Sveikinu Jus visus su Pasachu, tegul ši saulėta laisvės šventė suteikia Jums visiems daugiau širdies šilumos, laimingų šypsenų artimųjų apsuptyje.
Prieš 3300 metų jie išėjo iš Egipto vergovės. Šis laikotarpis laikomas žydų tautos, jos dvasinės civilizacijos gimimu. Pesacho dienomis švenčiamas žydų dvasinis ir fizinis išsivadavimas iš Egipto vergovės. Eidama į pažadėtąją žemę, tauta iš Aukščiausiojo gavo Torą ir 10 Įsakymų. Tai ir išugdė judėjų civilizaciją ir suformavo jos moralę.
Pesacho Sederis
Pesacho Sederis - iškilmingiausia ir svarbiausia žydų švenčių apeigų. Kiekvienas žydas supranta, kad Sederis turi ypatingą prasmę - „nes kiekvienoje kartoje žydas turi suvokti, lyg jis pats, asmeniškai, išeitų iš dvasinės ir fizinės vergovės“.
Svarbus Pesacho atributas Maca. Šį kartą vaikai ruošė lėkštę - ,,kiarą”: jie dažė plokštes su specialiais dažais. Jiems padėjo madrichė Avital.
Pesacho šventės ritualą sudaro 15 punktų. Kiekvienas šių punktų iš esmės atitinka kodą, po kuriuo slypi gili metafizinė prasmė. Vienas svarbiausių Sederio dalykų yra penktasis, kurio pavadinimas - Magid. Nepailstantis GAUBLIO klubo prezidentas LEOPOLDAS TARAKEVIČIUS klubo Sederį pradeda žodžiais: ,,Pagaliau mūsų tarpe yra tikra žydė, kuri ,manau, sugebės atsakyti į visus mus dominančius klausimus.
Žydai visur ir visada ypatingą dėmesį skiria vaikams. Matyt todėl, Ruth Reches pasakojimą, skirtą žydų išėjimui iš Egipto ir žydų tautos atsiradimui, pristato vaikų pasaulėjautai pritaikyta forma.
Prieš daugelį metų Mesopotamijoje kilo badas, todėl žydai persikėlė gyventi į Egiptą. Ten žydai susirado darbo, kūrė šeimas, jų daugėjo, galop jie apgyvendino visą šalį. Žydai laimingai gyveno tol, kol neatėjo į valdžią faraonas, kuriam žydai nepatiko. Jis baiminosi, kad žydų neatsirastų daugiau nei egiptiečių, kitaip manė galįs prarasti valdžią.
Kartą faraonas susapnavo, kad gims žydų berniukas, kuris užaugęs sukels maištą prieš faraono valdžią. Tuo metu Egipte gyveno žydų šeima, kurios tėvo vardas buvo Abraomas, o motinos-Cipora. Šeimoje buvo sūnus Aaronas ir dukra Mirjam. Šioje šeimoje taip pat augo trijų mėnesių kūdikis.
Tuo metu faraono duktė (ar žmona) atėjo prie Nilo maudytis ir pamatė švendruose plūduriuojantį krepšelį. Pamačiusi jame kūdikį, faraono duktė suprato, kad tai gali būti persekiojamų žydų kūdikis, bet vaikelis jai taip patiko, jog ji parsinešė kūdikį į rūmus. Jis liepė tarnams pastatyti prieš kūdikį du dubenis: viename iš jų žibėjo auksinės monetos, o kitame-karštos anglys. Jeigu vaikas pasirinks auksą galima galvoti, kad užaugęs jis sieks turtų ir valdžios. Jeigu vaikas pasirinks anglis, vadinasi, jis kvailas ir užaugs kvailiu.
Mošė ištiesė rankutę prie auksinių monetų, bet Dievas nukreipė jo ranką į karštą anglį. Bet čia iškilo kita bėda. Faraono duktė neturėjo motinos pieno kūdikiui maitinti. Galop, su Dievo pagalba, Cipora tapo savo pačios kūdikio žindyve ir auklėtoja.
Gyvendamas rūmuose Mošė matė, kaip yra skriaudžiami vergai ir juos užjautė. Kartą Mošė išvydo, kaip vergų prižiūrėtojas ypač žiauriai muša žydą. Mošė užmušė vergų prižiūrėtoją, bet po to suprato, kad jo laukia bausmė. Išsigandęs Mošė pabėgo iš Egipto į šalį, kuri vadinosi Midijan. Kartą Mošė kalnuose pamatė krūmą apimtą liepsnos, bet nedegantį. Iš šio krūmo pasigirdo Dievo balsas.
Tačiau Dievas pasakė, kad tie žmonės, kurie žinojo apie jo nusikaltimą, seniai išmirė, o kalbėti su faraonu ir vergais galės jo brolis Aaronas. Tuomet Mošė susirado Aaroną ir jie abu perdavė Mošės išgirstus Dievo žodžius Egipte vergaujantiems žydams: „Išvesiu jus iš vergų namų - Egipto. Stebuklais įrodysiu savo galybę egiptiečiams. Padarysiu jūsų tautą pavyzdžiu visoms tautoms.
Čia Ruth Reches nutraukia pasakojimą ir sako: ,,Pagal tradiciją mes po kiekvieno Dievo įsakymo sukalbame trumpą maldą ir geriame iš savo taurės vyną. Ant Sederio stalo taip pat privalo stovėti vyno taurė, iš kurios negeriame. Ši taurė puošni ir skirta pranašui Elijachui, kurio laukiame atvykstant į šį mūsų Sederį.
Tuomet Dievas nubaudžia Egiptą dešimčia bausmių.(Bausmių pavadinimai: kraujas, varlės, utėlės, žvėrys, epidemijos, raupai, kruša, skėriai, tamsa, pirmagimių mirtis). Faraonas pasiduoda tik po dešimtosios bausmės - pirmagimių mirties. Miršta ne tik visi egiptiečių pirmagimiai, bet ir paties faraono sūnus - būsimasis sosto įpėdinis. Žydai naujagimių mirties bausmės išvengia, nes vykdydami Dievo valią, papjauna avinėlių ir jų krauju ištepa savo namų durų staktas.
Sulaukę ilgai lauktos žinios ,,Eikite!”, žydai ne tik apsidžiaugia, bet ir išsigąsta. Juk faraonas gali ir persigalvoti. Dar tą pačią naktį jie pradeda ruoštis išeiti. Ir iki šiol kepant macas, tešla maišoma ne ilgiau kaip 18 minučių, nes po to tešla pradeda rūgti.
Remiantis Tora, iš Egipto pabėgo 600 tūkst. Bėgliai ėjo tol, kol priėjo jūrą. Čia sustojo pailsėti. Ir štai žydai mato: priešakyje jūra, o už jų artėja faraono kariuomenė. Vėl išgelbsti Dievo angelas, kuris visą laiką eina kartu. Angelas liepia Mošei savo stebuklingąja lazda smogti per vandenį.
Ruth Reches: Mošė norėjo, kad išmirtų visa vergų karta.
Rūgimas ir raugas hebrajiškai Chamec pagal žydų tradicijas simbolizuoja pasipūtimą. Išpuikęs žmogus galvoja, kad jis pranašesnis už aplinkinius. Į išpuikimą žydai žiūri kaip į vieną iš svarbiausių priežasčių, dėl kurios kyla nesantaika tarp žmonių.
Pilietybės klausimai
Gegužę vyksiančio referendumo metu LR piliečiai balsuos už aukščiausio Lietuvos įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, 12 str. „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais.
Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda.
Aiškinamajame rašte įvardijama, jog Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta darbo grupė referendumo dėl dvigubos pilietybės klausimams spręsti yra nusprendusi rekomenduoti Seimui europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančiomis valstybėmis pripažinti Europos Sąjungos valstybes nares bei valstybes, priklausančias NATO bei EBPO organizacijoms.
Vis dėlto, kol kas nėra įstatymo galią turinčio teisės akto, numatančio, kokios šalys atitinka minėtą kriterijų, nežinoma, kokio turinio įstatymas, detalizuojantis minėtus kriterijus ir pilietybės įgijimo tvarką, būtų priimtas.
Taip pat, kvestionuotina, ar toks konstitucinis apribojimas vadovaujantis nacionalinio saugumo užtikrinimo interesu ar kita LR saugoma vertybe yra proporcinga ir pagrįsta priemonė LR ratifikuotomis tarptautinėmis sutartimis prisiimtų įsipareigojimų prasme.
Patvirtinus minėtą blanketinio pobūdžio LR Konstitucijos 12 str. pataisą (pataisa įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d.), neaišku, kaip ir nuo kada ji galėtų veikti praktikoje, nesant nuostatoje minimų priimtų konstitucinių įstatymų, t.y.
Tikėtina, kad pataisa suteiktų kol kas tik teorinę galimybę išsaugoti LR pilietybę naujiesiems emigrantams, tačiau veikiausiai ji visiškai nepaveiktų teisinio statuso tų, kurie LR pilietybės neteko anksčiau, pavyzdžiui 1991 m. emigravusių į Izraelį, įgijusių Izraelio pilietybę ir netekusių turėtos LR pilietybės.
Taip pat pataisos galimai nekeistų teisinio statuso tų, kurie iš Lietuvos pasitraukė per Antrąjį pasaulinį karą, pavyzdžiui žydų, evakuavusių iš Lietuvos ir netekusių LR pilietybės okupacinio režimo metais (žr. LR Pilietybės įstatymo 2 str.
Atminimo įamžinimo dilemos
Vis dėlto tenka kvestionuoti, kokiomis vertybinėmis nuostatomis ir prioritetais vadovaujasi Vilniaus miesto meras liberalas Remigijus Šimašius, vos dieną prieš žydų laisvės šventę Pesachą “pasveikindamas” žydus ir duodamas nurodymą sugrąžinti Šiaulių geto organizatoriaus atminimo ženklą.
Atrodytų, kad atminimo ženklų steigimas Vilniuje tiesiogiai koreliuoja su mero Šimašiaus asmeninėmis simpatijomis, 2018 m. vasarį meras Šimašius pakomentavo atminimo ženklo steigimo Prezidentui A. Smetonai iniciatyvą: “Vilnius yra kosmopolitinis, atviras miestas ir turi labai simbolizuoti tokias idėjas. Aš A.Smetonos paminklo fanas tikrai nesu”.
Taip pat Vilniaus miesto savivaldybė, atsakydama į LŽB užklausas, raštiškai teigė neturinti žinių, kokiu teisiniu pagrindu (t.y. kokios institucijos sprendimu, kokiomis taisyklėmis vadovaujantis) minėta lenta buvo įrengta, t.y.
- Yra išlikę J. Noreikos su žydų izoliavimu pasirašyti dokumentai“1941 metais, rugpjūčio 22 pasirodė J. Noreikos pasirašytas raštas „Visiems Šiaulių apskrities valsčių viršaičiams ir antraeilių miestų burmistrams“. Jis skelbė, kad Šiaulių apygardos komisaras įsakė žydus, pusiau žydus iškelti iš valsčių bei miestelių ir apgyvendinti juos viename rajone - gete.
- Buvo nurodyta, kad visų valsčių, antraeilių miestų ir miestelių žydai nuo rugpjūčio 25 iki 29 turi būti perkelti į Žagarės miestą. Palikto žydų turto sąrašai turėjo būti pristatyti apskrities viršininkui.
- “J. Noreika tvarkė ir su žydu turtu susijusius reikalus. 1941 m. rugsėjo 10 pasirodė jo raštas “Nurodymai likviduoti žydų ir pabėgusių komunistų kilnojamąjį turtą”, kuris buvo skirtas viršaičiams ir antraeilių miestų burmistrams.
Prieš trejetą metų (2016 m. kovo 19 d.) Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti Nacių okupacinio režimo nusikaltimų ir Holokausto tyrimo pakomisė patvirtino pareiškimą dėl asmenų, kolaboravusių vykdant Holokaustą ir kitus nacių nusikaltimus, atminimo įamžinimo: „Pakomisė smerkia asmenų atminimo viešojoje erdvėje įamžinimą, jei egzistuoja patikimi istoriniai įrodymai, kad šie asmenys nacių okupacijos Lietuvoje metu dalyvavo persekiojant ir (arba) žudant žydus bei kitus žmones nepaisant minėtų asmenų kitos veiklos tuo metu arba vėliau.“
Atsižvelgdami į Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (toliau - Centras) pareiškimus bylinėjimosi su Grantu Gochinu metu ir remdamiesi 2019 m. kovo 27 d. Vilniaus apylinkės administracinio teismo sprendimu, komisijos pirmininkas ir pakomisės nariai mano, kad tai yra jų pareiga iš naujo paprieštarauti tokiam atminimo įamžinimui, nes tuo bandoma sumenkinti Šiaulių apskrities viršininko kolaboravimo pobūdį ir mastą vykdant žydų genocidą 1941 m. vasarą ir rudenį.
Mums kelia nerimą šiuo metu pasirodantys Centro paaiškinimai šiuo klausimu ir ypač 2019 m. kovo 27 d. Nors savo tolesniu pareiškimo tekstu mes išreiškiame savo aiškų įsitikinimą, jog Jono Noreikos veiksmai karo metu nenusipelno jokių viešo pagerbimo ženklų, mes tikrai nepritariame vandališkiems veiksmams pašalinti jo vardo memorialinę lentą.
Centras turėjo teisę nurodyti kai kurių ieškovo pateikiamų istorinių argumentų akivaizdžius netikslumus ir nenuoseklumą (žr. Teismo cituojamą 2018 m. birželio 15 d. dokumentą), tačiau visiškai nepriimtina, kad Centras mėgina apginti J. Noreikos veiksmus pateikdamas išteisinamuosius argumentus ir miglotus aiškinimus, kurie nėra svarbūs Holokausto istorijai Lietuvoje, o kai kuriais atvejais netgi įžeidžia aukų ir tų nedaugelio išgyvenusiųjų atminimą.
Centras paaiškino, kad 1941 m. rugpjūčio 22 d. ir 1941 m. rugsėjo 10 d. J. Noreika, vadovaudamasis vokiečių paskirto Šiaulių apygardos komisaro Hans Gewecke nurodymais, paskelbė įsakymus dėl apygardos žydų perkėlimo į getus ir jų turto nusavinimo, taip pat tęsė šį procesą duodamas papildomus, išsamesnius nurodymus (kaip nurodyta teismui pateiktuose dokumentuose). Beveik visos pagal šiuos įsakymus suimtos aukos vėliau buvo nužudytos per ...
Žydų paveldo išsaugojimas Lietuvoje
Užpildyti ir pateikti prašymą skirti Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei 2% GPM galite naudojantis el.
- 1.
- 2.
- 3.
- 4.
- 5.
Surinktos lėšos bus skirtos tolesniam Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės darbui siekiant išgelbėti ir išsaugoti žydišką paveldą Lietuvoje. Bendruomenei priklausančiame sinagogų komplekse Kalvarijoje bet kada gali sugriūti rabino namo stogas.
2018 m. rugpjūčio mėn. 6-19 d. vykusios tarptautinės vasaros stovyklos metu buvo nuvalyti, suskaičiuoti bei skaitmenizuoti išlikę antkapiniai paminklai. Viso jų rasta 692. Kruopštaus ir intensyvaus darbo kapinėse pagrindu sudarytas kapinių žemėlapis. Šiais metais surinkta medžiaga yra analizuojama ir publikuojama „Maceva“ internetinėje svetainėje.
Ant daugelio macevų yra pilnai ar dalinai išlikę antkapių užrašai - epitafijos, visos užrašytos hebrajų kalba. Iki šių metų pabaigos planuojama išversti Telšių, Subačiaus ir Valkininkų senosiose žydų kapinėse išlikusias įskaitomas epitafijas.
Polas Greengardas
Polas Greengardas mirė balandžio 13d. Amerikiečių neurologas Polas Greengardas, 2000 m. . P. Greengardas gimė Niujorke žydų šeimoje, seneliai kilę iš Virbalio miestelio, Suvalkijoje. Antrojo pasaulinio karo metu P. Greengardas tarnavo kariuomenėje trejus metus kaip elektronikos technikas. Po karo, 1948 m. gavęs matematikos ir fizikos bakalauro laipsnį Hamiltono koledže, jis toliau domėjosi biofizika. Gavęs daktaro laipsnį, P. Greengardas praleido apie 6 metus (1953-1959) įvairiuose DB universitetuose (Londono universitete, Kembridžo universitete, Nacionaliniame medicinos tyrimų institute) ir JAV (Nacionaliniame sveikatos institute).
1961-1970 m. dirbo farmakologijos profesoriumi Alberto Einšteino medicinos koledže, 1968-1983 m. Nuo 1983 m. dirbo Rockefelerio universiteto profesoriumi.2000 m. P. Greengardas kartu su Ericu Kandeliu ir Arvidu Karlssonu buvo apdovanoti Nobelio medicinos premija „Už atradimus, susijusius su signalų perdavimu nervų sistemoje“.
Dr. Greengard parodė, kad elektrinis ir cheminis signalai smegenyse dirba kartu kaip tandemas, pirmaujantis sensorinių signalų perdavimo srityje. Signalo perdavimas yra ypač svarbus kalbos, judėjimo ir jutimo suvokimui.
Už gautą Nobelio premijos pinigų sumą apie 400 tūkst. dolerių, jis įkūrė „Pearl Meister Greengard“ premiją, pavadintą savo motinos vardu. Apdovanojimo suma yra 50 tūkst. dolerių.
Kultūrinis gyvenimas ir renginiai Varėnos krašte
2025 m. birželio 26 d. Senosios Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje vyko unikalaus, M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms skirto projekto „ČIURLIONIO DAINŲ BANGA” renginys. Genijaus gimtinėje skambėjo harmonizuotos lietuvių liaudies dainos, perpintos literatūrinių tekstų ir šiuolaikinio šokio kompozicijų.
2025-06-26 LRT ETERYJE VARĖNOS KRAŠTĄ PRISTATĖ IR J. 2025 m. liepos 26 d. Nepaprastai džiaugiamės, jog LRT komanda atvyko ir į Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklą, kurios gyvenimą „čiurlioniškaja linija” tmpai apžvelgė mokyklos direktorė Renata Bakulienė bei jaunieji pianistai, mokytojos metodininkės Aldonos Jakavonienės klasės mokiniai Mykolas Bakula ir Jokūbas Bakula. Laidos dalis pradedama R. Martinkėno fortepijoniniu duetu „Ta ta to”, visa lada simboliškai užbaigiama M. K.
2025 m. Birželio 17 d. Varėnos J. Čiurlinytės menų mokyklos direktoriaus pavaduotoja Dalia Šemeškienė-Kleponytė lankėsi San Marco Dei Cavoti miesto Liceo Classico „Medi - Livatino”. Darbingas ir produktyvus susitikimas San Marco Dei Cavoti mokyklose su mokyklų projektų vadovais ir mokytojais.
Birželio 14-15 dienomis vyko kasmetinis, jau dvidešimt antras jaunimo folkloro festivalis „Zalvynė” Zarasuose. Čia sugužėjo daugiau nei 150 jaunųjų folkloristų iš visos Lietuvos. Jaunimas ne tik turėjo progą bendrauti, pristatyti savo koncertines programas, bet ir dalyvavo dainų, šokių, žaidimų, etnomuzikavimo mokymuose. Edukacinę programą „Tėvynės DNR” visiems vedė Aistė Smilgevičiūtė ir Rokas Radzevičius.
Kolektyvai koncertavo Šlyninkos malūne bei stebėjo profesionalių atlikėjų koncertą Zarasų kultūros centre. Jiems koncertavo mūsų menų mokyklos mokytojų Inetos Meduneckytės ir Nerijaus Bakulos suburtas muzikinis projektas FOLK TRIO bei vibrofonininkas Marius Šinkūnas su sutartinių giedotojų grupe. Festivalyje paminėtas ir Zarasų kultūros centro folkloro ansamblio „Čiūta” 10- asis gimtadienis, vyko žygis su deglais Zaraso ežero pakrantėmis, naktišokiai.
2025 m. birželio 13 dieną Varėnos J. Čiurlionytės menų mokyklos direktorė dalyvavo Kauno 1-ojoje muzikos mokykloje įvykusiame kasmetiniame visuotiniame Lietuvos muzikos ir meno mokyklų vadovų susirinkime.
2025 m. birželio 4-8 dienomis Veisiejuose vyko XI tarptautinis akordeonistų sąskrydis „Su meile akordeonui”. Renginių ciklas prasidėjo Šv. Mišiomis Veisiejų Šv. Jurgio bažnyčioje ir iškilmingu koncertu, skirtu kompozitoriaus Juozo Neimonto 150-osioms gimimo metinėms atminti, koncertavo Kauno 1-osios muzikos mokyklos styginių orkestras (vad. K.
Kiekviena sąskrydžio diena prasidėjo ne vieną valandą trukusiomis jungtinio orkestro repeticijomis, joms vadovavo jungtinė mokytojų komanda: Yves Moulin (Šveicarija), Lina Bendoraitienė (Prienų meno mokykla), Renata Bakulienė (Varėnos J. Čiurlionytės menų mokykla), Rūta Vaičaitienė (Alytaus muzikos mokykla), Irina Gudebskienė (Lazdijų meno mokyklos Veisiejų skyrius), Irina Šerpytienė (Marijampolės meno mokykla), taip pat akordeono meistriškumo pamokomis, kurias vedė akordeono profesionalai, pedagogai Yves Moulin (Šveicarija), Povilas Velikis (VDU Muzikos akademija), Laimonas Salijus (Kauno J. Gruodžio konservatorija), Nerijus Bakula (Varėnos J. Tarptautinis sąskrydis šiais metais apjungė apie 70 dalyvių iš Varėnos, Kauno, Garliavos, Alytaus, Prienų, Marijampolės, Lazdijų, Vilkaviškio, Vilniaus, kitų Lietuvos miestų ir miestelių.
Veiklų metu buvo aptarti tolimesnio bendradarbiavimo, mokomojo repertuaro ir pasiruošimo 2026 metų moksleivių dainų šventei planai.
2025 m. birželio 7-8 d. Varėnos kraštas plačiai atvėrė duris turistams iš Lietuvos ir pasaulio, pristatydamas įvairią ir gausią turizmo sezono pradžią skelbiančių renginių paletę. Šventiniu traukiniu Vilnius - Varėna atvykusius svečius ir miesto gyventojus rajono savivaldybės aikštėje pasitiko jungtinis Varėnos J. Čiurlionytės ir Vilkaviškio menų mokyklų akordeonistų orkestras, vadovaujamas mokyklos direktorės, akordeono mokytojos Renatos Bakulienės, Vilkaviškio menų mokyklos mokytojos Liucijos Bindokienės.
Po pietų, Varėnos miesto legendų ir padavimų parke, vyko menų mokyklos dailės mokytojos Sigitos Cironkienės vadovaujamų Varėnos ir Matuizų pagrindinio ugdymo klasių mokinių pleneras. Kaip teigė mokytoja, jaunieji dailininkai „tapė viską ką matė, jautė, įsivaizdavo aplink save: parką, kuris tylus būna ryte auštant saulei, kai pasirodo tik vienas kitas praeivis, ir šurmulį, kuris drąsiai vaizduojamas jų darbuose grynom spalvom, drąsiais pirštų pėdsakais.
Pleneras - puiki patirtis. Džiaugiamės, jog mokykloje lankėsi svečiai iš Italijos Kampanijos regiono San Marco dei Cavoti miesto. Muzikos mokytojas, akordeonistas, profesionaliosios muzikos festivalio „Vasaros sonata” organizatorius Nerijus Bakula dalyvavo diskusijoje apie klasikinės muzikos kelius į regionus, pristatė būsimo festivalio programą. Šiais metais rugpjūčio sekmadieniais vyksiančių koncertų ciklas bus dedikuotas M. K. Čiurlionio 150-osioms metinėms, kulminacija - įstabaus grožio Varėnos dainų slėnyje Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro atliekami žymiausi Čiurlionio simfoninės muzikos opusai.
Birželio 6 d. Kiekvienas pasirodymas - tai buvo padėka senajai kultūrai ir dovana šiandienai. Vasaros pradžia Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos Merkinės skyriaus keturioms mokinėms-Audronei ir Ugnei Petraitytėms, Jorei Mašalaitei ir Mildai Samsonaitei pateikė iššūkį- sukurti Senosios Varėnos autobusų stotelės dekorą. Mokytoja Rūta Lesniauskienė pasiūlė kurti gamtos tematika - dekoratyvų pievos variantą. Keturių merginų keturi skirtingi matymai gražiai sugulė į bendrą harmoningą kompoziciją.
Užbaigę mokslo metus, birželio pirmąją savaitę Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos dailės mokytoja Rūta Lesniauskienė ir Merkinės skyriaus dailininkės Audronė Petraitytė, Ugnė Petraitytė, Jorė Mašalaitė, Milda Samsonaitė įgyvendino Senosios Varėnos autobusų stotelės puošybos projektą. Sukurta ir įgyvendinta unikali meninė idėja prasiskleidė gražiausiais žiedais.
2025 m. birželio 4 d. Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokykloje viešėjo Vilniaus savivaldybės Grigiškių meno mokyklos vadovai - direktorius Romas Morkūnas ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jovita Urbonienė. Vakare, Varėnos kultūros centre, publikos laukė įstabus svečių pasirodymas - M. K.
2025 m. gegužės 31d. L.Tiškienė, koncertm. D. Bachovas, jaunučių choras „Natų lietus“ vad. D. Selevičienė, chormeist. K. Breidokas, koncertm. L. Jungtiniams jaunučių ir jaunių chorams dirigavo mūsų mokyklos mokytojai - L. Tiškienė, K. Breidokas, D.
2025 m. gegužės 31 d. Vakaro pradžioje menininkas Mykolas Piekuras pristatė žemės meno kūrybinį darbą „Miško trobelė dilgėlei”. Mintimis apie gyvenimą ir meilę dainuojamosios poezijos ir akordeono muzikos kalba su klausytojais dalijosi aktorius, kraštietis Dalius Skamarakas bei jaunieji menų mokyklos akordeonistai.
2025 m. gegužės 30 d. Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokykloje įvyko mokslo baigimo pažymėjimų įteikimo šventė.
2025 m. gegužės 29 d. Konkursas unikalus - būgnininkai džiazo kompozicijas atliko pritariant gyvo garso grupėms. Pirmajame džiazo būgnininkų konkurse, keturiose amžiaus grupėse, dalyvavo muzikantai iš Klaipėdos, Platelių, Gargždų, Ukmergės, Vilniaus, Varėnos muzikinio ugdymo įstaigų.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Kalėdų Senelio sveikinimai vaikams: originalios idėjos
- Originalūs sveikinimai gimtadieniui vaikams: idėjos ir patarimai
- Neįtikėtini gimtadienio sveikinimai mergaitei, kurie sužavės kiekvieną!
- Neįtikėtinos Socialinio Darbuotojo Funkcijos Senelių Globos Namuose – Atraskite Svarbiausias Pareigas!
- Atostogos Vaikui Prižiūrėti: LR DK 134 Str. 2 D. Detalus Paaiškinimas ir Naudingi Patarimai