Lietuvoje socialinio draudimo sistema pagrįsta solidarumo principu. Dirbantys žmonės kas mėnesį moka valstybinio socialinio draudimo įmokas. Išėję į pensiją, tapę invalidais, susirgę, sulaukę kūdikio, netekę sutuoktinio, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo “SoDra” gauna atitinkamas išmokas.
Socialinis draudimas, socialinės pagalbos reikalingiems, žmonėms suteikia, išgyventi reikalingas, priemones ir paslaugas. Neįgalumo socialinės rizikos pobūdis skiriasi nuo senatvės tuo, kad neįgalumas negali būti planuojamas tam tikram laikui. Todėl visi gyventojai nuo gimimo iki pensinio amžiaus turi būti aprėpti viena ar kita neįgalumo (invalidumo) apsaugos schema. Lietuvoje kol kas taip nėra.
Gali būti sunkūs invalidai nuo gimimo. Asmenys, kurie dėl savo individualių gyvenimiškų aplinkybių niekada neketino arba neketina dirbti pagal profesiją, taip pat gali būti pripažinti invalidais.
Invalidumas, kaip teisę į paslaugas pagrindžiantis valstybinės apsaugos sistemos faktas, paslauga, kaip negacija ar atsiradusios rizikos materialinė kompensacija) yra svarbūs, kadangi invalidumo fakto egzistavimas iš esmės apibūdinamas per apsaugos sistemas, kurios jį nagrinėja per sąlygas, kurias reikia įvykdyti, norint gauti tas paslaugas, invalidumo nustatymo metodą ir paslaugos nustatymą. Kalbant vaizdžiai, nėra invalidumo savaime, jis yra politiškai reguliuojamas, ekspertai, remdamiesi įstatymais, jį apibūdina ir administracinėmis priemonėmis daro jam įtaką.
Vaikams invalidams, pripažintais invalidais asmenims iki 24 metų amžiaus arba dėl iki to laiko buvusios ligos ar traumos padarinių asmenims iki 26 metų amžiaus pripažinto invalidumo numatyta galimybė gauti šalpos pensiją. Taip pat šalpos pensijos nustatytais atvejais skiriamos ir už neįgaliųjų slaugą.
Invalidumu laikomas visiškas arba dalinis darbingumo netekimas, kuris yra pastovus arba išliekantis po ligos pašalpų mokėjimo pabaigos ir kuris riboja asmens galimybes verstis veikla, duodančia pajamų.
Paprastai invalidumas apibūdinamas kaip nedarbingumas (tam tikromis aplinkybėmis - dalinis), t.y. kaip praradimas (tam tikromis aplinkybėmis - dalinis) galimybės savo fiziniais ir psichiniais sugebėjimais iš darbinės veiklos gauti arba (potencialiai) sugebėti gauti pajamas.
Beveik visose sistemose, kuriose invalidumas laikomas svarbiu pašalpai skirti faktu, egzistuoja vadinamasis prašymo principas. Tik pateikus prašymą, prasideda procedūra, kurią baigus gali būti nustatytas invalidumas. Nukentėjusysis turi pateikti prašymą gauti pensiją, t.y. paslauga jam negali būti primetama.
Netekto darbingumo pensijos skiriamos ir mokamos remiantis 1994 m. liepos 18 d. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu , bei Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr.1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais . Šie teisės aktai įsigaliojo nuo 1995 m. sausio 1 d., tačiau netekto darbingumo pensijos skiriamos nuo 2005 m. liepos 1 d.
Konstitucija laiduoja piliečių teisę gauti invalidumo(netekto darbingumo) pensija . Dėl sveikatos būklės, visiškai ar iš dalies netekęs darbingumo žmogus neturi lygių galimybių dalyvauti darbo procese, negali tikėtis vienodų pajamų su kitais visuomenės nariais ir konkuruoti darbo rinkoje. Apžvelgiant šias paslaugas, sąvoka invalidumas yra identiška savokai negalia.
Žinomi arba kurie dabar gali patvirtinti invalidumo faktą. Galime pastebėti, kad didėjant ekonomikos problemoms padaugėja prašymų gauti invalidumo pensiją dėl struktūrinių ar dėl individualių priežasčių. Asmenys ir toliau būtų dirbę, nekreipdami dėmesio į savo nepalankią psichologinę-socialinę būseną, arba būtų susiradę mažiau kenksmingą darbo vietą ir ten tęsę savo darbinę veiklą.
Namų gydytojo patarimas pateikti prašymą gauti pensiją, pernelyg dideli darbo krūviai, gamybos atmosferos pablogėjimas lemia augantį prašymų skaičių. Grasinimai atleisti iš darbo, besikaupianti įtampa darbe ir šeimoje, netikrumas dėl darbo vietos, baimė būti atleistam iš darbo, bet ir nenoras dirbti bei viltis turėti daugiau laisvalaikio skatina siekti invalidumo pripažinimo. Tarp abiejų šalių vykstantys socialiniai medicininiai ir psichosocialiniai diskursai, ekspertizių kokybė, prašymą pateikusio asmens atkaklumas arba jo sugebėjimas įtikinti lemia procedūros baigtį.
Taigi matome, kad invalidumą galima apibrėžti kaip nuolat trunkančią ligą, kuri visą laiką daro įtaką fizinėms, dvasinėms ir proto galioms arba invalidumą galima laikyti ilgalaikiu, ligos nulemtu nedarbingumu. Atrodo, kad priklausomai nuo to, koks yra priskyrimo kriterijus nustatant invalidumą, labiau pabrėžiama arba profesinė, arba fizinė ir dvasinė nukentėjusiojo padėtis. Abu priskyrimo būdai kelia problemų.
Reikalavimai nustatomi pagal nedarbingo ar iš dalies darbingo asmens amžių pripažinimo nedarbingu ar iš dalies darbingu dieną. Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga dalis metų stažo.
Nuo 2009 m. sausio 1 d. draudžiamųjų pajamų koeficientas bus apskaičiuojamas tik pagal uždarbį, turėtą nuo 1994 m. pensijos negali būti pagrįstos, nes vaikai dėl negalios nepraranda pajamų. Panašiai ir išmokos neįgalių vaikų tėvams gali būti perteklinės esant išplėtotai socialinių paslaugų sistemai, kai specialiuosius poreikius tenkina paslaugos, kurias finansuoja savivaldybės ir vyriausybė. Tačiau vadovaujantis Vakarų šalyse įsigalėjusia pozityvios diskriminacijos nuostata neįgalūs asmenys turėtų būti remiami vien dėl jų nepalankesnės padėties visuomenėje, palyginti su sveikaisiais. Be to, Lietuvoje kol kas socialinės paslaugos nepakankamai išplėtotos ir ne visiems prieinamos, todėl piniginės išmokos reikalingos, kaip su ribota vaikų veikla susijusių šeimos papildomų išlaidų kompensavimas.
Kita reikšminga neįgaliųjų socialinės apsaugos problema - labai spartus invalidumo pensininkų skaičiaus didėjimas . Vien 1995-2002 m. socialinio draudimo invalidumo pensininkų skaičius išaugo 35% ir 2002 m. siekė 188,1 tūkst. (arba apie 5% bendro gyventojų skaičiaus). Sparčiausiai daugėjo III grupės invalidumo pensininkų.
Galime pastebėti, kad didėjant ekonomikos problemoms padaugėja prašymų gauti invalidumo pensiją dėl struktūrinių ar dėl individualių priežasčių. Daugeliu atvejų, esant geresnėms gyvenimo sąlygoms, tie asmenys ir toliau būtų dirbę, nekreipdami dėmesio į savo nepalankią psichologinę-socialinę būseną, arba būtų susiradę mažiau kenksmingą darbo vietą ir ten tęsę savo darbinę veiklą. Namų gydytojo patarimas pateikti prašymą gauti pensiją, pernelyg dideli darbo krūviai, gamybos atmosferos pablogėjimas lemia augantį prašymų skaičių. Grasinimai atleisti iš darbo, besikaupianti įtampa darbe ir šeimoje, netikrumas dėl darbo vietos, baimė būti atleistam iš darbo, bet ir nenoras dirbti bei viltis turėti daugiau laisvalaikio skatina siekti invalidumo pripažinimo. Tarp abiejų šalių vykstantys socialiniai medicininiai ir psichosocialiniai diskursai, ekspertizių kokybė, prašymą pateikusio asmens atkaklumas arba jo sugebėjimas įtikinti lemia procedūros baigtį.
Jei NDNT asmenį pripažįsta netekusiu 0 - 40 procentų darbingumo (t.y. jam nustatoma 60 - 100 procentų darbingumo), asmuo laikomas darbingu ir teisės gauti netekto darbingumo pensiją jis neturi.
Asmenų, pripažintų netekusiais 60-70 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d.- antros grupės invalidais), netekto darbingumo pensijos dydis toks pats kaip senatvės pensijos dydis.
Asmenims, netekusiems 75-100 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - pirmos grupės invalidams) pensija apskaičiuojama taip pat, kaip asmenims, netekusiems 60-70 procentų darbingumo, tačiau pagrindinė pensijos dalis lygi 1,5 bazinės pensijos.
Senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims darbingumo lygis nenustatinėjamas. Šiems asmenims skiriama senatvės pensija. Jei iki senatvės pensijos amžiaus sukakimo dienos asmeniui buvo paskirta ir mokama netekto darbingumo (invalidumo) pensija, po 2005 m. liepos 1 d. skiriant senatvės pensiją pirmą kartą netekto darbingumo (invalidumo) pensijos gavimo laikas prilyginamas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Sužinokite, kada išeisite į pensiją, jei gimėte 1961 m. Lietuvoje – svarbiausia informacija!
- Pensinis Amžius Gimusiems 1957 Metais: Ką Būtina Žinoti Kiekvienam!
- Sužinokite, kada išeisite į pensiją, jei gimėte 1962 metais – svarbiausia informacija!
- Nėščiųjų kraujo tyrimų normos – svarbiausia, ką privalote žinoti dabar!
- Intrahepatinė Nėščiųjų Cholestazė: Kaip Atpažinti, Gydymas ir Efektyvūs Sprendimai