Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Rimantas Stukas (g. 1962 m. kovo 5 d. Kuršėnuose) - Lietuvos gydytojas higienistas epidemiologas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius. Jis yra biomedicinos mokslų daktaras, mitybos ir visuomenės sveikatos specialistas, Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas.

Biografija ir karjera

  • Gimė 1962 m. kovo 5 d. Kuršėnuose.
  • 1986 m. baigė Vilniaus universitetą, įgydamas gydytojo higienisto-epidemiologo kvalifikaciją.
  • 2000-2018 m. ėjo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Studijų prodekano pareigas.
  • 2007-2017 m. vadovavo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutui.
  • Nuo 2017 m. yra Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas.

Nuo 2002 m. R. Stukas aktyviai dalyvavo nacionalinėse sveikatos politikos formavimo struktūrose. 2005-2017 m. buvo Nacionalinės sveikatos tarybos narys, 2013-2017 m. - pirmininko pavaduotojas, o 2014-2016 m. priklausė Sveikatos apsaugos ministerijos Kolegijai. Už nuopelnus visuomenės sveikatos srityje 2014 m.

2024 m. Visuomenės sveikatos bakalauro studijų programos studentai išrinko jį geriausiu fakulteto dėstytoju.

Mokslinė veikla

Mokslinio darbo svarbiausia sritis - mitybos ir maisto sauga, įvairių gyventojų grupių mitybos ir gyvensenos tyrimai. Pastaraisiais metais atlieka įvairių Lietuvos gyventojų grupių mitybos tyrimus, dalyvauja integruotuose sveikatos, mitybos, aplinkos ir gyvenimo kokybės tyrimuose, visuomenės sveikatos klausimus nagrinėja nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose.

Profesoriaus moksliniai tyrimai apima visuomenės sveikatą, epidemiologiją, mitybos ir maisto saugos klausimus. Per savo karjerą paskelbė daugiau nei 450 mokslinių straipsnių, parengė 11 mokomųjų knygų, yra dviejų vadovėlių ir vienos monografijos bendraautorius. Paskelbė daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių. R. Stukas vadovauja daktaro disertacijas rašantiems medicinos ir sveikatos srities doktorantams. Yra mokomųjų knygų studentams autorius, vadovėlių ir enciklopedijų bendraautoris.

Svarbiausi darbai

  • Profesinė sveikata (2008)
  • Akušerija ir ginekologija šeimos gydytojo praktikoje (2010)
  • Sveikatos integralumas ir valdymas (2014)
  • Mitybos ir maisto higienos praktikos darbai (1998)
  • Sveika mityba (1999)

Taip pat yra bendraautoris su Gene Šurkiene: Įvairaus amžiaus vaikų mityba ir jos vertinimas (2003), Augalinis maistas.

Bibliografija

  • „Profesinė sveikata“ (2008)
  • „Gyvensena ir visuomenės sveikata“ (2012)
  • „Akušerija ir ginekologija šeimos gydytojo praktikoje“ (2010)
  • „Sveikatos integralumas ir valdymas“ (2014)
  • „Mitybos ir maisto higienos praktikos darbai“ (1998)
  • „Sveika mityba“ (1999)
  • „Įvairaus amžiaus vaikų mityba ir jos vertinimas“ (2003)
  • „Augalinis maistas. Poreikis ir reikšmė sveikatai nuo kūdikystės iki senatvės“ (2005)
  • „Mityba ir jos vertinimas“ (2009)
  • „Kūdikių maitinimas“ (2010)
  • „Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai 2013 metais“ (2014)
  • „Rekomenduojamos paros maistinių medžiagų normos bei jų taikymas“ (2017)

Požiūris į mitybą

R. Stukas pabrėžia, kad daugėja mokslinės informacijos apie sveikatai palankią mitybą ir kad žinių turėjimas leidžia pareguliuoti mitybą, kad ji būtų sveikesnė. „Kai turi daug žinių, jas panaudoji ir pats“, - aiškino R. Stukas.

„Kai žinių įgyji ir viską pertvarkai, sudėlioji moksliniais pagrindais, tai pajauti, kad organizmas geriau funkcionuoja ir galva geriau dirba, kūno svoris stabilizuojasi be papildomų pastangų. Tai - mitybos raštingumas: žinių turėjimas ir jų taikymas“, - paaiškina R. Stukas.

Pasak jo, pusryčiams tinka stambiamolekuliniai angliavandeniai - pavyzdžiui, košės, o vakarienei - baltymai (pavyzdžiui, varškė, balta žuvis, vištienos krūtinėlė), o pietums galima valgyti viską. Tačiau jis pabrėžė, kad mitybos patarimų reikia semtis iš patikimų šaltinių.

Pasak profesoriaus, lietuvių mityba nėra sveikatai palanki, iš anksto paruoštas maistas su priedais yra saugus, bet jis „dirbtinai pasendintas“, biologinė vertė kritusi.

Jo teigimu, Advento pasninko tradicija daugeliui būtų į sveikatą, nes Lietuvos gyventojai suvalgo per daug mėsos ir jos patiekalų. Populiarūs išlieka menkaverčiai, perdirbtos mėsos produktai: rūkyta mėsa, kumpiai, skilandžiai.

Jis paatviravo griežtai pasninko nesilaikantis, bet Advento penktadieniais stengiasi nevalgyti gyvulinės kilmės produktų.

Paklaustas, koks maistas jam patinka labiausiai, R. Stukas pripažino jaučiantis silpnybę ne tik sveikiems patiekalams. „Biskvitinis obuolių pyragas su cinamonu, šiltas ir kvepiantis - man labai skanu. Kai namai pakvimpa cinamonu, pajaučiu Kalėdų laukimą“, - silpnybę, kuriai sunku atsispirti įvardijo profesorius.

Požiūris į bulves

Pasak profesoriaus, iki Amerikos atradimo europiečiai valgė ropes, tik vėliau jas pakeitė bulvės. Jis paaiškino, kad virtas bulves reikia valgyti karštas, nes šaltose bulvėse vitamino C yra maždaug dvigubai mažiau. Būtent dėl to iš anksto paruošti šaldyti pusgaminiai yra mažiau maistingi.

„Iš tikrųjų matome, kad Lietuvos gyventojams jau trūksta vitamino C. Jie jo nesusirenka pakankamai iš bulvių“, - pastebėjo R. Stukas.

Bajoriškos šaknys

Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas prof. dr. Rimantas Stukas ne tik darbuojasi visuomenės sveikatos baruose ir tyrinėja subalansuotos mitybos vingrybes, bet ir puoselėja bajoriškas savo šaknis, yra Lietuvos karališkosios bajorų sąjungos Vilniaus krašto kancleris.

žymės: #Gimimo

Panašus: