Dailininkas Petras Povilas Aleksandravičius gimė 1906 metais. Jis nutapė Europos čempionės irkluotojos R. Rudaitienės portretą 1971 m.
Šv. Tomui Akviniečiui - 800
Šv. Tomui Akviniečiui - 800. Filosofijos klasikas yra daug daugiau negu savo epochos atspindys, jis - tos epochos kūrėjas. Kaip antika neįsivaizduojama be Platono ir Aristotelio, taip be scholastikos įžymybių, tarp jų ir Tomo Akviniečio, neįsivaizduojamas viduramžių intelektualinis gyvenimas. R. Plečkaitis. „Tomas Akvinietis: filosofinio vandens virsmas teologijos vynu scholastikos aukso amžiuje“ // Tomas Akvinietis.
VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje (Universiteto g. 3) vasario 26 d., trečiadienį, nuo 11 val. iki 16 val. vyks paroda, skirta iškilaus brandžiųjų viduramžių filosofo ir teologo šv. Tomo Akviniečio (122[5]-1274 m.) kūrybiniam palikimui. Jos atidarymo proga 11 val. prof. Naglis Kardelis skaitys paskaitą apie šv. T. Akviniečio filosofiją. Paroda ir paskaita rengiamos šv. T.
Šio mąstytojo gausi kūryba parodoje atskleidžiama, dėmesį telkiant į keturias įvairiu laipsniu filosofiniams klausimams skirtas raštų grupes: Mažuosius filosofinio ir teologinio pobūdžio veikalėlius (Opuscula philosophica et theologica); Rinkinius, sudarytus iš traktatų, sukurtų tuometinių universitetinių disputų tematika (Quaestiones disputatae); Aristotelio, Boecijaus ir neoplatonikų veikalų komentarus bei Didžiuosius teologinio pobūdžio sąvadus (Summa theologiae bei kt.). Ekspozicijoje lankytojams siūloma susipažinti su senaisiais XVI-XIX a. bei XX-XXI a. Filosofijos fakulteto prof.
Konferencijos ir seminarai
VU Filosofijos fakultete 2025 06 16-17 paskaitas skaitys Jono Pauliaus II popiežiškojo universiteto profesorė sesuo habil. dr. Teresa Obolevitch. Birželio 16 d. 13.00-15.00 208 aud. „Neopatristikos filosofija - bendras įvadas. Birželio 17 d. 11.00-12.30 208 aud. „Myrrha Lot-Borodine: Teozės samprata ir jos recepcija Vakaruose.
Pirmojoje paskaitoje bus pristatyta neopatristinės sintezės programa - XX amžiuje Georgijaus Florovskio ir jo pasekėjų plėtotas patristikos atnaujinimas. Antrojoje paskaitoje bus pristatyta vienos pirmųjų ortodoksų moterų teologių Myrrha’os Lot-Borodine, parašiusios knygą, skirtą teozei Bažnyčios Tėvų teologijoje, veikla. Šią knygą Lot-Borodine parašė įtakojama Florovskio minties, tačiau ir pati stipriai įtakojo jo intelektualinį kelią.
Sesuo prof. dr. habil. Teresa Obolevitch yra knygų Nuo onomatodoksijos iki estetikos. Aleksiejaus Losevo simbolio samprata (Od onomatodoksji do estetyki. Aleksego Łosiewa koncepcja symbolu. Studium historyczno-filozoficzne, Krakow: Wydawnictwo WAM, 2011), Rusų religinė filosofija (La philosophie religieuse russe, Paris: Cerf 2014.), Tikėjimas ir mokslas rusų religinėje mintyje (Faith and Science in Russian Religious Thought, Oxford: Oxford University Press 2019), „Krikščionybę priėmęs žydas”. Apie Semiono Franko filosofiją („Żyd, który przyjął chrześcijaństwo”. Wokół filozofii Siemiona Franka, Zielona Góra: Oficyna Wydawnicza Uniwersytetu Zielonogórskiego 2021.), Rytų krikščionybės tradicija modernioje rusiškoje mintyje ir anapus jos (The Eastern Christian Tradition in Modern Russian Thought and Beyond, Leiden: Brill 2022) autorė bei daugybės knygų sudarytoja.
2025 m. birželio 18 d. 15:00 val. kviečiame į Filosofijos instituto doktorantų seminarą. Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedros doktorantė Rūta Simutytė skaitys pranešimą „Ugdanti terpė pagal Dewey ir Canguilhemą“. Pranešimo santrauka. Komentuos prof. dr.
Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedros doktorantas Domas Junelis skaitys pranešimą „Save mąstanti materija: idealizmas, dogmatizmas, ar trečiasis kelias?“. Pranešimo santrauka. Komentuos doc. dr.
Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedros doktorantas Rokas Vaičiulis skaitys pranešimą „Nuo veiksnumo prie veikmės: agentiškumo kaip ontologinės sąvokos prielaidos šiuolaikinio realizmo filosofijoje“. Pranešimo santrauka. Komentuos doc. dr. Jono Pauliaus II popiežiškojo universiteto prof.
2025 m. birželio 4 d. 15:00 val. kviečiame į Filosofijos instituto doktorantų seminarą. Filosofijos istorijos ir analitinės filosofijos katedros doktorantas Gedvydas Skikas skaitys pranešimą „Pozityvi trečiojo žmogaus argumento interpretacija“. Pranešimo santrauka. Komentuos doc.
Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedros doktorantė Milda Ramanauskaitė-Vildė skaitys pranešimą „Gyvenimo forma kaip religinė patirtis“. Pranešimo santrauka. Komentuos asist. Helsinkio universiteto dr.
2025 m. gegužės 21 d. 17 val. kviečiame į dr.
Ever since Plato and Aristotle, philosophers have shown a continuing interest in the question of whether literature can be a source of knowledge and understanding. Contemporary philosophers known as literary cognitivists have defended the epistemic value of literature and have developed various views on how the cognitive content of literature can be understood, i.e., what sort of knowledge and understanding literature provides.
This paper presents some of these ways, but it also identifies a particular deficiency in the current discussion. Where does literature derive the great cognitive and epistemic significance literary cognitivists have attributed to it? Why should readers form any sorts of beliefs, conceptions, perspectives or emotional stances based on literary works?
2025 m. gegužės 21 d. 15:00 val. kviečiame į Filosofijos instituto doktorantų seminarą. Filosofijos istorijos ir analitinės filosofijos katedros doktorantė Kristijona Čerapaitė skaitys pranešimą „Anapus logikos: Leibnizo characteristica universalis kaip mąstymo technologija“. Pranešimo santrauka. Komentuos doc. dr.
Filosofijos istorijos ir analitinės filosofijos katedros doktorantė Bartė Kuolytė skaitys pranešimą „Už biomedicininį kliedesių supratimą“. Pranešimo santrauka. Komentuos prof. dr.
2025 m. gegužės 14 d. 17:00 val. kviečiame į Filosofijos instituto doktorantų seminarą. Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedros doktorantas Dominykas Barusevičius skaitys pranešimą „Reliacinės atminties sąvoka kaip archeologijos filosofijos problema“. Pranešimo santrauka. Komentuos doc. dr. Tartu universiteto dr.
2025 m.
In contemporary philosophy, a popular view holds that imagination influences our attitudes in a rational way only if it is subject to certain constraints. However, it remains unclear whether these constraints are inherent to imagination itself or arise from other mental faculties, such as perception or reasoning.
Consequently, what appears to be the rational contribution of imagination may, in fact, be the result of and depend on these other faculties. This paper explores the normative structure of sensory imagination in the formation of desire. Whereas perceptual content unfolds in response to external stimuli-justifying beliefs through a mind-to-world direction of fit shared by both perception and belief-imaginative content unfolds in accordance with the agent’s internal commitments, aligning it with desire in terms of its world-to-mind direction of fit. As a result, imaginings can specify how something ought to be desired, thereby justifying new, more determinate desires.
2025 m. balandžio 10 d.
In a growing body of literature, speech is theorized in terms of joint action. According to this sort of conception, the social nature of central speech acts, such as telling, is to be understood in terms of a symmetrical inter-agential structure: a structure where two participants, speaker and hearer, are engaged in the act as co-agents.
In this paper we argue that conceptions of this sort fail to keep in view a different social structure which is also crucial to linguistic exchange. This is an asymmetrical structure where the hearer is rationally receptive and thus figures as a patient rather than as co-agent in the act. We focus on the speech act of telling, engaging critically with recent accounts given by John Greco and Richard Moran.
„Barba non facit philosophum“ - tai ištara, kuria norime akcentuoti filosofijos atvirumą visiems, tad skatiname šią konferencijos dvasią atspindinčią mintį išgirsti ir įvairių studijų krypčių studentų skaitomų pranešimų fone. Konferencija vyks 2025 m. Konferenciją globoja prof. dr. Prof. dr. Dr. Brigitos Gelžinytės įvadinė paskaita. Lukas Bacevičius. Subjektyvios ir objektyvios tiesos sampratų problema S. Arnas Alekna. Blogas kinas.
Terpės teorija: tarp Filosofijos ir edukacijos
2024 m. lapkričio 29 d., penktadienį, Vilniaus Universiteto Filosofijos ir Ugdymo mokslų institutų mokslininkai kviečia akademinės bendruomenės narius, studentus bei visus susidomėjusius į mokslinę konferenciją „Terpių teorija: tarp Filosofijos ir edukacijos“. Konferencija vyks Filosofijos fakultete 201 aud. (Universiteto g.
Aptardamas Donaldo Trumpo nuostatas klimato kaitos požiūriu, Bruno Latouras pastebėjo, kad „posttiesos“ situacija išreiškia ne tiek abejones dėl faktų ar tiesos, kiek radikalų pasaulio, kuriame gyvename, atmetimą. Tokiu būdu, pridūrė Latouras, žemiškumas (pranc. Galima teigti, kad šiandienos pasaulis paženklintas terpės netektimi, kurią galima apibūdinti „juodosios dėžės“ metafora.
Tai, kas artimiausia, yra labiausiai neskaidru. Mūsų gyvenamosios terpės tampa ta dimensija, kuri išlieka nepažini. Mes nebesuprantame, kaip jos veikia mus, ir kaip mes veikiame jas. Šiame seminare diskusijos forma pristatoma „Terpių teorija“ - kaip pasiūlymas iš naujo tirti, suprasti ir mokytis terpių. Kokiu būdu terpes galima interpretuoti įvairių filosofijos polemikų kontekste? Kaip ši idėja pasirodo biologijos ir technologijos požiūriu? Kokiais ryšiais terpės siejasi su edukacija?
Renginys vyks pirmadienį 2025 kovo 24 d., 18 val. LDS šiuolaikinio meno ir kultūros erdvėje „Medūza“ (šv. Jono g. Seminaras organizuojamas kaip viena projekto „Terpių teorija: filosofinės aplinkodairos edukacijos prielaidos“, kuriam finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), Nr.
Audrius Pocius „Tiksli fantazija? Kristupo Saboliaus knygos Immaginazione. Mokslinė konferencija organizuojama kaip viena projekto „Terpių teorija: filosofinės aplinkodairos edukacijos prielaidos“, kuriam finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), Nr.
Antropoceno terminą išpopuliarino E. Stoermeris ir P. Crutzenas teigdami, kad žmonijos poveikis geologiniams ir ekologiniams Žemės procesams tampa vyraujantis, dėl to prasidėjo nauja geologinė epocha. 2009 m. įsteigta Antropoceno darbo grupė, siekianti oficialiai pripažinti antropoceną geologinėje laiko skalėje. Antropoceno idėja greitai įgavo naują polėkį humanitariniuose ir socialiniuose moksluose, kur įžiebė gyvybingus debatus įvairiose filosofijos kryptyse (ontologijoje, etikoje, socialinėje ir politinėje filosofijoje, estetikoje).
Šios diskusijos paskatino permąstyti „žmogaus būklę“ (pasinaudojant Hannah Arrendt terminu, kurį taip pat perėmė antropoceno tyrinėtojas Dipesh Chakrabarty), bei atkreipti dėmesį į ne tik žmogaus, bet ir labiau-nei-žmogaus ar posthumanistines būkles. Kita vertus, filosofija antropoceno idėją vertina gana įtariai: termino nuoroda į žmoniją kaip tokią sulaukė daug kritikos, akcentuojančios, kaip šiuolaikinės ekonominės, politinės struktūros ir galios santykiai formuoja socialiai nelygų gamtinį poveikį.
Per pastarąjį dešimtmetį buvo pasiūlyta daugybė alternatyvių terminų konceptualizuoti žmonijos geologinei ir ekologinei būklei: kapitalocenas (Moore 2016), plantacionocenas (Haraway et al. 2024 m. Tarptautinė stratigrafijos komisija visgi nubalsavo prieš antropoceno kaip naujos geologinės epochos pripažinimą, kas paskatino diskusijas apie antropoceno idėjos ateitį gamtos moksluose. Ši konferencija yra Lietuvos mokslo tarybos finansuojamos podoktorantūros stažuotės (sut. nr.
Arvydas Šliogeris
Prof. habil. dr. Iškiliausio šiuolaikinio lietuvių filosofo, Vilniaus universiteto profesoriaus Arvydo Šliogerio (1944-2019) mąstymas ir darbai iš esmės pakeitė mūsų supratimą apie tai, kas yra filosofija, kiek ji svarbi šių dienų žmogui, kokia jos misija dabarties pasaulyje, koks jos santykis su gimtąja filosofo kalba ir šalies kultūra.
Arvydas Šliogeris, teoro akimis išvydęs ir pamilęs Filosofijos žemę, savo tekstais mus veda į autentišką Filosofijos vietą, kad Filosofiją regėtume ne kaip fragmentuotą ir paraštinę kultūros sritį, savo ruožtu suskilusią į sritinių filosofijų duženas, o kaip vientisą, organišką ir labai ...
R. Tamašauskaitė-Rudaitienė
Tėvai: Albertas Tamašauskas (1911-1984) - pašto tarnautojas, darbininkas, ir Anelė Karosaitė-Tamašauskienė (1922-2016). Augo dviejų vaikų šeimoje, buvo vyriausia. Brolis Algis Tamašauskas (g. 1942 m.) - automechanikas.
Dėdės (motinos broliai): Jurgis Karosas (1902-1995) - miškininkas, Klemensas Karosas (1911-1955) - kariškis, Juozas Karosas (1913-1944) - kariškis aviatorius, Jonas Karosas (1926-1979) - žemėtvarkininkas, pusbroliai: motinos sesers Otilijos sūnus Vidmantas Povilas Pekarskas (g. 1942 m.) - mokslininkas matematikas, motinos sesers Onos sūnus Vytautas Sriubas (1929-2016) - inžinierius, sporto organizatorius, pusseserė (motinos sesers Teklės duktė) Nijolė Raščiūtė-Špokienė (g. 1941 m.
1948 m. pradėjo lankyti Debeikių (Anykščių r.) pradinę mokyklą. Tėvams pasitraukus iš Sterkonių ir ėmus slapstytis nuo tremties, augo Kaune ir Kauno rajone, mokėsi Kauno S. Nėries vidurinėje mokykloje, paskui Garliavos (Kauno r.) ir kitose vidurinėse mokyklose, 1958 m. baigė Kauno 17-ąją vidurinę mokyklą.
1958-1962 m. baigė studijas Kauno kūno kultūros institute, įgijo kūno kultūros dėstytojos ir akademinio irklavimo trenerės išsilavinimą. Jaunystėje R. Tamašauskaitė-Rudaitienė aktyviai sportavo - 1964-1970 m. buvo "Žalgirio" sporto draugijos akademinio irklavimo porinės dvivietės, porinės keturvietės su vairininku ir aštuonvietės valčių irkluotoja. Ji aštuonis kartus tapo Lietuvos akademinio irklavimo čempione: irkluodama porinėje dvivietėje (1960, 1961 ir 1963 m.), porinėje keturvietėje su vairininku (1964, 1969 m.) ir aštuonvietėje (1966, 1967 ir 1968 m.) valtyse.
Irkluodama aštuonvietės valties Lietuvos įguloje, tris kartus ji tapo ir SSRS čempione (1964, 1967 ir 1968 m.), du kartus pelnė sidabro medalius (1965 ir 1969 m.), dar du kartus buvo bronzos medalių laimėtoja (1963 ir 1966 m.). Irkluodama SSRS aštuonvietės valties įguloje, R. Aštuonvietės valties SSRS įgula, kurioje irklavo ir R.
Baigusi sportininkės karjerą, R. Rudaitienė 1970-1972 m. dirbo Vilniaus profesinėje prekybos-kulinarijos mokykloje fizinio lavinimo dėstytoja, po mokyklos pertvarkymo 1972-1989 m. buvo Vilniaus prekybos mokyklos fizinio lavinimo dėstytoja. 1972-1989 m. Išėjusi į pensiją, nuo 1989 m. R. Jai suteiktas SSRS nusipelniusios sporto meistrės garbės vardas (1968 m.).
Ištekėjo 1965 m., vyras Ąžuolas Rudaitis (1941-2010) - kelių statybos inžinierius. Išsiskyrė 1973 m. Sūnus Vilius Rudaitis (g.
Albertas Goštautas
Spalio 24-25 d. Lietuvos valdovų rūmuose vyko tarptautinė mokslinė konferencija, kurioje pagrindinis dėmesys krypo į vieną įspūdingiausių XVI a. pradžios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės veikėjų - Albertą Goštautą („Albertas Goštautas: „Pranokau juos savo kilme, giminės senumu ir turtu“).
Istorijos entuziastai gali pradėti skėsčioti rankomis: o tai kokia proga?! Koks jubiliejus - mirties ar gimimo?! Ne, šįkart kiek neįprastai konferencija įvyko be kalendoriaus padiktuoto casus - jokio jubiliejaus nebuvo, su jokia apvalia data renginys nebuvo susijęs. Tokiu atveju belieka konstatuoti, kad konferencija gimė iš noro suburti į vieną vietą XVI a. pradžios LDK tyrinėtojus, kurie savosiomis įžvalgomis pasidalintų apie to meto LDK, Alberto Goštauto ir jo giminės istoriją.
Tiesa, tam tikrą kalendorinę sąsają gal ir galima įžvelgti: konferencija prasidėjo svarbios Lietuvai dienos - Konstitucijos dienos - išvakarėse. Ar turi sąsajų Albertas Goštautas su dabartine Lietuvos Konstitucija? Turbūt, kad ne. Tačiau savo metu, būdamas Vilniaus vaivada ir Lietuvos didžiuoju kancleriu, Goštautas ženkliai prisidėjo prie žymiojo Lietuvos Statuto (LDK įstatymų sąvado!) parengimo 1529 m. Galbūt tai yra vienas iš paveikiausių Goštautą lydinčių faktų, kurį galbūt žino ir koks abiturientas, laikantis valstybinį istorijos egzaminą. Tačiau ar tai viskas, ką galime pasakyti apie šį asmenį?
Šioje apžvalgoje papunkčiui pranešimų neaptarinėsime ir nekonspektuosime - manau, kad ateityje pasirodysiantis konferencijos leidinys kalbės pats už save. Nedaug XVI a. pradžioje gyvenusių LDK asmenybių paliko kūrinių ar šaltinių, kurie galėtų būti laikomi jų politinės programos ir pasaulėvaizdžio dalimi. Albertas Goštautas šiuo atveju yra išskirtinis: Lietuvos metraščių Platusis sąvadas (vadinamoji Bychovco kronika), sukurtas Goštauto aplinkoje, pristatė žymiąją lietuvių kilmės iš romėnų teoriją.
Goštautas čia pat į pirmąją Lietuvos istoriją įpiršo savo neegzistavusį protėvį Petrą Goštautą, taip ženkliai sustiprindamas giminės prestižą. Tačiau Goštauto aplinkoje sukurtuose kūriniuose (o čia dar galima pridėti ir memorialą Bonai Sforzai, parašytą 1525 m.) galima pastebėti ir aiškiai išreikštos lietuvybės - kaip ji tuo metu buvo suprantama - priešiškumą rusėniškumui - irgi kaip jis tuo metu buvo suprantamas. Šią etnokultūrinės tapatybės problematiką konferencijoje įdomiai ir naujai pristatė istorikas Artūras Dubonis.
Nedaug teišliko ir XVI a. pradžioje gyvenusių žmonių archyvų ar materialių reliktų. Goštautai šiuo atveju vėl gali atbėgti į pagalbą. Materialinės kultūros reliktų nors ir neišliko daug (monstrancija, šiuo metu saugoma Bažnytinio paveldo muziejuje, Vilniaus katedroje esantis Goštauto antkapis, Miuncheno Liudviko ir Maksimiliano universiteto bibliotekoje saugomas ir prieš kelerius metus Valdovų rūmuose parodoje pristatytas Goštauto maldynas ir t. t.), tačiau rašytinių šaltinių turime apsčiai.
Konferencijoje Barboros Radvilaitės (t. y. Stanislovo Goštauto - ir tik vėliau Žygimanto Augusto - žmonos) kraitį ir jo sudėtį pristatė Liublino katalikiškojo Jono Pauliaus II universiteto profesorė Agnieszka Januszek-Sieradzka. Dokumentuose aptinkama kraičio sudėtis tikrai gerai papildo mūsų žinias apie XVI a. pirmos pusės diduomenės materialinę kultūrą ir, žinoma, turėtas brangenybes. Viena įdomiausių ir šiuolaikiškiausių mokslininkės iškeltų idėjų - kad diduomenė anuomet tikrai turėjo rūbų perdirbimo (angl.
Kultūros tematiką konferencijoje toliau plėtojo Jogailaičių universiteto mokslininkas Mateuszas Grzęda, įrodęs, kad Goštautas savųjų turtų neslėpė po pagalve - kitaip tariant, aptarė Goštauto mecenatystę. Galima teigti, kad Albertas Goštautas lygiavosi į savo kolegą iš Lenkijos karalystės - Karūnos didįjį kanclerį Krzysztofą Szydłowieckį.
Vilniaus universiteto ir Vrublevskių bibliotekos mokslininkė Rima Cicėnienė tyrinėjo Goštauto bibliotekos sudėtį. Svarbu suprasti, kad Goštautas savo turtus naudojo ne tik menams ir savo galiai stiprinti, bet ir savo bibliotekos kaupimui ir turtinimui. Deja, sunku būtų šiais laikais surasti paties Goštauto čiupinėtą knygą - apie biblioteką mums liudija tyrinėtojams svarbūs knygų registrai.
XV-XVI a. LDK buvo milžiniška valstybė - kalbu ne apie pabodusį didžiavimąsi „nuo jūros iki jūros“, o tai, kad kartais net ir šiandien sunku suprasti, kaip tokio dydžio valstybė anuomet apskritai galėjo funkcionuoti. Bet aptariamuoju metu valdžios elitui viskas buvo pasiekiama - kiekviena teritorija buvo integruota į valstybę. Albertas Goštautas yra glaudžiai susijęs su Palenkės teritorija ir jos istorija.
Galbūt Bielsko miestas statistiniam lietuviui ar lietuvei gali būti mažiau girdėtas, bet pro Tykociną gal ir daugiau kam yra tekę važiuoti link Lenkijos centro. Ši istorinė teritorija, dabar padalinta tarp Lenkijos ir Baltarusijos valstybių, buvo XVI a. pradžios LDK didikų žaidimų aikštelė. Čia savo santykius, dažniausiai pasitelkdami vietinę smulkiąją bajoriją, aiškinosi Goštautai ir Radvilos. Būtent Palenkėje galima ieškoti Goštauto pėdsakų: jo funduotų ir statytų pilių, įtvirtinimų, globotų miestų ir t. t.
