Globos įstaigos dažniausiai specializuojasi teikti paslaugas vienai ar kelioms klientų grupėms, kurias sieja panašios socialinės problemos, poreikiai ir interesai. Pagal globos formą ir trukmę globos įstaigos skirstomos į dienos globos, laikino apgyvendinimo ir stacionarios globos įstaigas.
Globos įstaigų istorija Lietuvoje ir Europoje
16 a. Europoje vyravo nuostata, kad globoti vargšus yra bažnyčios ir tikinčiųjų pareiga, todėl pirmąsias globos įstaigas kūrė bažnyčios, vienuolynai, labdaros organizacijos. 17 a. dėl socialinių ir ekonominių pokyčių augant vargšų skaičiui atsakomybės už jų globą ėmėsi valstybė. Globos įstaigose vyravo drausminamosios priemonės, pagrindinis globos įstaigų tikslas buvo globojamuosius izoliuoti, kontroliuoti, išmokyti ir priversti dirbti. Po Antrojo pasaulinio karo Europos valstybėse ėmė formuotis socialinės apsaugos sistemos, kūrėsi socialinių paslaugų tinklas. Lietuvoje nuo 16 a. prie vienuolynų ir bažnyčių ėmė veikti pirmosios globos įstaigos (špitolės), daugiausia skirtos seniems žmonėms ir neįgaliesiems. 18 a. pradėta organizuoti vaikų (našlaičių, pamestinukų) globa. 19 a. Nuo 1991 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija ėmėsi globos įstaigų decentralizacijos ir plėtros, pradėtas kurti globos įstaigų tinklas savivaldybėse, gausėjo globos įstaigų, įsteigtų nevalstybinių organizacijų. 2016 veikė 123 stacionarios vaikų globos įstaigos, keturios iš jų - negalią turintiems vaikams, 107 įvairių tipų (valstybiniai, savivaldybių, parapiniai) senų žmonių globos namai, kuriuose buvo teikiamos stacionarios globos paslaugos vyresnio amžiaus žmonėms, 58 globos įstaigos negalią turintiems suaugusiems asmenims.
Trumpalaikė socialinė globa
Trumpalaikė socialinė globa - visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba vaikams, laikinai netekusiems tėvų globos, nepilnametėms motinoms, šeimos nariams, globėjams, rūpintojams, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, komandiruotės, atostogų, šeimos ar darbo įsipareigojimų ir kt.) laikinai ar darbo savaitę negalintiems prižiūrėti asmenų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra.
Kreipimosi dėl socialinių paslaugų tvarka
Tokiais atvejais pateikiamas laisvos formos pranešimas dėl socialinių paslaugų skyrimo asmeniui nurodant pranešėjo vardą, pavardę, kontaktinę informaciją (telefono ryšio numerį ir (arba) elektroninio pašto adresą), asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių), kuriam prašoma skirti socialines paslaugas, vardą, pavardę, gyvenamosios vietos ar nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, kontaktinę informaciją (telefono ryšio numerį ir (arba) elektroninio pašto adresą), priežastį, dėl kurios asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, aprūpintojas pats negali pateikti Prašymo.
Asmeniui kreipiantis paštu, teikiama teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Asmeniui teikiant Prašymą elektroniniu paštu, Prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, atitinkančiu 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB, nustatytus kvalifikuotam elektroniniam parašui keliamus reikalavimus. Asmuo, pateikdamas Prašymą kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, patvirtina savo tapatybę naudodamasis Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma (VIISP), o asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija neteikiama.
Jei Prašymas pateikiamas socialinio darbuotojo elektroniniame įrenginyje, Prašymo pateikimas patvirtinamas skaitmeniniu asmens, jo globėjo, rūpintojo, aprūpintojo parašu, o tapatybė nustatoma Prašymą teikiančiam asmeniui pateikus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
Taip pat reikalingas galiojantis medicinos dokumentų išrašą (027/a formos, o vaikams gali būti 046/a), kuriame nurodyta informacija apie asmeniui paskirtus medikamentus ir jų vartojimą bei patvirtinimas, kad asmuo neserga ūmiomis infekcinėmis ar kitomis pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis.
Apmokėjimas už socialinę globą
Asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis yra 80 procentų asmens pajamų. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį yra 80 proc. asmens pajamų, jeigu asmens turto vertė yra mažesnė už Vilniaus miesto savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą (turto normatyvas asmeniui - 50 kv. m. būsto naudingojo ploto).
Socialinių paslaugų teikimo principai
- Decentralizacijos. Tai pagrindinis socialinių paslaugų organizavimo ir teikimo principas.
- Planavimo.
- Deinstitucializacijos.
- Bendradarbiavimo. Socialinių paslaugų teikėjai turi bendradarbiauti su socialinių paslaugų gavėjais; kitais socialinių paslaugų teikėjais: kitomis bendruomenės institucijomis-sveikatos priežiūros, vaikų teisių apsaugos, teisėsaugos, švietimo ir kt.
- Atvirumo bendruomenei. Socialines paslaugas teikiančios įstaigos turi būti atviros bendruomenės gyventojams.
- Prieinamumo. Socialinės paslaugos turi būti prieinamos tiems žmonėms, kuriems jų reikia.
- Adekvatumo. Turi būti teikiamos tokios socialinių paslaugų rūšys, kokios labiausiai atitinka socialinių paslaugų gavėjo poreikius.
- Pokyčių žmoguje skatinimo.
Socialinių paslaugų gavėjai
Socialinių paslaugų gavėjai gali būti įvairaus amžiaus, skirtingų socialinių grupių asmenys.
Socialinių paslaugų organizatoriai ir teikėjai
Atskirų institucijų atsakomybę, organizuojant socialinių paslaugų teikimą, reglamentuoja Socialinių paslaugų įstatymas, kiti įstatymai ir poįstatyminiai aktai. Socialines paslaugas teikia valstybinės, savivaldybių institucijos, nevyriausybinės organizacijos, religinės bendruomenės, fiziniai bei juridiniai asmenys. Pagrindinė atsakomybė už socialinių paslaugų teikimą tenka savivaldybėms. Pagrindiniai socialinių paslaugų teikėjai yra socialiniai darbuotojai, kurie ne tik teikia paslaugas, bet patys yra šių paslaugų organizatoriai bei koordinatoriai. Socialinio darbuotojo veiklą reglamentuoja atitinkami Lietuvos Respublikos teisės aktai.
Paslaugų gavimo tvarka
Dėl socialinių paslaugų gavimo, pateikdamas prašymą, į savivaldybės socialinės paramos skyrių gali kreiptis asmuo, jo šeimos nariai, rūpintojai (globėjai) arba kiti suinteresuotieji asmenys.
Apmokėjimas už socialines paslaugas
Apmokėjimą už socialines paslaugas reglamentuoja atitinkami Lietuvos Respublikos teisės aktai.
Bendrosios socialinės paslaugos
Informacijos teikimas ir konsultavimas-tai socialinė paslauga, skirta suteikti klientui pagalbą-reikalingą informaciją ar ilgesnį laiką konsultuoti dėl esamos problemos sprendimo. Informacijos teikimas ir konsultavimas yra vykdomas socialinės paramos skyriuose, vaikų teisių apsaugos tarnybose, savarankiškose atskirose tarnybose, kliento namuose, socialinių paslaugų įstaigose. Socialinis darbuotojas analizuoja kliento situaciją ir pateikia alternatyvius problemos sprendimo būdus.
Pagalbą namuose pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintą metodinę medžiagą.
Slaugą namuose vykdo bendruomenės slaugytojai. Bendruomenės slaugytojų funkcijas, pareigas, teises, kompetenciją ir atsakomybę reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta medicinos norma.
Globos pinigų dydį asmeniui nustato savivaldybės. Globos pinigų suma, skiriama paslaugų gavėjui per mėnesį, negali būti didesnė nei pagalbos namuose paslaugų vidutinė kaina per mėnesį.
Kitos bendrosios paslaugos:
- karšto maisto pristatymas („maistas ant ratų“)-tai paslauga, skirta asmenims, neturintiems galimybių maitintis namuose ir negalintiems lankytis maitinimo organizavimo vietose.
- transporto paslaugų organizavimas-tai paslauga, teikiama pagal konkrečius poreikius asmenims, kurie dėl negalios, ligos ar senatvės turi judėjimo problemų ir negali naudotis visuomeniniu bei individualiu transportu.
- vertimo ženklų kalba paslaugos-tai paslaugos, teikiamos asmenims, turintiems kalbėjimo, klausos, regėjimo ar kt. Vertimo ženklų kalba paslaugų teikimą organizuoja savivaldybių socialinės paramos skyriai.
- aprūpinimas kompensacine technika-tai paslauga, kurią vykdo savivaldybių socialinės paramos skyriai, asmeniui individualiai parinkdami kompensacines priemones.
- būsto ir aplinkos pritaikymo paslaugos-tai paslaugos, teikiamos tam, kad užtikrintų neįgalių bei senų žmonių kuo didesnį savarankiškumą, pritaikant būstą ir aplinką prie asmens negalios.
Nestacionari ir stacionari globa
Nestacionari globos įstaiga skirta įvairaus amžiaus skirtingų socialinių grupių asmenims. Stacionari globos įstaiga skirta įvairaus amžiaus, negalios bei skirtingų socialinių grupių asmenims (seniems žmonėms, vaikams, neįgaliesiems ir kt.), kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra.
Nestacionarios globos įstaigos:
- vaikų dienos centras-tai socialinių paslaugų įstaiga, kurios paskirtis yra teikti dienos globos, užimtumo, laisvalaikio organizavimo ir kt.
- dienos centras žmonėms su negalia-tai socialinių paslaugų įstaiga, skirta žmonių su negalia bendravimui ir socializacijai. Šioje įstaigoje gali būti teikiamos informavimo, buitinės, kultūrinės, laisvalaikio organizavimo ir kt.
Reabilitacijos įstaigos:
- Reabilitacijos įstaigos-socialinių paslaugų įstaigos, skirtos ugdyti, atstatyti bei grąžinti fizinius, protinius, profesinius ir socialinius sugebėjimus neįgaliems ir rizikos grupės asmenims.
- Reabilitacijos įstaigos žmonėms su negalia-tai socialinių paslaugų įstaigos, skirtos ugdyti neįgaliųjų fizinius ir protinius sugebėjimus, palengvinti jų integraciją į visuomenės gyvenimą, įsigyjant profesiją bei darbą.
- socialinės-psichologinės pagalbos tarnyba (konsultavimo kabinetas)-tai įstaiga, teikianti konsultacijas įvairiais socialinės reabilitacijos klausimais. Šio tipo įstaigose priklausomai nuo klientų grupių gali skirtis veiklos pobūdis, t. y. pagalbos šeimai tarnyba-tai įstaiga, teikianti socialinę, pedagoginę, psichologinę, teisinę ir kt.
Svarbu skatinti savipagalbos ir specialiųjų grupių kūrimąsi bendruomenėje. Savipagalbos grupė-tai asmenų, turinčių tą pačią ar panašią problemą, grupė, kurioje diskutuojant ir bendraujant išugdomi įgūdžiai, kaip padėti kitiems ir pačiam sau. Savipagalbos grupių (anoniminių alkoholikų (AA), anoniminių narkomanų (AN), jų šeimų narių ir kt.) steigimo iniciatoriai gali būti asmenys, anksčiau turėję rizikos faktorius bei praėję gydymo ir reabilitacijos kursą.
Specialiosios grupės-tai įvairių specialistų (policininko, psichologo ar pedagogo) ir anksčiau vartojusių, o šiuo metu nebevartojančių narkotikų ar alkoholio asmenų bendra veikla, kurios tikslas-lankytis įvairiose įstaigose bei rizikos grupių asmenų neformalioje aplinkoje, organizuojant susitikimus ir tokiu būdu inicijuoti bei skatinti esamų problemų sprendimą.
Laikino apgyvendinimo namai:
- laikino apgyvendinimo namai nepilnametėms motinoms su kūdikiais-tai socialinės globos įstaiga, teikianti paslaugas nepilnametėms motinoms.
- reintegracijos centras-įstaiga, teikianti laikino prieglobsčio ir kitas paslaugas socialiai pažeistiems asmenims, grįžusiems ar deportuotiems iš užsienio šalių. Šio tipo įstaigose būtinas įvairių sričių specialistų bendradarbiavimas.
- Psichologinės-socialinės reabilitacijos bendruomenė (narkomanų, alkoholikų ir kt.)-tai grupė žmonių, apsisprendusių keisti savo gyvenimą ir savanorišku principu susibūrusių į bendruomenę. Svarbiausias bendruomenės tikslas-keisti narkomanų (alkoholikų) mąstymą, elgesį ir gyvenimo būdą bei išmokyti juos savidisciplinos bei darbinių, profesinių įgūdžių tam, kad jie vėliau galėtų integruotis į socialų gyvenimą. Priklausantis nuo narkotikų ir alkoholio asmuo imasi atsakomybės už blaivų gyvenimo būdą ir įsipareigoja laikytis visų bendruomenės taisyklių, kad būtų galima užtikrinti bendruomenės veiklą ir bendruomenės narių sveikimą. Bendruomenei turi padėti interdisciplininė profesionalų komanda, susidedanti iš bendruomenės vadovo ir specialistų-psichiatro, psichoterapeuto, psichologo, socialinio darbuotojo, dvasininko, palaikančių nuolatinį ryšį su kitais specialistais. Į bendruomenės veiklą įtraukiami savanoriai, asmenys, įveikę savo priklausomybę alkoholiui ir narkotikams.
Stacionarios globos įstaigos
Artimumo namų aplinkai. Privatumo. Orumo. Saviraiškos. Savipagalbos. Asmenų nukreipimo ir priėmimo į stacionarias socialinės globos įstaigas bei išvykimo iš jų tvarką, minimalius reikalavimus šių įstaigų pastatams bei aplinkai, įstaigų darbuotojų etatų normatyvus reglamentuoja socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas.
Stacionarios globos įstaigos seniems žmonėms:
Senų žmonių globos namai-tai juose gyvenančių asmenų namai, kuriuose gyvenimas organizuojamas taip, kad būtų kuo artimesnis namų aplinkai. Bazinės paslaugos senų žmonių globos namuose-tai paslaugos, teikiamos globos namų gyventojui, siekiant patenkinti jo pirminius gyvybinius poreikius. Bazinių paslaugų komplekto sudėtį kiekvienam gyventojui sudaro globos įstaigos administracija pagal gyventojo savarankiškumo vertinimą, kurį atlieka socialinių darbuotojų ir kitų specialistų grupė (komanda). Papildomų paslaugų sąrašą tvirtina globos namų steigėjas, suderinęs su globos namų administracija.
Senų žmonių globos namų personalo skaičius ir struktūra priklauso nuo globos įstaigos gyventojų skaičiaus, sudėties, gyventojų savarankiškumo laipsnio, poreikio paslaugoms bei įstaigos veiklos organizavimo. Personalą sudaro nedidelė profesionalių darbuotojų grupė, nes daugelį buitinių darbų daro patys gyventojai.
Stacionarios globos įstaigos vaikams:
Šiose įstaigose turi būti užtikrintas vaiko auklėjimas ir priežiūra, sudaryta aplinka, kurioje vaikas galėtų augti, vystytis ir tobulėti. laikinos vaikų globos namai-tai socialinės globos įstaiga, kurioje laikinai apgyvendinami ir globojami vyresni negu 3 metų vaikai, netekę tėvų globos, gatvės vaikai ar dėl kitų priežasčių negalintys gyventi savo šeimoje.
Likusiems be tėvų globos vaikams rajonų (miestų) savivaldybių vaikų teisių apsaugos tarnybos organizuoja vaiko laikinos ar nuolatinės globos steigimą ir priežiūrą. Laikinoji ar nuolatinė globa gali būti steigiama vaikui globėjų šeimose, šeimynose, laikinos vaikų globos namuose ar stacionariuose vaikų globos namuose. Be tėvų globos likę vaikai apgyvendinami vaikų globos įstaigose, kai nėra galimybės jų globoti šeimoje arba šeimynoje. Vaikų laikinąją ar nuolatinę globą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vaiko globos įstatymas.
Valstybinė įvaikinimo institucija ir miestų (rajonų) savivaldybių Vaikų teisių apsaugos tarnybos teisės aktų nustatyta tvarka šeimoms, norinčioms įvaikinti vaikus, organizuoja paslaugas, susijusias su įvaikinimu. Miestų (rajonų) savivaldybių Vaikų teisių apsaugos tarnybų socialiniai darbuotojai ištiria, ar būsimiems įtėviams nėra įstatyme numatytų kliūčių įvaikinimui, įvertina jų gyvenimo sąlygas, būdą, surenka žinias apie sveikatos būklę ir pateikia išvadas dėl būsimųjų įvaikintojų pasirengimo įvaikinti.
Stacionarios globos įstaigos žmonėms su negalia:
Stacionarios globos įstaigos žmonėms su negalia-tai socialinės globos įstaigos, kuriose įvairaus amžiaus ir įvairių negalios rūšių asmenims teikiama nuolatinė ir įvairiapusė pagalba.
- globos namai vaikams su proto negalia-tai specialaus ugdymo socialinės globos įstaiga, skirta gyventi vaikams (nuo 4 iki 21 m.).
- globos namai jaunimui su negalia-tai specialaus ugdymo įstaiga, skirta gyventi neįgaliam jaunimui (nuo 21 iki 29 m.).
- savarankiško gyvenimo namai (grupiniai gyvenimo namai)-tai socialinės globos įstaiga, kurioje gyvena žmonės su negalia, turintys didesnį savarankiškumą nei didelių stacionarių globos įstaigų (pensionatų) gyventojai. Šio tipo įstaigoje sudaromos namų aplinkai artimos sąlygos ir profesionalių specialistų pagalba formuojami savarankiško gyvenimo įgūdžiai.
Mišrių socialinių paslaugų įstaigos
socialinių paslaugų centras-tai socialinių paslaugų įstaiga, kurioje teikiamos skirtingų rūšių socialinės paslaugos įvairioms klientų grupėms vienos įstaigos bazėje. Šio tipo įstaigų privalumas yra tas, kad jose galima efektyviau organizuoti veiklą negu įprasto tipo įstaigose.
Kita
Yra ir kitų sričių įstaigos, kuriose teikiamos socialinės paslaugos.
žymės:
Panašus:
- Neįtikėtinos Užimtumo Galimybės Senelių Namuose: Atraskite Raktą Į Laimingą ir Kokybišką Senatvę!
- Senų žmonių globos namai Lietuvoje: populiariausi tipai ir kainos, kur rasti geriausią priežiūrą!
- Neįtikėtinos senolių gyvenimo ir globos namuose paslaptys Lietuvoje, kurias privalote žinoti!
- Universalūs 2 in 1 vežimėliai mergaitėms: geriausios apžvalgos ir ekspertų patarimai
- Senelių globos namai: kaip išrinkti geriausius?