Saulės sistema - tai nuostabus kosmoso kampelis, kuriame mūsų Žemė ir kitos planetos sukasi aplink Saulę. Nuo gigantiškų planetų iki mažyčių mėnulių, kiekviena dalis turi savo unikalių savybių ir paslapčių. Šiame straipsnyje sužinosite įdomius faktus apie Saulės sistemą.
Saulė - Saulės Sistemos Centras
Mūsų žvaigždė, Saulė, yra tokia tanki, kad sudaro net 99 proc. visos Saulės sistemos masės. Saulė kas sekundę paverčia maždaug 600 mln. tonų vandenilio į helį. Be to, apie 4 mln. tonų materijos paverčiama energija kaip šalutinis produktas.
Saulė yra vieną iš 100 milijardų žvaigždžių Paukščių Tako galaktikoje. Ji skrieja nutolusi per 25 000 šviesmečių nuo galaktikos centro, ir jį pilnai apsuka kartą per 250 milijonų metų.
Saulė susiformavo prieš maždaug 4,6 milijardo metų. Dauguma mokslininkų mano, kad Saulė ir likusi Saulės sistema susiformavo iš didžiulio besisukančio dujų ir dulkių debesies, žinomo kaip Saulės ūkas. Dėl gravitacijos ūkui susitraukus, jis ėmė suktis greičiau ir tapo plokščiu tarsi diskas.
Saulė turi pakankamai branduolinio kuro, kad tokios būsenos išliktų dar apie 5 milijardus metų. Po to ji ims plėstis ir taps Raudonąja milžine.
Saulė ir jos atmosfera yra suskaidyta į keletą zonų ir sluoksnių. Saulės vidurinę dalį sudaro jos branduolys, spinduliuotės ir konvekcinė zonos. Viršuje esanti Saulės atmosfera susideda iš fotosferos, chromosferos, pereinamojo regiono ir vainiko. Už šios zonos yra Saulės vėjas ir dujų išmetimai.
Kad pažymėtų Saulės ir Mėnulio kelią Senovės kultūros dažnai koreguodavo natūralias akmenų sankaupas arba statydavo akmeninius paminklus - taip būdavo pažymimi ir metų laikai, kalendorius ir užtemimai.
Planetos
Dabar Saulės sistemoje oficialiai yra 8 planetos po to, kai Plutonas neteko planetos titulo. Visų pirma, esame pasiuntę erdvėlaivius į visas Saulės sistemos planetas - Merkurijų, Venerą, Žemę, Marsą, Jupiterį, Saturną, Uraną ir Neptūną, taip pat į dvi nykštukines planetas - Plutoną ir Cererą.
Saulės sistema ir jos planetos:
- Merkurijus - arčiausiai Saulės skriejanti planeta.
- Venera - beveik tokio pat dydžio kaip Žemė.
- Žemė - trečia pagal nuotolį nuo Saulės planeta.
- Marsas - panašiausia į Žemę ir esanti arčiausiai jos planeta.
- Jupiteris - nuo Saulės nutolusi didžiausia planeta.
- Saturnas - nuo Saulės nutolusi, antroji pagal dydį planeta.
- Uranas - pirmoji Saulės sistemos planeta.
- Neptūnas - Neptūno atmosfera susideda iš vandenilio.
- Plutonas - didžiausia žinoma Saulės sistemos nykštukinė planeta.
Uranas
Klasikiniuose Saulės sistemos modeliuose Uranas paprastai vaizduojamas kaip beveidis mėlynas rutulys, tačiau atidžiau įsižiūrėjus į šią išorinės Saulės sistemos dujinę milžinę galima pastebėti keistumų. Pavyzdžiui, planeta aplink savo ašį sukasi „gulėdama“, rašoma NASA Urano vadove. Labiausiai tikėtinas neįprastos planetos orientacijos (apie 90 laipsnių į šoną, palyginti su kitomis planetomis) paaiškinimas yra tas, kad senovėje ji patyrė kokį nors titanišką susidūrimą.
Urano pasvirimas lemia ekstremaliausius metų laikus Saulės sistemoje. Maždaug ketvirtadalį kiekvienų Urano metų (vieni metai Urane trunka 48 Žemės metus) Saulė šviečia tiesiai virš šiaurinio arba pietinio planetos ašigalio. Tai reiškia, kad kol Žemėje praeina du šimtmečiai, pusė Urano planetos nemato Saulės.
Dalis mokslininkų mano, kad maždaug prieš 3,8 mlrd. metų Uranas su Neptūnu galėjo susikeisti vietomis.
