Juozas Krikštaponis - prieštaringa asmenybė Lietuvos istorijoje, kurios veikla kelia aistringas diskusijas. Vieni jį laiko didvyriu ir laisvės kovotoju, kiti - kaltina nusikaltimais žmoniškumui. Šiame straipsnyje panagrinėsime pagrindinius J. Krikštaponio biografijos faktus, ginčus dėl jo veiklos ir paminklo jam likimą.
Ginčas dėl Paminklo Juozui Krikštaponiui
2024 m. visuomeninė iniciatyva „Apginti istorinę atmintį“ paskelbė PAREIŠKIMĄ „DĖL KALTINIMŲ LIETUVOS LAISVĖS GYNĖJUI, KARIUI-SAVANORIUI JUOZUI KRIKŠTAPONIUI“ Vilniuje. 2024 m. Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinė komisija (toliau - Komisija) 2023 m. birželio 29 d. Šią rekomendaciją LGGRTC įvykdė, įpareigodamas Ukmergės rajono savivaldybės administraciją pašalinti Ukmergėje esantį atminimo paminklą Juozui Krikštaponiui.
Pareiškimo Autorių Argumentai
LGGRTC pateiktas nusikaltimu žmoniškumui apkaltinto J. Krikštaponio veiklos vertinimas atliktas, mūsų nuomone, nepakankamai įvertinus visas reikšmingas jo biografijos detales. Parodymai jo asmens atžvilgiu yra prieštaringi, painūs, dažnai stokojantys dokumentais pagrįstų nepaneigiamų įrodymų, todėl vertintini atsargiai, o išvados darytinos apdairiai. Priešingai. Esama reikšmingų, J. Krikštaponiui palankių ir jį teisinančių faktų, užfiksuotų okupacinių represinių struktūrų dokumentuose (NKVD, Pabaltijo karinės apygardos prokuroro, KGB), į kuriuos nėra atkreiptas deramas dėmesys. Pavyzdžiui, tai, kad vokiečių okupacijos metais J. Krikštaponis nacių buvo kalinamas, po to nuo jų slapstėsi.
Lietuvos istorijos instituto darbuotojo dr. Mindaugo Pociaus parengtoje pažymoje „Apie Juozo Krikštaponio (Krištaponio) biografiją ir veiklą“ dalis teiginių grindžiami prielaidomis, sovietinių represinių struktūrų apklausinėjamų nelaisvų žmonių liudijimais, nepaneigiamų įrodymų stoka. Būtinybę vykdyti tolimesnius tyrimus pripažįsta ir pats pažymos autorius, tiek dėl asmenvardžio skirtingos rašybos („Asmenvardžio [Krikštaponis ir Krištaponis] naudojimo faktai neleidžia daryti galutinės išvados (reikia papildomų tyrimų)“), tiek ir dėl kaltinimus inkriminuojančių liudijimų („Kodėl M. Kačiulio parodymai prieštaringi, neaišku, reikalingi papildomi tyrimai“). Tai reikšmingas prisipažinimas, nes 1948 m. vasarą NKVD vykdyto tardymo metu 2osios kuopos, dalyvavusios nacių vykdytose represijose Baltarusijoje, jaunesnysis kareivis Martynas Kačiulis, parodė, kad 1941 m. spalio pabaigoje ir lapkričio mėnesiais 2-ajai kuopai vadovavo ltn. Nikodemas Reikalas. Tai patvirtino ir kiti 2-osios kuopos policininkai Baltrus Simonavičius ir Stanislovas Gervinas, apklausti 1948 m.
Tačiau 1980 m. liepos 14 d. apklausoje (t. y. po 32 metų!) tas pats M. Kačiulis jau liudijo priešingai - „J. Krikštaponį (Krištaponį) 1941 m. rudenį ėjus 2-osios kuopos vado pareigas“. Dar vienos apklausos, vykdytos 1982 m. rugpjūčio 16 d. Vilniuje, dalyvaujant JAV teisėsaugos pareigūnams, savo parodymų pabaigoje M. Kačiulis vėl paneigė 1980 m. liepos 14 d. liudijimą ir pareiškė, kad minėtos kuopos vadu buvo „ne Krištaponis, o Reikalas“. Panašiais prieštaravimais ir abejotino patikimumo liudijimais negali būti grindžiamos jokios pagrįstos išvados, jos privalo būti paremtos išsamiais tyrimais ir nepaneigiamais įrodymais. Todėl Komisijos rekomendaciją LGGRT Centrui dėl J. Krikštaponio paminklo pašalinimo vertiname kaip skubotą išvadą ir konstitucinio teisinės valstybės principo paneigimą.
Asmens Nekaltumo Prezumpcija
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje garantuojama kiekvieno nusikaltimo padarymu kaltinamo asmens teisė būti laikomam nekaltu tol, kol jo kaltė neįrodyta pagal įstatymą. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas šią nuostatą, yra pažymėjęs, kad nekaltumo prezumpcija yra baudžiamosios bylos nagrinėjimo procesinė garantija. Nacionalinėje teisėje asmens nekaltumo prezumpcija yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (BK) 44 straipsnio 6 dalies nuostatose. BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos.
