Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Tiek tėveliai, tiek gydytojai nori kuo greičiau įsitikinti, ar gimus naujagimiui, vaikutis sveikas. Naujagimiai prisitaiko prie šio pasaulio per pirmąjį gyvenimo mėnesį.

Šlapimo tyrimų svarba

Ar reikia profilaktiškai tirti vaikų šlapimą? Taip, tai reikėtų padaryti kartą metuose, ypač svarbu pirmaisiais mažylio gyvenimo metais ir prieš pradedant lankyti mokyklą, sako vaikų nefrologė prof.

„Jei vaikutis serga, šlapimą tirtis reikėtų pagal poreikį. Tarkime, darželinukas skundžiasi, kad jam skauda šlapinantis, dažniau bėgioja į tualetą arba kojytes laiko suspaustas, trina vieną į kitą, tarsi šlapintis būtų nemalonu, pakyla aukšta temperatūra. Visi šie požymiai įspėja apie galimą inkstų ar šlapimo sistemos organų infekciją. Tokiu atveju tyrimas padeda tiksliai įvertinti, kokie vaistai reikalingi, leidžia stebėti ligos eigą”, - sako gydytoja.

Šlapimo tyrimą taip pat rekomenduojama atlikti praėjus kelioms savaitėms po stiprių infekcinių ligų, ypač tų, kurių sukėlėjas buvo streptokokas, - išsiaiškinama, ar bakterija neišprovokavo kokių nors pakitimų inkstuose, nesukėlė glomerulonefrito. Kartais šlapimas tiriamas ir tiesiog sunegalavus, kai gydytojui neaiški susirgimo priežastis.

Kada sunerimti dėl šlapinimosi?

Pirmiausia - į dažnį, koks jis. Aišku, sąvokos „dažnai, retai“ labai subjektyvios, mat šlapinimosi dažnumui per parą įtakos turi išgertų skysčių kiekis, suvalgyti vaisiai, daržovės, tai, ar vaikas serga (vemia, viduriuoja, karščiuoja), ar yra sveikas. Sunerimti reikėtų, jei normaliai valgydamas ir gerdamas vaikas per parą šlapinasi rečiau nei 4 kartus ir daugiau nei 8 kartus. Jei taip yra nuolat, galbūt reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, pasiaiškinti priežastis, išsitirti, ar mažylis neturi šlapimo organų infekcijos.

Dar reikėtų atkreipti dėmesį, ypač berniukų tėvams, kokia yra vaiko šlapimo srovė - tolygi ar trūkčiojanti. Jei trūkčiojanti, gali būti, kad vaikas turi kokių nors įgimtų šlapimo sistemos organų vystymosi defektų.

Šlapimo spalva ir ką ji reiškia

Sveiko žmogaus šlapimas yra intensyvios gelsvos - šiaudų - spalvos. Į spalvos pokyčius tėvai, galiu pasakyti iš praktikos, reaguoja, tačiau ne į visus. Labiausiai sunerimsta, jei vaiko šlapimas nusidažo rožine, rausva, raudona spalva, mat tai jiems asocijuojasi su krauju. Hematurijų (kraujo šlapime) gali būti dėl daugelio priežasčių, todėl siūlyčiau kreiptis į vaikų nefrologą.

Svarbu žinoti: Šlapimas gali parausvėti ir nuo suvalgyto maisto (burokėlių, šviežių vyšnių) arba kai kurių vartojamų vaistų.

Jei šlapimas tamsiai rudas, panašus į arbatą, irgi reikėtų kreiptis į vaikų inkstų ligų specialistą. Jei bespalvis, kaip vanduo, - irgi nelabai gerai. Tai rodo blogą šlapimo koncentraciją. Aišku, jei taip nutinka sergant, kai labai karšta ir gausiai geriama, - nieko tokio. Šiuo atveju gali būti inkstų koncentracinės funkcijos sutrikimas - gana reta, bet labai rimta liga, dėl kurios gali išsivystyti inkstų nepakankamumas. Į bespalvį šlapimą tėvai kažkodėl kreipia mažiausiai dėmesio. Kartais šlapimas būna baltos tarsi pienas spalvos. Tai rodo riebalų arba limfos apytakos sutrikimą organizme - labai reta, bet gana rimta būklė.

Beje, pagal šlapimo spalvą net galima patikrinti, ar rūpestingai ligonis slaugomas, kitaip tariant, ar jam netrūksta skysčių. Jei ligonis geria nepakankamai, jo šlapimas bus labai tamsus, šlapinsis retai. Skysčiai ligą iš organizmo „išplauna“. Aišku, bakterijų ir virusų sukeltų infekcijų vien skysčiais nepagydysi, bet sergančiojo būklę pagerinti tikrai galima.

Šlapimo kvapas

Jei tėvai pastebi, kad pakito šlapimo kvapas, tai ženklas, kad galbūt prasidėjo šlapimo takų uždegimas. Dažnai tai būna tarsi išmatų kvapas, nes šlapimo organų infekciją dažniausiai sukelia E. coli (žarnyno lazdelė). Kartais kvapas gali pakisti dėl suvalgyto maisto, vartojamų vaistų, apsinuodijus. Jei vaikas ilgai negauna maisto, vemia, yra intoksikuotas, geria mažai skysčių, šlapime atsiranda acetono.

Kaip tinkamai paimti šlapimą tyrimams?

Tinkamiausias ir informatyviausias yra rytinis šlapimas, geriausia, jei jis paimtas iš vidurio srovės. Prieš šlapinantis į tyrimams skirtą sterilų indelį, vaiką reikėtų apiprausti po tekančio vandens srove, geriausia - be jokio muilo ir prausiklio, mat net mažiausi šių priemonių likučiai, patekę į šlapimą, gali iškreipti tyrimo rezultatą. Atvežti rekomenduojama per porą valandų nuo paėmimo, antraip gali būti iškreipti tyrimo rezultatai. Šlapimo nepatariama laikyti šiltoje vietoje, tarkime, vasarą karštame automobilyje.

Šlapimo organų infekcijas, nėra labai sudėtinga išgydyti, didesnis iššūkis - pasiekti, kad uždegimai nesikartotų.

Ką daryti, jei vaikas nelaiko šlapimo?

Jei vaikas dieną nelaiko šlapimo, t. y. kartais palašina į kelnytes, lyg nespėja, reikėtų pamokyti šlapintis su pertraukomis: pradėjus kelioms sekundėms sulaikyti šlapimą, paskui tęsti procesą vėl. Aišku, tai atima daug laiko, pokyčiai pastebimi ne iš karto, bet jie tikrai pasiekiami.

Jei taip nutinka kartą, kitą - nieko tokio, tačiau itin retai besišlapinantys mažyliai rizikuoja ištampyti savo pūslę, be to, dėl užsistovėjusio sukaupto šlapimo sudaro sąlygas kilti įvairiems uždegimams. Tėvai taip pat nelabai kreipia dėmesį, kai vaikai dieną skundžiasi nespėję į tualetą, - kelnaites būna sudrėkinę tik keli šlapimo lašiukai. Tai gali būti ženklas, kad vaikas turi lėtinę šlapimo organų infekciją.

Kalbant apie naktinį šlapinimąsi, t. y. kėlimąsi naktį šlapintis, darželinukas jau nebeturėtų taip daryti. Jei keliamasi kasnakt, vertėtų apie tai pasikalbėti su gydytoju. Į lovą naktimis iki 5 metų šlapinasi maždaug 15 proc. visų vaikų. Dalis šią problemą išauga, bet daugeliui vis dėlto prireikia gydytojo pagalbos.

Šlapimo tyrimo rodikliai

  • GLIUKOZĖ - jos įprastai neturėtų būti, atsiranda sergant cukriniu diabetu ar sutrikus inkstų koncentracinei funkcijai.
  • LEUKOCITAI - įprastai neturėtų būti arba gali būti randama labai nedaug.

Naujagimio priežiūra po gimimo

Po gimimo kruopščiai nusausintas pašildytu vystyklu ar rankšluostėliu nuogas naujagimis guldomas motinai ant jos apnuoginto pilvo ir krūtinės, užklojamas minkšta antklodėle. Jis ilsisi, jaučiasi saugus, sušyla (nes po gimimo jis vėsta), apsisėja motinos mikroflora, pats susiranda krūtį. Tik po 2-3 valandų, kai naujagimis pažindo, galima jį sverti, matuoti ir prausti.

Virkštelę rekomenduojama užspausti tik nustojus jai pulsuoti. Su pirmuoju įkvėpimu naujagimis apsirūpina deguonimi, o per pulsuojančią virkštelę jis dar kažkiek laiko gauna deguonies ir iš motinos.

Pirmoji naujagimio apžiūra atliekama gimdykloje. Naujagimis vertinamas 10 balų sistema (Apgar skalė) du kartus - pirmą ir penktą minutę. 8-10 balų įvertinimas rodo gerą naujagimio būklę. Pirmąją išsamią naujagimio apžiūrą turi atlikti neonatologas ar kitas specialistas per 24-48 valandas po gimimo, kad laiku būtų pastebėtos anomalijos ar kiti nukrypimai nuo normos. Sveiki naujagimiai iš gimdymo stacionaro gali būti išleisti po 6 valandų, dažniausiai išleidžiami antrąją, trečiąją parą.

Naujagimio oda

Sveiko naujagimio odos spalva ryškiai ar švelniai rausva. Antrąją parą 70-90 proc. naujagimių pasireiškia fiziologinė gelta, kurią galima atpažinti iš pakitusios veiduko, akių junginės ar viso kūnelio spalvos. Laiku gimusio naujagimio oda padengta varškine mase - verniksu, kuris saugo odelę nuo vaisiaus vandenų pažeidimo, sušvelnina adaptaciją po gimimo. Pernešioto naujagimio oda būna sausa, pleiskanojanti, padai ir delnai išmirkę, nes verniksas būna susigėręs į odą ar jau nusiplovęs.

Specialiu spaustuku užspausta virkštelė kasdien apvaloma virintu, atvėsintu vandeniu. Virkštelės liekana natūraliai sudžiūsta ir nukrenta per 2-3 savaites.

Naujagimio tuštinimasis ir šlapinimasis

Naujagimis tuštinasi mekonijumi (tamsiai žalios, rudos, bekvapės, tąsios ir lipnios išmatos). Nors kartą turi pasituštinti per 48 val. po gimimo. Pereinamos išmatos pasirodo 4-5-ąją parą. Motinos pieno išmatos (garstyčių spalvos, košelės konsistencijos) - nuo 5-6-osios paros.

Pirmąsias paras naujagimiai šlapinasi retai. Dėl šlapimo rūgšties kristalų kartais šlapimas būna rausvas. Nors kartą pasišlapinti naujagimis turi per pirmąsias 48 valandas. Šlapinimasis padažnės, kai pradės augti svoris.

Apžiūrima, ar yra išeinamoji anga, ar berniukų sėklidės nusileidę į kapšelius. Kartais pastebima kapšelio vandenė dėl motinos estrogenų poveikio (hydrocelė), ji praeina per dvi savaites. Mergaitėms dėl estrogenų poveikio kartais iš lytinio plyšio pasirodo skaidrios, baltos ar net su kraujo priemaiša išskyros (pseudomėnesinės).

Svorio kitimas

Pirmomis paromis naujagimis netenka apie 10 proc. gimimo svorio. Tai fiziologinis svorio kritimas. Svoris atsistatyti turėtų per dvi savaites. Minimalus svorio prieaugis per pirmąjį mėnesį (įskaičiuojant numesto svorio prieaugį!) turėtų būti ne mažiau kaip 500 g. Naujagimis sveriamas pirmąją parą, išvykstant iš stacionaro ir po mėnesio.

Tyrimai

Po 48-72 valandų imamas kraujas iš naujagimio kulniuko ir atliekamas testas Vilniaus genetikos centre dėl įgimtos fenilketonurijos (reta įgimta medžiagų apykaitos liga) ir hipotireozės (sumažėjusi skydliaukės hormonų gamyba). Tai visuotinė naujagimių patikra dėl šių dviejų ligų.

Maitinimas

Pirmą kartą kūdikis turi būti pamaitintas per pirmas dvi valandas po gimimo, o „oda prie odos“ kontaktas turi tęstis ne trumpiau nei 30 minučių. Priešpienyje gausu imunoglobulinų, vitamino A, augimo faktorių ir kt. Priešpienis turi laisvinantį poveikį ir skatina mekonijaus pasišalinimą bei yra gera naujagimių geltos profilaktika. Vėliau naujagimis maitinamas pagal poreikį, t.y. taip dažnai ir ilgai kaip jis nori.

Maitinimo pradžioje naujagimis gauna skystą liesą pieną, kuriame gausu laktozės, o maitinimo pabaigoje - riebų. Todėl naujagimis turėtų būti žindomas iš vienos krūties pakankamai ilgai (apie 20-30 minučių), kad atitekėtų riebus pienas, ir tik tuomet perkelti prie kitos krūties, jei jis dar alkanas. Kad nebūtų sužeisti speneliai ir naujagimis galėtų efektyviai žįsti, būtina jį taisyklingai priglausti prie krūties. Motinai neturi skaudėti.

Odos priežiūra

Kūdikio oda labai jautri ir dar neprisitaikiusi prie kitokios negu mamos įsčiose aplinkos, todėl labai pažeidžiama: linkusi į uždegimus, greitai parausta bei dažnai išberiama. Ypač pažeidžiama užpakaliuko odelė. Vadinamasis vystyklų dermatitas (odelės uždegimas) pažeidžia sauskelnių dengiamas vietas. Jį sukelia odelę dirginančios išmatų ir šlapimo medžiagos. Įskilusiose odos vietose ir prie išangės atsiranda smulkus rausvas bėrimas, kuris gali išplisti į odos klostes. Negydoma odelė pradeda šlapiuoti, atsiranda opelės. Vystyklų dermatitas pažeidžia kirkšnių raukšles, kaklą, pakinklius ir pilvo apačią. Nemalonūs šio negalavimo simptomai: skausmas, niežulys ir deginimas.

Lengvo vystyklų dermatito gydyti nereikia. Pakanka sustiprinti higieną ir pasirinkti tinkamą kūdikio priežiūros kosmetiką. Pirmiausia, išbertą odelę būtina prausti keletą kartų per dieną, ypač po tuštinimosi, vartoti ypač švelnius prausiklius. Tinkamiausi pažeistai odelei švelnūs vonios aliejukai kūdikiams. Jie gaminami be muilo, todėl švelniai valo, drėkina ir ramina odelę. Nuprausta oda švelniai nusausinama ir patepama specialiu kremu nuo sauskelnių bėrimo. Paskui kūdikiui leidžiama 10 -15 minučių pasispardyti nuogu užpakaliuku.

Išbertai odelei padės kremukai, gaminami be aromatų ir dažiklių. Vienas iš paprastai juose pasitaikančių komponentų - cinko oksidas, kuris pasižymi antiseptiniu poveikiu, ramina sudirgusią bei pažeistą odą. Kruopšti higiena ir alergijų nesukelianti kosmetika - puiki bėrimų profilaktikos priemonė. Nors ir sveiką kūdikio odelę profilaktiškai patepkite specialiu priežiūros kremu po kiekvieno prausimo. Jis nuramins ir sudrėkins nuolat sauskelnių ir drabužėlių trinamą bei šlapimo dirginamą plonytę odą.

Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikių oda išskiria mažai riebalų ir prakaito, kurių reikia ją saugančiai hidrolipidinei plėvelei susidaryti. Kai kurių kūdikių oda sausa nuo gimimo. Taigi veiduko odą taip pat reikia saugoti nuo išsausėjimo ir įtrūkimų. Todėl verta įsigyti specialų kremą jautrios kūdikio odos priežiūrai.

žymės: #Naujagimio

Panašus: