Daugelis savanorystę įsivaizduojame, kaip neatlygintiną kilnią veiklą - pagalbą silpnesniam, stokojančiam, kenčiančiam.
Kilni Idėja ir Pirmieji Žingsniai
Savo, kaip savanorės, kelią Saulė pradėjo dar 8-oje klasėje, kai pagal nevyriausybinės organizacijos „A. C. Patria“ kuruojamą projektą savanoriavo „Maisto banke“.
„Anuomet savanoriška veikla man suteikė begalę gerų emocijų, - pasakojo ji. - Žinojau, kad ryšiuosi savanoriauti ir ateityje.“
Dar pirmosios savanoriškos veiklos metu mergina svajojo apie galimybę padirbėti vaikų globos namuose - deja, tuo metu ji buvo per jauna.
„Atsimenu, kaip važiuodama troleibusu galvojau, kodėl gyvenimas toks keistas - štai aš esu laiminga, turiu nuostabius mylinčius tėvus. Tačiau ne visiems taip pasisekė, - jausmus atskleidė mergina. - Vos tik atsiradus galimybei savanoriauti trokštamoje vietoje, iškart ja pasinaudojau.“
Savanorystė Globos Namuose
Globos namuose Saulė leidžia laiką su keturių 8-11 metų mergaičių grupe.
Ši įstaiga nėra didelė, joje gyvena 15 vaikų ir jaunuolių.
„Anksčiau mano grupėje buvo dar viena mergaitė, bet vėliau ji iškeliavo pas globėjus, - pasakojo Saulė. - Kadangi pati esu labai jauna, man pasiūlė savanoriauti su jauniausiomis namų gyventojomis. Tiesa, kartais prie mūsų prisijungia ir viena 16-metė. Mažų berniukų globos namuose nėra, todėl savanoriaudama dirbu tik su mergaitėmis.“
Apsilankymo metu Saulė padeda globotinėms ruošti namų darbus, jos drauge žaidžia stalo žaidimus, piešia, dūksta lauke, užsiima kitomis veiklomis.
„Mėgstu fotografuoti, tad prieš Kalėdas surengiau savo jaunosioms draugėms fotosesiją. Švenčių proga šias fotografijas joms padovanojau“, - atskleidė ji.
Iššūkiai ir Pamokos
Kadangi globos namų gyventojai namų darbus turi atlikti iki penktadienio vakaro, jaunoji savanorė nemažai laiko praleidžia padėdama mergaitėms ruoštis pamokoms.
„Juokinga, bet dažniausiai tenka padėti atlikti matematikos ar anglų kalbos namų darbus - dalykų, kurie man nelabai prie širdies, - juokėsi Saulė. - Vis dėlto, tokiu būdu pati gaunu puikią progą pasikartoti ankstesnių klasių kursą, sužinoti naujų dalykų. Tačiau paaiškinti mergaitėms šių disciplinų užduotis yra didelis iššūkis.“, - neslėpė moksleivė.
Saulės laisvalaikis gana užimtas, tad į globos namus jį užsuka kartą į savaitę.
Jei nespėja apsilankyti penktadienį, veiklos nukeliamos į šeštadienį.
Moksleivė lanko netradicinio ugdymo Kauno Valdorfo mokyklą, tad kai kuriuos metodus pristato ir auklėtinėms.
„Žaidžiame įvairius piešimo žaidimus, tapome formas, gilinamės į savo pasaulį.“,- pasakojo Saulė.
Mergina prisiminė, kad vos tik apsilankius globos namuose, darbuotojos paklausė, ar Saulė ryžtasi savanoriauti dėl moksleiviams privalomų socialinių valandų.
„Atsakiau, kad tikrai ne. Tuo metu net nežinojau, kad egzistuoja toks reikalavimas.“, - juokėsi ji.
Vis dėlto, savanorė greitai įgijo visų pasitikėjimą ir su mergaitėmis laiką leidžia viena.
Sutarti su jaunosiomis globotinėmis Saulei didelių problemų nekilo.
„Iš pradžių mergaitėms buvau įdomus naujas žmogus, tad pirmasis susitikimas praėjo tiesiog nuostabiai. Kitus kartus buvo visko - kartais ir tarpusavio barnių, nenoro įsitraukti, tačiau visada randame kompromisą.“, - pasakojo moksleivė.
Anot Saulės, globotinei pareiškus, kad šiandien veikloje ji nedalyvaus, jai leidžiama tiesiog drauge pasėdėti, pažiūrėti, kaip seksis draugėms - po kurio laiko auklėtinės požiūris pasikeičia.
„Net nepavadinčiau savo vedamų veiklų užsiėmimais, - sako savanorė. - Mes tiesiog būname kartu.“
Savanorystės Svarba ir Poveikis
Saulė pripažįsta: nors ir teikianti be galo daug gerų emocijų, ši savanorystė taip pat reikalauja nemažai jėgų.
„Išėjusi iš globos namų visada jaučiuosi labai pavargusi, - pasakojo ji. - Penktadienio vakaras, norėtųsi pailsėti, o čia - keturios valandos su tikromis padaužomis. Vis dėlto, šis nuovargis yra gerasis - tas, dėl kurio norisi gyventi.“
Mergina neslepia, kad globos namuose praleistas laikas jai jau leido suprasti nemažai dalykų, išmokti svarbių pamokų.
„Prieš pradėdama savanorystę įsivaizdavau, kad globoje augantys vaikai yra labai nelaimingi, išgyvenantys didžiulę neviltį. Vis dėlto, pradėjusi leisti laiką su savo mergaitėmis, pamačiau, kad jos labai linksmos, laimingos, daug šypsosi, juokiasi, yra hiperaktyvios. Tokia patirtis verčia susimąstyti - mes kartais niurzgame dėl menkniekių ir nemokame džiaugtis gyvenimu taip, kaip šie vaikai.“
Saulė globos namuose planuoja savanoriauti mažiausiai iki vasaros, o kol kas bando kilniomis idėjomis užkrėsti ir kitus.
„Į globos namus jau atsivedžiau draugę. Neaišku, ar ji ryšis savanorystei, tačiau kol kas man padeda organizuoti įvairias veiklas, - atskleidė ji. - Šios savanorystės metu supratau, kad vienas lauke nėra karys ir pasaulio per vieną naktį nepakeisi. Nors galiu prisidėti prie šių vaikų gerovės, nereikia pamiršti, kad yra pilna kitų, kuriems taip pat reikia švelnumo, dėmesio. Todėl skatinu kuo daugiau žmonių savanoriauti.“, - pripažino mergina.
Galbūt savanorystės patirtis Saulei padės pasirinkti profesinį kelią ateityje?
„Kol kas nežinau, kurlink baigusi mokyklą noriu pasukti, - atviravo moksleivė. - Anksčiau norėjau būti mokytoja, bet dabar matau, kad tai be galo sunkus darbas.
Turėtume suprasti, kad savanorystė, tai ir atsiveriančios galimybės jaunam žmogui, ypač paaugliui, kuris už skirtą laiką kažkam kitam mainais gauna neįkainojamą patirtį - profesinių ir socialinių įgūdžių, geresnę savijautą ir psichinę sveikatą, mokosi atsakomybės, patiria bendruomeniškumo jausmą.
„Nauji įgūdžiai, įveikti iššūkiai paaugliui suteikia pasitikėjimo savimi, ateityje padeda lengviau įveikti sudėtingas situacijas, moko lankstumo. Leiskime jaunuoliams išbandyti save pačiose įvairiausiose veiklose ir nebijokime, kad jie klys, rinksis ir ieškos skirtingų savanorystės formų“, - sako vaiko teisių gynėja.
Patirties stoka dažnai tampa kliūtimi jaunuoliams įsidarbinti, todėl čia gali pasitarnauti savanorystė - įsitraukusiems į neatlygintiną veiklą suteikiamos visos galimybės patirti, išbandyti ir įgauti taip reikiamos profesinės patirties.
Kiekviena savanorystė kuria pridėtinę vertę ne tik pačiam žmogui, bet ir visai visuomenei.
Leiskime ir skatinkime vaikus savanoriauti, auginkime ir brandinkime atsakingas, kūrybiškas ir bendruomeniškas asmenybes.
Organizacija "Ne imti, bet duoti"
„Ne imti, bet duoti“ - viena iš 24 gerumo iniciatyvų, kurias visus ateinančius metus globos portalo 15min projektas „Šiemet buvau geras“.
Apie pergales, kurios skinamos kasdien žengiant po mažą žingsnelį, kalbamės su savanorių organizacijos vadovu Eriku Luku Dvilevičiumi.
- Kaip gimė „Ne imti, bet duoti“?
- Mūsų bendruomenė gyvuoja nuo 2005 metų, kuomet jaunų ir energingų Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto studentų iniciatyva buvo sukurtas projektas „Ne imti, bet duoti“.
Pirmasis neformalios jaunimo grupės tikslas buvo rengti vaikams, netekusiems tėvų globos, įvairias pažintines edukacijas VU Gamtos mokslų fakultete, vėliau tikslas transformavosi ir buvo siekiama padėti vaikams mokytis, ruošti namų darbus vaikų globos namuose.
Tai ir daro mūsų savanoriai.
Pagrindinis organizacijos tikslas - padėti vaikams mokytis, ruošti namų darbus vaikų globos namuose.
- Kaip įsitraukėte jūs?
- Aš į šią veiklą įsitraukiau 2015 metais. Mokiau vaikinuką iš vaikų globos namų lietuvių kalbos.
Maždaug po metų tapau globos namų savanorių kuratoriumi.
Dar po metų tapau projekto vadovu.
Netrukus kai su kolegomis supratome, kad 100 savanorių jungianti neformali jaunimo grupė netelpa projekto rėmuose.
Taip 2017 metų rugpjūtį tapome viešąja įstaiga, o dar po metų - Jaunimo reikalų departamento akredituota savanorišką veiklą organizuojančia organizacija, kurios tikslas - prisidėti prie tvarios visuomenės ir aplinkos kūrimo skatinant ir organizuojant savanorišką veiklą.
Ir šiais metais kažkada buvęs mažas projektėlis, dabar jau išaugęs į stiprią organizaciją, švenčia savo 15-ąjį gimtadienį!
- Kokie svarbiausi šiemet nuveikti darbai?
- Nuo 2020-ųjų kviečiame visuomenę įsitraukti į vieną iš siūlomų savanorystės programų: savanorių - korepetitorių programa; jaunimo savanoriškos tarnybos programa; trumpalaikė savanorystė įmonių darbuotojams; vyresnio amžiaus žmonių savanorystė „54+“.
Sukūrėme skaitmeninius ženkliukus savanorių-korepetitorių programai Badgecraft.eu platformoje.
Šie ženkleliai patvirtina savanorių - korepetitorių ugdomas kompetencijas ir įgūdžius.
Tai savotiškas pažymėjimas, patvirtinantis kvalifikacijos kėlimą ir turimą kompetenciją, pvz., Pilietinės kompetencijos ženklelis patvirtina savanorio gebėjimą visapusiškai dalyvauti pilietiniame gyvenime remiantis socialinių ir politinių koncepcijų bei struktūrų žiniomis ir įsipareigojimu aktyviam ir demokratiškam dalyvavimui.
Dar viena naujovė - pradėtos organizuoti viešos paskaitos apie bendravimo su jaunuoliais ypatumus, kurių tikslas - edukuoti visuomenę.
Naujausia mūsų programa - vyresnio amžiaus žmonių savanorystės programa „54+“, kuri buvo ir yra tikras iššūkis.
Be viešų paskaitų, korepetitorių mokymų savanoriams, rengiame kūrybos dirbtuves, sporto varžybas vaikų įstaigose, organizuojame žygius ir išvykas su jais.
- Kas jus įkvepia svarbiausiems darbams?
- Suvokimas, kad bent truputį prisidedame prie geresnės Lietuvos ir viso pasaulio kūrimo.
Ir, žinoma, vaikų džiaugsmas ir nuoširdžios emocijos, pasakančios daugiau už bet kokius žodžius.
Ne visada pasiseka lengvai pasiekti rezultatą, atlikti svarbius darbus.
Būna nemažai įtampos, streso ir dvejonių.
Tačiau pasiekti rezultatai skatina eiti pirmyn.
Tikėjimas mūsų veiklos prasme, kuomet matome laimingus vaikų ir savanorių veidus, atperka tą nematomą administracinį darbą.
Įkvepia už nugaros padaryti darbai, kurie ne visada matomi plika akimi, bet dažnai pastebimi vaikų ar savanorių akyse, jų šypsenose, veiksmuose.
Santykis ir palaikymas vieniems kitų yra didis įkvėpimo šaltinis.
Tikėjimas mūsų veiklos prasme, kuomet matome laimingus vaikų ir savanorių veidus, atperka tą nematomą administracinį darbą.
- Kokius pokyčius tikitės paskatinti savo darbais?
- Tikime, kad per savanorystę tiek savanoriaujantys asmenys, tiek visa visuomenė keičiasi tvarumo link.
Dalis visuomenės, ypač vyresnio amžiaus, vis dar gana skeptiškai žiūri į savanorišką veiklą.
Tikimės pakeisti tokį visuomenės požiūrį, ugdyti toleranciją ir nuomonės pokyčius.
Dalis visuomenės, ypač vyresnio amžiaus, vis dar gana skeptiškai žiūri į savanorišką veiklą.
- Pristatykite savo komandą.
- Aktyviausios narės - savanorių koordinatorė Monika Užkurienė, atsakinga už visų amžiaus grupių savanorius, jų švietimą ir mentorystę, ir projektų vadovė Toma Dvilevičienė, kuruojanti renginius ir veiklas.
Savanorystė Klaipėdos Kūdikių Namuose
Kviečiame prisijungti prie prasmingos veiklos Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose.
Savanoriškos veiklos tikslas - neatlygintinai prisidėti prie įstaigos gerovės kūrimo, pasitelkiant bendradarbiavimą, asmeninę saviraišką bei siekį tobulėti.
Tai dalies savo laiko, energijos, atidavimas dirbant visuomenei naudingą darbą.
Uždaviniai:
- Bendradarbiauti Kūdikių namų gerovės kūrimo klausimais.
- Padėti užtikrinti vaikų užimtumą, priežiūrą ar slaugą.
- Naudoti teikiamas priemones ir informaciją vaikų priežiūros, slaugos ar užimtumo procesuose.
- Prisidėti prie vaikams teikiamų paslaugų kokybės gerinimo, pasitelkiant asmeninius gebėjimus, žinias bei patirtį.
- Prisidėti prie vaikų socializacijos įgyvendinimo.
- Prisidėti prie malonių akimirkų kūrimo vaikams.
Savanoriška veikla atliekama:
- Kūdikių namų skyriuje.
- Socialinės globos skyriuje.
- Paliatyviosios pagalbos skyriuje.
- Kompleksinių paslaugų vaikų dienos užimtumo centre.
Savanoriškos veiklos nauda:
- Kūdikių namams:
- Kuriama Kūdikių namų gerovė.
- Pagalba Kūdikių namų bendruomenės nariams.
- Gerinamas įstaigos globotinių, vaikų su negalia ir raidos sutrikimais užimtumas, socializacija, gyvenimo kokybė.
- Tolerancijos stiprinimas visuomenėje.
- Savanoriui:
- Realizuojami numatomi tikslai.
- Stiprinami socialiniai ryšiai.
- Galimybė saviraiškai.
- Gaunamas emocinis pasitenkinimas.
- Vertingos patirtys.
- Empatijos ugdymas, tobulėjamas.
- Padedama tolimesniam profesiniam apsisprendimui.
- Pageidavus, išduodama pažyma apie atliktą savanorišką veiklą įstaigoje.
Kviečiame dalintis gerumu ir semtis neįkainojamos patirties. Esame įsitikinę, kad kiekvienas Jūsų turite savyje daug gėrio, meilės ir šilumos.
Muzikų Šeimos Savanorystė
„Visi esame vienokiame ar kitokiame pertekliuje. Vieni - daiktų, kiti - laiko, treti - idėjų ir gerumo. Galbūt galima tuo tiesiog pasidalinti“, - sako dirigentas Modestas Pitrėnas.
Savanorystė Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose muzikų šeimai nėra pirmoji.
„Pirmas kartas, pamenu, abiem sukėlė didelį šoką. Nerimą dėl per anksti gimusios dukrelės išgyvenusi pora ne kartą savo laiką skyrė likimo nuskriaustiesiems.
Ieva dalyvauja neišnešiotų naujagimių asociacijos veikloje, yra ankstukų ambasadorė.
„Nesakau, kad tai yra pasiaukojimas, gal skambėtų per garsiai ir dramatiškai, bet tai, ką daro Ieva, yra sunku.
Man, su mano darbo rutina, tai būtų neįgyvendinama.
Kartu ši užduotis - labai atsakinga.
Jei simfonija nepavyks, tai - mažas dalykas.
Jei vaiką pražiūrėsi - didelis.
Nors Modestas yra pasirašęs kontraktą su Sankt Galeno operos teatru Šveicarijoje, šeima sako, kad jų namai visuomet bus Lietuva.
„Minčių likti ir kraustytis nebuvo ir jų neatsirado ten pabuvus“, - sako žinomas dirigentas M. Pitrėnas.
Panašus:
- Atraskite Savanorystės Džiaugsmą Gyvūnų Globos Organizacijose Lietuvoje – Tapkite Herojumi Šiandien!
- Neįtikėtina Savanorystė Lietuvoje: Kaip Galite Išgelbėti Vienišius Vaikus Dabar!
- Atrask Savanorystės Galią Socialinės Globos Namuose: Padėk, Tobulėk ir Keisk Gyvenimus!
- Vienišų Mamų Motinystės Pašalpos Lietuvoje: Naujausi Pakeitimai ir Kaip Jas Gauti!
- Vaikiška čiuožykla Skelbiu.lt: kaip išsirinkti?