Tėvai pildo kūdikio pirmųjų metų knygas, kad visi įspūdžiai, dar švieži, sugultų vienoje vietoje. Kai visi įspūdžiai dar švieži sugula vienoje knygoje, kur kas lengviau dalytis prisiminimais ateityje. Daug ko net neaptariame su mama ar tėčiu, apie daug ką nė nepagalvojame.
Prisiminimų knygos: žvilgsnis iš arčiau
Vienas tokių albumų neseniai buvo sukurtas ir dailininkės Sigutės Ach. - „Pirmieji metai su Ežiuku ir Meškiuku“ visai neseniai pasirodė. - Labai graži, jauki, pati panaši į mažą švelnų vaikelį. Ją labai malonu tiesiog turėti rankose.
Prisiminimų albumai vaikystėje
- Ar tokį albumą ar kažką panašaus apie jus pildė tėvai? - Mano tėvų laikais buvo tik fotografijų albumai, bet esu vieną kitą savadarbį prisiminimų albumą mačiusi, jie darė didelį įspūdį. Mat vos gimus vaikeliui tikrai sunku susikaupti fiksuoti svarbias akimirkas. Aš apie savo vaikus pradėjau rinkti medžiagą, kai jie pradėjo kalbėti.
Prisiminimų knygos šiandien
- Kaip dažnai atsiverčiate tokią knygą? Ar vaikai noriai ją varto? - Rodžiau, kai jie dar gyveno su manimi kartu, bet jiems tai kol kas nedaro tokio įspūdžio, kaip man.
Meninė pusė
- Labai lengvai... su dideliu malonumu pripiešiau ežiukų, zuikučių, meškiukų, lyg iš tiesų juos nuo mažų dienų pažinočiau. Labai juokinga buvo piešti juos suvystytus, lyg jie būtų ne žvėreliai. Bet išties, jie gi ir nėra tikri žvėreliai, jie beveik kaip žmonės - kalba, stebi sutemas, smaluoja valtį... Dailioji šios knygos pusė - daugybė mažų detalių, susijusių su mažais vaikais.
Atsiminimai ir fantazijos
- O, čia gal sunkiausias klausimas, mat nuo mažens buvau didi fantazuotoja ir atsiminimai susipainioję su susigalvojimais. Pvz., esu kaime su malūnu, mane dideli vaikai vežioja baltame apvaliame vežimėlyje, tai gal ir tiesa, yra tokia fotografija, tai buvo Žemaitijoje, bet keliuko, kaimiško keliuko pakraščiuose matau išriestus žibintus... o tai jau Palanga. Taigi, mano atsiminimai seniai susiliejo vienas su kitu. Praverstų toks albumas...
Šiuolaikinės istorijos vaikams
Ko gero, visi sutiksite, jog pačios pirmosios istorijos, įsiminusios iš vaikystės, yra įvairios pasakos, kurias sekė mamos ir močiutės, seneliai ir tėveliai. Tuos kūrinius parašė rašytojai, o kūrinių pagrindiniai skaitytojai - vaikai. Kai kurie iš tų kūrinių sekami ir prisimenami iki šių dienų, tačiau šiais laikais atsiranda vis daugiau naujų kūrinių, skirtų vaikams, kuriuos kuria šiuolaikiniai rašytojai. Kai kurios iš istorijų - negirdėtos suaugusiems, bet skaitomos, o dažnai ir aptinkamos bet kurio vaiko knygų lentynoje. Kokios istorijos domina šiuolaikinius vaikus? Apie ką savo kūriniuose vaikams pasakoja šių dienų rašytojai?
Rašytojas Tomas Dirgėla apie kūrybą vaikams
Rašytojas T. „Besimokydamas ketvirtoje klasėje pradėjau rašyti visokius eilėraščius ir atradau meilę kūrybai. Kai buvau paauglys, atsirado meilė vaikams, nes daug laiko praleisdavau su savo jaunesne pussesere - kartu žaisdavome, pasiimdavau ją iš darželio, skaitydavom knygas. Galvojau, kad pamėginsiu po mėnesio, gal po kelių mėnesių, o gal po metų, kuomet turėsiu daugiau laiko ką nors parašyti. Bet vieną sykį mano bičiulis Vytautas V. Landsbergis manęs paklausė: „Tomai, ar tu esi galvojęs parašyti ką nors vaikams?“ Ir tai buvo toks pastūmėjimas, kurio reikėjo. Tuomet atsirado mano pirmoji knyga „Apie raganą Šiokią Tokią“, taip pradėjau rašyti vaikams“, -pasakojo T. Pasak T. „Kai parašiau pirmą knygą, prasidėjo susitikimai su skaitytojais mokyklose ir bibliotekose.
Pajutau, kaip smagu bendrauti su vaikais. Tuomet supratau, kad šis darbas iš visų pusių yra labai smagus - tiek knygos rašymo procesas yra smagus, nes leidžia sugrįžti į vaikystę ir dar kartą pačiam pabūti pusiau vaiku, tuo pačiu kurti naujus pasaulius, siužetą - kūryba yra labai smagi. Taip pat smagi ir antra darbo dalis - susitikimai su vaikais, bendravimas su jais. Sudėjus šiuos du dalykus šį darbą galime pavadinti svajonių darbu“, - įsitikinęs T. „Sykį mano bičiulis Vytautas V. Landsbergis manęs paklausė: „Tomai, ar tu esi galvojęs parašyti ką nors vaikams?“ Ir tai buvo toksai pastūmėjimas, kurio reikėjo. Tuomet atsirado mano pirmoji knyga „Apie raganą Šiokią Tokią“, taip pradėjau rašyti vaikams“.
Įkvėpimo šaltiniai
Nors rašyti vaikams T. Dirgėlai yra smagu, ne mažiau įdomu ieškoti idėjų kūrybai. „Idėjos istorijoms gimsta iš kelių dalių. Pirmiausia - iš vaikystės. Iš vaikystės kyla prisiminimai, kas man patiko, kai buvau tokio amžiaus kaip mano skaitytojai. Kitas turbūt svarbiausias dalykas yra knygų skaitymas. Visiems rašytojams knygų skaitymas, manau, yra lygiai tokia pati darbo dalis, kaip ir knygos rašymas. Iš perskaitytų knygų irgi atsiranda įvairių idėjų - iš vienos knygos vienos, iš kitos - kitos, o vėliau viskas susijungia į naują kūrinį“, - iš kur kūriniams semiasi idėjų, pasakojo T. „Idėjos istorijoms kyla iš tam tikrų prisiminimų vaikystėje, taip pat mano skaitytojų patarimų, į kuriuos kartas nuo karto atsižvelgiu. Kitas, turbūt svarbiausias dalykas yra knygų skaitymas“.
Rašymo procesas
Kad idėja virstų realybe, reikia ją įgyvendinti. T. Dirgėlai knygos rašymas yra rimtas darbas. „Turbūt daugelis vaikų rašytojų apie rašymo procesą papasakotų labai įdomiai - galbūt rašydami suvalgo kokių nors saldainių arba sausainių arba kur nors gamtoje po medžiu sėdėdami rašo ir panašiai. Kadangi aš tai laikau darbu ir iš tikrųjų knygų rašymas yra mano darbas, tai per dieną knygos rašymui skiriu nuo 2 iki 4 valandų. Tiesiog atsisėdu ir rašau įsijungęs kompiuterį. Nusistatau laikmatį 50-iai minučių ir rašau. Per tas 50 minučių visada būnu išsikėlęs sau tikslą parašyti mažiausiai 500 žodžių arba kitaip sakant - vieną knygos skyrių. Rašymo procesas taip ir vyksta, o knyga gimsta per 2-4 savaites“, - rašytojo kasdienybe dalijosi T.
„Mano trys maži vaikai neina į darželį, kas kartais patrukdo rašyti. Iš vienos pusės tai šiek tiek kliudo, iš kitos - būna labai naudinga. Šią vasarą rašymui labai trukdo karštis. O taip, kad nutiktų, jog rašyčiau rašyčiau ir staigiai užstrigčiau ar nežinočiau apie ką rašyti per tuos ketverius ar penkerius rašymo metus yra nutikę gal du ar tris kartus. Būtų sunku, jeigu rašydamas laukčiau visų taip vadinamųjų mūzų įkvėpimų. Tada visko galėtų nutikti, nes rašyčiau tuomet, kai mūza aplankiusi, o kai mūza dingsta - vėl nežinočiau ką rašyti, eičiau tų mūzų ieškoti po mišką vaikščiodamas, muzikos klausydamas. Tačiau kaip ir minėjau - tai yra mano darbas.
Tėvų vaidmuo
„Pirmiausia atsakomybę dėl knygų skaitymo turėtų prisiimti tėvai. Dažniausiai jie perduoda viską mokytojams - jeigu vaikas neskaito, tai jau mokytojas ar net bibliotekininkas kaltas, kodėl jų vaikas nemėgsta knygų. Iš vienos pusės galima suprasti, kad tėvai labai užsiėmę - bėgioja per darbus ir tie darbai galbūt niekada nesibaigia. Bet iš kitos pusės, jeigu esi tėtis arba mama, tai tame bėgime vis tiek privalai atrasti laiko savo vaikui“.
Aukso viduriukas
T. T. „Mano nuomone, tam, kad knygos istorija, kalba nepasirodytų dirbtinė, rašant reikia rasti aukso viduriuką. Lygiai taip pat gali nutikti su paauglių literatura - būna, kad paaugliai skaito knygą ir iš karto jaučia, kad autorius labai dirbtinai bando atkartoti paauglių kalbą, paauglių žargoną.
Šiuolaikiniai vaikai
Rašytojo manymu, sunku apibūdinti vaikus kaip skaitytojus. „Kiek yra skirtingų vaikų, tiek yra ir skirtingų skaitytojų. Vaikai iš tikrųjų turi skirtingus pomėgius, charakterius. Šiuolaikinio skaitytojo vaiko negalėčiau apibūdinti, kad jis visgi toks ar kitoks ir taškas - vaikai yra labai įvairūs“, - savo nuomone dalijasi T.
Susitikimai su skaitytojais
T. Dirgėlai tenka dalyvauti susitikimuose su skaitytojais. Jo teigimu, vaikai yra labai smalsūs ir užduoda daug klausimų. Anksčiau, gal prieš kokius trejus metus, manęs klausdavo, kada parašysiu naują knygą apie Harį Poterį arba kada bus nauja knyga apie Minecraftą. O kalbant apie klausimus iš asmeninio gyvenimo pusės, tai jų būna pačių įvairiausių. Pradedant nuo „ar turite vaikų“, ar buvote geras mokinys“, „kas nutiko jūsų plaukams, kad jų šonuose trūksta“, „kodėl nešiojate Hario Poterio akinius“, „ką mėgstate veikti laisvalaikiu“ ir kiti įvairiausi klausimai“, - patirtimi iš susitikimų su skaitytojais dalijosi T.
Knygų rašymas
„Knygų rašymas yra mano darbas, tai pradėdamas rašyti knygą per dieną knygos rašymui skiriu nuo 2 iki 4 valandų. Tiesiog atsisėdu ir rašau įsijungęs kompiuterį“.
Šiuolaikinės knygos
T. Pašnekovo manymu, šiuolaikiniai kūriniai labiau skirti šiandienos vaikams. Mano vaikystėje atrodė, kad viskas su skaitomomis knygomis yra gerai, nes aplink ir pasaulis toks yra. O knygos, parašytos šiandien, stengiasi būti arčiau šiandienos skaitytojo. Nors žinoma, jeigu paimtume iš mano vaikystės knygą ir ją skaitytume šiais laikais, vaikui ji gali atrodyti keista ir joje gali kažko trūkti. Tačiau tai nereiškia, kad, pavyzdžiui, mano vaikystėje nebuvo tokių knygų, kurias ir šiandien vaikai skaito. Būtų galima paminėti visą klasiką, pavyzdžiui, Astridos Lindgren knygas, kurios bus skaitomos visai laikais“, - svarstė T.
T. Būdavo taip, kad ir močiutė namie liepdavo atsiversti knygą ir paskaityti, sakydavo „tai labai vertinga“ ir pan. Buvau išgyvenęs detektyvinių istorijų etapą, kurio metu skaitydavau detektyvus, Šerloką Holmsą, Astridos Lindgren „Kalio Bliumkvisto nuotykius“. Vėliau skaitydavau viską, kas pakliūdavo į rankas - ar draugas ką nors parekomenduodavo, ar mokytoja duodavo sąrašą su pasiūlymais, ką per vasarą ar per atostogas perskaityti.
Amžiaus grupės
Rašytojas, kurdamas vaikams, savo skaitytojus skirsto į dviejų amžių grupes - vaikus nuo 2 iki 6 metų amžiaus ir į vaikus nuo 8-12 metų amžiaus. „Reikėtų vaikus skirstyti į kelias amžiaus grupes. 8-12 metų vaikai yra gana plati grupė. Dar galima 6-7 metų vaikus paimti, nes jie telpa į 8-12 metų grupę. Kuriant šiam amžiui iš tikrųjų reikia tą amžių truputį pažinti, nes vaikas dar iš tiesų jaunas - reikia, kad to teksto nebūtų per daug, kad jam rašoma istorija būtų tarsi paviršutiniškai suprantama ir dar turėtų giluminę vietą. Kartais yra sakoma, kad nors paveikslėlių knygai tekstą parašo rašytojas, bet iliustratorius taip pat atlieka pusę darbo, nes to amžiaus vaikams labai svarbios yra iliustracijos.
Aš irgi turiu tokio amžiaus vaikams skirtų knygų - keturias, o penkta pasirodys rudenį. Su šiuo amžiumi man dirbti yra šiek tiek lengviau, nes mano paties vaikai yra tokio amžiaus, visi trys - nuo 2 iki 6 metų. Rašydamas knygas pasikonsultuoju su pačiais mažiausiais, iš kompiuterio paskaitau tekstą, klausdamas ką jie mano, ką norėtų pakeisti ir pan.“, - pasakojo T.
Skaitymas ir technologijos
T. Dirgėla įsitikinęs, jog šiais laikais skaitymas tarp įvairaus amžiaus vaikų konkuruoja su kompiuteriu, šiuolaikinėmis technologijomis. „Manau, pirmiausia atsakomybę dėl knygų skaitymo turėtų prisiimti tėvai. Iš vienos pusės galima suprasti, kad tėvai labai užsiėmę - bėgioja per darbus ir tie darbai galbūt niekada nesibaigia. Aš manau, kad pirmiausia tėvai turi ne tik kalbėti vaikui, kad skaitymas yra labai geras ar naudingas dalykas, turėtų būti ir pavyzdys. Taip pat reikia jau nuo ankstyvos vaikystės vaiką pratinti prie knygos. Iš pradžių, kai vaikas yra mažas, knygą jam reikia duoti kaip žaislą, nes tų knygų yra ir patiems mažiausiems - jas gali kandžioti, pilstyti vandeniu ir joms nieko neatsitiks. Manau, kad tėvai didelę klaidą daro, kai knygas supriešina su kompiuteriniais žaidimais.
Iš vienos pusės vaikui skaitymas atrodo kaip bausmė ir automatiškai jam kyla mintis, jog tai knyga - blogas dalykas, neįdomu“. Aš manau, kad abu tuos dalykus galima suderinti ir iš tikrųjų juos labai paprasta suderinti šiais laikais - knygą, skaitymą ir šiuolaikines technologijas. Yra ir audio knygos - galima ir klausyti knygos, ją skaityti tiek planšetėje, tiek telefone“, - mintimis dalijosi T.
Knyga "Vaikystės dalykėliai"
Knyga vaikams apie vaikystę - toks leidinio ,,Vaikystės dalykėliai” kodas. Šios 2-6m. Iš abėcėlės gimė prasminga pasaka vaikams apie tai, kaip mažas apvalus Pipiras išauga savo geriausią draugą - medinį arkliuką. „Kas dabar bus?“ - klausia išplėstos jo akys, „Kur eiti toliau?“ - nerimsta širdelė.
Mama su tėčiu drąsina, pasaulis laukia išskleidęs savo platų glėbį, o mažajam vis tiek nejauku. Kai esu saugus ir laimingas tik savo namuose, ar galėsiu toks būti ir juos palikęs? ,,Vaikystės dalykėliai” - interaktyvi knyga, kurioje vaikai gyvena: spalvina, klijuoja, atlieka užduotis padedančias Pipirui ir jo draugams pažintį pasaulį, taip pat mokosi skaityti, o kartais sužino didelių, vaikišką smalsumą žadinančių dalykų (pvz.
Sudėjusios į knygelę tiek daug, supratome, kad ne mažiau svarbūs - vaikų norai, svajonės, mintys ir prisiminimai. 2-3 m. 4-5 m. pipirai skaitydami jau aktyviau įsitrauks į kūrybinį ugdymo procesą: pažins raides, skaičius, klijuos, svajos ir fantazuos. Priešmokyklinukui - tai skaitymo pradžios įrankis. Į personažų nuotykius įtraukianti abėcėlė, didžiosios spalvotos raidės, skaitymui patogus tekstas bei prasminga istorija.
Apžvalga užrašams skirtų knygų
Jau seniai tyrinėju čiupinėju įvairiausias užrašams skirtas knygas: pradedant nuo elementarių sąsiuvinių, populiariųjų planuoklių, terapinių leidinių, kalendorių, darbo knygų, baigiant specifinėmis, pavyzdžiui, konkrečiam projektui išleidžiamomis užrašų knygomis, kurios dažniai išsiskiria įdomiu dizainu, originaliomis autorinėmis iliustracijomis, popieriaus faktūra ar formatu. Mano dėmesį, be abejo, patraukia ir specialiai nėščiosioms, šeimoms, mamos skirto knygos bei albumai. Šį kartą apžvelgiu lietuvių autorių arba lietuviškai išleistas į mano akiratį pakliuvusias tokio tipo knygas ir nusprendžiau išskirti po 3 man labiausiai patikusius dalykus kiekvienoje iš jų.
- Šūkis! Tai labai aiškus kvietimas ir priminimas, kad esame pamiršę kažką tikrai savrbaus. Duokite proseneliams, seneliams ir kitiems artimiems giminaičiams, jų prisiminimai įdomūs mums. Juk net neįsivaizduojame kaip dar keisis kartos ir kokie skirtumai (ar panašumai) bus tarp kartų ir kaip įdomsu ir svarbu tai gali būti ateityje. Tikrai gera dovana šeimos nariams. Tegul pildo seneliai, tegul pildo tėvai. Jei mėgstate šeimos puoselėti istoriją, galima pačiai tokią knygą pildyti, pvz. interviu forma iš abiejų pusių senelių ar net savo atsiminimus rašyti ir perduoti gimus anūkui.
- Smagūs klausimai. Visame istorijos apraše be tų tradicinių (bet svarbių) puslapių, skirtų šeimai, istorijai, tradicijoms, mokslui, santuokai, pomėgiams ir kt., yra ir žaismingų, ir gilių klausimų. Manau, kad gan įdomu rašyti, o po to - skaityti. Kaip priimate sudėtingus sprendimus?Ko jums niekada nebūna gana?Koks išradimas ar naujovė buityje pakeitė jūsų gyvenimą?Ar turite paslapčių, kuriomis norėtumėt pasidalinti?Ką manote apie savo amžių?Šeimos receptai.
- Dialogas tarp tėvų ir jau savo vaikų susilaukusių vaikų, yra tai, ką mes projekte „Mama mums rūpi“ skatiname ir jau esame sukūrę paskaitų ciklą seneliams. Kartų dialogas ir iššūkiai, su kuriais susiduria dauguma šiuolaikinių žmonių, tokie sudėtingi! Kaip netapti savo užaugusio vaiko auklėtoju, o patirti santykį su anūku. Apžiūrėjau knygą pirmiausia kaip knygą: kokie lapai, kas sukūrė, kas atspausdino, kas redagavo, maketavo.
- Pirmiausia, man patinka, kad ji tokia gimė, yra skirta nėštumo metui, kad ją gali lietuviškai įsigyti. Užrašų knyga nėščiai moteriai, jos nėštumo metui stebėti. Rašymas visada šiokia tokia terapija ir džiaugiuosi už moteris, kurios rašys, pildys - stebės save ir pokyčius. Ir tai, tikiu, dovanos įžvalgų.
- Pasirinktas popierius, ant kurio lengva įvairiomis rašymo priemonėmis rašyti (būna visko, žinokit), vientiso dizaino, įdomus albumo formatas, standus viršelis, spiralinis įrišimas. Tikiu, kad žmonės tai vertina, kai knyga pasilieka prisiminimui. Aš, pavyzdžiui, turiu savo trijų nėštumų knygas, jos nėra nei gražios, nei ypatingos (pirmoji - tiesiog surišti A4 spausdinimo lapai), net ne tvarkingos. Bet sudėtos visos atminimų dėžutėje su kitais brangiais man brangiais vaikų iš kūdikystės likusiomis smulkmenėlėmis.
- Literatūros sąrašas ir panaudotų paveikslėlių nuorodos. Netgi paminėti informacijos šaltiniai - straipsniai internete! 365 puslapiai skirti trumposioms praktikoms, ir kiekvienjų - kitoks!
- Iš tiesų man labai patinka pats projektas. Pasidomėjau apie autores ir kitas moteris, dirbusias prie knygos. Kokia komanda! Kūrėjos pasakoja, kad į šiuos puslapius sudėjo savo gerąsias patirtis, padedančias atrasti atsakymus bei galimybes. Būčiau norėjusi ir aš kurti drauge, dalyvauti procese nuo-iki, kalbėtis, svarstyti, čiupinėti atspaudus, braukti ir kurti iš naujo, tartis, ieškoti. Užsukus į knygai skirtą Instagramo paskyrą, pasitiko akiai malonus vaizdas, pastelinės spalvos, šilti tekstai, dėmesys detalėms.
- Lakstyti po puslapius, pasirodo, smagu. Žaismingai pabarstytos iliustracijos, paveikslėliai, įvairiausi šriftai, pabraukymai, intarpai, nuotraukos, elementai ir detalės sukuria tiek daug smagios dinamikos! Norisi šėlioti ir žaisti.
- Spalvinimo knygų bumas visame pasaulyje priminė, kad pieštukai skirti ne tik vaikams! Efektyvi užsimiršimo terapija, saldus lengvumas. Ši knyga taip pat mane kviečia pasiimti pieštukus arba flomasterius ir dar kokių lipdukų dekoravimui. O galbūt net klijuoti iškarpas čia pat, į lapus, kurti vizualizacijas? Šią knygą testavau sudėtingu man metu. Jau praėjo metai ir dabar prisimenu tą jausmą pradžioje - tiesiog dirbau, rašiau, priešinausi. Kol pakeičiau požiūrį į procesą ir tapau smalsute, pažiūrėjau į save tarsi iš šalies: „O ką gi aš šiandien parašysiu?“ arba, pavyzdžiui dėl pozityvios afirmacijos, kurią prašoma įrašyti ryte. Man sunkiai sekėsi sukuti nusiteikimą visai dienai diktuojančią (taip maniau) frazę, kol pradėjau ieškoti internete angliškų afirmacijų ir radau be galo gražių, sujaudinusių arba trumpučių, bet labai taiklių.
- Tikrai didelė dalis knygos - net 65 p. skirta apžvalgai apie tai, kaip geriausiai naudotis šia knyga, beveik instrukcija. Tai atskira knyga, sakyčiau, labai vykusi. Dienoraščio rašymas, dėkingumas, pozityvus požiūris gali skambėti lyg tušti svaičiojimai. Praktikų nauda aiškėja, kai geriau pažįsti savo psichiką, mūsų visų elgseną iš evoliucijos perspektyvos, supranti, kaip naudinga yra suprasti protą veikimo mechanizmus, kurių vedamos „smegenys išmoko greitai reaguoti į blogas patirtis, o lėtai - į geras“. Įžangoje - neuromoksliniais ir psichologiniais tyrimais, senąja išmintimi bei tikra patirtimi bei įrodymais paremtos praktikos. Knygos gale - dar viena staigmena!
- Ji aiški, net nenuobodi! Dienos puslapyje: 3 min. ryte: Ryto dėkingumas + Kaip paverčiu savo dieną puikia + Pozityvi afirmacija; Citata; 3 min.
- Įvairios, ne tos pačios, kaip visur, įnešė naujumo į mano mintis. Vienintelis jautrus žmogus yra mano siuvėjas; jis išmatuoja mane kiekvieną kartą, kai susitinkame. Likusieji mane matuoja pagal senus matmenis ir tikisi, kad į juos tilpsiu. George Bernard ShawNebūtina daryti neįprastų dalykų, kad pasiektum neįprastų rezultatų. Warren BuffetTik tie, kurie surizikuos nueiti per toli, sužinos, kiek toli jie gali nueiti. T.S. EliotNebijokite atsisakyti gerų dalykų, kad gautumės dar geresnių. John D. RockfellerAtmink, kad kartais negauti to, ko nori, yra didžiulė sėkmė. Taip pat noriu paminėti dar šias lietuvių autorių rašytas ir kurtas knygas, kurias rekomenduoju, jei jus domina saviterapija per rašymą. Rašytojos Evos Tombak kūrybos kelią stebiu ir žaviuosi šia moterimi. Esu dalyvavusi jos vedamame srautinio rašymo užsiėmime, kuriame pasiduodi minčių srautui ir nesijaudini dėl turinio, formos, kalbos grožio, klaidų. Tokių netikėtumų iš rašymo nebuvau sutikusi iki šiol. Stebina, bet kartu ir kviečia peržengti savo įsivaizduojamas ribas, išlaisvina. Kasdien kelios minutės keičia gyvenimus. Jau ne pirmoje knygoje primenama įpročių svarba. Aš, pabandžiusi įvairiais aspektais savo įpročius išplėsti, pakeisti, apriboti, prisijaukinti, galiu sakyti, kad procesas yra auginantis ir keičiantis. Aš buvau gerokai užstrigusi dėl išankstinius šabloninio supratimo apie patį žodį įprotis. Jis man kėlė vertinimo baimę, kaltės ir atsiskaitymo neišvengiamybės jausmą. Iki tol, kol supratau, kad šiame procese esu aš viena ir neturiu ko bijoti. Kita vertus, jei akistata su savimi yra nejauki, dėl to verta padaryti kažką kitaip, nei iki šiol. Ir pabaigai tai, ką ir sau dažnai primenu: viena yra skaityti apie praktikas, o visai kitas - jas atlikti, pritaikyti gyvenime.
žymės: #Kudikiui #Kudiki #Kudikiu
Panašus:
- Knygos apie ryšį su vaiku: kaip stiprinti ir puoselėti santykius
- Vaikas auga": geriausios knygos apie vaikų auginimą ir vystymąsi
- Toskanos Vaikas Knyga: Istorija, Įkvėpta Italijos Saulės
- Neįtikėtina tiesa apie vaikų įdarbinimą Lietuvoje – ką privalote žinoti apie darbo teisę!
- Šokiruojanti Kūdikio Padėtis Gimdoje Skersai: Atskleidžiame Priežastis ir Efektyviausius Sprendimus!