Marsas
Nors dabar Marsas atrodo ramus, kadaise planetos paviršiuje dominavo milžiniški ugnikalniai. Marsas turi didžiausią ugnikalnį Saulės sistemoje - Olympus Mons (Olimpo kalnas) - didžiausias kada nors Saulės sistemoje atrastas ugnikalnis. 602 km skersmens ugnikalnis yra 25 km aukščio - net trigubai didesnis už aukščiausią Žemės kalną Everestą. NASA duomenimis, pagal tūrį Olympo ugnikalnis yra 100 kartų didesnis už didžiausią Žemės ugnikalnį - Havajuose esantį Mauna Loa.
Mokslininkai spėja, kad ugnikalniai Marse gali išaugti iki tokio milžiniško dydžio, nes ten gravitacija daug silpnesnė nei Žemėje.
Venera
Daugelis žmonių žino, kad Merkurijus yra arčiausiai Saulės esanti planeta. Tačiau Merkurijus neturi atmosferos, kuri padėtų jam išlaikyti Saulės šilumą. Tuo tarpu Venerą gaubia netikėtai stora atmosfera, maždaug 100 kartų storesnė už Žemės atmosferą. Todėl Venera yra karščiausia Saulės sistemos planeta, rašo „EarthSky“.
Vidutinė temperatūra Veneroje yra apie 468 laipsniai pagal Celsijų, t. y. pakankamai karšta, kad ištirptų alavas ir švinas. Didžiausia temperatūra Merkurijuje, arčiau Saulės esančioje planetoje, yra apie 427 Cº.
Jupiteris
Jupiteryje yra sritis, vadinama Didžiąja raudonąja dėme, kurioje jau 300 metų be perstojo siaučia milžiniška į uraganą panaši audra. Šios audros smarkūs vėjai siekia apie 430 km per valandą. Audringoji Didžioji raudonoji dėmė yra daugiau nei du kartus didesnė už Žemę.
Ilgai buvo manoma, jog tai tiesiog gana spalvingi, tačiau įprastai vėsūs ilgai trunkančios audros debesys. Tačiau apie 2016 m. paaiškėjo, jog Raudonoji dėmė iš tiesų yra labai karšta, karštesnė už lavą Žemės planetoje.
Vanduo Saulės Sistemoje
Kadaise vanduo kosmose buvo laikomas reta medžiaga. Tačiau iš tikrųjų vandens (ledo formos) yra visoje Saulės sistemoje: tai įprasta kometų ir asteroidų sudedamoji dalis. Vandens ledo pavidalu galima rasti nuolat šešėlyje esančiuose Merkurijaus ir Mėnulio krateriuose, nors dar nežinome, ar jo yra pakankamai, kad tose vietose būtų galima išlaikyti būsimas žmonių kolonijas, rašo „Space“.
Marse ledo taip pat yra jo ašigaliuose, įšalo pavidalu ir greičiausiai po paviršiaus dulkėmis. Ledo yra net ir mažesniuose Saulės sistemos kūnuose: ant Saturno palydovo Encelado bei nykštukinės planetos Cereros.
NASA mokslininkai įtaria, kad Jupiterio palydovas Europa gali būti labiausiai tikėtinas žinomas kandidatas į nežemišką gyvybę, nes, priešingai visiems lūkesčiams, po įtrūkusiu ir užšalusiu paviršiumi greičiausiai yra skysto vandens. Europa, kuri yra daug mažesnė už Žemę, gali turėti gilų vandenyną, kuriame, mokslininkų nuomone, gali būti dvigubai daugiau vandens nei visuose Žemės vandenynuose kartu sudėjus.
Kiti Faktai
- Saulės sistemos pakraštys yra 1000 kartų toliau nei Plutonas.
- Ilgalaikiai pėdsakai „Apollo“ astronautų pėdsakai Mėnulyje tikriausiai išliks mažiausiai 100 milijonų metų.
- 99 proc. Saulės sistemos masės sudaro Saulė.
Panašus:
- Saulės globos namai VšĮ: misija, veikla ir kaip padėti
- Apsauga nuo saulės vaikams: geriausi kremai ir patarimai
- Saulės akiniai vaikams: kaip apsaugoti vaiko akis nuo saulės ir išsirinkti tinkamus akinius?
- Kremas nuo saulės kūdikiams: kaip apsaugoti jautrią odą?
- Idealus Svorio Priaugimas Nėštumo Metu: Ekspertų Patarimai ir Veiksmingos Rekomendacijos
- Užspringęs kūdikis: greita pirmoji pagalba ir efektyvios prevencijos priemonės