Pranciškus Prūsaitis buvo vienas iš paskutiniųjų "Prisikėlimo" apygardos partizanų, suimtas ir sušaudytas 1963 m.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Mokslai
Pranciškus Prūsaitis gimė 1922 m. sausio 2 d. Radvilų kaime prie Radviliškio miesto. Tėvai buvo visiškai beturčiai: tėvas Teodoras Vyšniauskas vertėsi atsitiktiniais darbais, o motina Zuzana Baltramaitytė-Vyšniauskienė buvo namų šeimininkė. Pranciškus turėjo dvi seseris ir brolį. Šiaip taip 1940 m. jam pavyko užbaigti Linkuvos gimnaziją. Studijuoti aukštojoje mokykloje neturėjo lėšų, todėl, užbaigęs Mokytojų kursus Ukmergėje, pradėjo mokytojauti Bokštų pradžios mokykloje, Tauragės apskrityje.
Antroji Sovietinė Okupacija ir Įsitraukimas į Pasipriešinimą
Antroji sovietų okupacija užklupo Radviliškyje. 1944 m. spalio 1 d. Prūsaitis buvo paskirtas pradinės mokyklos Nr. 2 vedėju. Čia tęsė rezistencinę veiklą prieš naujus okupantus su kolegomis ir su gimnazijos moksleiviais. 1945 m. pradžioje, prieš jo norą, buvo paskirtas kandidatu į TSRS AT Tautybių tarybą.
1945 m. balandžio 2 d. į jo butą Dariaus-Girėno gatvėje atėjo NKGB agentai jo areštuoti. Pasitaikius progai, nuo arešto pabėgo ir įstojo savanoriu į partizanų „Žaliąją rinktinę". Netrukus prie jo prisijungė brolis Vincas-Ginutis, dirbęs mokytoju Pakalniškių mokykloje.
Šeimos Represijos
Partijos aktyvistai, vadovaujami paties pirmojo sekretoriaus Malaknos, su rusų kareiviais 1945 m. liepos 24 d. apsupo tėvų namus Radviliškyje ir išvežė namuose buvusias mamą ir seserį Janiną, Šiaulių prekybos mokyklos mokinę. Tėvas Teodoras Vyšniauskas taip pat išėjo į mišką. Kadangi kovoti partizanų gretose jis buvo per senas, kapitonas Radvila nusiuntė jį į Mašnauskų ūkį Dervelių kaime, Rozalimo valsčiuje. Olga Mašnauskaitė parūpino jam pasą Jankausko pavarde, jos tėvas iš savo ūkio paskyrė jam žemės. Šitame ūkyje tėvas išgyveno iki 1961 m.
Veikla „Žaliojoje Rinktinėje“
Prūsaitis įstojo į partizanų rinktinę 1945 m. balandžio pradžioje ir ištarnavo joje 14 mėnesių. Per kolegą Simaitį susisiekė su kapitonu Izidoriumi Pucevičiumi-Radvila. 1945 m. balandžio pabaigoje ryšininkė Apolonija Šernaitė atvežė iš Radviliškio Prūsaičio tėvų namuose paslėptą rašomąją mašinėlę „Standart-Korona". Tą pačią dieną kapitonas Radvila paskyrė jį „Žaliosios rinktinės" spaudos redaktoriumi ir leidėju. Turėtą slapyvardį Gražvydas pakeitė į Aušrą, o vėliau - į Aušrelę.
Be spaudos redaktoriaus ir leidėjo pareigų, kapitonas Radvila buvo jį įpareigojęs rašyti „Žaliosios rinktinės" metraštį. Jis prisiminė, kad apie „Žaliosios rinktinės" įkūrimą buvo užrašęs maždaug taip: 1945 m. kovo 21 d. vokiečių lėktuvas nuleido Panevėžio apskrityje Frankenhageno desantininkų mokykloje paruoštų jaunuolių grupę.
„Prisikėlimo“ Apygarda
"Prisikėlimo" apygarda įkurta 1948 m. balandžio 1 d., padalijus jungtinę "Kęstučio" apygardą į dvi apygardas. Į „Prisikėlimo" apygardą įėjo centrinėje Lietuvos dalyje (Šiaulių, Joniškio, iš dalies Kėdainių, Panevėžio ir Raseinių apskrityse) veikę partizanų junginiai. Apygardą sudarė 3 rinktinės: „Kunigaikščio Žvelgaičio" (anksčiau „Voverės"), „Maironio" (anksčiau „Povilo Lukšio") ir „Lietuvos žalioji" (į ją įtraukta „Atžalyno" rinktinė).
Apygarda leido laikraštį „Prisikėlimo ugnis", jos teritorijoje (Radviliškio raj. Minaičių k.) 1949 m. vasario 10-20 d. įvyko visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas, buvo įkurtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdis (LLKS), sudaryta vyriausioji partizanų vadovybė, paskelbta politinė 1949 m. Vasario 16-osios deklaracija.
"Prisikėlimo" apygardoje bazavosi LLKS Visuomeninė dalis, buvo leidžiami vyriausiosios vadovybės spaudos leidiniai, palaikomi ryšiai su visomis partizanų sritimis.
Trūkstant štabų pareigūnų, 1952 m. gegužės 20 d. Vakarų srities įsakymu „Prisikėlimo" apygarda buvo panaikinta, likę gyvi kovotojai įtraukti į „Kęstučio" apygardą. Kaip organizacinis vienetas ilgiausiai išsilaikė „Kunigaikščio Žvelgaičio" rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos partizanai, iki 1957 m. leidę laikraštį „Partizanų šūvių aidas".
Suėmimas ir Paskutinieji Metai
Prūsaitis 1946 m. birželio 9 d. pateko į MGB rankas. Paleistas iš lagerio 1955 m. vasario 9 d., bandė tęsti mokslus, bet visi keliai į aukštąsias mokyklas buvo uždaryti. Pavyko įstoti tik į Vakarinį Karagandos Kalnų technikumo PCS skyrių. 1961 m. gavo diplomą ir išvyko į Lietuvą.
Paskutinis apygardos partizanas Pranciškus Prūsaitis buvo suimtas ir sušaudytas 1963 m.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Sauliaus Prūsaičio Gyvenimo Paslaptys: Įdomiausi Faktai ir Karjeros Kelias
- Neįtikėtinas Sauliaus Prūsaičio albumas "Vaikas iš Didelės Raidės" – atrask muzikos stebuklą!
- Neįtikėtini Sauliaus Prūsaičio gyvenimo faktai, kūryba ir gimimo data, kurių nežinojote!
- Sauliaus Prūsaičio Gyvenimo Kelias: Muzikos Paslaptys, Šeimos Istorija ir Kūrybos Sėkmė
- Neįtikėtinos advento kalendoriaus idėjos vaikams – kūrybiški patarimai šventiniam laukimui!
- Pasiruoškite Cezario Pjūvio Operacijai: Svarbiausi Patarimai Ir Ką Reikia Žinoti