Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neonatologijos centras yra Vilniaus perinatologijos centro dalis, teikianti aukščiausio lygio daugiadalykę pagalbą sergantiems ir neišnešiotiems naujagimiams. Tai ne tik vienas iš dviejų svarbiausių klinikinių padalinių Lietuvoje, teikiančių tretinio lygio paslaugas mūsų mažiesiems pacientams, bet ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto bei Vilniaus kolegijos sveikatos priežiūros fakulteto mokslo ir mokymo bazė, kurioje ruošiami arba savo žinias gilina gydytojai ir slaugytojai, kur yra vykdomas mokslinis tiriamasis darbas.
Neonatologijos centro darbuotojai ne tik konsultuoja sunkiai sergančius ir prieš laiką gimusius naujagimius kitose gydymo įstaigose, bet ir specialiu transportu perveža juos į Santaros klinikas detaliam ištyrimui ir gydymui. Centre yra įdiegta moderni diagnostikai, stebėjimui bei naujagimių gydymui skirta įranga, jame dirba patyrusių specialistų komanda - čia naujagimiui užtikrinama pagalba, atitinkanti aukščiausius tarptautinius reikalavimus ir standartus. Neonatologijos centras jau keletą dešimtmečių yra pažangiausių technologijų bei inovacijų neonatologijoje lopšys. Mūsų svarbiausias tikslas ir uždavinys, kad visa kas naujausia ir pažangiausia mūsų mažieji pacientai gautų čia, Lietuvoje, nenusileidžiant garsiausioms pasaulio klinikoms.
Suprasdami, kokie trapūs ir pažeidžiami yra mūsų pacientai, stengiamės tausoti mūsų mažylius, diegdami vis naujas neinvazinio (be kraujo) stebėjimo, ištyrimo ir gydymo technologijas. Žinodami, koks svarbus naujagimio augimui ir vystymuisi yra maistas, siekiame, kad didžioji dauguma jų būtų maitinami savos mamos pienu, o tie, kuriems jo trūksta - donoriniu motinos pienu. Pagarba mažajam mūsų pacientui ir jo artimiesiems yra dar vienas iš svarbiausių mūsų prioritetų. Siekiame kurti šeimai draugišką aplinką, namų jaukumą, psichologinį komfortą tam, kad naujagimio artimiesiems būtų lengviau įveikti iškilusius iššūkius ir nerimą dėl savo mažylio sveikatos ar net gyvybės. Jau daugiau kaip tris dešimtmečius 24/7 esame atvėrę duris naujagimio artimiesiems. Mama ir tėtis gali lankyti ir būti net ir su tais mažyliais, kurie dėl sunkios būklės yra gydomi intensyviosios terapijos skyriuje.
Svarbiausi Skyriaus Aspektai
- Misija: Užtikrinti aukščiausios kokybės sveikatos priežiūros paslaugas visiems naujagimiams, sudaryti šeimai ir naujagimiui draugišką aplinką, į gydymo ir slaugos procesus kaip galima daugiau įtraukiant naujagimio artimuosius.
- Filosofija: Remiantis geriausių pasaulio gydymo įstaigų patirtimi, skatinamas naujagimių maitinimas motinos pienu, padėčių terapijos taikymas, kengūros metodas, tausojanti naujagimio slauga.
- Pagalba Šeimoms: Naujagimio slaugos subtilybes, maitinimo techniką šeimos nariams padeda įsisavinti ne tik didelę patirtį sukaupusi kvalifikuota gydytojų ir slaugytojų, bet taip pat ir daugiadalykė specialistų komanda, kurią sudaro ergoterapeutas, socialinis pediatras ir psichologas.
- Emocinė Parama: Gimus vaikui, neretai šeima patiria dideles emocines permainas, dėl to esame pasiruošę suteikti žinių apie naujagimių priežiūrą, padrąsinti, paguosti, esant poreikiui - suteikti psichologinę ir socialinę pagalbą šeimai.
- Tolesnės Rekomendacijos: Išrašant naujagimį į namus, suteikiamos aiškias tolimesnes rekomendacijos, sudaromas tolimesnis vaiko sekimo ir priežiūros planas.
Skyriaus Statistika
- Dauguma palatų yra dvivietės.
- Kasmet skyriuje tiriama ir gydoma apie 750 naujagimių, iš jų apie 300 - prieš laiką gimusių naujagimių.
- Apie 70 proc. pacientų atvyksta iš akušerijos skyrių, juos perveža Neonatologijos centro konsultavimo ir pervežimo brigada specialiai pritaikytu reanimobiliu.
- Dalis pacientų perkeliama iš Naujagimių intensyvios terapijos skyriaus, daugumai iš jų reikia intensyvaus stebėjimo, slaugos ir gydymo.
Technologijos ir Metodai
2017 m. Europos intensyvios terapijos pediatrų ir neonatologų asociacija (ESPNIC) rekomendavo, kad kasdienėje naujagimių kritinių būklių diagnostikoje ir gydyme būtų vadovaujamasi POCUS (angl. Point-of-care ultrasonography) protokolu. Po šių mokymų Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Naujagimių skyriuje pagrindiniu instrumentinio ištyrimo įrankiu tapo ultragarsiniai plaučių, širdies, galvos smegenų, inkstų tyrimai naujagimiams. Šių tyrimų dėka nuo 2022 m. Siekiami geresni diagnostikos ir gydymo rezultatai bei neonatologinių baigčių kokybės gerinimo, mokymų metu specialistai gilino žinias apie naujagimio kraujotakos vertinimą ultragarso pagalba. Mokymai vyko per dvi dienas - 2024 m. gruodžio 17-18 dienomis Santaros klinikose, Vilniuje. Juose dalyvavo du kviestiniai ekspertai iš Prancūzijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų, kurie vedė pagrindines mokymų sesijas.
Siekiant laiku diagnozuoti ir stebėti galimus neišnešiotuko smegenų vystymosi sutrikimus, yra taikomas galvos smegenų ultragarsinis tyrimas, kuris yra neinvazyvus, neskausmingas, nekenksmingas bei atliekamas mažajam pacientui gulint inkubatoriuje. Jo metu ultragarsinis daviklis pridedamas prie galvytės didžiojo momenėlio ir aparato ekrane matomos galvos smegenys.
Samsung V8 diagnostinė ultragarso sistema yra ekspertinės klasės, pasižymintis puikia vaizdo atvaizdavimo skiriamąja geba. Ji leidžia ištirti net ir labai mažus naujagimių organus bei jų dalis: smegenis, kaklą, stuburą, stuburo smegenis, širdį, plaučius, sąnarius, raumenis ir pilvo organus - kepenis, blužnį, inkstus, antinksčius, žarnyną. Ši sistema suteikia galimybę aiškiai vizualizuoti net smulkiausius organus ir jų struktūras, pavyzdžiui, kraujotaką žarnos sienelėje. Jutikliai yra pritaikyti tirti net pačių mažiausių (500 g.). Samsung V8 diagnostinė ultragarso sistema išsiskiria pažangiais širdies vaizdavimo režimais, kurie padeda tiksliai įvertinti įgimtas širdies ydas.
Parama ir Inovacijos
Dėkojame už paramą įsigyjant 10 sensorinių kilimėlių naujagimiams UAB "Kiwa Inspecta". “Auklė” sukelia garsinį ir šviesinį aliarmą, jei vaikas nustojo kvėpuoti arba judėti ilgiau nei 20 sekundžių arba jei kvėpavimo dažnis mažesnis negu 8 kartai per minutę. “Auklės” sensorinis kilimėlis, padėtas po lovytės čiužiniu, aptinka lengvus kūdikio krūtinės judesius. Signalai iš sensoriaus perduodami į valdymo įrenginį, kuris patvirtina pastovų kvėpavimą ir judėjimą šviečiančia žalia lempute. “Auklė” neturi jokio fizinio kontakto su kūdikiu ir negeneruoja jokio tipo energijos. “Auklė” BM-03 yra sertifikuota medicinos priemonė, stebinti kūdikio kvėpavimą ir tinkama neišnešiotiems kūdikiams nuo 1 kg. Be to, tai yra vienintelis monitorius rinkoje, kuris automatinio veikimo testo metu stebi trinkelės amžių ir įspėja, jei jau pasibaigė jo tarnavimo laikas. Jis maitinamas 2 AAA tipo baterijomis, turi naktinę lemputę, leidžiančią greitai vizualiai patikrinti kūdikio būklę naktį, ir automatiškai pritaiko ryškumo intensyvumą prie supančios aplinkos - naktį šviesos šviečia mažesniu intensyvumu, kad jūs ir jūsų kūdikis miegotumėte netrikdomai. Įklotas nuolat stebi, ar kūdikis buvo paguldytas, primins, kad prietaisą reikia įjungti. Jis taip pat primins, kad jį reikia išjungti, jei ištraukėte kūdikį iš lovelės ir pamiršote išjungti monitorių.
Nupirkta 200 vnt. neišnešiotukams skirtų silikoninių žindukų ir 100 vnt. specialių buteliukų siauru kaklu. Neišnešioto naujagimio odelė - ypač plona, net permatoma ir ypatingai jautri. Tokiam ankstukui, net rankos prisilietimas gali būti skausmingas. Kasdien ankstukams daroma daug įvairių procedūrų, imamas kraujas, prijungiami įvairūs monitorių davikliai, tam dažniausiai naudojami įprasti pleistrai, skirti naujagimiams, kurie neišnešiotiems naujagimiams sukelia didelį skausmą bei žaloja jų odą.
Intensyvia naujagimių geltos forma - hiperbilirubinemija - sergantiems kūdikiams gydyti taikoma fototerapija. Šiam gydymo metodui reikalinga speciali mėlynos spalvos šviesa, generuojama fototerapijos prietaisais. VUL Santaros klinikose naujagimių geltos gydymui iki šiol naudoti specialūs šviestuvai, pastatomi šalia naujagimio arba ant inkubatoriaus. Naujieji fototerapijos prietaisai leidžia taikyti šį gydymą ir mamų prižiūrimiems kūdikiams stacionare. Į naujojo fototerapijos prietaiso minkštąjį dėklą suvystytą naujagimį patogu prižiūrėti nenutraukiant žindymo bei užtikrinant reikiamą aplinką normaliai kūno temperatūrai palaikyti.
Profesionalų komandos Austrijoje sukurtas, vienu pažangiausių pacientų simuliatorių pasaulyje pripažintas neišnešioto naujagimio muliažas. Šis muliažas, vardu Paulius, yra pats realistiškiausias neišnešiotas naujagimis, atitinkantis 27 savaitę gimusį kūdikį. Paulius turi 3D išspausdintas gerklas, šiuolaikines garso ir vaizdo technologijas.
Naujos kartos pulsinis oksimetras leidžia ankstukui ir sergančiam naujagimiui išmatuoti kraujo hemoglobino įsotinimą deguonimi bei nustatyti hemoglobino kiekį kraujyje specialiu davikliu. Ši priemonė apsaugo nuo skausmingo ir dažno kraujo ėmimo.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Naujagimių ir naujagimių intensyvios terapijos skyriui padovanotas dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatas, skirtas transportiniam inkubatoriui naujagimių reanimobilyje. Kelionės metu visiems naujagimiams turi būti užtikrintas kvėpavimo funkcijos palaikymas. Šis aparatas padės neišnešiotiems ir sergantiems naujagimiams saugiai pervažiuoti iš Mažeikių į Šiaulius. Taip pat užtikrins neišnešiotų ir sergančių naujagimių kvėpavimo funkcijos palaikymą bei palengvins jų kelionę į perinatalinius centrus Kaune ir Vilniuje, kur jie toliau galės sveikti ir augti. Tai specialiai naujagimiams skirta medicininė aparatūra reikalinga reanimobilyje, kuri kelionės metu leidžia suteikti kvėpuojamąją terapiją.
Projekto draugų dėka Santaros klinikų Neonatologijos centro Naujagimių intensyviosios terapijos skyriui padovanotas pirmas Lietuvoje naujagimių neinvazyvaus dirbtinio kvėpavimo aparatas. „MEDIN CNO“ - viena iš moderniausių technologijų, palengvinančių labai mažos kūno masės naujagimių išgyvenimo galimybes ir greitesnį jų kvėpuojamosios funkcijos subrendimą. Pereinamuoju laikotarpiu, kuomet ankstuko kvėpavimo nebepalaiko dirbtinės sistemos ir anksčiau laiko gimęs kūdikis yra pratinamas savarankiškai kvėpuoti, pažangi medicininė įranga palaiko nuolatinį teigiamą slėgį kvėpavimo takuose, gali užtikrinti neinvazyvų pagalbinį kvėpavimą iš anksto nustatytu dažniu arba naujagimiui nustojus kvėpuoti. Ankstukų slaugymo medicininės įrangos atnaujinimui buvo skirti 10 137 Eur.
Ventiliuojant sergantį naujagimį labai svarbi nuolatinė stebėsena. Šis monitorius be jokių invazinių procedūrų realiuoju laiku matuoja anglies dvideginio (PCO2) koncentraciją kraujyje, deguonies koncentraciją (SpO2), širdies susitraukimo dažnį.
Aukštos kokybės produktas - CPAP sistemą MR850 ir jiems tinkantis aukštos tėkmės kvėpavimo rinkiniai. Tai labai šiuolaikiškas deguonies terapijos metodas, kuris leidžia naujagimiams jaustis patogiau gydymo metu, turi gerą gydomąjį efektą, o kas svarbiausia, suteikia daugiau galimybių tėvams dalyvauti naujagimio priežiūroje, su šiomis kaniulėmis naujagimis netgi gali valgyti iš buteliuko ar net iš krūties. Šis prietaisas - tai pirmasis toks prietaisas, kuris nepertraukiamai, neinvazyniai ir realiuoju laiku ankstukui ar sergančiam naujagimiui matuoja anglies dioksido slėgį, deguonies saturaciją ir pulsą. Šio prietaiso dėka nereikia “badyti” sergančio naujagimio, kaskart imti klaujo mėginių iš venos, reikalingų įvertinti paciento ventiliaciją ir oksigenaciją.
Neišnešiotiems naujagimiams Motinos pieno donorinis bankas yra pats reikalingiausias, nes mamos, anksčiau laiko susilaukusios naujagimių, patiria stresą ir pieno gamyba ne visada būna sklandi. Geradarių dėka Motinos donorinio pieno bankas aprūpintas dviem elektriniais pientraukiais ir jų priedais, 20 vnt.
Kengūros metodas arba „oda prie odos kontaktas“ yra unikalus naujagimio ir tėvų bendravimo būdas. Metodas gali būti taikomas sergantiems ar labai mažo svorio neišnešiotiems naujagimiams. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad taip gulintiems naujagimiams stabilizuojasi kvėpavimas ir širdies darbas. Dėl to kengūros metodas pasauliniu mastu pripažintas itin svarbiu sergančio naujagimio slaugos ligoninėje elementu. Kengūravimą atlikti patogiausia tam pritaikytuose krėsluose, kuriuose vienam iš tėvų ant apnuogintos krūtinės guldomas išrengtas naujagimis. Šis kontaktas neabejotinai stiprina naujagimio ir tėvų tarpusavio ryšį, mažina tėvų patiriamą stresą, motinai skatina pieno gamybą. TAMPA kengūravimo krėslai yra ergonomiški, jais paprasta ir patogu naudotis keičiant padėtį net su naujagimiu ant krūtinės.
Rankų darbo silikoninis muliažas yra labai tikroviška anksčiau laiko gimusio naujagimio kopija. Jo svoris apie 730 gramų, o ūgis - 35 cm. Muliažas skirtas ekspozicijoms viešose erdvėse (parodoms ir pan.), kurių tikslas supažindinti visuomenę su anksčiau laiko gimusių kūdikių problemomis ir parodyti, kokie jie maži ir pažeidžiami. Šie muliažai naudojami ir ligoninės personalo bei tėvų edukacijai. Dažnai naujagimio besilaukiančios šeimos nėra girdėjusios apie pernelyg ankstyvą gimdymą, neišnešiotus kūdikius, todėl nėra emociškai pasiruošę šiai situacijai. Įprastai po pernelyg ankstyvo gimdymo, dėl komplikacijų ar kitų sudėtingų indikacijų tėvai negali priglausti ir pamatyti vos gimusio kūdikio. Specialistams sunku teikti psichologinę ar emocinę pagalbą šeimoms, kurios neretai neįsivaizduoja kaip atrodo 600 g ar 1000 g sveriantis vaikelis, negali jo pajausti, paimti į rankas, glausti.
Praktika parodė, kad minkštosios technologijos, o taip pat ir pirminis šeimos supažindinimas su natūraliai ir tikroviškai atrodančiu neišnešioto kūdikio modeliu, kurį galima paimti į rankas, pajusti jo svorį, suskaičiuoti pirštelius, sumažina emocinį šoką, nuramina ir palengvina pirmą susitikimą su neišnešiotu kūdikiu. Šios priemonės padeda užtikrinti tinkamą ankstukų ir sergančių naujagimių fizinį bei emocinį vystymąsi. Gultukai ir rankovės sukuria naujagimiui jaukią ir saugią aplinką, apsaugo jautrią mažylio odą ir trapius sąnarius, pagerina miego kokybę ir kitais būdais padeda įveikti neišnešiojimo pasekmes.
NUK Čiulptukai neišnešiotiems naujagimiams iki 1750 gramų ir nuo 1750 gramų. 350 vienetų specialių medicininių čiulptukų nupirkta visiems Lietuvos neonatologijos centrams (Kauno, Vilniaus, Klaipėdos). Čiulptukai ligoninėse turėtų būti vienkartiniai, tačiau padėtis neleidžia pirkti jų kiekvienam anksčiau gimusiam naujagimiui. Čiulptukas vaikui suteikia ramybės ir saugumo jausmą. Jis gali nuraminti tada, kai mamos šalia nėra ar ji negali duoti krūties.
Muzikos terapijos taikymo tyrimas, kurį atliko Vilniaus universiteto vaikų ligoninės gydytoja neonatologė Rasa Garunkštienė, parodė, kad grojant lopšines inkubatoriuose gulintiems neišnešiotiems naujagimiams, jie greičiau priauga svorio ir mažiau laiko praleidžia ligoninėje. Be to, muzika mažina ir skausmo pojūtį.
Istorija
1975 m. buvusioje Vilniaus respublikinėje vaikų ligoninėje (Vytauto g. 15) buvo įkurti du sergančių naujagimių skyriai. 1979 m. persikėlus į Santariškėse esantį naują Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pastatą, pradėjo veikti 3 naujagimių skyriai: naujagimių infekcinių ligų, naujagimių su neurologiniais sutrikimais ir neišnešiotų naujagimių. Naujagimių skyriams skirtingais laikotarpiais vadovavo gyd. D. Jurevičienė, gyd. J. Norvaišienė, gyd. J. Cikanavičienė, gyd. G. Brusokienė, gyd. A. Našliūnienė, gyd. R. Vaitkevičienė. Nuo 2022 m. Naujagimių skyriui vadovauja dr. Ieva Jūra Paulavičienė.
Sunkiai sergantys naujagimiai tuo metu buvo gydomi vaikų intensyviosios terapijos skyriuje, kuriame 1985 m. buvo atidarytas 6 vietų naujagimių intensyviosios terapijos poskyris. Pastarasis 1990 m. buvo reorganizuotas į savarankišką Naujagimių intensyviosios terapijos skyrių, pirmąjį tokio pobūdžio skyrių Lietuvoje. Skyriui nuo 1990 iki 2015 m. vadovavo doc. dr. Arūnas Liubšys, vėliau - dr. Rasa Garunkštienė, nuo 2022 m. skyriui vadovauja dr.
1991 m. buvo įkurta Neonatologijos klinika (dabartinis Neonatologijos centras), kuri nuo 1992 m. tapo Vilniaus perinatologijos centro dalimi. Reorganizavus perinatologijos pagalbą Lietuvoje, Neonatologijos klinikai teko labai svarbus vaidmuo organizuojant neonatologinę pagalbą Vilniaus mieste ir visame Rytų Lietuvos regione. Nuo 1992 m. į naują naujagimių pagalbos modelį aktyviai įsijungė Neonatologijos klinikų naujagimių reanimacinė - konsultacinė brigada, kurios gydytojai ir slaugytojai aktyviai konsultavo naujagimius įvairiuose Respublikos akušeriniuose stacionaruose, ir, esant poreikiui, perveždavo juos į Vilniaus Respublikinę universitetinę vaikų ligoninę ar kitas gydymo įstaigas.
Po pertvarkos Vilniaus universiteto medicinos fakultete, Neonatologijos klinika tapo vienu iš dviejų svarbiausių Lietuvos mokymo ir mokslo padalinių, kuriame buvo mokomi studentai medikai, ruošiami gydytojai neonatologai, savo neonatologijos žinias gilino gausus būrys įvairių specialybių mūsų šalies ir užsienio gydytojų.
Pirmuoju Neonatologijos klinikos vadovu buvo prof. Vytautas Basys. Nuo 2003 m. iki 2015 m. Neonatologijos centrui vadovavo prof. Nijolė Drazdienė, nuo 2015 metų centrui vadovauja doc.
Bėgant metams keletą kartų keitėsi Neonatologijos centro struktūra, beveik tris kartus sumažėjo naujagimiams slaugyti ir gydyti skirtų vietų skaičius, pasikeitė pacientų pobūdis, diagnostikos ir gydymo galimybės. Šiuo metu centre veikia du - Naujagimių intensyviosios terapijos ir Naujagimių skyriai.
Personalas
Skyriaus vedėja
Skyriaus vedėja dr. Ieva Jūra Paulavičienė:
- 2002 m. baigė pediatrijos studijas Vilniaus universiteto Medicinos fakultete.
- 2002-2008 m. tęsė mokslus (rezidentūrą) Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikoje, įgijo vaikų ligų gydytojo ir gydytojo neonatologo licencijas.
- Baigusi studijas, dirbo vaikų ligų gydytoja pirminės sveikatos priežiūros įstaigose (UAB „Euroklinika“, „Vaikų poliklinika jūsų namuose“), nuo 2008 m. VUL Santaros klinikų Neonatologijos centre gydytoja neonatologe, o nuo 2022 m. - skyriaus vedėja.
- Nuo 2019 m. dirba asistente Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikoje, veda seminarus rezidentams ir neonatologijos pratybas studentams.
- 2016 m. pradėjo biomedicinos mokslų srities medicinos mokslo krypties doktorantūros studijas Vilniaus universitete, 2021 m.
- 2012 m. ir 2015 m. profesinę kvalifikaciją tobulino neonatologijos seminaruose Zalcburge (Austrija), dalyvavo Bostono universiteto Medicinos mokyklos nuotolinio mokymosi programoje vaikų mitybos klausimais (2016 m.), išklausė Vakarų Australijos universiteto nuotolinio mokymosi kursą neišnešiotų naujagimių maitinimo klausimais (2018 m.).
- Kasmet dalyvauja profesinio tobulinimosi kursuose ir konferencijose Lietuvoje ir užsienyje, pristato mokslinius pranešimus.
Adresas ir Kontaktai
- Adresas: Santariškių g.
- Neonatologijos centro vadovo kab.
- Neonatologijos centro administratorės kab.
- Skyriaus vedėjo kab.
- Skyriaus vedėjos kab.
- Skyriaus gydytojų kab.
Naujagimių gaivinimas ir stabilizavimas
Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose pirmą kartą panaudotas specialus naujagimio gaivinimo - stabilizavimo stalelis, ant kurio galima atlikti gimusiam mažyliui visus reikalingus gaivinimo veiksmus, neperkirpus virkštelės. Gimus naujagimiui, pirmieji pagalbos veiksmai buvo teikiami prie mamos, kraujotaka per virkštelę buvo užtikrinama 4 minutes 20 sekundžių.
„Po šių metų vasario mėnesį atliktos inovatyvios EXIT procedūros, vėl pradėjome domėtis, kaip pagerinti naujagimio gaivinimą ir stabilizavimą gimdymo palatoje, - sako Akušerijos ir ginekologijos centro vadovė prof. Diana Ramašauskaitė, - todėl specialų naujagimio gaivinimo - stabilizavimo stalelį siekėme panaudoti jau seniai, nes šiandien ir Amerikos, ir Europos akušerijos specialistai rekomenduoja naujagimius gaivinti ir stabilizuoti gimdykloje dar neperkirpus virkštelės“.
Kaip pasakoja Naujagimių skyriaus vedėja gydytoja neonatologė dr. Ingrida Pilypienė, naujagimiams neretai tenka taikyti gaivinimo veiksmus - atlikti širdies masažą ar suteikti kitokią kvėpavimo pagalbą. Anksčiau tokie veiksmai buvo įmanomi tik atskyrus naujagimį nuo mamos, t. y. perspaudus virkštelę, nukirpus ją ir paguldžius ant reanimacinio stalelio.
Pasak gydytojos neonatologės dr. I.Pilypienės, šiuolaikinio mokslo jau įrodyta, kad virkštelės naujagimiui perkirpimas anksčiau, nei ji natūraliai nustoja pulsuoti, prieštarauja gamtai ir nėra palankus naujagimiui. Kai naujagimis gimsta sveikas, įprastai iš karto dedamas mamai ant krūtinės. Jei mažylio būklė gera, virkštelei nustojus pulsuoti (tai užtrunka 5-7 minutes), neskubant ji perkerpama. Mokslininkai teigia, kad tuo metu, kol virkštelė pulsuoja, vaikas gauna tiek kraujo, kad suaugusiajam toks kiekis prilygtų 600-700 ml. Tas didžiulis kraujo perskirstymas tuo metu labai svarbus gimusiam žmogui.
„Jei situacija neleidžia laukti, akušeriai mato, kad gimusiam naujagimiui reikia padėti kvėpuoti, visada prioritetas teikiamas pagalbos veiksmams ant reanimacinio stalelio. Tačiau tam reikėjo perkirpti virkštelę nelaukiant, kol ji natūraliai pati nustos pulsuoti. Labai anksti perspaudžiant virkštelę, naujagimio stabilizavimas ir gaivinimas gali užsitęsti“, - aiškina gydytoja neonatologė dr. I.Pilypienė.
Neišnešiotiems naujagimiams visada reikia padėti, tačiau gaivinimo gali prireikti ir išnešiotiems mažyliams. Iki šiol nebuvo galimybės pradėti atlikti gaivinimo veiksmus, neatskyrus naujagimio nuo mamos, o dabar ši moderni priemonė suteiks galimybę šiuos veiksmus atlikti taip, kaip rekomenduojama, neatskyrus naujagimio nuo mamos, džiaugiasi Santaros klinikų akušeriai ginekologai ir neonatologai. Per tą laiką naujagimis, pereidamas iš vaisiaus būklės į naujagimio, gaus reikalingą kiekį kraujo. Tyrimai ir kitų šalių patirtis rodo, kad gaivinant neišnešiotą naujagimį neperspaudus virkštelės, gerėja gaivinimo efektas, mažėja mažakraujystės rizika, tokių vaikų raida vėliau būna geresnė.
Santaros klinikose neišnešiotų naujagimių gimsta 300-400 per metus. Užtikrinti pažangius naujagimio gaivinimo būdus, vadovautis naujausiomis pasaulinėmis rekomendacijomis, yra vienas iš pažangos siekių akušerijos ir ginekologijos centruose, siekiančiuose naujagimiui palankios ligoninės vardo.
žymės:
Panašus:
- Atraskite Santaros Klinikų Nėščiųjų Mokyklą: Sėkmingo Gimdymo ir Motinystės Pasiruošimo Paslaptys!
- Nepraleiskite! Išsamiausias Sąrašas Ką Turėti Santaros Gimdymo Namų Gimdykloje
- Atviri Atsiliepimai apie Santaros Gimdymo Namus – Sužinokite Tikrą Patirtį!
- Stonaičių socialinės globos namai – viskas, ką reikia žinoti apie paslaugas ir gyvenimo sąlygas
- 1 metų vaiko pusryčiai: skanu, sveika ir lengva pagaminti