Šeteniai - Česlovo Milošo gimtinė. Būsimas rašytojas, Nobelio premijos laureatas, gimė senelių dvare 1911 metų birželio 30 dieną.
Dvarelis stovėjo iki maždaug 1975 metų, kai kolūkio pirmininkas nusprendė jo vietoje pasistatyti sau namus. Buvusi dvaro vieta šiandien - laukymė.
Tėviškėje buvo likęs tik svirnas - be stogo, išvirtusiomis sienomis. Įkūrus Česlovo Milošo gimtinės fondą, svirnas atstatytas.
Priklauso Vytauto Didžiojo universitetui, čia atvyksta studentai, dėstytojai, vyksta kūrybinės stovyklos, „Santaros-Šviesos“ susitikimai, folkloro ansamblių koncertai.
Visoje dvaro teritorijoje pastatyta simbolinių knygų su išrašais iš Č. Milošo kūrybos.
Č. Milošas kalba iš knygos-paminklo: „Ši vieta man visada esanti, visada su manimi. Net tada, kai buvau toli nuo čia, ji visada - mano mintyse. <...> Tai labai komplikuotas jausmas... Kiekvienąsyk labai išgyvenu susitikimą su Šateiniais ir kaskart vis kitaip. Ir, žinoma, labai...“
Sugrįžęs tėvas, tikras lenkas, dalyvavo pogrindinėje organizacijoje POW, rengusioje perversmą Lietuvoje. Perversmas buvo išaiškintas, Č. Milošo šeima privalėjo išvažiuoti - persikėlė gyventi į Vilnių, iš jų atimta Lietuvos pilietybė.
Šeteikiuose liko gyventi jo senelė. Tad Č. Milošas su broliu Andžejumi dažnokai apsilankydavo, nes per demarkacinę liniją pereiti nebuvo sudėtinga.
Č. Milošas buvo labai santūrus, užsidaręs.
Kalnelyje, kur dabar stovi medinė Šventybrasčio Jėzaus Atsimainymo bažnyčia, buvo pagonių šventykla, degė amžinoji ugnis. Pagal kitą pasakojimą, per brastą važiavo kunigas, pataikė ant akmens, iškrito ir nuskendo.
Šventybrasčio kapinėse palaidoti Siručiai, Č. Milošo protėviai iš Sirutiškio.
Atvykęs Č. Milošas Šventybrastis minimas romane „Isos slėnis“.
Pagal garsią legendą, šioje parapijoje tarnavo jaunas, gražus kunigas. Buvo ir jauna, graži šeimininkė Barbora. Vienas kitam patiko, mergina pradėjo lauktis kūdikio.
Kad išvengtų apkalbų, ją išvežė toliau nuo parapijos. Palaidojo nelaimėlę Šventybrasčio kapinaitėse. Kunigas pradėjo skųstis, kad naktimis skraido puodai, lėkštės, prašė kaimo vyrų ateiti - saugoti nuo Barboros vėlės.
Ši legenda aprašyta „Isos slėnyje“ ir pasakojama iš lūpų į lūpas. Pasak gidės, apie tai rašyta tarpukario Lietuvos spaudoje, sovietmečiu. Ir visada minima, kad Barboros istorija nutiko prieš 30-40 metų.
Netoli Šventybrasčio, prie Daniliškio dvaro, vyko vienas iš 1863 metų sukilimo mūšių. Sukilėliai buvo apsupti, 75 vyrai žuvo.
Po mūšio Šventybrasčio kaimo vyrai norėjo žuvusius palaidoti. Paminklas sukilėliams tarpukariu pastatytas pagal Kosto Rameikos projektą.
Nuo bažnyčios laiptai veda prie paminklo, pastatyto 20-osioms Lietuvos nepriklausomybės metinėms (1918-1938). K. Rameikos sukurtas, kaimo gyventojų lėšomis pastatytas paminklas anuomet stovėjo prie pagrindinio kelio, vedusio į Kėdainius ir Panevėžį. Dabar senasis kelias apaugęs žole.
žymės: #Gime
Panašus:
- Ne santuokoje gimęs vaikas: teisės ir socialinė parama
- Neįtikėtina Raimundo Razukevičiaus kelionė į sėkmę – sužinokite viską apie jo gyvenimą!
- Vido Antonovo Biografija ir Rimos Kristinos Antonovienės Įspūdingi Gyvenimo Pokyčiai, Kuriuos Privalote Žinoti!
- Kaip Kūdikis Gali Miegoti Visą Naktį: Efektyvūs Patarimai ir Gudrybės Tėvams
- Nemokami mokomieji žaidimai vaikams: lavinkite ir linksminkitės!