Neretai gali susidaryti vaizdas, kad didikai LDK laikais tik užsiėmė pilių ar bažnyčių statybomis, savo gerbūvio gerinimu ir statuso aukštinimu. Tai nebūtų labai klaidingas įsivaizdavimas, šie gyvenimo elementai tikrai didikams buvo svarbūs. Konferencijoje, beje, buvo kalbama ir apie visai to meto visuomenei svarbų dievobaimingumą, susijusį su religinės kultūros elementais: nešiojamais altoriais, funduotomis koplyčiomis - šią temą nagrinėjo Lietuvos istorijos instituto mokslininkas Stephenas C. Rowellas.
Vis dėlto kalbėdami ar skaitydami (o gal ir klausydami įvairiose ekskursijose) apie šiuos didikų gyvenimo elementus, dažnai praleidžiame vieną ir tikrai ganėtinai svarbų - buvimą teisėju. Vieni didikai buvo teisėjais savo valdose, o kiti, kaip Albertas Goštautas, veikė ir valdovo teisme. Pernai išėjusią Irenos Valikonytės knygą apie valdovo teismą (Rex iustissimus: Valdovo teismas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV a.
Albertas Goštautas yra tikrai geras įvairialypio žmogaus, veikiančio įvairiausiose sferose, simbolis. Tačiau nereikia manyti, kad viską jis darė vien dėl kilnaus tikslo - Lietuvos. Beveik visose jo veiklos sferose slypėjo ir paprastas noras būti didžiu, garbingu ir žymiu ponu. Ir net tai nedaro jo išskirtiniu. Neretu atveju galvodami, mąstydami ar skaitydami apie LDK istoriją, šiuolaikiškai supatriotiname praeities žmones.
LDK didikams ar valdovams nekilo didelių prieštarų tarp savo asmeninio turto, prestižo, galios didinimo ir kovos už Didžiąją Kunigaikštystę. Vieni gyveno labiau savimi, kiti - gal šiek tiek labiau valstybe. Tuo tas istoriko ar istorikės žvilgsnis ir yra svarbus: gebėti pamatyti kiek įmanoma daugiau įvairovės, o ne vien žvelgti užsidėjus retrospektyvaus, XX-XXI a. patriotizmo akinius.
Skaitytojams gali būti keista, bet konferencijos kaltininkas Albertas Goštautas pirmos ir kol kas vienintelės savo biografijos susilaukė tik 1927 m. Ją tuomet parašė istorijos mokslų daktarė Marja Kuźmińska. Per dvejus metus (1927-1928) jos tekstas buvo publikuotas žymiajame ir visada vertame pavartyti ilgamečiame Vilniaus mokslo bičiulių (lenk. Towarzystwo Przyjaciół Nauk w Wilnie) leistame periodiniame leidinyje Ateneum Wileńskie.
Šaltinių istorikams per šiuos beveik 100 metų gal ir nepadaugėjo, tačiau labai smarkiai pasikeitė istorijos mokslo prieiga, tyrinėjant LDK diduomenę keliami visai kiti klausimai. Todėl tikrai manau, kad šią konferenciją vainikuosiantis leidinys bus įdomus ne tik istorija besidominčiam žmogui, bet ir tam, kuris pagrįstai gali kelti įvairiausius klausimus apie valstybę stovėdamas eismo kamštyje A.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Šokio legenda Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas: paslaptinga dukra ir dramatiški pilietybės iššūkiai
- Povil Poderskis: Įkvepianti Biografija ir Neįtikėtina Karjeros Kelionė
- Povilаs Jаkutis: Neįtikėtina Gyvenimo Ir Kovos Kelionė, Kuri Įkvėps Tave
- Skydliaukės Sutrikimai Nėštumo Metu: Kaip Atpažinti ir Efektyviai Gydyti
- Vaikų Globa Lietuvoje: Šokiruojanti Statistika, Išsklaidytas Mitas ir Nežinoma Realybė