Vaikų globa - tai trumpalaikė globa, suteikianti pertrauką globėjams. Paskutiniąją birželio dieną visoje Lietuvoje prasidėjo jau tradicija tapusi Vaikų globos savaitė.
Šeštą kartą šalies globos centrus vienijantis tinklas „Vaikai yra vaikai“ drauge su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos visuomenei pranešime žiniasklaidai primena, kad kiekvienas vaikas nusipelno augti šeimoje, ten, kur jaučiasi saugus, mylimas ir reikalingas.
Vaikų globos savaitės pradžiai startas duotas birželio 30-ąją renginiuose Vilkaviškyje ir Tauragėje. Paežerių dvaro rūmuose išlydėti žygio „Kad visi vaikai augtų šeimose!“ dalyviai, o Tauragėje, B. Vaikų globos savaitės renginiai Lietuvoje vyks iki liepos 5 dienos.
Žvilgsnis šiais metais yra svarbiausias Vaikų globos savaitės simbolis. „Lietuvos globos centrus vienijančio projekto „Vaikai yra vaikai“ inicijuota socialinė kampanija „Mano akims reikia tavo akių“ šiemet aktyviai skleidžia visuomenei žinią, jog bet kuris vaikas, o ypač netekęs tėvų globos, nori būti pastebėtas, matomas, jaustis suprastas, priimtas ir saugus.
Pirmieji Vaikų globos savaitės renginiai šiais metais įvyko Vilkaviškyje. Beveik pusšimtis dalyvių - vaikai, šeimos, globos specialistai ir besidomintys globa leidosi į tradicinį žygį „Kad visi vaikai augtų šeimose!“. „Tai buvo ne tik simbolinis ėjimas, bet ir prasmingas žingsnis už kiekvieną vaiką, laukiantį savo šeimos, artumo, saugumo ir žmogaus, kuris pažvelgęs pasakytų: „Tu man rūpi“.
Ž. Buragienė tiki, kad globos kelias prasideda nuo susidomėjimo. Tauragės rajone Vaikų globos savaitė buvo atidaryta fotografijų paroda „Mano akims reikia Tavo akių“. Nuotraukos parodoje tarsi priminė, kad globoti vaiką - ne vien teisinis ar socialinis statusas.
„Šūkiu „Mano akims reikia tavo akių!“ norime atkreipti dėmesį ir pasakyti, kad vaikams suaugusiųjų akių labai trūksta. Ne tik tiems, kuriems reikia globos, bet visiems. Mūsų gyvenime šiandien didžiausia vertybė yra laikas. Mes taip nenorime juo su niekuo dalintis, kad dažnai užmirštame net ir savo vaikus, o ką kalbėti apie netekusius tėvų.
Vaikams suaugusiųjų akys, ryšys, emocijos ir dėmesys - būtini. Šiandien, liepos 1 dieną, Trakų rajone, Užutrakio dvaro sodyboje, vyks konferencija, kurioje bus pristatyti didžiausi Lietuvos globos sistemos dešimtmečio pokyčiai.
Globėjų šeimos ir vaikai liepos 2 dieną laukiami Prezidentūroje. „Šių metų savaitės tema - ryšys, žvilgsnis, akių kontaktas. Ji primena, jog trumpas, bet nuoširdus žvilgsnis gali tapti pirmu žingsniu į pasitikėjimą, saugumą ir artumą.
Šią temą įprasminsime atvirukų rašymo iniciatyva, kurios metu kviesime kurti tikrą ryšį per ranka rašytą žodį - daug stipresnį nei bet kuri skaitmeninė žinutė. Kviečiame užrašyti atviruką ir parodyti ypatingą dėmesį šeimos nariui, kaimynui, draugui ar kolegai, kuris galėtų tapti globėju, budinčiu globotoju ar palaikyti globėjų bendruomenę“, - sako projekto „Vaikai yra vaikai“ vadovė, globos ekspertė R.
Liepos 2-osios vakare, nuo 18.30 iki 20 valandos, Vilniuje, Katedros aikštėje, vyks akcija-performansas „Matau tave“, kviesiantis žmones pažvelgti vienas kitam į akis. Svarbiausia performanso žinia - sprendimai prasideda nuo paprasčiausio veiksmo - gebėjimo pamatyti kitą.
Vaikų globos savaitės kulminacija - liepos 5 dieną Trakų rajone, Paluknio aerodrome, vyksiantis globojančių šeimų vasaros festivalis „Vaikai yra vaikai“. Visuomenei atvirame festivalyje dalyvaus globos centrai iš visos Lietuvos, globėjai, budintys ir nuolatiniai globotojai, šeimynų atstovai, globojami vaikai.
Renginys taps ne tik padėkos švente globėjams, bet ir proga visuomenei plačiau susipažinti su globos sistema Lietuvoje, pamąstyti, kaip būtų galima prisidėti prie vaikų gerovės. Galbūt - tapti globėju? O gal budinčiu globotoju? Festivalio kulminacija taps specialiai globojančioms šeimoms sukurtas himnas, kurį giedos globos darbuotojai, bei simbolinės statulėlės perdavimas kitų metų festivalio organizatoriams.
Šilti, draugystės ir artumo kupini Vaikų globos savaitės renginiai liepos pirmąją savaitę vyks ir kitose Lietuvos savivaldybėse.
Gegužės pabaigos duomenimis, Lietuvoje 3234 globėjų šeimose gyveno 4226 tėvų globos netekę vaikai. Tačiau 997 vaikai augo šeiminiuose namuose.
Mitas apie vyresnių vaikų globą
Daugelis žmonių net negalvoja apie vyresnių vaikų globą, nes visuomenėje egzistuoja daugybė klaidingų įsitikinimų apie paauglių globą. Neretai sutinkami vis dar egzistuojantys mitai, užsilikę iš sovietmečio apskritai apie vaikus, kurie auga vaikų globos namuose.
Paprastai žmonės įsivaizduoja, jog tai vaikai, atskirti nuo visuomenės, kurie turi elgesio problemų, galbūt netgi daro teisės pažeidimus, vartoja psichotropines medžiagas, rūko, keikiasi, nelanko mokyklos, smurtauja, valkatauja, yra utėlėti ir trumpai kirpti. Iš tiesų, tai tėra absoliutūs mitai.
Jeigu 1500 vaikų, kurie šiuo metu gyvena institucijose būtų štai tokie, tai mums tikrai Lietuvoje nebūtų saugu gyventi. Mes sakome, jog vaikai yra vaikai ir kiekvienas vaikas netinkamai pasielgia kaip ir kiekvienas suaugęs žmogus.
Vaikų globos namuose gyvenantys vyresni vaikai dažnai vertinami kaip agresyvūs, triukšmingi, nebendradarbiaujantys, nepareigingi. Tačiau aštri išorinė pusė dažnai slepia nesaugumo, baimės, sumišimo jausmą.
Dėl visuomenėje gajų mitų apie institucijose augančius vyresnius vaikus daugelis asmenų, kurie galėtų suteikti paaugliui namus, atgrasomi nuo vyresnių vaikų globos. Egzistuoja mitas, kad globos namuose augantys paaugliai, yra nuolat netinkamai besielgiantys žmonės, kurie buvo apgyvendinti vaikų globos institucijoje, nes jų tėvai negali valdyti savo elgesio.
Tai yra neteisybė. Paaugliai paprastai yra globojami dėl tų pačių priežasčių kaip ir jaunesni vaikai. Iš tikrųjų globos namuose augantys paaugliai yra tokio amžiaus, kai jiems vis dar labai reikalinga pagalba ir parama.
Gera rutina ir mylinti, puoselėjanti aplinka gali padaryti didžiulį teigiamą poveikį jauniems žmonėms, kurie yra gyvenimo etape, kai priima sprendimus dėl savo ateities. Naujausi tyrimai rodo, kad žmogaus smegenys vystosi iki 20 metų. Taigi, smegenys yra pasirengusios keisti elgesį.
Kas gali tapti globėju?
Kad būtumėte globėju, nebūtinai turi būti vyresnio amžiaus ir sukaupęs vaikų ir jaunuolių auginimo patirtį. Globoje ne amžius, o energija ir motyvacija turi didesnę reikšmę. Anaiptol, jaunas, brandus suaugęs gali būti puikus jaunuolio globėjas, neretai tampantis vyresniuoju broliu ar sese savo globotiniui. Globėju galima tapti nuo 21 metų amžiaus.
Tikrai ne maža visuomenės dalis mano, jog norint globoti reikia turėti nuosavus namus. Jeigu jūs manote, kad norėdami globoti turite turėti didelį namą ar butą, kuris būtų puikiai įrengtas ir priklausyti jums nuosavybės teise, vadinasi, jūs esate pagautas šio mito. Nesvarbu, ar paauglys ar vaikas, kurį norėtumėte globoti, galioja tos pačios taisyklės - svarbu, jog vaikas jūsų namuose turėtų savo erdvę miegui, poilsiui, pamokų ruošai, žaidimams.
Jeigu niekada neturėjote vaikų ar niekada nedirbote su vaikais, gali būti, jog esate patikėję šiuo mitu, kad neverta svarstyti apie vaiko globą, jeigu neturi vaikų auginimo patirties. Iš tiesų nebūtina būti užauginus vaikus, kad galėtum juos globoti. Tai ko jums reikia, tai didelio noro atverti savo namų duris ir širdį jauniems žmonėms, kuriuos reikia mylėti ir saugoti.
Žinoma, jeigu neturite patirties, tikėtina, kad galite nerimauti. Tačiau nuo pačios pradžios, kai pradėsite lankyti globėjų mokymus, jūs tapsite globėjų bendruomenės dalimi. Globodami vaiką ar jaunuolį, jūs turėsite globos centro specialistų pagalbą ir paramą, bendrausite su globėjų šeimomis per savipagalbos grupes ir įvairius renginius, galėsite lankyti mokymus ir gauti specialistų konsultacijas.
Vaiko ir jaunuolio globa kaip ir tėvystė yra visos paros darbas. Tačiau didžiąją laiko dalį esate tik budintis, nes vaikai leidžia laiką mokykloje, būreliuose, su draugais, yra užsiėmę pasaulio tyrinėjimu. Lygiai taip, kaip darbo grafikus derina tėvai prie biologinių vaikų, lygiai taip yra ir su globojamu vaiku. Žinoma, ypatingas laikas yra tuomet, kai vaikas atkeliauja į jūsų namus.
Tuomet jums reikia vienas kitą pažinti, užmegzti ryšį - šiam laikotarpiui ypatingai svarbu skirti daugiau laiko praleisti kartu. Į jūsų namus atvykusiam globojamam vaikui ypač pirmais mėnesiais reikės daugiau fizinės ir emocinės pagalbos - vaikas išgyvens netektį, jam reikės priprasti prie naujos rutinos, naujos ugdymo įstaigos, susipažinti ir megzti ryšius su naujais žmonėmis.
Tačiau ilgainiui - viskas stos į savas vėžias, nors pagalba ugdymosi srityje gali būti reikalinga intensyvesnė visą globos laikotarpį.
Tyrimai rodo, jog pirmieji treji vaiko gyvenimo metai yra geriausias laikas vaikams ir tėvams megzti tvirtą ryšį. Tačiau tyrimai taip pat parodė, kad meilė ir prisirišimas nebūtinai priklauso nuo biologijos. Santykio sukūrimas gali vykti bet kuriame amžiuje. Tačiau tam reikia pasitikėjimo ir laiko.
Kai vaikas ar jaunuolis apsigyvena globėjo namuose, tai be abejonės kelia įtampą ir stresą. Be to, vaikas išgyvena ir buvusios aplinkos netektis - auklėtojų, draugų, mokyklos, savo kiemo ir t.t. Globėjui šiuo momentu reikia kantrybės, atidumo ir supratingumo. Globėjas turi žinoti, kad reikės laiko, kol vaikas ar jaunuolis įveiks nemalonius jausmus būdamas naujos šeimos dalimi.
Žmonės, kurie prisiima gyvenimą keičiančią globos užduotį, turi didžiulę širdį ir žino, kad meilė gimdo meilę. Šis mitas yra vienas seniausių ir labiausiai paplitęs. Vaiko ar jaunuolio globai visiškai nesvarbi jūsų šeimyninė padėtis. Globėjai gali būti vieniši, vedę ar gyvenantys partnerystėje. Jūsų šeimos sudėtis nėra kliūtis globoti. Jeigu jūsų šeima gausi, pirmiausia reikia pasirūpinti, kad jaunam žmogui būtų pakankamai vietos jūsų namuose.
Aptardami paauglių globos perspektyvą, daugelis žmonių nerimauja dėl galimos neigiamos įtakos esamiems vaikams. "Ką daryti, jei vyresnis globojamas vaikas darys blogą įtaką mano jaunesniems vaikams?" Tyrimai rodo, jog broliai ir seserys, tiek globojami, tiek biologiniai, yra mažiau įtakingi nei bendraamžiai mokykloje ar draugai kieme ar socialiniuose tinkluose.
Šeimos liudija apie tai, kaip vyresni vaikai mokė savo globotinius brolius ir (arba) seseris, kaip padėti namuose, bendrauti su suaugusiaisiais, kaip skaityti ir pan. Labai svarbu suprasti, kad paaugliai, kurie yra linkę nusikalsti ar daro teisės pažeidimus - jų poreikiai nėra globa šeimoje, todėl toks paauglys neatvyks į jūsų šeimą.
Įvaikinimo metu nutrūksta visi ryšiai tarp vaiko ir biologinės jo šeimos. Įvaikintojai tampa vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė ar net keičiamas vardas.
Daugelis žmonių turi stiprų poreikį tėvystei, tačiau ne visiems pavyksta natūraliu keliu susilaukti palikuonių ir įgyvendinti tėvystės troškimo. Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro direktorė Rita Bratėnaitė-Vitkienė ragina atkreipti dėmesį į vaikus, kurie dėl įvairių priežasčių patenka į globos įstaigas: „Tie vaikai irgi yra mūsų, jie nėra svetimi. Jie gimsta ir niekur nedingsta.
Paklausta apie potencialių globėjų baimes, kurios stabdo domėjimąsi įsivaikinimu ar globa, Rita sklaido mitus: „Aš, kaip įmotė, galiu pasakyti - gimdžiau ar negimdžiau, tėvystės iššūkių patiriu tiek pat. Turiu puikias sąlygas lygintis su kolektyvu, kurie turi panašaus amžiaus vaikų. Nėra jokio skirtumo, mes visi susiduriame su tomis pačiomis problemomis.
Vienintelis skirtumas, kurį tenka išgyventi įtėviams ir įvaikintiems vaikams - tiesa apie tai, kad vaikai auga ne savo biologinėse šeimose, ši tiesa turi savo kainą. Taip pat kai kuriuos būsimuosius globėjus (rūpintojus)/įtėvius neramina vaikų sveikata ir galimos paveldėtos ligos, mat nežinome kuo serga šių vaikų tėvai, seneliai.
Bet ar mes žinome kuo sirgo mūsų pačių seneliai? Yra daug pavyzdžių, kai visiškai sveiki tėvai gimdo vaikus, sergančius sunkiomis ligomis. Mūsų visuomenėje sklando mitas, kad iš asocialių šeimų atėję vaikai neišvengiamai nužingsniuos netinkamu keliu.
„Turime turtingų, sveikų, protingų, socialiai aktyvių šeimų, tačiau ir ten susiduriame su priklausomybėmis. Problemos kyla dėl užimtų tėvų dėmesio trūkumo, draugų, mados įtakos, lengvo alkoholio ar narkotikų prieinamumo ir panašiai.
Turime puikių pavyzdžių, kai priklausomų tėvų vaikai turi visiškai kitokį mąstymą ir sąmoningai nori susikurti kitokį gyvenimą. Tik svarbu, kad mes, visuomenė, neklijuotume etikečių „alkoholikų vaikas“ ar „įvaikintas, nieko iš jo nebus“, nes jos trukdo, o dėl būtino palaikymo trūkumo, neatlaikę spaudimo ir įtampos, vaikai išties gali pasukti tėvų klystkeliais.
„Tikrasis iššūkis yra pati tėvystė ir, nesvarbu, ar gimdome vaikus, ar juos įsivaikiname. Tėvais galime tapti įvairiais būdais, galime rinktis socialinį nėštumą - eiti į mokymus, pagal sarašą laukti savo vaikelio. Galima įsivaikinti ar tapti budinčiais globėjais. Visais atvejais mokomės būti tėvais.
Tam šiandien turime daug galimybių - lengvai randame informaciją, gauname psichologų pagalbą, bet susidūrus su faktu visos žinios kažkur dingsta, kyla niūrios mintys „aš - bloga mama, blogas tėtis“ ir tai patiria daugelis mūsų. Mūsų tikslas - užauginti asmenybę, visuomenėje prisitaikiusį žmogų ir tai yra darbas“, - antrina R.
Ką mes galime suteikti be tėvų likusiems vaikams? Kaip teigia R. „Mes aiškiai pastebime, kad dauguma vaikų, kurie buvo priimti globoti ar įvaikinti, sparčiai kabinasi į gyvenimą. Paprastai į mylinčią ir saugią šeimą patekę vaikai net vizualiai pasikeičia. Pagrindinė sąlyga užtikrinanti vaiko gerovę - jo tokio, koks jis yra, priėmimas.
Mes visi norime to paties, kad ir kokio amžiaus būtume. Vaikui itin svarbus kokybiškas bendravimas - bendra veikla kartu, pavyzdžiui, pasivaikščiojimas su šunimi ar maisto gaminimas, pokalbiai, ritualai, šeimos tradicijos, vaiko poreikių patenkinimas, tarimasis dėl svarbių sprendimų, kurie vienaip ar kitaip darys įtaką naujam šeimos nariui.
Tėvystė yra atsakomybė ir nuolatinis darbas su savimi, kurį, ne paslaptis, neretai lydi saviplaka. R. Bratėnaitė-Vitkienė drąsina: „Turime bėdų su viešai skelbiamu supermamos ir supertėčio įvaizdžiu. Kartais tėvai gali stengtis, itin atyviai konsultuotis, tačiau problemos lieka ir niekas nesikeičia.
Anot L. Lukauskienės, svarbu nebijoti pripažinti, kad kažko nemokame, nežinome, pavargome, nesusikalbame, nepavyksta: „Nebėkime, o kalbėkime atvirai, nes tai suteikia stiprybės. Gali būti išties sunku susidūrus su spaudimu iš supertėvų, kai kurių pedagogų, specialistų, nes problemas spręsti vis tiek tenka patiems, o vaikų auginimo procesas yra ilgas.
Tačiau nereikia būti tobulu. „Susilaukdami vaikų natūraliu būdu turime galimybę po truputį apsiprasti su tėvyste, ruoštis, reikalingų įgūdžių mokytis nėštumo metu. Gimdymas irgi padeda pasiruošti vaikų auginimui. Tačiau, kai nusprendžiame įsivaikinti, tokios galimybės netenkame.
Įtėviai praleidžia nėštumą ir dažniausiai pirmąjį kūdikio amžiaus tarpsnį po gimdymo. Vaikai šios kompensacijos pasąmoningai ko gero visada norės ir reikalaus. Turime tam ruoštis ir mokytis“, - aiškina R.
Kartais vaikas ateina į šeimą, kurioje jau auga biologiniai vaikai. Kaip aiškina kalbintos specialistės, šeimoje atsiranda brolis ar sesuo, naujas draugas ir tai suteikia nemažai džiaugsmo „medaus mėnesio“ laikotarpiu. Dažnai į naują šeimą atėję vaikai gali kiek aršiau kovoti už savo vietą, nes taip yra išmokę išgyventi, tuo tarpu šeimoje jau buvusiems vaikams tai gali būti nepriimtina.
Tačiau čia svarbu suvokti, jog tas pačias situacijas išgyvena ir šeimos, auginančios biologinius vaikus, kai gimsta antras vaikas.
LTVaikai, netekę tėvų globos, yra apgyvendinami globėjų šeimose, šeimynose ir įvairiose vaikų globos institucijose. Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis 2009 m. Lietuvoje buvo apie 12,3 tūkst. be tėvų globos likusių vaikų ir tai sudarė apie 1,69 proc. visų Lietuvos vaikų.
39 proc. minėtų vaikų gyveno globos institucijose, kur jų globa ir priežiūra, socialiniu saugumu ir kitais klausimais iš esmės rūpinosi socialiniai darbuotojai, socialinių darbuotojų padėjėjai, socialiniai pedagogai, psichologai ir kiti specialistai.
Todėl šiuo straipsniu siekiama atskleisti vaikų socialinio saugumo sampratą, vaikų globos namų, kaip socialinės institucijos ypatumus bei juose dirbančių socialinių darbuotojų, socialinių darbuotojų padėjėjų požiūrį į nepilnamečių socialinio saugumo užtikrinimą globos įstaigose.
Taip pat straipsnyje, analizuojant užsienio šalių ir Lietuvos mokslininkų darbus, analizuojamos vaikų socialinio saugumo problemos globos namuose, pristatomi minėtas problemas įtakojantys veiksniai.
Vaikų socialinio saugumo problemos globos namuose
The purpose of this article is to reveal the concept of children social security, the peculiarities of the foster homes as the social institution and the attitude of social workers and the assistants of social workers towards the social security of adolescents in foster institutions.
Also, analyzing the works of foreign and Lithuanian scientists, the article analysis children’s social security problems in foster homes and presents the factors influencing these problems. The problem of the research includes such questions: What are the main features of children’s social security in foster homes?
What factors influence children’s social security in foster homes? How do the social workers and the assistants of social workers solve the problems of social security in foster homes? The object of the research - children’s social security in foster homes.
The purpose of the research - to reveal the problem of children’s social security in foster homes. The methods of the research - analysis of the scientific literature, survey. Methodology and organization of the research - The research included one group of subjects: social workers working in Lithuanian foster homes and the assistants of social workers who have the direct contact with the children living there (professional activities focused on the assistance to a child).
Sample - 183 respondents. The research involved exclusively women which shows that women more than men tend to choose the job of social worker or the assistant of social worker. The respondents of the research were of 27 - 56 years old who studied in college or university.
There were several stages in 2009 and 2010 of the research.Conclusion: 1. The social workers and the assistants of social workers working in foster homes understand the essence of the social security problem; however, not everyone is deep in the specifics of this issue.
Knowing that children living in foster homes violence in their relationships, the respondents developing their professional activities in foster homes pay a special attention to the children’s social security and highlights these issues in every situation and identifies as the key ones.
However, the participants of the research often points out that the specialists working in the institutions should solve the social security issues in foster homes. This situation is not very appropriate due to a special confidence in adults and the activities in different social situations with different people. 2.
The social workers and the assistants of social workers working in foster homes who participated in the research are likely to involve various specialists whose job is not directly related with the work in foster homes. However, analyzing the issue of social security, there was no participation of the biological family. 3.
Panašus:
- Sužinokite, kodėl vis daugiau vaikų patenka į saugius globos namus – svarbiausios priežastys
- Saugus eismas vaikams: pamokos, žaidimai ir patarimai tėvams
- Saugu globos namai: ramybė Jums ir profesionali priežiūra Jūsų artimiesiems
- Gripo Skiepai Nėštumo Metu: Ar Tai Saugus ir Būtinas Apsaugos Žingsnis?
- Atraskite Vaikų Gimnastikos Aprangos Rūšis ir Įdomią Istoriją!
- Popieriniai rankdarbiai vaikams: idėjos, pamokos, šablonai