Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) - reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas.
Baltijos pilkieji ruoniai yra reta nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos saugomų rūšių sąrašą. Jie gyvena apie 40 metų. Patinų kūno ilgis - iki 2,5 m, svoris - iki 300 kg.
Lietuvos jūrų muziejus Baltijos pakrantėje aptiktus ruoniukus priglaudžia kasmet.
Lietuvos jūrų muziejus trečiadienį į Baltijos jūrą paleis pirmuosius devynis išgydytus Baltijos pilkųjų ruonių jauniklius. Anot muziejaus pranešimo, jie yra pakankamai įmitę, sveria per 40 kg ir yra pasirengę gyventi savarankiškai jūroje.
Muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas pasakoja, kad pirmasis ruoniukas buvo priglaustas kovo 22 dieną. Iš viso šiemet į Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrą buvo atgabenta penkiolika jauniklių. Trijų, deja, išgelbėti nepavyko.
2015 m. buvo rasti ir slaugyti 9, 2016 m. - 6, 2017 m. - 3. Iki šiol daugiausia ruoniukų buvo sulaukta pernai - keturiolikos.
Ruoniukų Būklė Patekus Į Reabilitacijos Centrą
„Visi ruoniukai buvo išsekę, svėrė 12-13 kilogramų, sukandžioti plėšrūnų, viduriavo, turėjo virusinių ligų požymių, - sakė biologas. - Jiems buvo leidžiami antibiotikai ir vitaminų komplektai, pirmomis dienomis per zondą maitinami specialia tyrele iš įvairių mikroelementų, žuvų taukų ir šiek tiek žuvies.
„Baltijos pilkųjų ruonių jaunikliai gimsta sverdami 14-15 kg, todėl toks ir mažesnis svoris jau paaugusiems mažyliams yra labai pavojingas. Dėl šios priežasties visi mažyliai reabilitacijos centrą pasiekė išsekę ir labai silpni. Vienas ruoniukas buvo sužalotas rimčiau: visas jo kūnas buvo nusėtas įkandimais.
Vienas ruoniukas buvo sužalotas rimčiau: visas jo kūnas buvo nusėtas įkandimais. Nors iš pradžių atrodė, kad specialistams pavyks ištraukti iš mirties nagų, bet po šešių dienų teko susitaikyti su netektimi.
Visi jaunikliai buvo apkandžioti plėšrūnų, dalis jų gydomi nuo vidaus organų uždegimų bei kirminų“, - sako muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas.
„Visų jų būklė buvo sunki, - muziejaus pranešime cituojamas biologas Arūnas Grušas. „Visi jie iš Rygos įlankos. Ji užšalo, susidarė ledas, ant kurio paprastai ir vaikuojasi ruonės. Tačiau ledas buvo plonas ir per greit, nespėjus ruoniukams ūgtelėti, ištirpo ir jie kaip obuoliukai sukrito į jūrą, o vyraujantys vėjai atnešė iki mūsų krantų.
Ruonių Jauniklių Reabilitacija
Į reabilitacijos centrą atgabenti jaunikliai yra gydomi ir slaugomi, o jiems sustiprėjus, paleidžiami atgal į jūrą. Anksčiau reabilituoti ruoniukai būdavo paleidžiami į jūrą pakrantėje. Dabar, norint apsaugoti juos nuo patekimo į priekrantės tinklus, bus laivu plukdomi 20 km į jūrą.
Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre ruoniukai yra apdovanojami kurio nors Lietuvos regiono tarmiškais vardais. Šiemet buvo išrinkti dzūkiški vardai: Šiuškė, Spalgena, Grucė, Pučkelis, Kukucis, Tancius, Laška, Untojus, Dziubas, Pancis, Zbitkas, Dzyvas.
Kaip ir kasmet, didžiausias iššūkis gydant mažylius - kiekvienam ruoniukui, atsižvelgiant į jo būklę, sudaryti maitinimo racioną ir režimą. Nors jaunikliai nusilpę, tačiau nėra socializuoti, juos maitinant ir zonduojant reikia itin pasistengti, gebėti prie jų prieiti, todėl specialistai dažnai yra sukandžiojami. Džiaugiamės, jog šiuo metu visi centre gydomi ruoniukai sunkiausią etapą jau praėjo - beliko išgydyti ir išmokyti maitintis patiems“, - pasakoja A. Grušas.
Per beveik mėnesį savo sugalvotus dzūkiškus vardus pasiūlė daugiau nei 100 žmonių, o iki konkurso pabaigos likus kelioms dienoms, savo variantą galite pasiūlyti ir jūs. Konkurso dalyviai siūlydami vardus pasitelkia savo kūrybiškumą - ruoniukai siūlomi vadinti Cibuliu, Būžuku, Pučkeliu, Spalgena, Paupiu, Mojumi, Druce.
Paleisti ruoniukai pažymėti specialiais žymekliais, du - su specialiais iki pat pavasario veiksiančiais siųstuvais, kurie rodys jų judėjimo kelią. Ruonių reabilitacijos programą sudaro jauniklių sugavimas, gydymas, šėrimas, tinkamų gyvenimo sąlygų sudarymas. Apgyvendinti muziejaus karantino baseinuose ruoniukai gydomi, šeriami per zondą, kol išmoksta ėsti žuvį.
Lietuvos jūrų muziejus kartu su prekybos tinklu „Lidl“ kviečia mažyliams išrinkti vardus - konkursas vyksta jau beveik mėnesį ir tęsis iki balandžio 27 dienos.
Vardų autorių laukia specialios „Lidl Lietuva“ dovanos - bendrovė įsteigs 25 vnt. 50 eurų vertės „Lidl“ prekybos tinklo dovanų kortelių. Specialius prizus įsteigė ir Lietuvos jūrų muziejus. Nugalėtojai turės progą apsilankyti Baltijos jūros reabilitacijos centre susipažinti su jame slaugomais ruoniukais.
Išleidimas Į Jūrą
Pirmieji keturi ruoniukai - Čiauškutė, Kliunkis, Šelmis ir Žaibas, nėrė į Baltiją jau antradienį po pietų. Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas, kurio iniciatyva ruoniai slaugomi muziejuje jau trys dešimtys metų, itin džiaugėsi puiku oru ir ramia jūra, pasitikusia sugrįžtančius savo vaikus.
Šiemet trys ruoniai buvo paleisti su specialiais siųstuvais, kurių dėka muziejaus darbuotojai galės matyti jų judėjimo trajektoriją. Siųstuvai pritvirtinti prie kailiuko epoksidine derva, po metų, keičiantis kailiukui, jie paprasčiausiai nukris. Pritvirtinti siųstuvus ir apmokyti, kaip sisteminti gaunamą informaciją, atvyko mokslininkas iš Estijos Mart Jüssi.
Paskutinį kartą tokia informacija rinkta daugiau nei prieš porą dešimčių metų. Tada siųstuvai parodė, kad ruoniukai neužsibuvo Lietuvos pakrantėje - patraukdavo link ten, kur didesni gentainių būriai: Lenkijos ar Estijos - Saremos salų.
Finansavimas ir Parama
Baltijos pilkaisiais ruoniais Jūrų muziejui padeda rūpinti Aplinkos ministerija. Kasmet ji gydymui ir priežiūrai skirdavo apie 7000 eurų, o nuo pernai padvigubino sumą. Aplinkos ministerijos dėka jau pradėtas statyti šalia Lietuvos jūrų muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras, kuriame bus rūpinamasi ruoniais ir kitais Baltijos jūroje negandą patyrusiais gyvūnais.
Aplinkos ministerija iš ES fondų priemonės „Vandens išteklių valdymas ir apsauga“ numatė 1,4 mln. eurų. Tačiau šiam centrui pastatyti reikia dvigubai didesnės sumos.
Todėl prie paramos rinkimo prisijungė AB „Novaturas“, jau dabar ženkliais prisidedanti prie muziejaus aplinkosauginės veiklos: bendrovės dėka muziejus įsigijo už 7,5 tūkst. eurų tris siųstuvus, kurie pritvirtinti prie į jūrą išplaukusių ruoniukų.
žymės:
Panašus:
- Neįtikėtina tiesa: Kaip darželiai formuoja legendinius knygų herojus vaikams!
- Kaip Gimsta Vaikai: Išsamus Vikipedijos Vadovas, Kurio Negalite Praleisti!
- Atraskite C. Rogerso „Žmonės Gimsta Geri“ Teoriją: Išskirtinis Žmogaus Prigimties Paaiškinimas
- Druskos tirpalas akims vaikams: efektyvūs naudojimo patarimai ir svarbios rekomendacijos
- Pirmas Nėštumo Mėnuo: Svarbiausi Simptomai ir Nepaneigiami Požymiai