Šiauliuose prieš keletą dienų pradėjo veikti pirmieji organizacijos „SOS Vaikų kaimai Lietuva“ bendruomeniniai vaikų globos namai. Planuojama jau šią savaitę Medelyno mikrorajone išnuomotame individualiame name apgyvendinti du vaikus. Iš viso čia galės gyventi aštuoni vaikai. Erdviame dviejų aukštų gražiai įrengtame name tvyro įkurtuvių nuotaikos. Dar trūksta kai kurių baldų, bet jau nors šiandien galima čia keltis ir gyventi. Antrame namo aukšte yra vonios kambarys ir keturi miegamieji.
Bendruomeninių namų tikslai ir veikla
Pasak pašnekovo, tai pilotinis projektas, iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos. Konkursą skelbė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ne paskutinėje vietoje ir saugumas. Vaikas šiuose namuose turi jaustis saugus.
Socialinės darbuotojos ne tik bendraus su vaikais, gamins valgį, skalbs, lygins, padės vaikams tvarkytis, ruošti pamokas, bet ir atstovaus vaikų interesams mokykloje, vaikų darželyje, gydymo įstaigose. „Mes taip pat sudarome vaiko reabilitacijos planą, jei jis turi tam tikrų sunkumų. O jis jų turės vien dėl to, kad patyrė stresą ir traumą būdamas paimtas iš šeimos. Negalime manyti, kad vaikas apie tai negalvos ir, patekęs į geresnę aplinką, iš karto pradės žydėti ir skleistis jo asmenybė. Esame numatę dviejų savaičių adaptacijos laikotarpį, per kurį stebime, kaip vaikui sekasi priprasti prie naujos aplinkos, teikiame įvairias konsultacijas, paslaugas, gilinamės į vaiko norus“, - sako nemažą darbo su tėvų globos netekusiais vaikais patirtį turintis R.
Pasak pašnekovo, šių vaiko globos paslaugų tikslas yra sugrąžinti vaiką į šeimą. „Jeigu to padaryti nepavyksta per metus, jeigu vaiko teisių apsaugos tarnyba įvertina, kad tėvai neturi galimybių pasiimti vaiko, tokiu atveju stengiamės surasti jam kitus namus“, - sako R. Pirmiausia ieškoma vaiko artimųjų, giminaičių. Tuo užsiima „SOS Vaikų kaimai“ vadybininkai. Pasak pašnekovo, labai svarbu išsikalbėti su vaiku, neretai jie išsipasakoja apie giminaičius, su kuriais palaikė ar palaiko artimus ryšius, su kuriais galbūt norėtų gyventi.
R. Augustavičius prisimena neseną patirtį, kai Vilniuje pas laikinus globėjus patekusi mergaitė per socialinį tinklą susirado savo tėtį, su kuriuo nebuvo bendravusi apie penkerius metus, nes mama draudė. Tėvas gyveno Anglijoje, buvo sukūręs naują šeimą, bet su antrąja žmona vaikų neturėjo.
„Net ir ieškant globėjų nenustojama dirbti su biologiniais tėvais, nes vaiko aplinka atneša ir tam tikrą socialinę istoriją, socialinius ryšius. Juos labai svarbu palaikyti, jeigu tik jie nėra žalingi vaikui“, - sako R. Pasak specialisto, vaikams, gyvenantiems bendruomeniniuose globos namuose, bus sudarytos visos sąlygos susitikti, bendrauti su savo tėvais, tik tai vyks ne namuose, o neutralioje aplinkoje. „Vaikai šiuose namuose gyvens iki vienerių metų.
R. Augustavičius įsitikinęs, kad tokio pobūdžio bendruomeninių namų paslauga mažiau traumuos vaiką, nei patekimas į didelę vaikų globos instituciją.
Globėjų paieška ir paruošimas Šiauliuose
Šiandien Šiaulių vaikų globos namuose (K. Šiaulių miesto taryba patvirtino, kad globėjų centru bus Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai, kurie dirbs su partneriu - Šiaulių socialinių paslaugų centru. Šis centras vykdo Globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą. Kursai susideda iš 10 užsiėmimų, vykstančių kartą per savaitę po tris valandas. Kandidatus į globėjus pirmiausia vertina Šiaulių vaiko teisių apsaugos skyrius. Globėjais gali tapti psichiškai sveiki, neteisti už sunkius, tyčinius nusikaltimus asmenys nuo 21 iki 65 metų. Norintys tapti globėjais turi būti ne tik tinkamai pasiruošę, sveiki ir neteisti, bet ir turėti sąlygas priimti vaiką.
