Idealu, jei naujagimis iš karto po gimimo, o ir vėliau, maitinamas išskirtinai motinos pienu iš krūties. Per pirmąsias 4 val. po gimimo, jei tik leidžia mamos ir vaiko sveikatos būklė, naujagimiui reikia pasiūlyti krūtį. Pirmosiomis valandomis po gimdymo iš krūties teka gelsvas priešpienis, jis yra labai kaloringas, todėl mažylis pasisotina jau nedideliu jo kiekiu. Pirmąją parą po gimimo naujagimio organizmas šalina žarnyne susikaupusias gleives, mažylis gausiai seilėjasi, gleives išvemia, pasituština tamsiai žalios spalvos lipnios konsistencijos išmatomis - mekonijumi. Jei tai neįvyksta, ieškoma priežasties: žarnyne gali būti susidaręs mekonijaus kamštis, kurį mėginama pašalinti švelnia klizma.
Mažylio skranžio talpa priklauso nuo jo svorio. Išnešioto naujagimio skrandyje telpa vos 20-30 ml, o pirmosios gyvenimo savaitės pabaigoje jau 40-60 ml. Valgydami ar iš karto pavalgę, atsirūgdami, kūdikiai dažnai atpila suvalgyto pieno. Žindant kūdikį, patartina daryti pertraukas ir leisti jam vieną ar kelis kartus atsirūgti. Kai kūdikis vemia keletą kartų dienos bėgyje; daugkartinį vėmimą gali sąlygoti kai kurios medžiagų apykaitos ligos (pvz.
Kūdikio atpylinėjimas ir vėmimas
Atpylinėjimas dažniausiai nurodomas, kaip maitinimo iš buteliuko komplikacija, mat kūdikis prisiryja oro. Maitinant krūtimi viskas turėtų vykti natūraliai. Kūdikiai dažnai atpila, jei jie gauna per daug pieno pernelyg dideliu greičiu. Taip atsitinka, kai kūdikis valgo labai greitai ar veržliai, ar kai mamos krūtys yra persipildžiusios. Beje, atpilto pieno kiekis dažnai atrodo didesnis, nei buvo iš tikrųjų, nes retas žmogus sugeba tiksliai įvertinti išsipilusio skysčio tūrį. Jei kūdikį labai lengva kažkuo sudominti (ir jis meta krūtį apsidairyti aplink) ar jis tiesiog labai neramus prie krūties (skauda pilvuką, kalasi dantukai ir pan.), tuomet žindant jis tikrai gali prisiryti nemažai oro ir imti dažniau atpylinėti. Pusė visų 0-3 mėn. Dauguma kūdikių išauga atpylinėjimą būdami 7-8 mėn.
Jei jūsų žindomas kūdikis yra „laimingas atpylinėtojas“, t.y. Jautrumas maistui gali kelti gausų atpylinėjimą. Nors tai retai pasitaiko žindomiems kūdikiams, reguliarus vėmimas fontanais naujagimiui gali būti prievarčio stenozės požymis, šiai problemai pašalinti reikalinga operacija. Ši liga keturiskart dažnesnė berniukams, nei mergaitėms, jos simptomai pasireiškia dažniausiai tarp pirmųjų 3 ir 5 savaičių. Kūdikiai, sergantys gastroezofaginio refliukso liga (GERL), paprastai atpila nuolat ir gausiai. Stebėkite savo mažylio alkio ženklus, nesilaikykite jokio maitinimo grafiko, stenkitės maitinti dažnai, pažadinkite ir pasiūlykite krūtį, jei, tarkim, miega ilgiau nei 3 val. Jei jums pienas atsileidžia per stipriai - maitinant kūdikis turi būti ne po krūtimi, o virš jos. Tinkamos maitinimo pozos: gulint ant nugaros ir padėjus vaiką virš savęs ant pilvuko, arba sėdint ir laikant jį stačiai. Peržiūrėkite savo ir mažylio (jei jis jau primaitinamas) maistą.
Naujagimių vidurių užkietėjimas
Naujagimių vidurių užkietėjimas - dažna problema, kelianti nerimą tėvams. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti užkietėjusius vidurius, kokios galimos priežastys ir, svarbiausia, ką daryti, kad padėtumėte savo mažyliui.
Kaip atpažinti užkietėjusius vidurius naujagimiui?
Nustatyti, ar naujagimiui užkietėjo viduriai, gali būti sudėtinga, nes kūdikių tuštinimosi įpročiai labai skiriasi. Kai kurie kūdikiai tuštinasi po kiekvieno maitinimo, o kiti - tik kartą per kelias dienas. Tačiau, jei pastebite šiuos požymius, vertėtų susirūpinti:
- Retesnis tuštinimasis nei įprastai: Jei kūdikis tuštinasi rečiau nei 3 kartus per savaitę.
- Kietos išmatos: Išmatos yra kietos, sausos, panašios į mažus kamuoliukus (kartais lyginamos su "zuikio spirais").
- Kūdikis įsitempia ir raudonuoja: Tuštinimosi metu kūdikis labai stanginasi, raudonuoja, verkia.
- Nerimas ir irzlumas: Kūdikis tampa neramus, irzlus, daugiau verkia nei įprastai.
- Pilvo pūtimas: Pilvas gali būti išsipūtęs ir kietas.
- Skausmas tuštinimosi metu: Kūdikis gali verkti ar atrodyti, kad jam skauda tuštinantis.
- Mažesnis apetitas: Užkietėję viduriai kartais gali sumažinti apetitą.
Galimos naujagimių vidurių užkietėjimo priežastys
Naujagimių vidurių užkietėjimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Svarbu atkreipti dėmesį į galimus veiksnius, kad būtų galima pasirinkti tinkamą sprendimą:
- Mityba:
- Mišinys: Kai kurie mišiniai gali būti sunkiau virškinami nei kiti. Jei kūdikis maitinamas mišiniu, pabandykite pakeisti jį kitu, skirtu jautresniems pilvukams.
- Perėjimas nuo motinos pieno prie mišinio: Šis perėjimas gali sukelti laikiną vidurių užkietėjimą, kol kūdikio virškinimo sistema prisitaikys.
- Dehidratacija: Nepakankamas skysčių kiekis gali sukelti kietesnes išmatas.
- Virškinimo sistemos branda: Naujagimių virškinimo sistema dar nėra visiškai išsivysčiusi, todėl gali kilti sunkumų virškinant.
- Ligos: Kai kurios ligos ar vaistai gali sukelti vidurių užkietėjimą.
- Anatomijos ypatumai: Retais atvejais vidurių užkietėjimas gali būti susijęs su anatomijos ypatumais.
- Stresas: Nors rečiau, stresas taip pat gali turėti įtakos virškinimui.
- Ankstyvas primaitinimas: Jei kūdikis yra primaitinamas per anksti ir jo virškinimo sistema nėra pasiruošusi, tai gali sukelti vidurių užkietėjimą.
Ką daryti, jei kūdikiui užkietėjo viduriai?
Pirmiausia, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju. Jis galės nustatyti tikslią priežastį ir rekomenduoti tinkamiausią gydymo būdą. Tačiau, kol laukiate vizito pas gydytoją, galite pabandyti šiuos patarimus:
- Kūdikio maitinimas motinos pienu: Jei kūdikis maitinamas motinos pienu, tęskite maitinimą. Motinos pienas yra lengviausiai virškinamas ir retai sukelia vidurių užkietėjimą. Motinos mityba taip pat gali turėti įtakos kūdikio virškinimui. Verta atkreipti dėmesį, ar jūsų mityboje nėra produktų, galinčių sukelti kūdikiui pilvo pūtimą ar vidurių užkietėjimą (pvz., didelis kiekis pieno produktų).
- Maitinimas mišiniu: Jei kūdikis maitinamas mišiniu, pasitarkite su gydytoju dėl mišinio pakeitimo. Gydytojas gali rekomenduoti mišinį, skirtą jautresniems pilvukams, arba mišinį su didesniu skysčių kiekiu. Įsitikinkite, kad mišinys yra paruoštas pagal instrukcijas, nes per didelė koncentracija gali sukelti vidurių užkietėjimą.
- Skysčiai: Jei kūdikis yra vyresnis nei 6 mėnesių ir jau primaitinamas, pasiūlykite jam daugiau vandens. Mažesniems kūdikiams, kurie dar neprimaitinami, papildomas vanduo gali būti nereikalingas, tačiau pasitarkite su gydytoju. Galima duoti šiek tiek slyvų sulčių, nes jos turi vidurius laisvinantį poveikį. Svarbu neperdozuoti, pradėkite nuo mažo kiekio ir stebėkite kūdikio reakciją.
- Pilvo masažas: Švelnus pilvo masažas gali padėti paskatinti žarnyno veiklą. Paguldykite kūdikį ant nugaros ir švelniai masažuokite pilvą sukamaisiais judesiais pagal laikrodžio rodyklę. Masažuokite švelniai, stebėkite kūdikio reakciją. Taip pat galite švelniai sulenkti kūdikio kojytes ir pritraukti jas prie pilvo, tai taip pat gali padėti paskatinti tuštinimąsi.
- Judėjimas: Švelnus judėjimas gali padėti paskatinti žarnyno veiklą. Paguldykite kūdikį ant nugaros ir švelniai paminkštinkite jo kojytes, tarsi jis važiuotų dviračiu. Taip pat galite švelniai panešioti kūdikį vertikalioje padėtyje, tai gali padėti išjudinti dujas ir išmatas.
- Šiltas vonios vanduo: Šiltas vonios vanduo gali padėti atpalaiduoti pilvo raumenis ir palengvinti tuštinimąsi. Leiskite kūdikiui pabūti šiltoje vonioje kelias minutes ir švelniai masažuokite jo pilvą.
- Termometras arba žvakutė: Švelniai įkišus termometrą arba žvakutę į kūdikio išangę, galima paskatinti tuštinimąsi. Tačiau šį metodą reikėtų naudoti tik pasitarus su gydytoju, nes per dažnas naudojimas gali pažeisti žarnyną.
Kada kreiptis į gydytoją?
Būtina kreiptis į gydytoją, jei:
- Kūdikis yra jaunesnis nei 4 mėnesių ir jam užkietėjo viduriai.
- Kūdikis karščiuoja.
- Kūdikis vemia.
- Kūdikis atsisako valgyti.
- Kūdikio išmatose yra kraujo.
- Kūdikis labai irzlus ir neramus.
- Namų priemonės nepadeda.
Prevencija
Norint išvengti vidurių užkietėjimo, svarbu:
- Užtikrinti pakankamą skysčių suvartojimą (ypač primaitinant).
- Jei kūdikis maitinamas mišiniu, parinkti tinkamą mišinį ir paruošti jį pagal instrukcijas.
- Reguliariai masažuoti kūdikio pilvą.
- Skatinti aktyvų judėjimą.
- Jei kūdikis jau primaitinamas, į mitybą įtraukti daugiau skaidulų turinčių produktų (pvz., slyvų, abrikosų).
Svarbu atsiminti
- Kiekvienas kūdikis yra individualus, todėl tuštinimosi įpročiai gali skirtis.
- Prieš imantis bet kokių priemonių, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
- Nenaudokite vaistų nuo vidurių užkietėjimo be gydytojo rekomendacijos.
- Būkite kantrūs ir supratingi, nes vidurių užkietėjimas dažniausiai yra laikina problema.
- Stebėkite kūdikio elgesį ir išmatų pokyčius, kad galėtumėte laiku pastebėti problemą.
Kūdikių diegliai (kolikos)
Kūdikių diegliai arba kolikos - tai būklė, kai pirmųjų gyvenimo mėnesių kūdikis pernelyg daug, t. y. ilgiau nei 3 val. per parą, verkia be aiškios priežasties. Kiekvienas verksmo epizodas turi aiškią pradžią ir pabaigą, nepriklausomai nuo to, kas vyko iki tol - kūdikis galėjo juoktis, niurzgėti, valgyti ar net miegoti. Kūdikis verkti pradeda staiga, dažniausiai vakare.
Verksmas kolikos metu yra garsesnis, intensyvesnis, aukštesnių tonų, lyginant su įprastu kūdikio verksmu; jį galima pavadinti rėkimu. Verkdami jie prisiryja oro, jiems pučia pilvą. Verksmo metu pilvukas gali būti įtemptas ir gurguliuoti, nugara išriesta lanku, kojos pritrauktos prie pilvo ar ištiestos, pėdos šaltos, sugniaužti kumščiai, įtemptos ištiestos rankos. Ką tėvai bedarytų, nuraminti taip rėkiantį vaiką yra labai sunku ar net neįmanoma.
Paprastai dėl kolikos kenčiantys smarkiai verkiantys kūdikiai yra sveiki, jie gerai valgo ir auga, atrodo vis išalkę, prašo valgyti. Kitos stipraus verksmo priežastys, apie kurias reikėtų pagalvoti, gali būti alkis, skausmas dėl mechaninio dirginimo ar sužeidimo, sušalimas ar perkaitimas, nuovargis ar per didelis įsijaudrinimas, padidėjęs jautrumas maistui; šiuo atveju turi būti dar ir kiti simptomai, pvz.
Tai periodas, keliantis didelį stresą tiek kūdikiui, tiek namiškiams. Pamėginkite kūdikį migdyti netoli monotoniškus, lygaus intensyvumo dažnius skleidžiančių buities prietaisų, pvz. švelniais judesiais pagal laikrodžio rodyklę pamasažuokite kūdikio pilvelį, ant pilvuko uždėkite šiltą sausą daiktą, pvz. maitinant krūtimi, mama gali pamėginti laikinai atsisakyti tam tikrų produktų, kurie įtakoja didesnę dujų gamybą žarnyne (kopūstai, ankštiniai). Neramiems mažyliams nuo mažumės galima naudoti kai kurių augalų arbatas. Neramiems 1-5 mėn. Jei nenumaldomas verksmo priežastis gali būti kūdikio sužeidimas, pvz. Jei keletą valandų kūdikis atsisako valgyti ir gerti, vemia, viduriuoja, pakinta jo elgesys, pvz. Kai pernelyg daug verkia vyresnis nei 4 mėn.
Krūties atsisakymas
Kodėl kūdikis, kuris sutvertas žįsti krūtį, ima ir jos atsisako? Kaip įtikinti mažylį daryti tai, kas svarbu išgyvenimui ir sveikam augimui? Kartais pakanka laiko ir kantrybės. Tačiau kartais reikia ir nemažai specializuotų žinių bei detektyvinio darbo, kad atrastum pagrindinę priežastį. Kokios gali būti krūties atsisakymo ar neėmimo priežastys? Pamėginsime surašyti. Tačiau šis sąrašas toli gražu bus ne baigtinis.
Kūdikis turėtų būti patogiai priglaustas prie krūties: visas atsuktas į mamą, krūtis apžiota taisyklingai, mama pastebi aktyvaus pienelio rijimo epizodus, su pauzėmis tarp jų. Žindyti kūdikį kuo dažniau - vos pastebėjus alkio požymius, ne rečiau kaip kas 2 val. Kūdikis gali būti neramus prie krūties ar atsisakyti ją žįsti net ir būdamas alkanas. Jeigu taip yra nuo gimimo: paprašykite gydytojų atidžiai įvertinti vaiko sveikatą.
Jeigu kūdikis gerai žindo, tačiau tarp 1 ir 4 savaitės pasidarė neramus, taip gali nutikti dėl to, kad mažyliui buvo duodami dirbtiniai spenelio pakaitalai - žindukas ar buteliukas su čiulptuku, taip pat netaisyklingas krūties apžiojimas (jis gali būti susijęs arba nesusijęs su duodamais dirbtiniais speneliais), dėl ko mažyliui gali būti sunku ištraukti pieną. Neramumo prie krūties priežastimis gali būti ir minėtos ligos, pieno gausa, jautrumas ar alergija maistui, motinos pieno tekėjimo spartos ir skonio pasikeitimai. Nespausti kūdikio galvos, neglostyti skruostų.
Neriboti buvimo prie pirmos krūties laiko, nekeisti krūtų dažnai, nes taip kūdikis privalgo daugiau liesesnio pieno, dėl ko vaikui gali pūsti pilvą ir jis bus neramus. Nerimą kūdikiui prie krūties gali kelti ir didelis ar mažas raumenų tonusas. Kartais kūdikiai būna neramūs ne tik prie krūties, bet ir kitu metu. Kartais atrodo, kad kūdikis prie krūties neranda to, ko ieško: atsikišusio spenelio, iš karto tekančio pieno, pieno tekančio nuolatine ir stipria srove (nes pienas iš krūties teka tik veikiant pieno atleidimo refleksui, kuris įvyksta kelis kartus maitinimo eigoje ir tarp reflekso veikimo gali būti pertraukėlių).
Mama gali padrąsinti kūdikį žindydama dažniau, kol jis dar neperalko, pati stimuliuoti pieno atleidimo refleksą - švelniai pamasažuoti krūtį, rudajį laukelį, paglostyti krūties odą, nueiti į šiltą dušą ar užsidėti karštą kompresą ant krūties, tėtis gali pamasažuoti mamai nugarą ar pečių juostą - prieš paduodama krūtį kūdikiui. Jeigu mamos spenelis įtrauktas, reikėtų pabandyti jį bent šiek tiek ištraukti, kad kūdikis galėtų lūpomis ir veido oda pajusti, kurią vietą reikia apžioti: instinktas jiems sako, kad vieta, skirta apžiojimui, turi būti pažymėta bent nedideliu kauburėliu.
Taip vadinamas kūdikis, kuris ne tik kad nežinda krūties, bet ima klykti bei protestuoti visu kūnu vos tik yra padedamas į žindymo padėtį - ir taip yra nuo pat gimimo. Nors nei pats gimdymas, nei pirmos valandos po jo nebuvo kažkuo ypatingi ir nerandama jokių objektyvių medicininių priežasčių, galinčių paaiškinti tokį elgesį. Tai turbūt pati sunkiausia patirtis mamai - ypač emociškai, nes ji gali pasijusti atstumta, nemylima, nevykėle mama. Nežindimo priežastys greičiausiai susijusios su visai kitais dalykais, nei nemeilė mamai, tiesiog gali nepavykti jų nustatyti. Žindymo konsultantų patirtis rodo, kad laikas (gali reikėti kelių savaičių) ir kantrybė padeda daugeliui nežinduklių pradėti žįsti krūtį.
Toks dažniausiai ištinka tarp 3 ir 8 mėnesių amžiaus, kuomet iki tol ramiai žindęs kūdikis ima ir staiga, be jokios objektyvios priežasties, ima ir atsisako žįsti krūtį. Kartais mamos galvoja, kad kūdikis pats nusijunko, tačiau yra labai mažai tikėtina, kad kūdikis, iki jam sukaks 12 mėnesių, pats savo noru atsisakys krūties. Taip pat nuo nusijunkymo tai dažnai skiriasi tuo, kad kūdikis žindymo streiko metu atrodo nelaimingas. Bendro pobūdžio patarimai: daugiau odos kontakto, daugiau dėmesio, bandyti žindyti mieguistą ar miegantį, keisti žindymo padėtis, žindyti supantis supamajame krėsle ar vaikštant.
žymės: #Kudiki
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Kūdikis sėdi: kada pradėti ir kaip padėti? Patarimai tėvams
- Kūdikis nemiega naktį: priežastys ir veiksmingi sprendimai
- Atpažinkite Afrikos vaiko pilvo skausmo priežastis – būtini faktai kiekvienam tėvui!
- Atostogos Gruzijoje su vaikais: geriausi patarimai ir rekomendacijos nepamirštamai kelionei