Nėštumo ir žindymo metu moters organizmas veikia visiškai kitaip, nei įprasta, - jis labiau rūpinasi ne savimi, o nauju žmogumi. Gamta mūru stoja už naują gyvybę.
Vos moters įsčiose pradeda pulsuoti maža širdelė, mamos organizmas persitvarko taip, kad vaikučiui reikalingos medžiagos keliauja jam, o mamai - kas lieka. Ši programa pasibaigia tik tuomet, kai mama baigia žindyti, - vadinasi, maždaug 2 metus mama yra vitaminų, mineralinių ir kitų organizmui būtinų medžiagų donorė. Tai visiškai nebaisu!
Svarbiausia žinoti, kokių medžiagų poreikis laukiantis ir žindant didėja, ir būtent tų medžiagų atsargas pildyti. Visų iš eilės vitaminų ir mikroelementų vartoti tikrai nereikia, perteklius gali būti toksiškas.
Bendras kalorijų poreikis nėštumo ir žindymo metu
Bendras kalorijų poreikis nėštumo bei žindymo metu, be abejo, padidėja. Tačiau ne tiek, kiek moterys įsivaizduoja. Nors atrodo, kad labiausiai papildomų kalorijų reikia tuo nėštumo periodu, kai vaisius aktyviai auga, tai netiesa.
I nėštumo trimestrą turėtumėte suvalgyti 100-150 kcal daugiau nei įprasta, II ir III nėštumo trimestrais kalorijų poreikis padidėja apie 30 kcal vienam kilogramui svorio, t.y. iki 200-300 papildomai per parą. Žindant kūdikį kalorijų poreikis išauga iki 500 papildomų kcal/d.
Tačiau kiekvienu atveju reikia įvertinti visas aplinkybes, jei svoris auga pernelyg sparčiai, papildomų kalorijų reikia atsisakyti. Laukiantis bei žindant svarbu išgerti pakankamai skysčių. Nėštumo metu organizme cirkuliuojančio kraujo tūris padidėja 50-60 procentų!
Jei besilaukianti moteris išgeria nepakankamai vandens, negali visavertiškai vykti placentos kraujotaka. Žindant su pienu moters organizmas taip pat netenka daug skysčių, todėl vandens poreikis padidėja dar labiau nei nėštumo metu.
Atminkite - nėra tokio maisto produkto, kuris didintų moters organizmo produkuojamo pieno kiekį, tačiau trūkstant skysčių, pieno gamyba tikrai gali sumažėti. Nei chalva, nei žemės riešutais, nei pomidorais ar kitu produktu pieno kiekio nepadidinsite.
Ar pakankamai išgeriate skysčių, galite spręsti iš to, kaip atrodo jūsų šlapimas. Jei šlapimas ryškiai geltonos spalvos ir stipraus kvapo, gali būti, kad jau trūksta skysčių. Ne veltui mediciniškai išprususiose šalyse nėštumo metu privaloma dietologo konsultacija ir kontrolė.
Kiekvienas kąstis laukiantis ir žinant svarbus, nes gali būti arba bevertis, arba labai reikalingas mamai ir vaikui. Baltymai yra statybinė medžiaga kūdikio organizmui.
Ypač svarbu nepritrūkti baltymų, B grupės vitaminų ir geležies II, III nėštumo trimestrais. Kad nepritrūktumėte baltymų, kasdien turite valgyti produktus, priklausančius „mėsos grupei“, tai mėsa, žuvis, kiaušiniai, ankštiniai produktai, riešutai ir aliejingos sėklos.
Riebalai nėštumo ir žindymo reikalingi tie, kuriuose gausu nesočių riebiųjų rūgščių. Omega rūgščių yra riebioje žuvyje, vėžiagyviuose, žuvų taukuose, linų sėmenų aliejuje.
Angliavandeniai turėtų sudaryti apie 48 proc. nėščiosios dienos raciono, jų šaltiniai turėtų būti grūdai ir ankštiniai produktai, bulvės ir kiti krakmolingi produktai.
Maisto papildai, skirti nėščiosioms ir žindančioms, ypač rekomenduojami vegetarėms, diabetikėms, moterims, sergančioms lėtinėmis ligomis ar besilaukiančioms dvynių.
Įprastų papildų „moterims“ ar visai universalių vartoti nepatariama, nes neatitiks reikalingų medžiagų balansas. Nėštumo metu moteris gali pykinti, papildus išgerti būna sunku, todėl kartais nusipirkusios papildų jos nustoja gerti.
Pagrindiniai vitaminai ir mineralai nėštumo metu
Folio rūgštis
Folio rūgštis nėščiosioms būtina, apie tai plačiai rašėme praėjusiame numeryje. Maiste jos mažai, todėl folio rūgšties trūksta daugumai nėščiųjų.
Nesvarbu, kokioje šalyje lauksitės vaikučio, kelintas bus nėštumas, koks Jūsų amžius ar sveikatos būklė, Jums bus rekomenduojama vartoti folio rūgštį. Jeigu kreipsitės iki nėštumo, dar tik planuodama pastoti, Jums irgi rekomenduos vartoti šio vitamino.
Folio rūgštis (vitaminas B9) atlieka daug gero: stimuliuoja ir reguliuoja kraujodaros procesus, turi įtakos aterosklerozės profilaktikai, yra vienas iš aminorūgščių sintezės stimuliatorių, be to, - būtinas naujų organizmo ląstelių gamybai.
Regis, sveikai ir suderintai maitindamiesi, neturėtume patirti folio rūgšties trūkumo. Deja, organizme niekuomet nebūna daug folio rūgšties atsargų, o su maistu moteris negali gauti tiek folio rūgšties, kiek jos reikia jai ir augančiam įsčiose vaisiui.
Organizmas pasisavina iki 20-45 proc. Folio rūgšties poreikis nėštumo metu padidėja dėl suaktyvėjusio vaisiaus ir placentos augimo. Kai trūksta folio rūgšties, sutrinka leukocitų, eritrocitų, epitelinių ląstelių dauginimasis.
Dar svarbesnis yra folio rūgšties vaidmuo vaisiaus apsigimimų profilaktikai. Folio rūgštis saugo besivystančio vaisiaus nervų sistemą nuo žalingų veiksnių įtakos, mažina apsigimimų riziką. Folio rūgštis svarbi formuojantis vaisiaus nerviniam vamzdeliui, kuris užsidaro 28 nėštumo dieną.
Folio rūgšties vartojimas mažina ir kitų vaisiaus anatominių sklaidos defektų riziką (nesuaugusio gomurio ir lūpos, širdies ydų, bambos išvaržos, šlapimo ir lytinės sistemos anomalijų).
Gali kilti klausimas, ar reikia vartoti folio rūgštį vėliau, kai jau vaisiaus organai išsivystę? Įrodyta, kad folio rūgšties trūkumas labai kenkia ir pačios mamos organizmui: gali būti preeklampsija, priešlaikinis placentos atšokimas, giliųjų venų trombozė, pasikartojantys persileidimai.
Norint išvengti vaisiaus vystymosi sutrikimų, prieš pradedant kūdikį, daugiau folio rūgšties turėtų vartoti ne tik moterys, bet ir vyrai. Folio rūgšties trūkumas blogina spermos kokybę. Nustatyta, jog vartojant didesnį folio rūgšties kiekį...
Klaidingai manoma, kad folio rūgšties moteriai papildomai reikia tik pirmaisiais nėštumo mėnesiais. Kadangi folio rūgšties atsargos organizme nesusidaro, privalote jos gauti kiekvieną dieną.
Folio rūgšties šaltiniai yra lapinės daržovės (petražolės, špinatai, romaninės salotos ir kt.), subproduktai (kepenys, inkstai), kiaušiniai, pieno produktai, mielės.
Žinoma, nėštumo pradžioje folio rūgštis yra papildas Nr.1, nes užtikrina normalų nervinio vamzdelio vystymąsi, mažina apsigimimų riziką ir saugo nuo persileidimo.
Vitaminas D
Nėštumo ir žindymo laikotarpiu patariama atidžiau stebėti, kiek vitamino D gauname, ir prireikus atsargas papildyti. Atsiradus galimybei pasidaryti vitamino D kiekio kraujyje turimą, paaiškėjo, kad jo trūksta daugumai.
Ypač atidžios šiam trūkumui turi būti besilaukiančios ir maitinančios mamos, nes yra atsakingos už du. Kodėl vitaminas D toks svarbus?
Organizme jis veikia kaip hormonas ir dalyvauja visų organų veikloje: reguliuoja kaulų bei dantų mineralizacijos procesus, dalyvauja imuninės bei endokrininės sistemų veikloje, svarbus psichologinei būklei, pažintinėms funkcijoms, apsaugo nuo depresijos, onkologinių ligų, insulto, infarkto.
Nėštumo metu, ypač žiemą ir pavasarį, vienai moteriai iš keturių trūksta vitamino D. Tiek nėštumo (ypač trečiąjį trimestrą), tiek žindymo metu išauga kalcio poreikis, nes jis reikalingas ir moters organizmui, ir vaisiaus kaulams bei kitiems organams formuotis, ir pieno gamybai.
Vitaminas D labai svarbus kalcio pasisavinimui. Iki šiol buvo neaišku, ar vitaminas D nėštumo metu turi įtakos vaiko kaulų būklei ir vystymuisi po gimimo. Jei besilaukiančiai moteriai pakanka vitamino D, mažėja preeklampsijos tikimybė.
Vitaminas D žindymo metu svarbus kūdikio kaulų būklei ir imunitetui. Mokslinės studijos atskleidė ryšį tarp vitamino D trūkumo ir pogimdyminio liūdesio (baby blues) ar net pogimdyminės depresijos.
Paprasčiausia atlikti kraujo tyrimą, kuris parodo, ar vitamino D pakanka, nes organizmas ilgai nesiunčia signalų, kad jam šio vitamino trūksta. Nėštumo ir žindymo metu dera palaikyti vitamino D koncentraciją kraujo serume 75-100 nmol/l.
Moterims, gyvenančioms Vidurio Europoje ir planuojančioms nėštumą, vitamino D reikėtų vartoti po 800-2000 TV (tarptautinius vienetus) per dieną. Nėštumo metu papildomas vitamino D vartojimas turėtų būti pradėtas kuo anksčiau. Rekomenduojama vitamino D dienos dozė - 1500-2000 TV.
Jei po 2-3 mėnesių vitamino D koncentracija, vartojant vitaminą D minėtomis dozėmis, beveik nepadidėjo, gali būti, kad yra sutrikęs vitamino D pasisavinimas. Todėl būtina pasitarti su šeimos gydytoju, kartu spręsti, kokius vitamino D preparatus pasirinkti. Kiaušiniuose, piene, jūrų žuvyse, saulėje buvusiuose grybuose irgi yra vitamino D.
Geležis
Geležis yra tas mikroelementas, kuriuo vaikutis visiškai nesidalina su mama, - jis tik ima ir kaupia savo atsargas, nes jam jų reikia išgyvenimui bent pirmus 4 mėnesius po gimdymo.
Užtat dažnai pasitaiko nesuderinamumas: po gimdymo mamos hemoglobinas „ties riba“, o kūdikio - puikus. Ne veltui nėštumo metu moteriai ne vieną kartą atliekamas hemoglobino tyrimas.
Vitaminas C būtinas geležiai pasisavinti, tad vien vartodamos raudoną mėsą, bet nevalgydamos pakankamai daržovių su ja, galite ir neužtikrinti organizmo geležies poreikio.
Štai dėl ko geležies papilduose būna pridėtas ir vitaminas C - kad pagerintų geležies pasisavinimą. Kalbant apie geležį, būtina paminėti ir varį, kuris padeda organizme pernešti geležį.
Varis būtinas geležies transportavimui į kaulų čiulpus, raudonųjų kraujo kūnelių formavimui. Esant stipriam vario trūkumui, geležis paprastai kaupiasi daugelyje audinių.
Esant geležies trūkumui, ginekologas ar šeimos gydytojas gali skirti vartoti geležies preparatus papildomai. Nėščiai moteriai mažakraujystės profilaktikai rekomenduojama vartoti 30 mg geležies turintį preparatą (hemoglobino kiekiui kraujyje esant ties žemutine riba).
Žemas hemoglobinas gali būti ir ne tik dėl geležies, bet ir tada, kai trūksta folio rūgšties, vitamino B12. Tad folio rūgštis ir vitaminas B12 svarbūs, nes organizmui padeda lengviau pasisavinti geležį: folio rūgštis stiprina geležies veiksmingumą, skatina eritrocitų susidarymą.
Sveika ir visavertė mityba - neatsiejama būsimų mamų gyvenimo dalis. Ir vis dėlto mūsų šalyje daugumą nėštumų lydi nemaloni diagnozė - anemija.
Anemija - tai būklė, nulemta sumažėjusio hemoglobino ar (ir) eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) kiekio organizme. Hemoglobinas - baltymas, esantis raudonuosiuose kraujo kūneliuose. Jis perneša deguonį į organizmo audinius. Pagrindinė hemoglobino statybinė medžiaga yra geležis.
Jei anemija užklumpa nėštumo metu, ji ne tik pablogina moters savijautą, bet ir gali sukelti vaisiaus augimo sutrikimų bei paskatinti pirmalaikį gimdymą.
Deja, nors informacijos apie visavertę mitybą gausu, anemija išlieka gana dažnu sutrikimu tiek nėštumo, tiek pogimdyminiu periodu. PSO duomenimis, yra ir tiesioginis ryšys tarp sunkių anemijos formų bei kraujavimo gimdymo metu.
Nėštumas - ypatingas moters gyvenimo laikotarpis, kai anemijos grėsmę sustiprina su nėštumu susiję fiziologiniai reiškiniai. Nėštumo metu augdamas vaisius naudoja mamos eritrocitus, ypač per paskutinį nėštumo trimestrą. Taigi šiuo periodu moters organizme geležies poreikis išauga dvigubai.
Jei iki nėštumo būsimos mamos kaulų smegenyse susikaupė eritrocitų perteklius, juos galima panaudoti kaip atsargas, kad būtų patenkinti vaisiaus poreikiai. Tačiau jei iki pastojant mamos hemoglobino kiekis buvo mažokas, nėštumo metu pradeda vystytis anemija: padidėjus maistinių medžiagų poreikiui organizmas pagamina per mažai eritrocitų.
Be geležies deficito, anemijos vystymuisi įtaką daro ir folio rūgštis (vitaminas B9). Dažnai šio vitamino trūkumas yra glaudžiai susijęs su geležies trūkumu, mat ir folio rūgšties, ir geležies paprastai yra tuose pačiuose produktuose.
Tyrimai rodo, kad per mažas vitamino B9 kiekis mamos organizme padidina vaisiaus galvos ir nugaros smegenų defektų išsivystymo tikimybę.
Vitamino B12 trūkumas taip pat skatina anemiją. Kadangi jo randama gyvūniniuose produktuose, žmogaus organizmas pats jo nesintetina, dažniausiai jo trūkumą lemia vegetarinė ir veganinė mityba.
Anemijos požymiai dažnai pasireiškia ne tik nėštumui įsibėgėjus, bet ir ankstyvose jo stadijose. Ar šie požymiai išties yra įprasti nėštumo negalavimai, ar prasidedanti mažakraujystė, nustatys gydytojas, atlikęs kraujo tyrimą.
Geriausia anemijos profilaktika - subalansuota mityba ne tik nėštumo metu, bet ir planuojant kūdikį. Vertėtų prisiminti, kad geriausiai geležis pasisavinama iš gyvulinių maisto produktų.
Taip pat pasitarkite su gydytoju, pasikonsultuokite dėl maisto papildų su geležimi vartojimo. Optimalu rinktis geležies papildus kartu su folio rūgštimi (ji organizmui padeda lengviau pasisavinti geležį bei yra rekomenduojama visoms nėščiosioms) ir vitaminu B12. Pritrūkus šio vitamino, eritrocitai tampa labai dideli, greitai suyra, todėl negali atlikti deguonies pernešimo funkcijos.
Kalcis
Daug jo sunaudojama ir nėštumo metu, ir pienui pagaminti.
Mitybos mitai nėštumo metu
Nėščių moterų mityba - atskira pokalbio dalis. Šioje situacijoje atsidūrusias moteris veikia klaidingi įsitikinimai, aplinkinių patarimai. Su kokiais mitais susiduriama ir kaip iš tiesų turi atrodyti nėščiosios mityba? Gal ji turi kažkiek skirtis vertinant nėštumo trimestrus?
Nėštumo metu moteris sulaukia daugybės patarimų, deja, ne visi jie teisingi. Sklando įvairūs mitai, kurie gali suklaidinti ir trukdyti būsimos mamos ramybei.
Svarbiausia nėščiajai - visavertė, kokybiška mityba. Pats populiariausias įsitikinimas yra, kad nėščiajai reikia valgyti už du. Tiesa yra ta, kad nėščiajai nereikia dvigubai didesnio maisto kiekio.
Pirmą trimestrą energijos poreikis visai nepadidėja. Tik nuo antrojo trimestro reikalinga šiek tiek daugiau kalorijų - maždaug +300 kcal per dieną, o trečią trimestrą apie +450-500 kcal per dieną.
Tai toli gražu ne dvigubai, pavyzdžiui, 350 kcal sudaro tik užkandis, sumuštinis su avokadu ar riešutų sviestu. Per nėštumą normalu priaugti svorio (apie 11-16 kg, jei KMI buvo normos ribose), tačiau svarbu augti lėtai ir tolygiai.
Valgyti reikėtų ne daugiau, o protingiau, rinktis maistingą maistą, valgyti reguliariai, bet ne už du. Per didelis svorio prieaugis gali lemti komplikacijas: didesnį kūdikį, sudėtingesnį gimdymą, gestacinį diabetą, nėščiųjų nutukimą ar aukštą kraujospūdį.
Kitas populiarus mitas, kad nėščiajai negalima valgyti žuvies. Žuvyje bijoma gyvsidabrio, tačiau visiškai atsisakyti žuvies nereikia.
Iš tiesų žuvis, ypač riebi jūrinė, yra puikus omega-3 riebalų rūgščių šaltinis, svarbus kūdikio smegenų vystymuisi. Valgant tinkamas žuvis 1-2 kartus per savaitę galima net sumažinti priešlaikinio gimdymo riziką.
Tereikia vengti didelių, daug gyvsidabrio turinčių žuvų ir nevalgyti žalios žuvies. Visos kitos, gerai termiškai apdorotos žuvys - lašiša, upėtakis, menkė, silkė - yra naudingos ir rekomenduotinos nėščiosios mityboje dėl baltymų, omega-3 ir jodo.
Na ir galiausiai, egzistuoja toks mitas, kad nėščiajai geriau nevalgyti alergenų (pvz., riešutų), kad vaikas netaptų alergiškas. Tiesa ta, kad naujausi tyrimai rodo priešingai, nereikia vengti įprastinių alergenų, jei pati mama juos toleruoja.
Pvz., vengti riešutų nėštumo metu nėra pagrįsta, nes tai gali ne sumažinti, o padidinti vaiko alergijų riziką. Dabartinės rekomendacijos skatina saikingai įtraukti įvairius maisto produktus, įskaitant riešutus, žemės riešutų sviestą, kiaušinius, žuvį, nes tai padeda kūdikio imuninei sistemai susipažinti su šiomis medžiagomis.
Žinoma, išimtis, jei pati mama turi alergiją kažkuriam produktui. Žvelgiant pagal nėštumo trimestrus, mitybos principai išlieka panašūs, tik kinta kai kurie poreikiai ir moters savijauta.
I trimestro metu (1-13 sav.) dažnai sumažėja apetitas dėl pykinimo, tad svarbiausia valgyti tai, kas sveika ir toleruojama. Nors kalorijų daugiau nereikia, jau nuo pradžių labai svarbios medžiagos yra folio rūgštis, vitaminai B₆, B₁₂, C, geležis, jodas.
Pirmosiomis savaitėmis formuojasi gyvybiškai svarbūs kūdikio organai, tad mityba turi būti kuo įvairesnė ir kokybiška. II trimestro metu (14-27 sav.) paprastai pagerėja apetitas, moteris jaučiasi energingesnė.
Šiuo laikotarpiu išauga kalorijų poreikis ~300 kcal per dieną. Tai laikas, kai reikia daugiau baltymų kūdikio audinių augimui, geležies - kraujotakai (nes didėja cirkuliuojančio kraujo tūris).
Antro trimestro metu vaisius sparčiai auga, formuojasi kaulai, tad labai svarbūs kalcis ir vitaminas D. III trimestro metu (28-40 sav.) kūdikis intensyviai auga, kaupia riebalų sluoksnį, tad papildomas mamos kalorijų poreikis tampa didžiausias (apie +450 kcal per dieną).
Šiuo laikotarpiu ypač svarbu gauti pakankamai baltymų (kūdikio raumenims, placentos funkcijai), Omega-3 (kūdikio smegenims ir akims), geležies (kad mama neįsivystytų mažakraujystė prieš gimdymą), kalcio.
Nuo vieno kraštutinumo prie kito - jei vienos moterys raginamos valgyti už du, nemažai besilaukiančių moterų baiminasi priaugti per daug svorio, tad net ima riboti porcijas. Kaip moteriai suprasti/ žinoti, kokia turi būti maisto porcija, kokios maistinės medžiagos turi būti lėkštėje? Ir koks pavojus kyla vaisiui, jei moteris laikysis dietos?
Svarbu suvokti, kad kokybė yra svarbiau už kiekybę. Nėštumas nereiškia, kad reikia didžiulių porcijų. Kaip minėjome, kalorijų poreikis padidėja tik nežymiai antrame ir trečiame trimestruose.
Tai lengvai padengiama vienu ar kitu sveiku užkandžiu per dieną, pavyzdžiui, papildomas vaisius su riešutais, jogurtas ar sumuštinis. Tad vietoj to, kad dvigubai padidintumėte porcijas pietų metu, geriau suvalgykite dažniau, bet subalansuotai.
Vienas iš paprasčiausių būdų užtikrinti tinkamą maistinių medžiagų balansą yra vadovautis „subalansuotos lėkštės“ modeliu, t. y. 50 proc. lėkštės turi užimti nekrakmolingos daržovės (pvz., brokoliai, špinatai, morkos), 25 proc. lėkštės turi užimti liesi baltymai (pvz., vištiena, žuvis, ankštinės daržovės), 25 proc. lėkštės turi užimti sudėtiniai angliavandeniai (pvz., rudieji ryžiai, bolivinė balanda, saldžiosios bulvės).
Šis modelis padeda užtikrinti, kad organizmas gautų reikiamą kiekį skaidulų, baltymų ir energijos šaltinių. Subalansuotos lėkštės modelyje riebalai nėra aiškiai išskiriami kaip atskira lėkštės dalis, nes jie dažnai natūraliai yra įtraukti į kitus maisto produktus arba naudojami kaip priedai ruošiant patiekalus.
Tačiau tai nereiškia, kad riebalai nėra svarbūs ar kad jų reikėtų vengti. Nėštumo metu ypač svarbu užtikrinti ir pakankamą svarbiausių maistinių medžiagų kiekį, jos tiesiogiai veikia vaisiaus vystymąsi ir motinos sveikatą.
Reikšmingiausios yra folio rūgštis, geležis, kalcis ir vitaminas D, omega-3 riebalų rūgštys, jodas ir daug kitų. Subalansuota mityba turėtų užtikrinti šių medžiagų pakankamą kiekį, o esant poreikiui, rekomenduojami papildai - visa tai padeda išvengti komplikacijų nėštumo metu ir užtikrina sveiką kūdikio augimą.
Praktikoje patarčiau laikytis 3 pagrindinių valgymų ir 2-3 užkandžių režimo. Pavyzdžiui, sočiai papusryčiaukite, pietums valgykite normalaus dydžio sveiką patiekalą (daržovių, baltymų, pilno grūdo garnyro), lengvai pavakarieniaukite, o tarp šių valgymų turėkite užkandžių (vaisius, saujelė riešutų, kefyro stiklinė, pilno grūdo duonos riekelė su sūriu ir pan.).
Toks režimas padeda palaikyti tolygų energijos lygį ir neperkrauna skrandžio. Nebadaukite, bet ir nevalgykite iki sunkumo jausmo, klausykite savo kūno sotumo signalų, valgykite lėtai, sąmoningai. Subalansuota mityba užtikrins, kad priaugsite tiek svorio, kiek reikia.
Jei iki nėštumo svoris buvo normalus, tikėtinas prieaugis ~11-16 kg. Jei svoris buvo per mažas, galima priaugti ir daugiau (12-18 kg), jei turėjote antsvorio, gydytojai gali rekomenduoti riboti prieaugį iki ~7-11 kg.
Tačiau tai labai individualu, svarbu, kad svoris augtų tolygiai. Griežtai riboti kalorijas ar laikytis svorio metimo dietos nėštumo metu yra nepatartina. Tai kelia riziką ne tik pačiai mamai, bet ir vaisiui.
Jei motina negauna pakankamai maistinių medžiagų, gali sulėtėti kūdikio augimas, laikantis griežtų dietų mamai gali trūkti vitaminų, mikroelementų, o tai gali lemti įvairias nėštumo komplikacijas.
Pavyzdžiui, nepakankamas svorio prieaugis siejamas su didesne priešlaikinio gimdymo rizika, silpnesniu naujagimio imunitetu, griežtos dietos mamai gali sukelti anemiją, hipoglikemiją, dehidrataciją ir net inkstų funkcijos sutrikimus.
Psichologiškai, tokios dietos gali sukelti stresą, nerimą ir depresiją, todėl nėštumo metu svarbu laikytis subalansuotos mitybos, o bet kokius mitybos pokyčius derinti su specialistais.
Kiekvieno žmogaus organizmas skirtingas, tad ir nėštumo metu svarbu vadovautis ne universaliais patarimais, o individualiai dietisto pritaikyta mitybos strategija.
Jei kyla abejonių dėl mitybos, geriau pasitarti dietistu, tegu jūsų mityba nėštumo ir žindymo metu būna ne varginantis draudimų sąrašas, o džiaugsminga kelionė atrandant įvairius sveikus patiekalus, puoselėjant ryšį su savo kūnu ir augančiu vaiku.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Nepraleiskite! Būtini tyrimai nėštumo metu, kurie užtikrins jūsų ir kūdikio sveikatą
- Nepraleiskite! Svarbiausi kraujo tyrimai nėštumo metu, kuriuos privalote žinoti
- Neįtikėtina Deguonies Kokteilių Nauda Nėštumo Metu: Rekomendacijos Sveikai Motinystei
- Povilаs Jаkutis: Neįtikėtina Gyvenimo Ir Kovos Kelionė, Kuri Įkvėps Tave
- Atraskite vaikų žaidimus ir ratelius lietuvių poezijoje – stebuklinga apžvalga!