu paaugliams, kurių elgesys kelia daug problemų ir jų globoti niekas nenori.
Dėl iškilusių priežasčių paėmus vaiką iš šeimos, pirmiausia jam globoti ieškoma artimų žmonių, giminaičių. Jei tokių neatsiranda, tuomet vaikas vežamas pas budinčius globotojus. R. Pilypienė vardija, kad Šiauliuose veikia 5 šeimynos. Šiauliuose yra apie 150 nuolatinių globėjų, kurie šiuo metu rūpinasi 148 tėvų globos netekusiais vaikais. Globėjų šeimoje negali augti daugiau nei 5 vaikai, įskaitant ir jų pačių vaikus.
Ištuštėjus vaikų globos namams, ten įsikūrė kitos tarnybos. Kai budintiems globotojams atveža vaikus, kol atliekamos teisinės procedūros, Šeimos centras organizuoja susitikimus su tėvais, veža pas psichologus, tarpininkauja dėl nuvežimo į gydymo įstaigą. Paėmus iš šeimos kūdikį ir atvežus pas budintį globotoją, jis nežino net mažylio sveikatos būklės. Reikia neatidėliotinų sprendimų.
Šeimos centre veikia dienos centras, kurį lanko vaikai su socialinio pedagogo ar atvejo vadybininko rekomendacija, iš socialinių įgūdžių stokojančių šeimų. Jei vaikas dienos centre būna ilgiau nei 4 valandas, jam duoda ir pavakarius.
„Šaltinis“ Reorganizacija ir Naujos Paslaugos
2019-ųjų pabaigoje vaikų globos namus „Šaltinis“, kuriuose gyveno vaikai, turintys psichinę arba intelekto negalią, iš valstybės perėmė Savivaldybė ir įsteigė kompleksinių paslaugų namus „Alka“. Įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamą projektą, Šiauliuose buvo pastatyti 4 atskiri namai, juose įrengti 3 grupinio gyvenimo namai ir vieni bendruomeniniai šeimos namai, kuriuose teikiama ilgalaikė globa vaikams.
Sunkią negalią turintys ir slaugomi vaikai iškelti į Slaugos padalinį Vilniaus gatvėje 303, buvusiuose Šiaulių kūdikių namuose. „Kiek įmanoma, bandome. Tai yra labai brangu, nes prie vieno žmogaus yra pririštas vienas darbuotojas. Buvusiuose kūdikių namuose dabar slaugomas visišką negalią turintis 31 vaikas (suaugę irgi ten lieka), kuris niekuomet nepaliks šių namų. Čia taip pat įrengtas mamos ir vaiko kambarys, kuriame prireikus galės įsikurti neįgali mama, susilaukusi kūdikio. Čia taip pat veikia dienos užimtumo centras, į kurį atvažiuoja asmenys iš grupinio gyvenimo namų ir vykdo įvairias veiklas, bei socialinės dirbtuvės. Tėvams, auginantiems neįgalius vaikus, teikiamos atokvėpio paslaugos.
Kompleksinių paslaugų namų „Alka“ direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Inga Punzienė aprodė dar dažais kvepiančias patalpas. Atnaujintos grupės, baldai, pastatytos funkcinės lovos neįgaliems vaikams, įrengti liftai. Tiesa, kieme neliko vaikų žaidimų aikštelių.
Neįgalieji, kurie su pagalba gali gyventi savarankiškai, iškelti į tris „Alkos“ grupinius gyvenimo namus, o vaikai - į bendruomeninius šeimos namus. Iš viso čia įsikūrę 23 gyventojai.
Kadangi projektas buvo vykdomas kartu su Ventos socialinės globos namais (Akmenės rajone), pertvarkos procese į grupinio gyvenimo namus Šiauliuose turi pervažiuoti globojami žmonės iš Ventos. Grupinio gyvenimo namai skirti darbingo amžiaus žmonėms, turintiems psichikos negalią. Čia taip pat apsigyvena žmonės, kurie ilgą laiką gyveno su artimaisiais ir lankė dienos centrą „Goda“.
Kai aplankėme bendruomeninius šeimos namus Gegužių gatvėje, vaikai buvo pamokose. Socialinė darbuotoja Sanjana Šedovikienė aprodė kambarius, kuriuose po vieną arba po du gyvena 7 vaikai, turintys raidos, intelekto, emocinio elgesio sutrikimų. Vieno aukšto pastato viduryje - virtuvė ir bendra erdvė. Socialinė darbuotoja dirba kartu su padėjėja. Jos su vaikais perka produktus, gamina maistą. „Čia nepalyginamai geresnės sąlygos. Daugiau su vaikais išeiname, keliaujame, vaikai gyvena socialinėje aplinkoje, todėl jaučiasi geriau. Namų aplinka daug ką duoda“, - sako S.
Savarankiško gyvenimo namai buvo įkurti apie 2012 metus prie Rėkyvos ežero už ES lėšas. R. Pilypienė tikino, kad vietų globos namuose labai trūksta, senyvo amžiaus asmenims, žmonėms su sunkia negalia patekti į globos namus eilė yra dveji metai. Tokie žmonės negali gyventi vieni, jiems reikia pagalbos, todėl nustatoma ilgalaikė institucinė globa globos namuose.
Savarankiško gyvenimo namuose gyvena žmonės, kurie neturi kur gyventi, tačiau su daline pagalba gali gyventi savarankiškai. Pastaruoju metu šalyje ypač sparčiai statomi privatūs globos namai, kuriuose už senyvo amžiaus ar neįgalių žmonių slaugą didžiąją dalį lėšų skiria valstybė, taip sumažindama laukiančiųjų eiles.
Šiaulių Kūdikių Namų Pertvarka ir Budintys Globotojai
Iki 2020-ųjų Lietuvoje turėtų nelikti institucinių vaikų globos namų, o visi tėvų globos netekę vaikai turėtų būti apgyvendinti įtėvių, globėjų šeimose ar grąžinti biologiniams tėvams - toks pagrindinis Lietuvoje vykstančios socialinės vaikų globos sistemos pertvarkos tikslas. Dalia Grybauskaitė 2017 m. sausio 1-ąją inicijavo Civilinio kodekso pataisas, kurios labai griežtai reglamentuoja vaikų iki trejų metų globą ir priežiūrą. Į sutrikusio vystymosi kūdikių namus mažyliai gali pakliūti tik pagal sveikatos apsaugos ministro nurodytas sveikatos indikacijas ir kitais išimtiniais atvejais.
„Mūsų žiniomis, kūdikių namuose vis dar gyvena daugiau kaip 30 vaikų, trūksta budinčių ir nuolatinių globėjų. Mažyliai į Šiaulius atvežti iš įvairių savivaldybių, ne su visomis pavyksta užmegzti kontaktus, kad ieškotų vaikams globėjų ar steigtų bendruomeninius vaikų globos namus. Vienos savivaldybės supranta, kad vaikai iš jų rajono - jų rūpestis, kitur naujos idėjos sunkiai skinasi kelią“, - apibendrina E.
Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorė Audronė Kardašienė sako, kad visi vaikai, esantys kūdikių namuose, turi įvairiapusių raidos sutrikimų.
Jurkutės teigimu, vyraujanti nuomonė, kad visi kūdikių namuose augantys mažyliai turi psichikos ir proto negalią, ne visada teisinga. „Kai kūdikių namai buvo įtraukti į pertvarkomų įstaigų sąrašą, buvo vertinami vaikų poreikiai ir darbuotojų motyvacija, kompetencija. Kūdikių namų direktorės teigimu, nuo 2019 metų sausio 1-osios vaikai į įstaigą nebepriimami.
„Istorijos, dėl kurių vaikai pakliūva į kūdikių namus, labai įvairios, kai kurios - išties skaudžios. Dabar situacija po truputį keičiasi. Savivaldybėms atrodė ir pigiau, ir paprasčiau apgyvendinti vaiką kūdikių namuose, globos įstaigoje negu kurti tinkamą pagalbos tėvams tinklą. Vis dėlto šeima mums visiems turi būti prioritetas. Privalome teikti visą įmanomą pagalbą, kad vaikai galėtų likti šeimose arba būtų grąžinti tėvams, suteikus jiems visas reikiamas paslaugas“, - teigia E.
A. Kardašienė sako, kad kūdikių namuose augantys vaikai visuomet būdavo paimami globai, grąžinami į biologines šeimas ar įvaikinami. Tik vaikai, turintys didelių poreikių, sulaukę septynerių metų perkeliami į specializuotas globos įstaigas. „Norime atkreipti dėmesį, kad jau daugiau nei dešimt metų vaikai iš kūdikių namų į kitas globos įstaigas nepatenka. Nuomonė, kad kūdikių namai yra „donorai“ globos namams, yra klaidinga“, - pabrėžia kūdikių namų direktorė.