Pasak Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo Donato Žakario, per šių metų pusmetį į socialinės rizikos šeimų sąrašą įtraukta per 50 naujų šeimų. „Globojamų vaikų šiandien turime per 384, iš kurių 253 globojami šeimose, 38 - šeimynose, 93 - globos įstaigose. Šiais metais iš šeimų jau yra paimti 85 vaikai, o 2014 metais per visus metus buvo paimti 62 vaikai, 2015 metais - 52, 2016 metais - 48“, - liūdną statistiką pateikia D. Žakaris. Pasak vedėjo, džiugina tik tai, kad vos 14 procentų vaikų pateko į institucinę globą, kitus priglaudė giminaičiai, artimieji, globėjai, šeimynos. Ankstesniais metais į institucinę globą patekdavo daugiau kaip pusė iš šeimų paimtų vaikų.
Vaikų globa Šiauliuose: Statistika
| Metai | Paimti iš šeimų vaikai | Institucinė globa (%) |
|---|---|---|
| 2014 | 62 | >50 |
| 2015 | 52 | >50 |
| 2016 | 48 | >50 |
| Šių metų pusmetis | 85 | 14 |
Vaikų globos sistemos pertvarka Šiauliuose
D. Žakaris pasakoja, kad prasidėjus vaikų globos sistemos pertvarkai Šiauliuose iš pradžių didelių pokyčių nereikėjo. Maždaug prieš 10 metų K. Korsako gatvėje Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Ramutė Pilypienė pasakojo, kad nuo šių metų sausio 1 dienos visi vaikai privalėjo gyventi bendruomeniniuose šeimos namuose. „Bet pas mus ir taip gyveno kotedžuose po 8 vaikus su vienu vadovu, socialiniu darbuotoju. Jų daug pertvarkyti nereikėjo. Tačiau Aušros alėjoje įrengus bendruomeninius šeimos namus, dalį vaikų iškėlėme ten. Čia vaikai gyvena iki 18 ar 21 metų, jei mokosi. Siekis - kad jie būtų paruošti gyventi savarankiškai.
Kadangi dveji bendruomeniniai (dabar šeiminiai) šeimos namai atsidarė gegužės mėnesį, vedėja apžvelgė jų patirtį. Čia iš K. Korsako gatvės buvo perkelti labiau padūkę vaikai: apgyvendinti po 6 vaikus vienuose namuose. Jiems vis norėjosi bėgti į parką. Socialinės darbuotojos iš pradžių eidavo kartu, bet paaugliams to visai nesinorėjo. Tuomet su jais kalbėjosi, kvietėsi pareigūnus, Probacijos tarnybos atstovus, aiškino, kokios pasekmės gali laukti už tam tikrus pažeidimus. Tvarkos pažeidimų būna, bet susitvarko.
Vaikų globos institucijoje šiuo metu gyvena apie 30 vaikų. Nors pertvarkos tikslas yra, kad kuo daugiau vaikų gyventų šeimose, vedėja pastebi, kad yra vaikų, kurie šeimose nepritampa. Ypač tai aktualu paaugliams, kurių elgesys kelia daug problemų ir jų globoti niekas nenori. Dėl iškilusių priežasčių paėmus vaiką iš šeimos, pirmiausia jam globoti ieškoma artimų žmonių, giminaičių. Jei tokių neatsiranda, tuomet vaikas vežamas pas budinčius globotojus.
R. Pilypienė vardija, kad Šiauliuose veikia 5 šeimynos. Šiauliuose yra apie 150 nuolatinių globėjų, kurie šiuo metu rūpinasi 148 tėvų globos netekusiais vaikais. Globėjų šeimoje negali augti daugiau nei 5 vaikai, įskaitant ir jų pačių vaikus.
Ištuštėjus vaikų globos namams, ten įsikūrė kitos tarnybos. Kai budintiems globotojams atveža vaikus, kol atliekamos teisinės procedūros, Šeimos centras organizuoja susitikimus su tėvais, veža pas psichologus, tarpininkauja dėl nuvežimo į gydymo įstaigą. Paėmus iš šeimos kūdikį ir atvežus pas budintį globotoją, jis nežino net mažylio sveikatos būklės. Reikia neatidėliotinų sprendimų.
Šeimos centre veikia dienos centras, kurį lanko vaikai su socialinio pedagogo ar atvejo vadybininko rekomendacija, iš socialinių įgūdžių stokojančių šeimų. Jei vaikas dienos centre būna ilgiau nei 4 valandas, jam duoda ir pavakarius.
Kompleksinių paslaugų namai "Alka"
2019-ųjų pabaigoje vaikų globos namus „Šaltinis“, kuriuose gyveno vaikai, turintys psichinę arba intelekto negalią, iš valstybės perėmė Savivaldybė ir įsteigė kompleksinių paslaugų namus „Alka“. Įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamą projektą, Šiauliuose buvo pastatyti 4 atskiri namai, juose įrengti 3 grupinio gyvenimo namai ir vieni bendruomeniniai šeimos namai, kuriuose teikiama ilgalaikė globa vaikams. Sunkią negalią turintys ir slaugomi vaikai iškelti į Slaugos padalinį Vilniaus gatvėje 303, buvusiuose Šiaulių kūdikių namuose.
„Kiek įmanoma, bandome. Tai yra labai brangu, nes prie vieno žmogaus yra pririštas vienas darbuotojas. Buvusiuose kūdikių namuose dabar slaugomas visišką negalią turintis 31 vaikas (suaugę irgi ten lieka), kuris niekuomet nepaliks šių namų. Čia taip pat įrengtas mamos ir vaiko kambarys, kuriame prireikus galės įsikurti neįgali mama, susilaukusi kūdikio. Čia taip pat veikia dienos užimtumo centras, į kurį atvažiuoja asmenys iš grupinio gyvenimo namų ir vykdo įvairias veiklas, bei socialinės dirbtuvės. Tėvams, auginantiems neįgalius vaikus, teikiamos atokvėpio paslaugos.
Kompleksinių paslaugų namų „Alka“ direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Inga Punzienė aprodė dar dažais kvepiančias patalpas. Atnaujintos grupės, baldai, pastatytos funkcinės lovos neįgaliems vaikams, įrengti liftai. Tiesa, kieme neliko vaikų žaidimų aikštelių. Neįgalieji, kurie su pagalba gali gyventi savarankiškai, iškelti į tris „Alkos“ grupinius gyvenimo namus, o vaikai - į bendruomeninius šeimos namus. Iš viso čia įsikūrę 23 gyventojai.
Kadangi projektas buvo vykdomas kartu su Ventos socialinės globos namais (Akmenės rajone), pertvarkos procese į grupinio gyvenimo namus Šiauliuose turi pervažiuoti globojami žmonės iš Ventos. Grupinio gyvenimo namai skirti darbingo amžiaus žmonėms, turintiems psichikos negalią. Čia taip pat apsigyvena žmonės, kurie ilgą laiką gyveno su artimaisiais ir lankė dienos centrą „Goda“.
Bendruomeniniai šeimos namai Gegužių gatvėje
Kai aplankėme bendruomeninius šeimos namus Gegužių gatvėje, vaikai buvo pamokose. Socialinė darbuotoja Sanjana Šedovikienė aprodė kambarius, kuriuose po vieną arba po du gyvena 7 vaikai, turintys raidos, intelekto, emocinio elgesio sutrikimų. Vieno aukšto pastato viduryje - virtuvė ir bendra erdvė. Socialinė darbuotoja dirba kartu su padėjėja. Jos su vaikais perka produktus, gamina maistą. „Čia nepalyginamai geresnės sąlygos. Daugiau su vaikais išeiname, keliaujame, vaikai gyvena socialinėje aplinkoje, todėl jaučiasi geriau. Namų aplinka daug ką duoda“, - sako S. Šedovikienė.
Savarankiško gyvenimo namai buvo įkurti apie 2012 metus prie Rėkyvos ežero už ES lėšas. R. Pilypienė tikino, kad vietų globos namuose labai trūksta, senyvo amžiaus asmenims, žmonėms su sunkia negalia patekti į globos namus eilė yra dveji metai. Tokie žmonės negali gyventi vieni, jiems reikia pagalbos, todėl nustatoma ilgalaikė institucinė globa globos namuose. Savarankiško gyvenimo namuose gyvena žmonės, kurie neturi kur gyventi, tačiau su daline pagalba gali gyventi savarankiškai. Pastaruoju metu šalyje ypač sparčiai statomi privatūs globos namai, kuriuose už senyvo amžiaus ar neįgalių žmonių slaugą didžiąją dalį lėšų skiria valstybė, taip sumažindama laukiančiųjų eiles.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Šiaulių miesto savivaldybei perdavė Šiaulių vaikų globos namus „Šaltinis“. Šiuo metu Šiaulių vaikų globos namuose „Šaltinis“ gyvena 50 vaikų. Visiems jiems nustatyta nuolatinė globa. Tai reiškia, kad jie yra likę be tėvų globos, negali grįžti į savo biologinę šeimą, o jų priežiūra, auklėjimas, atstovavimas teisėtiems interesams ir jų gynimas pavestas vaikų globos institucijai. Visi šiuose globos namuose gyvenantys vaikai turi specialiųjų ugdymosi poreikių.
„Šiuose globos namuose augantiems vaikams reikia specialios priežiūros ir pagalbos. Primename, kad nuo 2014 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva vykdoma Institucinės globos pertvarka. Tai jau trečia savivaldybė nuo apskričių panaikinimo 2010 m., perėmusi nacionalinio lygmens instituciją ir prisiėmusi atsakomybę už savo bendruomenės vaikus.
2024 m. balandžio 17 d. Į svarbią šventę susirinko ne tik Globos namų bendruomenės nariai, bet ir gausus būrys svečių, kurie per dešimtmečius yra tapę gerais draugais. Renginio metu Globos namų direktorė Danutė Akaveckienė visiems susirinkusiems priminė Globos namų istorijos pradžią, kad 1994 metais Šiaulių miesto savivaldybės globos namai buvo įkurti gydytojo Julijono Šalkauskio namų pastate, kaip katalikiškos pakraipos senelių globos namai. Įstaigos steigėjais buvo Šiaulių vyskupija ir katalikių moterų organizacija „Caritas”, o 1998 metais Globos namai tapo Šiaulių miesto savivaldybės biudžetine įstaiga. Sveikinimo kalbose įstaigos vadovė ir svečiai dėkojo Globos namų specialistų komandai, kurios tikslas ne tik pagalba kiekvienam kuriam jos reikia, bet ir didelė meilė žmogui.
2024 metų pabaigoje Šiauliuose buvo įgyvendintas reikšmingas socialinės infrastruktūros projektas. Gruodžio mėnesį į buvusį sutrikusio vystymosi kūdikių namų pastatą susirinko svečių būrys. Po rekonstrukcijos šis pastatas tapo moderniu specializuotų slaugos ir globos namų bei dienos užimtumo centro intelekto ir (ar) psichosocialinę negalią turintiems žmonėms kompleksu.
Svečiai turėjo galimybę apžvelgti naujai įrengtą infrastruktūrą: modernius liftus, funkcines lovas vaikams su negalia bei talpią automobilių stovėjimo aikštelę. Šiaulių miesto savivaldybė nuo 2019 m. įgyvendino projektą „Bendruomeninių apgyvendinimo bei užimtumo paslaugų asmenims su proto ir psichikos negalia plėtra Šiaulių mieste“, kurio dėka buvo įkurti specializuoti slaugos ir globos namai, dienos užimtumo centras, socialinės dirbtuvės, keturi grupinio gyvenimo namai.
Idėja sukurti šį centrą kilo 2019 metais, kai Šiaulių miesto savivaldybė perėmė vaikų globos namus „Šaltinis“. Tų pačių metų lapkritį buvo nuspręsta reorganizuoti dvi savivaldybės įstaigas - Kūdikių namus ir vaikų globos namus „Šaltinis“.
Atidarymo dieną svečiams buvo pristatytos moderniai įrengtos 960 kv. m. patalpos, kuriose bus teikiamos slaugos ir globos paslaugos asmenims su sunkia negalia, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra. Centre sukurtos 36 vietos, įsteigtos keturios šeimynos: trijose slaugos paslaugas gaus vaikai, o vienoje - pilnametystės sulaukę jaunuoliai. Papildomai įrengtas 425 kv. m. dienos užimtumo ir socialinių dirbtuvių centras, kuriame asmenims suteikiama jauki, saugi ir pritaikyta aplinka.
Dienos užimtumo centre yra 40 vietų. Darbo dienomis čia ateinantys asmenys gali bendrauti, dalyvauti grupiniuose užsiėmimuose, užsiimti mėgstama veikla. Socialinėse dirbtuvėse vienu metu gali lankytis iki 12 darbingo amžiaus asmenų, turinčių intelekto ir (ar) psichosocialinę negalią. Socialinėse dirbtuvėse dalyviai ugdo darbinės veiklos įgūdžius atliekant veiklas nukreiptas į konkrečios paslaugos atlikimą. Šiose socialinėse dirbtuvėse mokoma aplinkos tvarkymo, valymo paslaugų teikimo. Socialinių dirbtuvių dalyviai, kartu su atsakingo darbuotojo priežiūra, atlieka aplinkos tvarkymo, valymo darbus: rudenį grėbia lapus, tvarko viešąsias erdves, o pavasarį pasirengę vykdyti vejos - žolės pjovimo darbus ir pan.
Kompleksinių paslaugų namai „Alka“ vadovai pasakojo, kad yra sudarę sutartį dėl aplinkos tvarkymo darbų su Šiaulių miesto įstaigomis, dalyviai noriai prisideda ir prie miesto aplinkos švarinimo. Pavaduotoja minėjo, kad asmenys, turintys intelekto ir (ar) psichosocialinę negalią labai noriai įsitraukia į veiklas bei stengiasi paskirtą užduotį atlikti kaip galima geriau. Čia darbinės veiklos planuojamos lanksčiai ir derinamos su dienos užimtumo veiklomis.
Pastate taip pat veikia mamos ir vaiko kambarys, skirtas mamoms su negalia, susilaukusioms kūdikių. Kol kas kambarys nėra naudojamas, tačiau socialinės paslaugos jau teikiamos mamoms namuose.
2024 metų vasarą Šiaulių mieste duris atvėrė trys grupinio gyvenimo namai ir vieni bendruomeniniai vaikų globos namai, skirti vaikams su negalia. Kiekvieno namo plotas siekia apie 230 kv. Grupinio gyvenimo namuose bus apgyvendinta po 10 asmenų, bendruomeniniuose vaikų globos namuose kol kas gyvens 8 vaikai, o sulaukus pilnametystės jų galės gyventi 10. Gyventojai gyvena vienviečiuose arba dviviečiuose kambariuose, laisvalaikį leidžia bendroje poilsio erdvėje, sujungtoje su erdvia virtuve, kurioje patys ir šeimininkauja, padedami individualios priežiūros darbuotojų. Šis projektas ne tik pagerino socialinių paslaugų kokybę, bet ir tapo ryškiu įrodymu, kad Šiauliai geba kurti įtraukią ir žmonėms su negalia pritaikytą aplinką. Naujai įrengtos patalpos ir išplėstos paslaugos suteikia galimybę asmenims su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia gyventi pilnavertį gyvenimą, įsiliejant į bendruomenę ir ugdant svarbius socialinius bei darbinius įgūdžius.
Panašus:
- Šiaulių gyvūnų globos namai: kaip galite padėti?
- Šiaulių globos namai: pagalba ir parama vaikams
- Šiaulių gyvūnų globos namai: darbo laikas ir kontaktai
- Padėkite Šiaulių gyvūnų globos namams – skirkite 2% paramą ir gelbėkite gyvūnų gyvybes!
- Aleco Baldwino Vaikai: Įdomiausios Šeimos Gyvenimo Ir Karjeros Detalės
- Pilvo Skausmas Nėštumo 18 Savaitę: Pagrindinės Priežastys Ir Efektyvūs Sprendimai