Remigijus Daškevičius, pravarde Daškė, buvo viena iš reikšmingiausių XX amžiaus kriminalinio pasaulio įžymybių. Atrodo, kad Daškė nuo gyvenimo pradžios buvo „užkoduotas“ bet kokia kaina siekti lyderio pozicijų. Artimi Daškės draugai „Akistatai“ pasakojo, jog jis visada akcentuodavo, kad gyvenime gali būti tik pirmas. Verta prisiminti, jog prieš mirtį Remyga buvo Nr. 1 Lietuvoje.
Šiandieną pristatysime muzikos atlikėją Remis Retro. Jis žinomas kaip Remis Retro, bet jo tikras vardas yra Remigijus Daškevičius. Jis yra solistas ir grupės narys FSG (Flying Soucer Gang). Jo muzikos stilius yra Hip Hop. Jis sukūrė daug greitai išpopuliarėjusių kūrinių.
Vaikystė ir jaunystė
R. Daškevičius buvo paprastas Žaliakalnio vaikas, augęs sunkiai dirbusio statybininko šeimoje, ne vienerius metus gyvenęs kartu su tėvais K. Vasiliausko gatvėje. Jo motina ilgą laiką buvo ligota, todėl negalėjo dirbti įprastų darbų, bet šeimoje išliko kaip malonaus būdo namų šeimininkė. Pats R. Daškevičius visą gyvenimą linko prie sporto ir muzikos. Jo vaikystė prabėgo ne valkataujančių alkoholikų ir gatvės chuliganų aplinkoje, o prestižine laikytoje Kauno zonoje - Žaliakalnio rajone, kuriame nuo tarpukario laikų buvo įsikūrę nemažai kultūros, politikos, visuomenės, sporto veikėjų, karininkų.
Jaunąjį Daškevičių visi vadino Remyga - Žaliakalnio gatvės kalba tai reiškė išdykusį kiemų vaiką ir mokyklos blogiuką. Nors buvo smulkaus sudėjimo, įnirtingai už save kovodavo. Vienas jo bendraklasis, pasakodamas apie kiemų peštynes, kai Remigijus dar buvo mažas, prisiminė, jog jis buvo gabus kovotojas.
Sportinė karjera
2001-ųjų pavasarį R. Daškevičius bendraudamas su žurnalistais sakė, jog boksu susidomėjo būdamas 8 metų. Tuo pat metu pusantrų metų lankė ir plaukimą. Paskui atsidėjo vien boksui. Pamažu išryškėjo ringo kovotojo dvasia, todėl paauglystės metais R. Daškevičius buvo triskart Lietuvos jaunimo ir jaunių bokso varžybų čempionas, o Sovietų Sąjungos jaunimo turnyre užėmė penktąją vietą.
„Boksavausi apie devynerius metus, tačiau tik šis sportas užgrūdino mano charakterį, sustiprino pasitikėjimą savo jėgomis bei išmokė pakovoti už save. O kai pakliuvau į policijos rankas, žurnalistai vis nepamiršdavo paminėti, kad esu buvęs boksininkas. Ir tie dažni paminėjimai kenkė ne tiek man, kiek pačio bokso įvaizdžiui“, - paskutiniais savo gyvenimo metais R. Daškevičius apgailestavo.
Tarnyba armijoje
1987 metais pašauktas į sovietinę armiją R. Daškevičius išvengė tarnybos atokiausiuose Sibiro arba Vidurinės Azijos regionuose. Netrukus R. Daškevičius buvo perkeltas į Kaune esantį mokomosios desantininkų divizijos vadinamąjį sportininkų batalioną. Tarnaudamas armijoje R. Daškevičius įsitraukė į sportą ir ėmė aktyviai treniruotis pas triskart pasaulio sambo čempioną, dabartinį generolą Č. Jezerską. Įvaldęs imtynių techniką, Daškė netrukus tapo Sovietų Sąjungos ginkluotųjų pajėgų artimos kovos čempionu.
Kriminalinė veikla
Vienas buvęs Kauno organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos (ONTT) pareigūnas „Akistatai“ prisiminė, jog dar būdamas 16 metų Daškės ir Remygos pravardėmis išgarsėjęs jaunuolis kontroliavo visą Žaliakalnį. „Jaunystėje jis išgarsėjo muštynėmis ir vagystėmis, o vėliau kriminaliniame pasaulyje prasiskynė kelią į aukščiausią nusikaltėlių lygą. Tačiau Daškė iki pat gyvenimo pabaigos neatsikratė aklo, sunkiai suvokiamo užsispyrimo bei begalinio noro lyderiauti, todėl jis savo elgesiu primena vieną fašizmo pradininkų Benitą Musolinį.
R. Daškevičius labiausiai žinomas, kaip didžiausios Lietuvoje cigarečių kontrabandos vadovas, Lietuvos bokso federacijos prezidentas. Jam pavyko savo įtakai pajungti didžiausią tuo metu Lietuvoje cigarečių prekeivį Valdą Jakutį bei konservatorių valdymo laikais paskirtą vieną Lietuvos policijos vadovų.
Ryšiai su R. Dromantu
Dar gerokai prieš šią „verslo nesėkmę“ R. Daškevičius ir Rolandas Dromantas-Ilgas buvo nutarę galutinai atsiskirti. R.Dromantas nusikaltėlio karjerą pradėjo dar jaunystėje. Iš pradžių jis buvo eilinis Liuko gaujos narys, o maždaug 1997 metais įsiliejo į „daškinių“ gretas. R.Daškevičiui jis jau tada imponavo tuo, kad visada laikėsi žodžio, juo buvo galima pasitikėti. Be to, buvo ir patikrintas - kalbama, kad buvo įkliuvęs Baltarusijoje už žmogžudystę, tačiau kalėjime nepratarė nė žodžio, savo bendrininkų neišdavė.
„Daškinių“ verslas Kaliningrade tapo labai pelningas. Kelios savaitės prieš nužudymą 2001 metais R.Daškevičius vienam savo bičiuliui gyrėsi, jog jau yra uždirbęs 10 milijonų JAV dolerių. Tačiau dideli pinigai greitai supriešino R.Daškevičių ir R.Dromantą.
Žūtis
Yra duomenų, kad paskutinę savo gyvenimo dieną, maždaug vidurdienį, R. Daškevičius nuvyko su keliais bičiuliais ir merginomis į netoliese Grigiškių, Stirniuose, esantį prašmatnų viešbutį su pirtimi. Lemtingą lapkričio šeštadienio pavakarę iš pirties Stirniuose įsilinksminusi R. Daškevičiaus kompanija išvyko į Vilnių. Maždaug 20 valandą prie Vilniaus ir Trakų gatvių sankirtoje įsikūrusio prabangaus italų restorano „St. Valentino“ privažiavo šarvuotas BMW. Iš paskos atvažiavo kuklus, sostinės gatvėse beveik nepastebimas automobilis su ginkluota apsauga. BMW durelės atsidarė, pro jas išlipo išpuoselėtos išvaizdos Daškė. Tą vakarą į „St. Valentino“ restoraną Daškę atlydėjo jo draugai Redas Ivanauskas-Lūpdažis, Giedrius Polita ir dvi simpatiškos išvaizdos merginos.
- Dažniausiai Daškė savo šarvuotą BMW pastatydavo prieš įėjimą į restoraną.
- Vienas iš asmens sargybinių neretai likdavo automobilyje, o kiti įsikurdavo picerijoje arba lauke.
- Paskutinį vakarą R. Daškevičių lydėjo trys apsaugininkai.
Maždaug 23 valandos 8 minutės R. Daškevičius su palyda išėjo iš restorano. Kai iki šarvuoto BMW buvo likę keli metrai, netikėtai pasigirdo šūvis... Net asmens sargybiniai negalėjo apsaugoti LBF vadovo nuo profesionalaus snaiperio kulkos. Vienintelis mirtinas šūvis buvo toks galingas, kad kulka kiaurai perėjo Daškės kūną ir net įstrigo restorano kasos aparate. Po šio įvykio nusikaltimo vietą apžiūrėję policininkai išsivežė ir daiktiniu įrodymu tapusį kasos aparatą.
Snaiperis paliko nužudymo įrankį. Tą pačią naktį teisėsaugininkai nustatė, kad profesionalus žudikas, greičiausiai pasamdytas iš Rusijos, buvo įsitaisęs priešais piceriją esančiame viename iš Vokiečių gatvės 15-ojo namo trečio aukšto butų. Bute, iš kurio snaiperis šovė į Daškę, buvo aptiktas tvarkingai padėtas (kaip vėliau paaiškėjo, iš vienos pakaunės sodybos pavogtas) medžioklinis graižtvinis šautuvas su optiniu taikikliu. Šalia jo - atidarytas plastikinis ginklo dėklas, o ant grindų mėtėsi tūtelė. Atlikęs savo juodą darbą snaiperis paspruko palikęs ne tik ginklą, bet ir neužrakintas buto duris.
„Po kriminalistų atliktos apžiūros buvo akivaizdu, kad nevaržomą gyvenimą mėgęs žudikas šiame bute kurį laiką gyveno be jokių rūpesčių“, - kalbėjo pirmosiomis Daškės žūties tyrimo dienomis dirbę operatyvininkai. Jie taip pat išaiškino, kad šis būstas kone mėnesiui buvo išsinuomotas pasinaudojus suklastotu asmens dokumentu, savininkams skambinta iš vogtų mobiliųjų telefonų. „Profesionalų darbas“, - iki šiol tokiais žodžiais R. Daškevičiaus žmogžudystę apibūdina kriminalistai.
Versijos be įrodymų
Kas užsakė R. Daškevičiaus žmogžudystę Vilniaus centre? Tai, žinoma, pats svarbiausias klausimas, kurį mėginama atsakyti praėjus 9 metams po Daškės mirties. Tačiau ir be šio klausimo lieka daugybė neatskleistų dalykų.
Kai kurie R. Daškevičiaus gyvenimą neblogai žinoję kauniečiai skeptiškai vertina versiją, kad Daškė buvo nužudytas galbūt dėl konflikto su buvusiu draugu R. Dromantu. „Šie nesutarimai Kaune buvo daugeliui žinomi. Neatmetu versijos, kad tuo galėjo pasinaudoti ir senieji kriminalinio pasaulio autoritetai.
2001-ųjų gruodžio 11-ąją, praėjus keletui savaičių po Daškės mirties, Kaune buvo sulaikytas Interpolo kelerius metus ieškotas kaliningradietis Leonidas Paršukovas. Kriminalistų teigimu, šis Afganistano karo veteranas, pravarde Lionia Piterskis, yra prisidėjęs prie verslininkų bei teisėsaugininkų užsakomųjų žmogžudysčių įvairiose šalyse. Kriminalistų dėmesį šio vyriškio biografija ypač patraukė po Daškės žūties. Anot šaltinių, L. Piterskis apie nužudytą R. Daškevičių atsiliepė gana skeptiškai - esą šis buvęs pasipūtęs, vaizdavęs įtakingą bosą, tačiau iš tiesų toks nebuvęs.
Prieš kiek laiko ne ką mažiau paslaptingomis aplinkybėmis mirė ir pakaunės ūkininkas Vaclovas Tarasevičius, iš kurio ginklo buvo nušautas R. Daškevičius.
Šeima ir palikimas
Kai 2001 metų lapkričio 24-ąją pirmasis Gelijos sutuoktinis, tuomet 33-ejų Remigijus Daškevičius buvo nužudytas, ji liko su mažais jųdviejų sūnumis ant rankų. Nors Remiui buvo suteiktas toks pat vardas kaip tėvo, Gelija atskleidė, kad tai buvo šeimos sprendimas: „Nebuvo taip, kad tėtis išrinko vardą, jį išrinkome daug negalvodami. Mano mama pasiūlė mintį, kad gimus berniukui jį pavadintume tėčio vardu.“
Sūnūs Remigijus ir Germanas Daškevičiai tęsia muzikinę karjerą. Jų įkurta trepo grupė „Flying Saucer Gang“ (FSG) prieš keletą metų užpildė lietuvių muzikos industrijoje žiojėjusią skylę. Šiandien jie prisistato Remio Retro ir Gamkos slapyvardžiais, siekia solinės karjeros ir, jei reikia, vienas už kitą stoja mūru.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Remigijus Žemaitaitis: Nežinomi Faktai ir Stulbinanti Politinė Karjera
- Remigijus Šimašius: Įdomiausi faktai apie jo gimimą, gyvenimą ir prisiminimus
- Neįtikėtina Remigijaus Šimašiaus gyvenimo istorija ir šeimos paslaptys atskleistos!
- Gimtadienio atvirukai: Nuoširdžiausi sveikinimai ir šilčiausi linkėjimai
- Geriausias Prausiklis Po Gimdymo: Išsamūs Apžvalgos, Savybės Ir Tikros Atsiliepimai