Kompleksinių Paslaugų Centras ir Dienos Užimtumo Veiklos
Šiaulių miesto savivaldybės atstovų manymu, kompleksinių paslaugų centras galėtų teikti specializuotos slaugos, ankstyvosios reabilitacijos, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo bei specialiojo ugdymo paslaugas vaikams, turintiems negalią.
Pagal Šiaulių miesto savivaldybės tarybos patvirtintą kūdikių namų pertvarkos 2018-2020 m. veiksmų planą, būsimajame kompleksinių paslaugų centre numatyta dienos socialinės globos grupės plėtra, laikinojo atokvėpio paslauga šeimai, šeimų konsultavimas, dienos centro veikla ir kt.
„Nuo 2015 m. Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose pradėtos teikti dienos socialinės globos paslaugos šeimoms, auginančioms neįgalius vaikus. Patyrusių specialistų komanda įvertina kiekvieno vaiko poreikius, rengia individualias programas, konsultuoja šeimas.
Vis dėlto E. Jurkutė sako, kad pasakyti, kiek iš tiesų Šiaulių miesto vaikų gauna paslaugas kūdikių namuose, yra sudėtinga. „Mūsų žiniomis, dienos socialinės globos paslaugos teikiamos vos keletui vaikų, jų nedaugėja.
Pasak E. Jurkutės, pertvarkos procesus kūdikių namuose galėtų paspartinti budintys globėjai, jau pradėję imti vaikus ir iš kūdikių namų. Tokių globėjų šiuo metu Šiauliuose yra 11, dar po keletą - kitose Šiaulių regiono savivaldybėse. „Reikia pabrėžti, kad budintis globėjas vis dar sutinkamas įtariai.
Budinti globėja, viena iš Budinčių ir laikinų globotojų asociacijos iniciatorių ir steigėjų Jurgita Siliūnienė šiuo metu globoja iš Šiaulių kūdikių namų paimtą negalią turintį vaiką. „Mūsų namuose jis ne tik gauna visą reikiamą specialistų pagalbą, bet ir šeimos rūpestį bei meilę, natūralią namų aplinką. Per keletą mėnesių nuo globos pradžios juo rūpinantis ir kasdien su juo dirbant vaiko raida gerokai pažengė į priekį, jis sustiprėjo emociškai ir fiziškai.
Pasak jos, visame pasaulyje mokslininkai sutaria, kad institucinė vaiko globa daro neigiamą poveikį vaiko fizinei ir psichologinei raidai. „Naujausiais tyrimais įrodyta, kad globos namuose gyvenančių vaikų intelekto ir psichinė raida sulėtėja ne tiek dėl įgimtų veiksnių ar centrinės nervų sistemos pažeidimų, kiek dėl kokybiškų santykių, turiningo bendravimo su suaugusiaisiais trūkumo. Be to, globos institucijos nėra pritaikytos pozityviai vaiko socializacijai, nes nėra panašios į šeimos aplinką, jose neįmanoma užtikrinti individualių vaiko poreikių, ypač - kokybiškų santykių su suaugusiaisiais, o kūdikių ir mažų vaikų vystymuisi ypač svarbus tėvų ar globėjų vaidmuo“, - teigia J.
Globėja sako, kad kūdikiai ir maži vaikai, netekę ar neužmezgę nuolatinio psichologinio ir emocinio ryšio su tėvais ar globėjais, vos po 3-6 įstaigoje praleistų mėnesių patiria raidos sutrikimų: „Budintys globotojai atlieka itin svarbų vaidmenį deinstitucionalizacijos procese, nes jie perima laikinosios globos funkcijas ir teikia paslaugas šeimoje. Globotojai tam yra specialiai parengti - išklausę mokymus, jie nuolat kelia savo kvalifikaciją, dirba komandoje su gydytojais ir kitais specialistais, kad užtikrintų visą reikiamą pagalbą vaikui.
Pasak E. Jurkutės, be kūdikių namų Šiauliuose yra dar viena pertvarkoma įstaiga - vaikų globos namai „Šaltinis“, kur auga negalią turintys vaikai. „Abi šios įstaigos siekia analogiškai pertvarkyti veiklą - teikti bendruomenines paslaugas neįgaliesiems. Savivaldybė turėtų pradėti planuoti šių įstaigų pertvarkos galimybes, nuspręsti, kokios paslaugos jose gali būti teikiamos, kad nesidubliuotų“, - kalba E. V.
E. Jurkutė baiminasi - nors pastaruoju metu daug kalbama apie deinstitucionalizaciją, vaikų teisę augti šeimose, susidaro įspūdis, kad Šiaulių kūdikių namus stengiamasi žūtbūt išlaikyti. Vis dėlto ji tikisi, kad įstaiga, turėdama profesionalių specialistų komandą, transformuosis į pagalbos centrą šeimoms, auginančioms specialiųjų poreikių turinčius vaikus.
Kompleksinių Paslaugų Namai „Alka“
2024 metų pabaigoje Šiauliuose buvo įgyvendintas reikšmingas socialinės infrastruktūros projektas. Gruodžio mėnesį į buvusį sutrikusio vystymosi kūdikių namų pastatą susirinko svečių būrys. Po rekonstrukcijos šis pastatas tapo moderniu specializuotų slaugos ir globos namų bei dienos užimtumo centro intelekto ir (ar) psichosocialinę negalią turintiems žmonėms kompleksu. Svečiai turėjo galimybę apžvelgti naujai įrengtą infrastruktūrą: modernius liftus, funkcines lovas vaikams su negalia bei talpią automobilių stovėjimo aikštelę.
Šiaulių miesto savivaldybė nuo 2019 m. įgyvendino projektą „Bendruomeninių apgyvendinimo bei užimtumo paslaugų asmenims su proto ir psichikos negalia plėtra Šiaulių mieste“, kurio dėka buvo įkurti specializuoti slaugos ir globos namai, dienos užimtumo centras, socialinės dirbtuvės, keturi grupinio gyvenimo namai. Idėja sukurti šį centrą kilo 2019 metais, kai Šiaulių miesto savivaldybė perėmė vaikų globos namus „Šaltinis“. Tų pačių metų lapkritį buvo nuspręsta reorganizuoti dvi savivaldybės įstaigas - Kūdikių namus ir vaikų globos namus „Šaltinis“.
Atidarymo dieną svečiams buvo pristatytos moderniai įrengtos 960 kv. m. patalpos, kuriose bus teikiamos slaugos ir globos paslaugos asmenims su sunkia negalia, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra. Centre sukurtos 36 vietos, įsteigtos keturios šeimynos: trijose slaugos paslaugas gaus vaikai, o vienoje - pilnametystės sulaukę jaunuoliai. Papildomai įrengtas 425 kv. m. dienos užimtumo ir socialinių dirbtuvių centras, kuriame asmenims suteikiama jauki, saugi ir pritaikyta aplinka. Dienos užimtumo centre yra 40 vietų. Darbo dienomis čia ateinantys asmenys gali bendrauti, dalyvauti grupiniuose užsiėmimuose, užsiimti mėgstama veikla.
Socialinėse dirbtuvėse vienu metu gali lankytis iki 12 darbingo amžiaus asmenų, turinčių intelekto ir (ar) psichosocialinę negalią. Socialinėse dirbtuvėse dalyviai ugdo darbinės veiklos įgūdžius atliekant veiklas nukreiptas į konkrečios paslaugos atlikimą. Šiose socialinėse dirbtuvėse mokoma aplinkos tvarkymo, valymo paslaugų teikimo. Socialinių dirbtuvių dalyviai, kartu su atsakingo darbuotojo priežiūra, atlieka aplinkos tvarkymo, valymo darbus: rudenį grėbia lapus, tvarko viešąsias erdves, o pavasarį pasirengę vykdyti vejos - žolės pjovimo darbus ir pan.
Kompleksinių paslaugų namai „Alka“ vadovai pasakojo, kad yra sudarę sutartį dėl aplinkos tvarkymo darbų su Šiaulių miesto įstaigomis, dalyviai noriai prisideda ir prie miesto aplinkos švarinimo. Pavaduotoja minėjo, kad asmenys, turintys intelekto ir (ar) psichosocialinę negalią labai noriai įsitraukia į veiklas bei stengiasi paskirtą užduotį atlikti kaip galima geriau. Čia darbinės veiklos planuojamos lanksčiai ir derinamos su dienos užimtumo veiklomis.
Pastate taip pat veikia mamos ir vaiko kambarys, skirtas mamoms su negalia, susilaukusioms kūdikių. Kol kas kambarys nėra naudojamas, tačiau socialinės paslaugos jau teikiamos mamoms namuose.
2024 metų vasarą Šiaulių mieste duris atvėrė trys grupinio gyvenimo namai ir vieni bendruomeniniai vaikų globos namai, skirti vaikams su negalia. Kiekvieno namo plotas siekia apie 230 kv. Grupinio gyvenimo namuose bus apgyvendinta po 10 asmenų, bendruomeniniuose vaikų globos namuose kol kas gyvens 8 vaikai, o sulaukus pilnametystės jų galės gyventi 10. Gyventojai gyvena vienviečiuose arba dviviečiuose kambariuose, laisvalaikį leidžia bendroje poilsio erdvėje, sujungtoje su erdvia virtuve, kurioje patys ir šeimininkauja, padedami individualios priežiūros darbuotojų.
Šis projektas ne tik pagerino socialinių paslaugų kokybę, bet ir tapo ryškiu įrodymu, kad Šiauliai geba kurti įtraukią ir žmonėms su negalia pritaikytą aplinką. Naujai įrengtos patalpos ir išplėstos paslaugos suteikia galimybę asmenims su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia gyventi pilnavertį gyvenimą, įsiliejant į bendruomenę ir ugdant svarbius socialinius bei darbinius įgūdžius.
Protestai Dėl Pertvarkos
"Derybom po stalu - ne!", "Reikalaujame skaidrumo!", "Jums nerūpi vaikai su negalia!" - tokius plakatus laikė piketuotojai skverelyje prie Savivaldybės. Pro šalį ėjęs meras Artūras Visockas skrajutę paėmė, tačiau sakė turįs tik 10 sekundžių.
"Mes seniai prašėme, kad būtų sudaryta darbo grupė, kurioje būtų atstovai iš Savivaldybės, ministerijos, globos namų, jeigu reikia - Kūdikių namų, ir eitume į derybas", - sakė I.
Anksčiau rašėme, kad birželio 6-osios posėdyje Šiaulių miesto tarybos dauguma patvirtino globos namų perdavimą iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos į Savivaldybės rankas. Sveikatos ir socialinių reikalų komitetui buvo pristatytos dvi schemos, kaip būtų reorganizuojamas "Šaltinis". Kitas variantas: viename iš pastatų būtų įkurdinti Nakvynės namai.
"Bet kai viskas prasidėjo Savivaldybėje, visai nebematome to projekto, apie kurį mums ministerija kalbėjo.
"Vaikai nėra konvejeris, prie kurio ateina bet kas ir dirba. Jie turi negalią, serga šizofrenija, autizmu, kitomis ligomis, - atkreipia dėmesį I. Maraškaitė.
Dar nesibaigus piketui Savivaldybės Tarybos posėdžių salėje prasidėjo pasitarimas institucinės globos pertvarkos klausimais su Šiaulių regiono įstaigų atstovais. Jame dalyvavo ir A. Bartulis, E.
Į aptarimą atvyko ir jo iniciatoriai - Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos delegacija su viceministre Vilma Augiene.
"Mūsų siūlymas koncentruoti dalį vaikų, turinčių psichinę negalią, Šiauliuose išlieka.
Šiaulių Vaikų Globos Namų „Šaltinis“ Statistiką
Šiuo metu Šiaulių vaikų globos namuose „Šaltinis“ gyvena 50 vaikų. Visiems jiems nustatyta nuolatinė globa. Vadinasi, jie yra likę be tėvų globos, negali grįžti į savo biologinę šeimą, o jų priežiūra, auklėjimas, atstovavimas teisėtiems interesams ir jų gynimas pavestas vaikų globos institucijai. Nuolatinė globa nustatoma teismo nutartimi.
Visi šiuose globos namuose gyvenantys vaikai turi specialiųjų ugdymosi poreikių. 6 vaikams nustatyta lengva negalia, 20 vaikų - vidutinė negalia, 24 vaikams - sunki negalia.
Negalios Lygis Šiaulių Vaikų Globos Namuose „Šaltinis“:
| Negalios Lygis | Vaikų Skaičius |
|---|---|
| Lengva negalia | 6 |
| Vidutinė negalia | 20 |
| Sunki negalia | 24 |