Vaikų knygų kolekcija - tai unikali galimybė apžvelgti reikšmingą senąjį laikotarpį, siekiantį net XIX a. pradžią, kuomet i vaikų literatūros užuomazgos dar tik formavosi. Šiuo metu seniausia nuolat kintančios ir gausėjančios kolekcijos knyga - konvoliutas. Tai į vieną įrištos dvi 1829 m. išėjusios knygos: „Szeszes pasakas Symona Stanewiczes…“ ir „Daynas żemaycziu…“, išspausdintos Vilniuje, B.
Grožinės vaikų literatūros pradžia - tai 1868 m. Tilžėje pasirodžiusi Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus „Vaikų knygelė“. Pirmasis spalvotai iliustruotas jos leidimas yra vienas vertingiausių kolekcijos perlų. Kiti trys ankstyvieji leidimai taip pat ne mažiau įdomūs ir reikšmingi, nes ženklina knygos, kuri iki XX a.
Kolekcijoje gausu ir kitų svarbių XIX a. leidinių, skirtų daugiausiai maldai ir mokymuisi. Kuklios religinio turinio knygelės tuomet bandytos praturtinti elementoriais, vis įvairesnio turinio tekstais - taip pamažu ima formuotis pasaulietinė lietuvių literatūra vaikams. Matome, kaip 1864 m. „Naujas žiamajtiszkas elementorius…“ vaikus moko religinių tiesų, taip pat abėcėlės ir daugybos lentelės. O 1851 m.
XX a. pradžioje, panaikinus spaudos draudimą, didelis dėmesys skiriamas ir vaikų literatūrai. Pasirodo ne tik įvairių žanrų grožinės literatūros tekstų, bet imami leisti laikraščiai ir žurnalai, išpopuliarėja pjesės, skirtos vaikų vaidinimams, žaidimų, laisvalaikio užsiėmimų rinkiniai, kurių gausu ir D. Lebedzinsko rinkinyje. Kolekcijoje sukauptas ne vienas XX a. pradžios leidinys, kai kurie itin reti, nes leisti mažais tiražais arba apskritai nežinomi, niekur neminimi. Tarp kitų vertybių randame 1913 m. M. Grigonio „Kvietkelį“, kuris yra pirmasis eilėraščių rinkinys vaikams, galime pavartyti kuklutį 1911 m.
Gausiausia D. Lebedzinsko kolekcijos dalis - net pusšešto šimto leidinių mus pasiekia iš 1918-1940 m. laikotarpio. Kuriantis nepriklausomai Lietuvos valstybei, rašytojai ir leidėjai suskubo parūpinti vaikams skirtos literatūros. Konkursai ir specialios programos spartino procesą, Lietuvos Raudonasis Kryžius bei žurnalas „Žiburėlis“ įsteigė premiją vaikų ir jaunimo literatūros kūriniams. Dabar mums tai kelrodis, leidžiantis išskirti reikšmingiausius to laiko literatūrinius įvykius ir autorius. 1933 m. pirmąja premija buvo pagerbtas rašytojas Petras Babickas, išleidęs apysaką ,,Murziukas“, kurią randame ir kolekcijoje.
Vaikų literatūra tarpukariu suklestėjo, vis labiau modernėjo, įgavo daugiau spalvų, tapo atraktyvesnė, labiau paisanti vaikų psichologijos. Tiesa, rašančiųjų nebuvo daug, todėl jie slėpdavosi po skirtingais slapyvardžiais ir aktyviai kūrė toliau. P. Mašiotas ir A. Giedrius tapo svarbiausiais vaikų autoriais.
Tarpukariu šeima tapo labai svarbi, į vaikus imta žiūrėti kaip į pilnavertes asmenybes, kursiančias ateitį, todėl daug dėmesio skirta meniniam vaikų ugdymui. Mažyliams tėvai skaitė vaikiškas knygeles ir žurnalus, kiek paaugusius vesdavosi į operą ar teatrą. Tai paskatino suklestėti vaikų literatūros žanrus, kurių įvairovę galime matyti apžvelgdami senųjų knygų kolekciją. Be galo svarbu, kad kolekcija aprėpia ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų leistas knygas.
Antrajam pasauliniam karui pasibaigus, pirmosios buvo išspausdintos 1945-1948 m. Vakarų Vokietijoje. Perkeltųjų asmenų (DP) stovyklose susitelkė daug talentingų kultūrininkų, žurnalistų ir rašytojų, todėl steigėsi leidyklos, buvo leidžiami laikraščiai ir žurnalai, spausdinamos ir premijuojamos knygos. Švietimas buvo vienas pagrindinių veiksnių, skatinusių leidybą. Dauguma Vokietijoje išėjusių knygų - labai kuklios ir neišvaizdžios. Nedideli ir jų tiražai. Jei knygelė būdavo leidžiama stovykloje tik jos vaikų reikmėms, tiražas nesiekdavo ir trijų šimtų, todėl dabar jos tapusios retenybėmis ir ne viena jų yra praturtinusi D. Lebedzinsko kolekciją.
Meninė knygų vertė - tai dar vienas kolekcijos reikšmingumo įrodymas. Vartant knygas vaikams, galima daug plačiau pažinti ir dailininkų kūrybą. Dedikacijos (viena įspūdingiausių parašyta paties Juozo Tumo-Vaižganto ranka), taisymai ir pastabos, sveikinimo žodžiai, skirti dovanojant knygą, bibliotekų, universitetų, atstovybių antspaudai ir kt.
Pasakos - Daugiau Nei Paprasti Pasakojimai
Pasakos - tai pasakojamieji fantastiniai kūriniai, kurie yra priskiriami tautosakos žanrui. Jos nuo seno užima ypatingą vietą kiekvienos kartos vaikų širdyse, žavi jų vaizduotę magiškais pasauliais, drąsiais herojais ir įvairiomis mistinėmis, fantastinėmis, išskirtinėmis būtybėmis. Pasakos vaikams gali būti išties naudingos, ypač vaikų kūrybiškumui, vaizduotei lavinti, moralinėms normoms formuoti, empatijai ugdyti.
Skaitydami pasakas ar jų klausydamiesi vaikai keliauja į fantazijos pasaulį, pilną kalbančių gyvūnų, mitinių būtybių, patiria nepaprastų nuotykių. Taip skatinamas vaiko kūrybiškumas, gebėjimas mąstyti laisvai. Pasakose neįtikėtinai daug pamokų apie moralę ir nesenstančias vertybes. Per išbandymus ir vargus, su kuriais susiduria tokie veikėjai kaip Pelenė, Snieguolė ar Raudonkepuraitė, vaikai mokosi apie gerumo, empatijos svarbą, gebėjimą atleisti, drąsą, atkaklumą, liūdnas ir pamokančias godumo bei apgaulės pasekmes. Pasakose paprastai vartojama turtinga ir gyvybinga kalba, kuri yra naudinga vaikų kalbos įgūdžių vystymuisi.
Yra daug pasakų, kuriose pasakojama apie egzotines šalis, skirtingas kultūras, atskleidžiamos skirtingų socialinių sluoksnių gyvenimo peripetijos, vaikai susipažįsta su tradicijomis, papročiais ir folkloru. Pasakų skaitymas kartu gali būti puiki bendros šeimos veiklos alternatyva. Bendra patirtis, tyrinėjant magiškus pasaulius ir aptariant pasakų veikėjus bei siužetus, padeda kurti ilgalaikius prisiminimus. Pasakų nauda vaikams yra neabejotina.
Kaip Skaityti Pasakas Vaikams, Kad Tai Būtų Naudinga?
- Skaitykite pasakas, kurios tinka vaikui pagal amžių ir konkrečiam raidos etapui.
- Sukurkite skaitymui jaukią aplinką, kad skaitymo ir klausymosi patirtis būtų maloni, vaikui būtų lengva susikaupti.
- Skatinkite vaiką aktyviai dalyvauti pasakų skaitymo procese. Užduokite klausimų, paskatinkite vaikus samprotauti, kas gali nutikti toliau, aptarkite jiems kylančius klausimus ir mintis, klausantis apie veikėjų elgesį ar likimus.
- Galite pasiteirauti, kaip konkrečioje situacijoje elgtųsi pats vaikas, kokio elgesio tikėtųsi iš aplinkinių. Toks vaiko įtraukimas į skaitymo procesą ne tik gerina vaiko pasakos supratimą, bet ir paverčia skaitymą dinamiškesne ir malonesne veikla.
- Pasakas skaitykite žaismingai ir emocingai, suteikite personažams charakterį. Skaitydami keiskite savo balso toną, aukštį ir tempą, kad jis atitiktų skaitomos istorijos nuotaiką.
- Periodiškai darykite pertraukėles skaitymo metu, nepaisant to, ar pasaką vaikams skaito suaugęs asmuo, ar skaito pats vaikas, kad galėtumėte kartu apmąstyti pasakoje aprašomus įvykius ir diskutuoti.
- Skirkite šiek tiek laiko ir aiškiai aptarkite konkrečiai pasakai aktualias moralės normas ir vertybes. Skatinkite vaikus susieti pasakų veikėjų veiksmus ir galimas veiksmų pasekmes. Jei pasakoje atskleidžiamos išskirtinės kultūrinės detalės, pasinaudokite proga aptarti šį kultūrinį kontekstą.
- Perskaitę pasaką suorganizuokite su ja susijusią veiklą. Skatinkite vaikus piešti pasakų scenas, suvaidinti mėgstamą pasakos dalį ar net kurti alternatyvias pasakojimo pabaigas.
Pasakų skaitymas - kur kas daugiau nei tik knygoje parašytų žodžių ištarimas balsu. Naudodamiesi šiuolaikinėmis technologijomis įdomiausių pasakų galime klausytis tiesiog naudodamiesi kompiuteriu, mobiliuoju telefonu ar planšetiniu kompiuteriu. Ypač gausus kokybiškų garsinių pasakų pasirinkimas www.lrt.lt mediatekoje.
Vakaro Pasakos Pavyzdžiai:
- James Norbury. „Didžioji Panda ir Mažasis Drakonas“.
- Vytautė Žilinskaitė. „Murzės naktis“.
- Sylvia Green. „Nepamirštamos Kalėdos“.
- Eleanor Farjeon. „Tik už vieną pensą“.
- Tove Jansson. „Eglutė“.
- Norvegų pasaka „Malūnėlis, kur stovi ir mala jūros dugne“.
- Ignė Zarambaitė. „Slapta laiškų rašymo agentūra“. I dalis.
- Lietuvių pasaka. „Eglė žalčių karalienė“.
- Vytautas V. Landsbergis. „Tinginių pasakos“. I dalis.
- Vytautas V. Landsbergis. „Tinginių pasakos“. II dalis.
- Vytautas V. Landsbergis. „Tinginių pasakos“. III dalis.
- Lietuvių liaudies pasakos. „Vaikas, kurio visi norai išsipildo“ ir „Ko daugiau žemėje“.
- Švedų pasaka. „Pilis ant aukso pamatų“. I dalis.
Kitos populiarios pasakos:
- ,,Trys paršiukai“.
- ,,Grybų karas“.
- ,,Saldi košė“.
- ,,Bjaurusis Ančiukas“.
- ,,Stebuklinga dėžutė“.
- ,,Dvylika brolių juodvarniais lakstančių“.
- ,,Raudonieji bateliai“
Lietuviškų pasakų klausymuisi - nuotaikingi Yes For Skills muzikos grotuvai vaikams. Perskaičius naują pasaką šiek tiek veiklos pirštukams - Yes For Skills lavinamosios knygos su daugkartiniais lipdukais. Atsipalaidavimui ir nerūpestingam mokymuisi - Yes For Skills lavinamosios kortelės.
Pasakos neretai ekranizuojamos ir kino filmuose. Mėgstate minti mįsles? Jūsų vaikas nori išmokti pasakas perskaityti pats? Rūpinatės visapusišku vaiko lavinimu? Pasakų skaitymas ir klausymasis labai naudingas vaiko kalbos raidai.
Pasakų pasaulis lydi mus nuo mažens. Įspūdingos karalystės, piktosios raganos, stebuklingos fėjos, kalbantys gyvūnai ir ugnimi besispjaudantys drakonai - istorijas, išgirstas vaikystėje, su šypsena prisimename iki šių dienų.
žymės: #Vaikisko
Panašus:
- Senos vaikiškos knygos: sugrįžimas į vaikystę, kolekcionavimas ir vertė
- Senos Vaikiškos Dainelės, Kurios Sužadina Šypseną ir Vienija Kartas
- Pigios vaikiškos lovos: kur pirkti internetu?
- Gražiausi sveikinimai krikštynų proga: nuoširdūs žodžiai vaikams
- Jotainių Socialinės Globos Namai: Visas Reikalingas Vadovas ir Naudinga Informacija