Daug yra visokių veiksnių, kurie padėjo formuoti tautas. Kai kurie mokslininkai nurodė, kad kova dėl buities privertė glaustis į primityvią bendruomenę, kur galėjo gintis nuo negerovių, kartu pajėgė patys grobti, turtėti, plėstis. Religinis kultas dar labiau stiprino ryšius, gyvenamoji vieta dar labiau pabrėžė artimus kaimynus, kartu nurodė tolimus, svetimus. Vėl skirtingos gamtos sąlygos įspaudė žmoguje skirtingus bruožus. Ir jei vienos grupės vis labiau artėjo, tuo pačiu kitos grupės vis labiau tolo nuo kitų.
Dvasinės kultūros vystymasis ne tik padidino biologinius skirtumus tarp grupių, bet kartu išugdė ir pajutimą savęs, kartu priklausomumą nuo tos pačios grupės. Taigi, greičiausiai tas biologinės ir dvasinės kultūros pradas pagimdė tautas. Ten, kur tas pasijutimas buvo ypač stiprus, ten jis virto dinamine jėga ir teliko vienas žingsnis į aukštesnę bendruomenės organizaciją - valstybę, kuri istorijoje ilgą laiką rėmėsi imperija-dinastija, savo ribose glausdama eilę tautų.
Tačiau kylant mokslui, susipratimui ir kultūrai vis labiau pradėjo ryškėti, kad imperija mažiau ar daugiau remiasi viena kuria tauta, silpnindama, parazituoda-ma kitas mažesnes, ir toks tvarkymosi būdas, kaip atgyventa tamsos ir išnaudojimo liekana, vis labiau nyksta, vis labiau atsipalaiduoja atskiros tautos, kurios, istorijos įvykių mokomos, nėra priešingos federacijos ryšiams, kaip apsaugai prieš naujos rūšies imperinės jėgas, kurios po žmonijos gerbūvio, mėgina užmesti savo valią ir prievartą.
Tokiai naujai imperijai besiplečiant, patekusios jon tautos nėra sunaikinamos, jos ugdomos, palaikomos, bet pamažu jos grimsta, tirpsta pirmaujančios tautos sąskaiton, kuri, valstybės proteguojama, vis labiau tvinsta, auga, susemdama mažesnius šaltinius, išbarstytus po didžiulius plotus. Ir dr. J. Girnius tvirtina, kad tauta, patekusi svetimon tauton, po truputėlį ima blėsti, nes ji negali reikštis visu plotu, stokodama valstybinės globos, kuri ypač reikšminga mažų tautų atveju. Ir jei toks švelnesnio ar brutalesnio laipsnio pavergimas užtrunka ilgesnį laiką, sakysime, šimtmetį kitą, tauta gali mirti, palikdama gal tik vietovės vardą.
Tai žinodama, kiekviena susipratusi tauta visomis pajėgomis stengiasi turėti savo valstybę. Pirma, kol paliesiu pačią temą, tegu man būna leista trumpai priminti patį tautos kelią.
Kaip ir daugelis jų (S. Šalkauskis, R Kuraitis, R Mantvydas, J. Girnius, J. Grinius, Z. Dielininkaitis, A. Sidaravičius, I. Tamošaitis, A. metu pasitraukė į Vakarus... R. Romualdas Spalis (Giedraitis), 1915 m. gimęs rašytojas, mokėsi Kauno Aušros gimnazijoje, o vėliau studijavo literatūrą VDU Kaune ir diplomą įsigijo humanitarinių mokslų fakultete Vilniuje. Šiuo metu gyvena Halifaxe, Anglijoje. Pirmuosius savo literatūrinius darbus pradėjo spausdinti Lietuvos Aide 1939 m.
Asmenybės kelio pradžia
Kas mes galėtume laikyti asmenybės kelio pradžia? Kelias pradeda formuotis būtent kaip asmenybė. Asmenybe, nes asmenybėmis negimstama, jomis tampama. Kelias prasideda klausimu ir atsakymo į šį klausimą ieškojimu. Atsakymo. Vietoj trokštamo atsakymo prieš mus vėl iškyla vis nauji klausimai.
