Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Ernestas Hemingvėjus (Ernest Hemingway) buvo viena ryškiausių XX a. pirmosios pusės asmenybių, vienas įdomiausių amerikiečių realistų romantikų, siekęs visur būti pirmas, neįveikiamas, nenugalimas. Jis buvo romantikas ne tik savo prigimtimi, bet ir todėl, kad į XX amžių sugrąžino amerikiečių romantikų tradicijas.

Gyvenimo kelias ir kūrybinė veikla

E. Hemingvėjus gimė 1898 m. Amerikoje. Jis gyveno intensyviai, veržėsi į nepaprastas, rizikingas situacijas (taip elgiasi ir jo personažai). E. Hemingvėjus išėjo savanoriu į Pirmąjį pasaulinį karą, 1937 - 1938 m. dirbo karo korespondentu Ispanijoje, rinko lėšas kovojantiems prieš fašizmą.

1942 - 1944 m., surinkęs įgulą, jachta „Pilar” ieškojo vokiečių povandeninių laivų Kubos vandenyse, 1944 m. kartu su amerikiečių armija išlipo Normandijoje ir su pirmaisiais išvaduotojais įžengė į Paryžių. Nuo 1940 m. gyvendamas Kuboje finansiškai rėmė pogrindininkus, kovojančius prieš diktatorinį F.

1925 m., su savo mokytojo Š. Andersono pagalba, E. Hemingvėjus Niujorke išleido apsakymų rinkinį Mūsų laikais, o 1926 m. jis išspausdino romaną-parodiją Pavasario vandenys, kuriame tyčiojosi iš Š. Andersono kūrinių, instinktų valdomų personažų, sentimentalaus, naivaus pasakojimo. Ši knyga - tai pirmas E. Hemingvėjaus iššūkis pripažintiems autoritetams, palikęs kartėlį jo artimųjų ir draugų širdyse (Vėliau po mirties 1964 m. išėjusioje knygoje Šventė, kuri visada su tavimi jis „susidorojo“ ir su F. S. Ficdžeraldu bei G.

Kūrybos bruožai ir stilius

E. Hemingvėjui rūpėjo ne išorinio siužeto vystymas, o žmogaus dvasios poslinkiai, instinkto, jausmo, individo pasaulėjautos dominavimas kūrinyje. Rašytojo meninio pasaulio vertė - „aisbergo principas“ (septynios aštuntosios ledkalnio slypi po vandeniu ir tik viena aštuntoji matoma paviršiuje) bei savita žmogaus koncepcija. Autorius nepripažino manieringo aprašinėjimo, tuščiažodžiavimo, retoriškos kalbos, vertino potekstę. Savo kūriniuose jis nušviečia gyvenimą tik tiek, kiek jį mato herojus.

E. Hemingvėjaus herojai yra santūrūs, užsidarę, giliai slepiantys mintis ir jausmus. Personažų žvilgsniai klaidžioja gyvenimo paviršiumi, fiksuoja smulkiausias detales, nereikšmingus dalykus. Toks E. Hemingvėjaus stilius yra vadinamas „telegrafišku“ (matoma mažoji aisbergo dalis), pabrėžiama, jog rašytojas fotografuoja gyvenimą.

Dažnai kartodamas tas pačias detales, herojaus judesius, žodžius, vis grįždamas prie tų pačių įvaizdžių, autorius padeda skaitytojui perprasti „praleidimo techniką“, iššifruoti potekstę, suprasti personažo charakterį, vidinę būseną. E. Hemingvėjaus kūryboje labai svarbi yra mirties, netekties tema. Ne tik karas, bet ir Ispanijos korida padėjo rašytojui giliai suvokti žmogaus egzistavimo laikinumą, gyvybės trapumą, suvokti mirtį kaip kasdienybę, pajusti gyvenimo vertę.

Žymiausi kūriniai

E. Hemingvėjus yra parašęs kelias dokumentinio pobūdžio knygas: Mirtis vidurdienį, Žaliosios Afrikos kalvos; apsakymus: Trumpa Frensio Mekomberio laimė, Švari, šviesi vietelė; romanus: Kam skambina varpai, Fiesta, Atsisveikinimas su ginklais; apsakymus: Kareivis sugrįžo, Nemiegant, Svetimoj šaly, Koks jūs jau niekada nebūsite ir kt. Didžiausiu šedevru yra laikoma E. Hemingvėjaus apysaka Senis ir jūra, už kurią rašytojas buvo apdovaotas Pulicerio, o 1954 m. - Nobelio premija.

Bibliografija:

  • Turėti ir neturėti : romanas.
  • Atsisveikinimas su ginklais : [romanas].
  • Kilimandžaro sniegynai : apsakymai.
  • Žaliosios Afrikos kalvos.
  • Salos vandenyne : romanas.
  • Pavojinga vasara : Dok. apysaka.
  • Anapus upės, medžių ūksmėje : [romanas].
  • Fiesta ; Turėti ir neturėti : romanai.
  • Senis ir jūra.
  • Kam skambina varpai : romanas.

žymės: #Gimimo

Panašus: