Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Pastojus organizme prasideda hormoniniai pokyčiai, užtikrinantys normalią vaisiaus raidą ir padedantys moters kūnui jį sėkmingai išnešioti, pasiruošti gimdymui bei gimusio kūdikio žindymui.

Krūtų pokyčiai nėštumo metu

Hormonai progesteronas ir estrogenas yra „atsakingi“ už pagrindinius krūtų pokyčius nėštumo metu, tačiau prie šio proceso „prisideda“ ir vėliau pieno gamyboje dalyvauja dar daugiau hormonų: folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH), liuteinizuojantis hormonas (LH), prolaktinas, oksitocinas, žmogaus placentinis laktogenas (HPL).

Krūtų pokyčiai pirmojo nėštumo trimestro metu:

  • Krūtų skausmas, jautrumas: Tai vienas pirmųjų nėštumo požymių, kurį moterys gali jausti po pastojimo praėjus vos 1-2 savaitėms.
  • Krūtinės padidėjimas: Krūtys nėštumo metu padidėja, visų pirma, dėl pieno liaukų padidėjimo. Jeigu moteris priauga daug svorio, padidėja ir pieno liaukas supantis riebalinis audinys (tačiau tai nutinka vėlesniu nėštumo laikotarpiu). Įprastai labiau padidėja arba pokytis ryškiau matomas, jeigu moters krūtinė iki nėštumo buvo maža ir/ arba jeigu tai pirmasis nėštumas.
  • Išryškėjusios kraujagyslės ant krūtų: Nėštumo metu kraujo tūris padvigubėja, o kraujotaka tampa gerokai intensyvesnė, todėl pastojus labai greitai ima ryškėti krūtyse esančios kraujagyslės.
  • Tamsesnės aureolės: Nėštumo metu dėl hormonų veiklos padaugėja odai spalvą suteikiančio pigmento melanino ir atsiranda pigmentinių dėmių, patamsėja tos odos vietos, kurios ir prieš nėštumą buvo šiek tiek tamsesnės: speneliai ir aureolės aplink juos, o taip pat strazdanos, randai, pažastys, makštis, vidinė šlaunų pusė. Ant aureolių ir iki nėštumo yra nedidelių spuogelius primenančių darinukų, kurie nėštumo metu padidėja, patamsėja.
  • Sukietėjimai, gumbeliai krūtyse: Nėštumo metu sukietėjimus, gumbelius, „guzelius“, „žirnelius“ krūtyse gali sukelti pieno latakėlių užsikimšimas arba tai gali būti gerybiniai augliukai fibroadenomos.
  • Spenelių išskyros: Tirštos, gelsvos išskyros iš spenelių yra priešpienis. Tai labai svarbus, pirmasis naujagimio maistas. Dažniausiai priešpienis atsiranda pačioje nėštumo pabaigoje, prieš gimdymą, bet gali pasirodyti ir 5-6 nėštumo mėnesį arba dar anksčiau.

Krūtų pokyčiai trečiojo nėštumo trimestro metu:

Visi aukščiau išvardinti pokyčiai yra dar ryškesni ir ryškėja iki pat gimdymo.

  • Strijos: Jeigu krūtys nėštumo laikotarpiu didėja labai greitai, nėščioji priauga daug svorio, ant krūtų gali atsirasti strijų.
  • Išskyros iš krūtų nėštumo metu: Dažniausiai pačioje nėštumo pabaigoje, artėjant gimdymui, tačiau kartais ir 5-6 nėštumo mėnesį arba dar anksčiau iš spenelių pradeda sunktis tirštos, gelsvos išskyros - priešpienis. Priešpienio pasirodymas yra normali nėštumo dalis ir neturėtų neraminti. Pasirodžius priešpieniui nieko daryti nereikia. Pastebima, kad priešpienio gamybą gali sustiprinti krūtinės stimuliavimas, susijaudinimas sekso metu. Priešpienio negalima nuspausti rankomis ar nusitraukti pientraukiu, nes tai gali paskatinti gimdos susitraukimus ir iššaukti priešlaikinį gimdymą!

Kaip prižiūrėti krūtis nėštumo metu?

Siekiant išvengti arba sumažinti diskomfortą, nėštumo metu krūtimis gali tekti pasirūpinti labiau:

  • Pasirinkite tinkamą liemenėlę: Didėjant krūtims reikės didesnės liemenėlės - nėštumo metu moterų krūtinė neretai padidėja 1 ar net 2 dydžiais. Didėjant krūtinei liemenėlių dydį nėštumo metu gali tekti pakeisti kelis kartus. Nėštumo metu rinkitės gerai prilaikančią, platesnes petnešėles turinčią liemenėlę. Liemenėlė turėtų būti pasiūta iš natūralaus, „kvėpuojančio“ audinio. Kartais rekomenduojama vengti vielinius pakietinimus turinčių liemenėlių, nes vielutės gali trikdyti kraujotaką, pieno tekėjimą, padidinti pieno latakėlių užsikimšimo riziką. Didelio pagrindo tokie nuogąstavimai neturi, problemų galėtų sukelti nebent labai ankštos, labai stipriai įsispaudusios liemenėlės ilgalaikis nešiojimas. Nėštumo pabaigoje daugeliui moterų patogu nešioti žindymo liemenėles su atsegamais kaušeliais. Be to, tai praktiškas pasirinkimas, nes jų netrukus prireiks.
  • Naudokite liemenėlės įklotus: Pasirodžius priešpieniui, naudokite į liemenėlę įdedamus, drėgmę sugeriančius įklotus. Jie būna vienkartiniai arba daugkartiniai.
  • Drėkinkite odą: Didėjant krūtims oda įsitempia, sausėja, ją niežti, gali įtrūkti ir atsirasti strijų. Nemalonius simptomus gali palengvinti odos drėkinimas, todėl krūtis tepkite drėkinamuoju kremu arba aliejais. Tiesa, nuo strijų neišgelbės net ir „stebuklingi“ kremai, drėkinimas labiau skirtas sumažinti niežulį, dilgčiojimą.
  • Jeigu atsirado sukietėjimų: jie yra skausmingi, pašildykite juos kompresu ar šilta, nestipria dušo srove, pagulėkite šiltoje vonioje. Sukietėjimus švelniai masažuokite link spenelių (bet pačių spenelių perdėm „nejautrinkite“, nes tai gali paskatinti priešpienio išsiskyrimą). Šios priemonės padės, jeigu sukietėjimas atsirado dėl pieno latakų užsikimšimo. Jeigu „guzeliai“, „žirneliai“ vis tiek išlieka, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Tikėtina, kad tai gerybiniai augliukai fibroadenomos. Gydytojas, įvertinęs situaciją, tikriausiai rekomenduos fibroadenomas stebėti, o po gimdymo arba joms pradėjus didėti, gali pasiūlyti operaciją.

Priešpienio ištraukimas nėštumo metu

Pati priešpienio ištraukimo nėštumo metu idėja nėra nauja. Jau 1946 ir 1953 metais buvo atliekami tyrimai, kurių metu buvo vertinamas priešpienio ištraukimas nėštumo metu kaip pasiruošimo žindyti priemonė ir kaip priemonė paskatinti pieno gamybą bei išvengti skaudamų spenelių, pieno sąstovų ir mastito. Esperimentinėse grupėse sėkmingai žindė daugiau mamų, nei kontrolinėje, neištraukinėjusių priešpienio, grupėje. Tiesa, tuo metu priešpienį buvo patariama išpilti į kriauklę, o ne saugoti, tačiau tyrimai parodė, kad praktika yra pakankamai efektyvi ir patvirtinanti tyrimų hipotezes.

Iki devinto dešimtmečio pradžios priešpienio ištraukimas nėštumo metu buvo rekomenduojama krūtų paruošimo praktika. Nors jos nauda ir nebuvo kitų tyrimų patvirtinta, moterys jausdavosi užtikrinčiau, kai ateidavo laikas žindyti. Jos jau buvo pripratusios liesti savo krūtis ir stebėti, kai jos išskiria pieną.

Nuo 1990-ųjų priešpienio ištraukimas nėštumo metu neberekomenduojamas, kaip keliantis priešlaikinio gimdymo grėsmę. Žinoma, grėsmė matyt priklauso nuo stimuliacijos trukmės ir intensyvumo, nes yra daugybė moterų, kurios žindo ir nėštumo metu, dalis iki pat gimdymo, o vėliau žindo net ir du vaikučius, ir tai yra normali praktika kai kuriose šalyse ir jose nefiksuojama priešlaikinių gimdymo pagausėjimas nėštumo metu žindžiusių mamų tarpe.

Šiuo metu situacija yra nevienareikšmiška. Dalis žindymo konsultantų ir akušerių siūlo šeimoms pasinaudoti priešpienio ištraukimu nėštumo metu, daugiausiai tokių specialistų yra Australijoje. Kita dalis laikosi rezervuoto požiūrio arba yra nusiteikę prieš priešpienio ištraukinėjimą nėštumo metu.

Dažniausiai priešpienio ištraukimas nėštumo metu yra rekomenduojamas diabetu sergančioms mamoms, nes jų mažyliai rizikuoja gimti su žemu gliukozės kiekiu ir dar pirmomis gyvenimo valandomis, jeigu ne minutėmis būti primaitinti mišiniu. Tačiau diabetu sergančios mamos nėra vienintelės, kurių vaikams priešpienio ištraukimas ir kaupimas nėštumo metu galėtų būti naudingas.

Kada nereikėtų ištraukinėti priešpienio?

Laikas, nuo kurio gali būti prasminga ruošti priešpienio atsargas, taip pat skiriasi priklausomai nuo situacijos. Jeigu gimdymas prognozuojamas laiku, tai galima pradėti ištraukinėti nuo 37-os savaitės. Tačiau diabeto atveju daugelis moterų pagimdo 37 savaitę, tad tokioms, matyt reiktų pradėti kiek anksčiau. O galbūt verta pradėti rinkti priešpienį tada, kai jis ima spontaniškai tekėti nėštumo metu?

Specialistė pataria priešpienį ištraukinėti tris kartus per dieną po kelias minutes, kaupti jį 2 ir 5 ml talpos švirkštukuose ir, jeigu pavyksta, pasiruošti atsargas bent trims maitinimams. Tačiau reiktų nusiteikti ir tam, kad ištraukiamo priešpienio kiekiai nebus dideli.

Annete Mulder, IBCLC, žindymo konsultantė iš Olandijos, apklaususi savo kolegas (Olandijoje yra 400 IBCLC), 138 į žindymo konsultantus, nustatė, kad apie 88 procentai žino šią galimybę, tačiau tik vos šiek tiek virš 50 proc. Annete Mulder - aktyvi priešpienio ištraukimo dar nėštumo metu propaguotoja.

Hormonai ir pieno gamyba

Gimus vaikui ir išėjus placentai, progesteronas iš motinos kraujo palaipsniui dingsta ir netrukus priešpienio ima daugėti. Nors priešpienio krūtyse būna jau nėštumo metu, tik hormoniniai pokyčiai po gimdymo „įjungia“ pieno gamybą visu greičiu. Kai estrogeno ir progesterono koncentracija kraujyje krenta, prolaktinas jau gali veikti netrukdomas - „pienas ateina“.

Du motinos hormonai - prolaktinas ir oksitocinas - yra pagrindiniai „veikėjai“ dviejų refleksų: pieno gaminimo ir pieno išstūmimo arba tekėjimo. Žindymo metu nerviniai impulsai iš spenelio eina į smegenų pagumburį ir tuomet iš priekinės hipofizio dalies išskiriamas prolaktinas, kuris, su krauju nuneštas į krūtis, skatina pieno gamybą liaukinėse ląstelėse.

Aišku, kad kuo ilgiau ir intensyviau kūdikis žinda, tuo daugiau prolaktino yra motinos kraujyje ir tuo daugiau pieno pagamina jos pieno liaukos. Pieno gamyba krūtyse priklauso nuo pieno poreikio.

Jei kūdikiui maža to, ką rado motinos krūtyje, jis žinda toliau (tą pačią krūtį arba jau kitą), per spenelį pasiųsdamas dar „užsakymo skambučių“ į hipofizį, kad šis, išskirdamas daugiau prolaktino, „palieptų“ pieno liaukoms gaminti pieno gausiau. Ir atvirkščiai, jei pieno per daug, pasisotinęs kūdikis krūtyje palieka dalį pieno. Tas likutis yra tartum ženklas, jog kitą kartą pieno reikės mažiau.

Be prolaktino - pieno „gamintojo“, žindymas refleksiškai stimuliuoja ir oksitocino - pieno „varytojo“ - sekreciją užpakalinėje hipofizio dalyje. Šis hormonas sukelia alveoles supančių raumeninių ląstelių susitraukimus ir taip stumia pieną į latakėlius. Kartais pienas net ištrykšta srovele ir iš kitos krūties tuo metu, kai mažylis žinda pirmąją.

Oksitocino išsiskyrimas yra sąlyginis refleksas. Jį sukelia ir pažįstami vaizdai bei veiksmai, susiję su žindymu ir pasiruošimu jam, motinos mintys apie kūdikį, o ne vien tik tiesioginis kontaktas su spenelio nerviniais receptoriais kūdikiui žindant.

žymės: #Nestumo

Panašus: