Ko gero, visi sutiksime, jog pačios pirmosios istorijos, įsiminusios iš vaikystės, yra įvairios pasakos, kurias sekė mamos ir močiutės, seneliai ir tėveliai. Tuos kūrinius parašė rašytojai, o kūrinių pagrindiniai skaitytojai - vaikai. Kai kurie iš tų kūrinių sekami ir prisimenami iki šių dienų, tačiau šiais laikais atsiranda vis daugiau naujų kūrinių, skirtų vaikams, kuriuos kuria šiuolaikiniai rašytojai. Kai kurios iš istorijų - negirdėtos suaugusiems, bet skaitomos, o dažnai ir aptinkamos bet kurio vaiko knygų lentynoje. Kokios istorijos domina šiuolaikinius vaikus? Apie ką savo kūriniuose vaikams pasakoja šių dienų rašytojai?
Meilė kūrybai ir vaikams - rašymo variklis
Rašyti pastūmėjo meilė kūrybai ir vaikams. Rašytojas T.Dirgėla pasakojo, kad rašyti vaikams specialiai neplanavo, tačiau viskas susiklostė natūraliai, tarytum savaime - iš meilės kūrybai ir vaikams. „Besimokydamas ketvirtoje klasėje pradėjau rašyti visokius eilėraščius ir atradau meilę kūrybai. Kai buvau paauglys, atsirado meilė vaikams, nes daug laiko praleisdavau su savo jaunesne pussesere - kartu žaisdavome, pasiimdavau ją iš darželio, skaitydavom knygas.
O paskui, jau pradėjus studijuoti, tie du dalykai - meilė kūrybai bei meilė vaikams - tarytum savaime susijungė ir tuomet man kilo mintis, jog reikėtų pabandyti ką nors parašyti vaikams. Galvojau, kad pamėginsiu po mėnesio, gal po kelių mėnesių, o gal po metų, kuomet turėsiu daugiau laiko ką nors parašyti. Bet vieną sykį mano bičiulis Vytautas V. Landsbergis manęs paklausė: „Tomai, ar tu esi galvojęs parašyti ką nors vaikams?“ Ir tai buvo toks pastūmėjimas, kurio reikėjo. Tuomet atsirado mano pirmoji knyga „Apie raganą Šiokią Tokią“, taip pradėjau rašyti vaikams“, - pasakojo T.Dirgėla.
Rašymas vaikams - svajonių darbas
Pasak T.Dirgėlos, po pirmojo parašyto kūrinio jis suprato, jog knygų kūrimas vaikams iš tiesų yra ne tik smagi veikla, bet ir toks darbas, kurį pats rašytojas apibūdino „svajonių darbu“. „Kai parašiau pirmą knygą, prasidėjo susitikimai su skaitytojais mokyklose ir bibliotekose. Pajutau, kaip smagu bendrauti su vaikais. Tuomet supratau, kad šis darbas iš visų pusių yra labai smagus - tiek knygos rašymo procesas yra smagus, nes leidžia sugrįžti į vaikystę ir dar kartą pačiam pabūti pusiau vaiku, tuo pačiu kurti naujus pasaulius, siužetą - kūryba yra labai smagi.
Taip pat smagi ir antra darbo dalis - susitikimai su vaikais, bendravimas su jais. Sudėjus šiuos du dalykus šį darbą galime pavadinti svajonių darbu“, - įsitikinęs T.Dirgėla. Sykį mano bičiulis Vytautas V. Landsbergis manęs paklausė: „Tomai, ar tu esi galvojęs parašyti ką nors vaikams?“ Ir tai buvo toksai pastūmėjimas, kurio reikėjo. Tuomet atsirado mano pirmoji knyga „Apie raganą Šiokią Tokią“, taip pradėjau rašyti vaikams“.
Idėjos - iš vaikystės, skaitytojų ir knygų
Nors rašyti vaikams T.Dirgėlai yra smagu, ne mažiau įdomu ieškoti idėjų kūrybai. „Idėjos istorijoms gimsta iš kelių dalių. Pirmiausia - iš vaikystės. Iš vaikystės kyla prisiminimai, kas man patiko, kai buvau tokio amžiaus kaip mano skaitytojai. Idėjos istorijoms kyla iš tam tikrų prisiminimų vaikystėje, taip pat mano skaitytojų patarimų, į kuriuos kartas nuo karto atsižvelgiu. Kitas turbūt svarbiausias dalykas yra knygų skaitymas. Visiems rašytojams knygų skaitymas, manau, yra lygiai tokia pati darbo dalis, kaip ir knygos rašymas. Iš perskaitytų knygų irgi atsiranda įvairių idėjų - iš vienos knygos vienos, iš kitos - kitos, o vėliau viskas susijungia į naują kūrinį“, - iš kur kūriniams semiasi idėjų, pasakojo T.Dirgėla.
Ne pramoga, o darbas
Kad idėja virstų realybe, reikia ją įgyvendinti. T.Dirgėlai knygos rašymas yra rimtas darbas. „Turbūt daugelis vaikų rašytojų apie rašymo procesą papasakotų labai įdomiai - galbūt rašydami suvalgo kokių nors saldainių arba sausainių arba kur nors gamtoje po medžiu sėdėdami rašo ir panašiai. Kadangi aš tai laikau darbu ir iš tikrųjų knygų rašymas yra mano darbas, tai per dieną knygos rašymui skiriu nuo 2 iki 4 valandų. Knygų rašymas yra mano darbas, tai pradėdamas rašyti knygą per dieną knygos rašymui skiriu nuo 2 iki 4 valandų. Tiesiog atsisėdu ir rašau įsijungęs kompiuterį.
Nusistatau laikmatį 50-iai minučių ir rašau. Per tas 50 minučių visada būnu išsikėlęs sau tikslą parašyti mažiausiai 500 žodžių arba kitaip sakant - vieną knygos skyrių. Rašymo procesas taip ir vyksta, o knyga gimsta per 2-4 savaites“, - rašytojo kasdienybe dalijosi T.Dirgėla. Mano trys maži vaikai neina į darželį, kas kartais patrukdo rašyti. Iš vienos pusės tai šiek tiek kliudo, iš kitos - būna labai naudinga. Šią vasarą rašymui labai trukdo karštis. O taip, kad nutiktų, jog rašyčiau rašyčiau ir staigiai užstrigčiau ar nežinočiau apie ką rašyti per tuos ketverius ar penkerius rašymo metus yra nutikę gal du ar tris kartus. Būtų sunku, jeigu rašydamas laukčiau visų taip vadinamųjų mūzų įkvėpimų. Tada visko galėtų nutikti, nes rašyčiau tuomet, kai mūza aplankiusi, o kai mūza dingsta - vėl nežinočiau ką rašyti, eičiau tų mūzų ieškoti po mišką vaikščiodamas, muzikos klausydamas. Tačiau kaip ir minėjau - tai yra mano darbas.
Pasakojimas turi būtų suprantamas
T.Dirgėla įsitikinęs, jog tam, kad knygos turinys ir pasakojama istorija būtų įtikinama, labai svarbu rašyti taip, kad knygos istorija, veikėjų kalba nepasirodytų dirbtina. „Mano nuomone, tam, kad knygos istorija, kalba nepasirodytų dirbtinė, rašant reikia rasti aukso viduriuką. Lygiai taip pat gali nutikti su paauglių literatūra - būna, kad paaugliai skaito knygą ir iš karto jaučia, kad autorius labai dirbtinai bando atkartoti paauglių kalbą, paauglių žargoną.
Vaikai - įvairūs skaitytojai
Rašytojo manymu, sunku apibūdinti vaikus kaip skaitytojus. „Kiek yra skirtingų vaikų, tiek yra ir skirtingų skaitytojų. Vaikai iš tikrųjų turi skirtingus pomėgius, charakterius. Šiuolaikinio skaitytojo vaiko negalėčiau apibūdinti, kad jis visgi toks ar kitoks ir taškas - vaikai yra labai įvairūs“, - savo nuomone dalijasi T.Dirgėla.
Susidomėjimą kelia rašytojo asmenybė
T.Dirgėlai tenka dalyvauti susitikimuose su skaitytojais. Jo teigimu, vaikai yra labai smalsūs ir užduoda daug klausimų. Anksčiau, gal prieš kokius trejus metus, manęs klausdavo, kada parašysiu naują knygą apie Harį Poterį arba kada bus nauja knyga apie Minecraftą. O kalbant apie klausimus iš asmeninio gyvenimo pusės, tai jų būna pačių įvairiausių. Pradedant nuo „ar turite vaikų“, ar buvote geras mokinys“, „kas nutiko jūsų plaukams, kad jų šonuose trūksta“, „kodėl nešiojate Hario Poterio akinius“, „ką mėgstate veikti laisvalaikiu“ ir kiti įvairiausi klausimai“, - patirtimi iš susitikimų su skaitytojais dalijosi T.Dirgėla.
Knygos - šiuolaikiniams vaikams
Pašnekovo manymu, šiuolaikiniai kūriniai labiau skirti šiandienos vaikams. Mano vaikystėje atrodė, kad viskas su skaitomomis knygomis yra gerai, nes aplink ir pasaulis toks yra. O knygos, parašytos šiandien, stengiasi būti arčiau šiandienos skaitytojo. Nors žinoma, jeigu paimtume iš mano vaikystės knygą ir ją skaitytume šiais laikais, vaikui ji gali atrodyti keista ir joje gali kažko trūkti. Tačiau tai nereiškia, kad, pavyzdžiui, mano vaikystėje nebuvo tokių knygų, kurias ir šiandien vaikai skaito. Būtų galima paminėti visą klasiką, pavyzdžiui, Astridos Lindgren knygas, kurios bus skaitomos visai laikais“, - svarstė T.Dirgėla.
Vaikystėje mėgo detektyvus ir kitas knygas
T.Dirgėla pripažino, jog savo paties vaikystėje, pradinėse klasėse knygas atsiversdavo tik palieptas močiutės arba mokytojos ir tik vėliau, po pradinių klasių, atrado tikrą skaitymo džiaugsmą. Būdavo taip, kad ir močiutė namie liepdavo atsiversti knygą ir paskaityti, sakydavo „tai labai vertinga“ ir pan. Buvau išgyvenęs detektyvinių istorijų etapą, kurio metu skaitydavau detektyvus, Šerloką Holmsą, Astridos Lindgren „Kalio Bliumkvisto nuotykius“. Vėliau skaitydavau viską, kas pakliūdavo į rankas - ar draugas ką nors parekomenduodavo, ar mokytoja duodavo sąrašą su pasiūlymais, ką per vasarą ar per atostogas perskaityti.
Skirtos skirtingo amžiaus vaikams
Rašytojas, kurdamas vaikams, savo skaitytojus skirsto į dviejų amžių grupes - vaikus nuo 2 iki 6 metų amžiaus ir į vaikus nuo 8-12 metų amžiaus. „Reikėtų vaikus skirstyti į kelias amžiaus grupes. 8-12 metų vaikai yra gana plati grupė. Dar galima 6-7 metų vaikus paimti, nes jie telpa į 8-12 metų grupę. Kuriant šiam amžiui iš tikrųjų reikia tą amžių truputį pažinti, nes vaikas dar iš tiesų jaunas - reikia, kad to teksto nebūtų per daug, kad jam rašoma istorija būtų tarsi paviršutiniškai suprantama ir dar turėtų giluminę vietą.
Kartais yra sakoma, kad nors paveikslėlių knygai tekstą parašo rašytojas, bet iliustratorius taip pat atlieka pusę darbo, nes to amžiaus vaikams labai svarbios yra iliustracijos. Aš irgi turiu tokio amžiaus vaikams skirtų knygų - keturias, o penkta pasirodys rudenį. Su šiuo amžiumi man dirbti yra šiek tiek lengviau, nes mano paties vaikai yra tokio amžiaus, visi trys - nuo 2 iki 6 metų. Rašydamas knygas pasikonsultuoju su pačiais mažiausiais, iš kompiuterio paskaitau tekstą, klausdamas ką jie mano, ką norėtų pakeisti ir pan.“, - pasakojo T.Dirgėla.
Skaitymas turėtų būti skiepijamas nuo vaikystės
T.Dirgėla įsitikinęs, jog šiais laikais skaitymas tarp įvairaus amžiaus vaikų konkuruoja su kompiuteriu, šiuolaikinėmis technologijomis. „Manau, pirmiausia atsakomybę dėl knygų skaitymo turėtų prisiimti tėvai. Iš vienos pusės galima suprasti, kad tėvai labai užsiėmę - bėgioja per darbus ir tie darbai galbūt niekada nesibaigia. Aš manau, kad pirmiausia tėvai turi ne tik kalbėti vaikui, kad skaitymas yra labai geras ar naudingas dalykas, turėtų būti ir pavyzdys. Taip pat reikia jau nuo ankstyvos vaikystės vaiką pratinti prie knygos.
Iš pradžių, kai vaikas yra mažas, knygą jam reikia duoti kaip žaislą, nes tų knygų yra ir patiems mažiausiems - jas gali kandžioti, pilstyti vandeniu ir joms nieko neatsitiks. Manau, kad tėvai didelę klaidą daro, kai knygas supriešina su kompiuteriniais žaidimais. Iš vienos pusės vaikui skaitymas atrodo kaip bausmė ir automatiškai jam kyla mintis, jog tai knyga - blogas dalykas, neįdomu“. Aš manau, kad abu tuos dalykus galima suderinti ir iš tikrųjų juos labai paprasta suderinti šiais laikais - knygą, skaitymą ir šiuolaikines technologijas. Yra ir audio knygos - galima ir klausyti knygos, ją skaityti tiek planšetėje, tiek telefone“, - mintimis dalijosi T.Dirgėla.
žymės:
Panašus:
- Kaip Gimsta Vaikai: Paprasti Paaiškinimai Pradinukams, Kuriuos Turėtų Žinoti Kiekviena Vaikų Mama ir Tėtis!
- Lengviausios Algoritmų Užduotys Pradinukams – Išmok Programuoti Žingsnis po Žingsnio!
- Kaip pastatyti vaikišką namelį: žingsnis po žingsnio instrukcija ir idėjos
- Kaip Sodros išmokos padeda rizikingo nėštumo metu – svarbiausia, ką turi žinoti kiekviena būsima mama!
- Neįtikėtina Krikšto Skraistės Audinio Paslaptis: Tradicijos, Simbolika ir Ekspertų Patarimai!