Maceinos kelio pradžios. Svarbūs ir nulėmė jo gyvenimo kelią. Antanas Maceina buvo pirmagimis. Antanas neteko motinos. Jo motina Jieva (Morkūnaitė) mirė (spėjama, kad nuo plaučių uždegimo), kai berniukui sukako vos dešimt metų. Jis išgyveno motinos mirtį, jos poveikį jis jautė visą gyvenimą. Antano asmenybės formavimuisi. Sielą „įžengė" ir kančia. Būti itin reikšmingas jo, kaip asmenybės, formavimuisi. Netektis pakeitė ne tik jo gyvenimą, bet ir santykį su aplinkiniu pasauliu. Ir kartu savo paties bejėgiškumą.
Po motinos netekties Antanas „nuliūdo" ilgam. Pernelyg anksti patyrė kančią. Suvokė savo vienišumą. Svarbiausia. Ir galvoja. <...> Apskritai jis nedaug bendraudavo su mumis"16. Marcelė Maceinaitė (g. Savęs kaip vienišo suvokimas bei „apsprendimas" būdingas tik asmenybei.
Religingumas
Buvo labai religinga, todėl ir vaikai buvo atitinkamai auklėjami. "Asmenybės kūrime" Dievas tikrai turėjo lemiamą reikšmę. Neteisingumas, privertęs jį „įšsidanginti" iš savo namų. Vyksta, už ką? Vis dažniau savo žvilgį kreipė į Dievą. Klausimus. Svarbiausia - saugumo jausmą, kurį sugriovė netektys. Kitų žmonių gyvenimai. Patrauklesnis. Visokių negandų bei ligų ištiktas vyras"19. Mirtis ir ligos. Regis, būtent tai ir nulėmė Maceinos pasiryžimą tapti kunigu.
Kunigystės kelias
Taigi tai nebuvo staigus apsisprendimas. Apmąstytas ir iškęstas, tai yra tam tikra prasme paruoštas. Seminariją. Padrąsino jaunuolį. Tarnystė jam atrodė pati kilniausia ir reikalingiausia žmonėms. Galima numanyti, kad jis jautė šiokią tokią kaltę. Seminarijoje, jam būtų daug ramiau. Jis ten įstotų, niekada sūnaus nespaudė, leido apsispręsti pačiam. Klebiškyje. Taigi patys svarbiausi Antano gyvenime žmonės jį palaikė. Pasirinko kitokį negu kiti moksleiviai kelią. Kunigu, jis 1924 m. Tuo metu Maceinai buvo tik šešiolika metų. Vieniša siela. „Savame varge" jis ieškojo Dievo.
Maceina ne kartą patarnaudavo Mišiose. Nuolatinis Prienų bažnyčios choro dalyvis. Patirtimi. Likimai tikriausiai yra tragiški. Gižų kunigų seminariją. Rizika, nes tada jokios abejonės dėl tikėjimo tiesų jo dar nekankino. Jau peržengusi Lietuvos ribas. Visada klausinėja ir tikisi gauti ar rasti atsakymą. Visada mus tenkina, taip paruošiama dirva naujiems klausimams... Jaunuoliui lavinti savo protą, išmokti mąstyti. Pasaulio kaip užbraiža. Skonį... Viso to gamta neduoda. Pradėjo klausinėti. Provokuoja klausimą. Pradžia. Kodėl taip turėjo atsitikti. Jis klausinėjo. Jis norėjo gauti tokį atsakymą, kuris jį patenkintų. Kitaip tariant, jis ieškojo savo kančios prasmės. Nuolatiniu klausinėtoju. Klausimu. Neklausinėti. Atsakymo, ir atrasti tikrąją meilę. Širdimi... Atsakymai į visus klausimus ir slėpėsi tikroji meilė. Sauggyklą ir paslėptos meilės šaltinį. Bet... Čia ir prasidėjo sunkumai. Nebegali sustoti. Pateikiamas kaip dogma, tapusi aksioma. Yra ap- rėžtumas, drauge sustingimas bei negyvumas. Klausimą, nes ji visada pateikiama kaip neginčytina tiesa. Tyli... Išsklaidyti, jis nesiliovė klausinėjęs. Arba iš tikro abejoti ta ar kita tikėjimo tiesa"5.
Seminarijoje) nebuvo, čia pati dogma neleisdavo klausti... Vadovybės. Pamokslą apie pragarą pagal oficialų Bažnyčios mokymą. Santykiui. Maceiną, kad, jei jis neapsigalvos, jam teks palikti seminariją. Reikėjo kažką daryti, ieškoti išeities. Ir jis ją rado. Seminariją ir... Negali būti, nes tai prieštarauja Dievo gailestingumui. Kad kun. Gerbiamas dėstytojas, negalėjo tokio darbo priimti. Pašalins iš seminarijos profesorių taryba. Knygoje, kaip teigė prel. Maceinos mąstymą, paremtą klausimu. Vedlys, t. y. sielovadininkas, jis tokiam reikalui netinkąs. Teisus... Ir todėl kaip rizikos"8. Jei nenešiotų ir vyskupo kepuraitę", - rašė jis 1980 m. spalio 10 d. Sauliui. Savam tikėjimui įtaigų pavidalą. Pavyko? Auklėjimosi mokykla" 9. Didelę įtaką jo pasaulėžiūros formavimuisi. Neneigė. Skleisdavo kai kurie tyrinėtojai. Niekuo nepagrįstas ir drauge klaidingas išvadas. Rasti stodamas. Priėjimą prie jo. Reikalavimų. "Išlįsti" buvo nevalia. Nepriklausomas ir principingas. Priešingai - gerokai padaugėjo. etapas - ieškojimai. Abejonė šito visko, kas jau yra, turinio atžvilgiu. Ir nuvylė, jo noras tapti kunigu neišblėso.
Studijos Kauno universitete
Jis nenorėjo grįžti į jam nemielą pasaulį... Teko grįžti. Daryti toliau. Universitetas ir drauge ieškoti atsakymų į kylančius klausimus. Norint jame studijuoti, Maceinai reikėjo materialinės paramos. Nuostolių ir prarado nemažą savo turto dalį. Nebuvo. Antano brolis Juozas, visiškai atsisakė jį globoti. Galės prasimaitinti. Apribodamas save ir savo šeimą. Maceina tais pačiais 1928 metais įstojo į Kauno universitetą. Žinojimo. Dar vaikystėje išryškėjo literatūriniai jo gabumai. Anksti atskleidusi polinkį kurti. Dalyvavo leidžiant sienlaikraštį. Gimnazijoje. Jauniausias brolis, kuriam Antanas padėdavo mokytis. Pažintis su žymaus poeto šeima skatino jį gilintis į pačią poeziją. Į poezijos „spąstus". Eilėraščius bei „epinius kūrinėlius". Maceina pokalbyje su dr. Redaktoriumi tada buvo pats Mykolaitis-Putinas. Liūdnai atsirėmus, kartoja beviltį Oremus"3. Eilėraščius išspausdinti. Rašyti, nesiliovė rašęs ir seminarijoje. Klausimus. Širdimi. Mirimo, ardomąją galią. Mirtis, priešininke ir jo asmenybės saugotoja. Popieriui patikėdavo savo išgyvenimus. Prasme) taps jo gyvenimo būdu, jo būsena. Kuris tačiau niekada nebuvo jo tikslas.
Kūryba
Žavėjosi Antano Jas- manto (Maceinos) poezija. Atitiko sulaukusio garbaus amžiaus Putino nuotaiką. Mąstymą, ir savo tikėjimą. Tiesa, ar galėjo būti kitaip? Vilkaviškio vyskupijai. Lemtingas visom prasmėm. Gresiantį pavojų, Maceina pradėjo ginti savo teises. Klausinėjimas. Neatskleidžia jo esmės. Apribojimu seminarijoje apraiškos. Pabrėžtu (nes tai buvo tam tikras protestas) posūkiu į literatūrą. Išeina, t. y. reikštis savarankiškai ir savaip... Buvo lyg ir atodūsis po visų griežtų suvaržymų... Tramplinu į filosofiją. Pirmuosius žingsnius ir poezijos, ir filosofijos keliu. Prieštaravimo. - pašauktas kūrybai... Perteikti jam savo žinias, išryškėjo labai anksti. Geru mokiniu tikrąja to žodžio prasme, t. y. Parašyta. Literatūrai. Filosofijos įvadą, ir logiką su mokslinio darbo metodika... Reikalavimus būtini. Jaunimui, vertė Vergilijų ir Horacijų. Išleistos, noriai skaitomos. Gaudavo po 400 litus. Pažymėti aštria kova dėl valdžios. Nesutarimo objektu. Teigė prof. Laikais. Kaip politinis kompromisas. Puolamas. Savo ilgus metus puoselėjamos svajonės tapti kunigu. Universitete praleidęs vienerius metus, Maceina grįžta į seminariją. Audringas pasaulis, atrodo, išties nebuvo jam skirta vieta. Yra misija. Ramiai apmąstyti, apsvarstyti ir galutinai apsispręsti. T. y. sunku, bet ir neįmanoma. Tradicijos, bet jo paties išmąstyta17. Buvo nejauku, nes pasaulio tikrovė jam nebuvo sava. Seminarijoje jis buvo priimtas išskėstomis rankomis, t. y. jį priėmė atgal be jokių sunkumų. Geranorišką pasirinkimą, padarytą ne pasaulio naudai. Taip ir buvo... Rasti kokių nors naujovių? Gal ir tikėjosi... Anksčiau, buvo nepajudinama, nekintama. Kilusius klausimus ir nustoti klausinėjęs. Žinojo, kad „visa, kas mums skelbiama, galime ir turime suprasti". Atsiremiant į šį santykį"18. Savo mąstymu. Ir, atrodo, „laimėjo"... Jo buvojimą pasaulyje ir visą jo filosofiją... Nemielą pasaulį. Tarsi persekiojo mirtis ir kan...
Statistiniai duomenys apie komunistų partiją Sovietų Sąjungoje ir Lietuvoje 1961 m.
| Respublika | Komunistų skaičius (1961 m.) |
|---|---|
| Ukraina | 1,447,000 |
| Kazachstanas | 366,000 |
| Baltarusija | 243,000 |
| Uzbekistanas | 239,000 |
| Gruzija | 222,000 |
| Azerbaidžanas | 160,000 |
| Armėnija | 88,000 |
| Latvija | 76,000 |
| Lietuva | 65,000 |
| Estija | 41,000 |
| Kirgizija | 68,000 |
| Moldavija | 63,000 |
| Tadžikistanas | 55,000 |
| Turkmėnistanas | 49,000 |
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Sauliaus Prūsaičio Gyvenimo Paslaptys: Įdomiausi Faktai ir Karjeros Kelias
- Sužinokite Visą Tiesą Apie Saulių Kasperavičių: Įspūdinga Gyvenimo Ir Karjeros Istorija!
- Neįtikėtina Sauliaus Skvernelio kelionė: nuo paprasto žmogaus iki politinės žvaigždės!
- Neįtikėtina Sauliaus Urbonavičiaus-Samo gyvenimo istorija: Atrask paslaptis, kurios keičia požiūrį!
- Neatidėliotina pagalba socialinės globos įstaigoje: svarbiausios taisyklės ir patarimai
- Paslaptingi būdai ir prietarai, kaip nustatyti vaiko lytį nėštumo metu – ar tai tikrai veikia?