Be to, vadovaujantis Konstitucijos 31-str. nuostata, asmuo gali būti pripažįstamas kaltu tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. O Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, vadovaujantis principu in dubio pro reo (lot. abejojant - kaltinamojo viršus). Tai esminis teisės principas. Nusikaltimais žmoniškumui apkaltintų sovietinių represinių struktūrų dalyvių kaltumą ar nekaltumą vertino ne komisijos ar LGGRTC istorikai, o teismas. Ir tik teismas pripažino atsakingų už nusikaltimus asmenų kaltę ar juos išteisino, todėl ir J. Krikštaponio atveju negali būti taikomas „išskirtinis teisingumas“.
Valstybės Pripažinimas ir Ragininimai
Nepriklausomybę atgavusi Lietuvos valstybė paminklu Ukmergėje pagerbė Juozą Krikštaponį kaip laisvės gynėją. Jam 1997 m. gruodžio 22 d. pripažintas kario savanorio vardas (po mirties), o Lietuvos Respublikos Prezidento 2002 m. spalio 31 d. dekretu Nr. 1965 suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties). Šių teisės aktų niekas neatšaukė, todėl J. Krikštaponio veikla negali būti paneigta ar atšaukta Komisijos rekomendacija. Tačiau tuo pat metu keliami reikalavimai pašalinti paminklą partizanui J. Krikštaponiui, teismui neįrodžius jo kaltės.
Pareiškimo autoriai ragina:
- Nutraukti šią Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindus ardančią kampaniją, vykdomą tiesioginio Rusijos pavojaus akivaizdoje.
- Politikus, pareigūnus, institucijas ir pavienius asmenis - susilaikyti nuo nepagrįstų ir nepateisinamų bandymų daryti spaudimą Ukmergės įstaigoms dėl paminklo J. Krikštaponiui nukėlimo.
- Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrą - grįžti prie J. Krikštaponio biografijos tyrimo.
Asmenys Pasirašę Pareiškimą
- Audronius Ažubalis, žurnalistas, politikas, buvęs užsienio reikalų ministras
- Dr. Kęstutis Dubnikas, istorikas, filosofas
- Prof. dr. Arūnas Gumuliauskas, istorikas
- Dr. Algimantas Jankauskas, istorikas, politologas
- Prof. dr. Libertas Klimka, mokslo istorikas, etnologas
- Prof. dr. Bronius Makauskas, istorikas
- Arvydas Sekmokas, inžinierius ekonomistas, buvęs energetikos ministras
- Dr. Vytautas Sinica, politologas, politinės filosofijos ir teorijos knygų leidėjas
- Giedrius Steponkus, fizikas, ekonomistas, asociacijos „Lietuvos Investuotojai“ steigėjas ir tarybos pirmininkas nuo 2002 m., Berlynas
- Prof. hab. dr. Vytautas Radžvilas, filosofas, politikas, vertėjas
- Prof. dr. Valdas Rakutis, istorikas, politikas
- Prof. hab. dr. Alfonsas Vaišvila, teisės istorikas ir filosofas
- Vidmantas Valiušaitis, žurnalistas, istorijos tyrinėtojas, knygų autorius
- Dr. Robertas Vitas, istorikas, Lituanistikos tyrimų centro vadovas, Čikaga
- Adv. Povilas Žumbakis, JD (Juris Doctor), Čikaga
Organizacijos Pasirašiusios Pareiškimą
- Lietuvos Helsinkio grupė - Aurelija Kuzmaitė
- Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga - Ernestas Subačius
- Lietuvos laisvės kovų sąjūdis - Giedrius Gataveckas
- Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija - Pranas Ulozas
- Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija - doc. dr.
Krikštaponio Biografijos Faktai
Aišku, kad 1912 metais jis gimė Taujėnų valsčiuje, baigė progimnaziją Raguvoje, gimnaziją Marijampolėje, tai jam laidavo galimybę mokytis aukštesniojoje karo mokykloje. Kaip LRT RADIJO laidoje „Istoriko teritorija“ sakė A. Rukšėnas, kad Raudonosios armijos 29-ajame šaulių teritoriniame korpuse jis tarnavo iš pat pradžių fizinio lavinimo instruktoriumi, paskui 2-ajame apsaugos pulke. Visiškai neabejoju, kad jau tarnaujant tame 29-ajame korpuse jo veiksmuose pradėjo reikštis polinkis imtis rezistencinės veiklos, priešintis okupaciniam režimui. Nacių okupacijos vasarą J. Krikštaponis įsitraukė į Tautinio darbo apsaugos (TDA) batalioną, tapo 2-osios kuopos vadu pirmą rugpjūčio dieną. Kaip aiškino A. Rukšėnas, netrukus batalionas reorganizuotas į tris atskirus - 1-ąjį, 2-ąjį ir 3-iąjį - pagalbinės policijos batalionus.
Kaltinimai Dalyvavimu Žudynėse Baltarusijoje
LGGRTC specialistai ištyrė, kad J. Krikštaponis, tarnaudamas 2-osios kuopos vadu mjr. Antano Impulevičiaus vadovaujamame batalione, 1941 m. spalio 6 d. iš Kauno išvyko į komandiruotę Baltarusijoje, ten vokiečių okupacinė vadovybė 1941-1942 m. Tai, kad J. Krikštaponis buvo susijęs su Minsko karo belaisvių stovyklos kalinių žudynėmis, leidžia teigti po karo teistų buvusių bataliono karių parodymai, rašoma centro kreipimesi. Buvęs 2-osios kuopos karys Stasys Rutkauskas per apklausas parodė, kad 1941 m. rudenį visas batalionas išvyko į Minsko lagerį, kuris buvo Minsko priemiestyje. Antrajai kuopai tada vadovavo J. Krikštaponis. „Bataliono kariai varė stovyklos kalinius prie duobių ir šaudė.
Taip pat pažymėtina, kad į Ukmergės rajono savivaldybės merą ir Ukmergės rajono savivaldybės tarybą jau ne kartą kreipėsi atskiri piliečiai ir nevyriausybinės organizacijos dėl J. Krikštaponio paminklo. Anot R. Janicko, sulaukta įvairių nuomonių ir vertinimų. Kaip tvirtinama rašte, situacija ne kartą aptarta su Ukmergės žydų bendruomenės, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Ukmergės skyriaus nariais ir buvo prieita prie kompromiso, kad būtų galima sukurti ir pastatyti paminklą J. Krikštaponiui, bet ne J. Krikštaponio vardo aikštėje. Manytina, kad Ukmergės rajono savivaldybė, prisiimdama atsakomybę dėl J. Krikštaponio paminklinio akmens likimo, turi turėti svarų ir nenuginčijamą tam pagrindą, paremtą kompetentingų valstybės institucijų sprendimais bei nustatytais faktais pagrįstomis išvadomis, nes, kaip minėta, visuomenėje nėra vyraujančios vienos nuomonės vertinant J. Krikštaponį.
Istorikų Nuomonės
Vis dėlto LGGRTC vyr. istorikas Alfredas Rukšėnas, rašto apie Krikštaponį autorius, sako, kad sprendimas nukelti paminklą arba jo nenukelti - savivaldybės reikalas. „Būtent ten stovi paminklas, veikė Krikštaponis, gyveno tie žmonės, kuriuos istorinė atmintis sieja su Krikštaponiu. Vyriausybė gali ką nors patarti, rekomenduoti, bet patį sprendimą, manau, turėtų priimti savivaldybė“, - portalui LRT.lt tvirtina A. Rukšėnas. Istorikas svarsto, kad, nepriimdama sprendimo, savivaldybė nenori prisiimti atsakomybės, galvoja apie politinę ateitį: „Jei Vyriausybė priims, jiems bus ramu. Gali būti įvairių dalykų, susijusių su politiniu gyvenimu. Jei paminklą nuims pati savivaldybė, gal kitą kartą į tarybą nebepateks. Pasak A. Rukšėno, vietos gyventojai turi patys suprasti, kokioje aplinkoje jie gyvena, kokia yra vietovės praeitis.
Istorinių duomenų pakanka, kad būtų galima teigti, jog Krikštaponis buvo Baltarusijoje ir yra susijęs su žydų bei karo belaisvių stovyklos dalies sunaikinimu, taip pat pabrėžia A. Rukšėnas. Čia jis priduria, kad Krikštaponio biografija yra kontroversiška. Iš vienos pusės, kalba istorikas, Krikštaponis buvo partizanų Vyčio apygardos steigėjas, vėliau didvyriškai žuvo kovodamas, buvo karininkas, patriotinių nuostatų žmogus. Tačiau jis prisidėjo prie žudynių Baltarusijoje, pažymi A. Rukšėnas. Anot jo, visų pirma Krikštaponio buvimą Baltarusijoje liudija Kauno miesto karo komendantūros dokumentai. „Kai batalionas išvyko į Baltarusiją, jiems nebuvo pasakyta, kad reikės dalyvauti masinėse žudymo operacijose. Jiems buvo sakoma, kad jie dalyvaus kovose prieš sovietinius partizanus. Iš dalies tam tikra prasme bataliono kariai ir karininkai buvo apgauti. (...) Gali būti, kad Krikštaponis nemanė, jog batalionas dalyvaus žydų žudynėse ar karo belaisvių naikinime“, - tvirtina A. Rukšėnas.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Sveikinimai gimus vaikui: gražiausi linkėjimai ir atvirukai
- Gimtadienio dainos vaikams: linksmiausios melodijos šventei!
- Sveikinimai vaikams gimimo dienos proga: originalios idėjos
- Ko Griežtai Negalima Daryti Nėštumo Metu: Būtiniausi Patarimai Kiekvienai Būsimai Mamai
- 4 Metų Vaiko Raidos Etapai: Ką Turėtumėte Žinoti Tėvai?