Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, lydimas daugybės fiziologinių pokyčių. Vienas iš tokių pokyčių gali būti padidėjęs plaukuotumas, ypač ant pilvo. Nors tai gali kelti nerimą, svarbu suprasti, kad dažnai tai yra natūralus reiškinys.
Hormonų Įtaka Plaukų Augimui
Veido plaukų augimą pirmiausia lemia hormonai, ypač androgenai, tokie kaip testosteronas. Tikrasis hirsutizmas atsiranda dėl padidėjusios androgenų (t. y., vyriškų lytinių hormonų) koncentracijos kraujyje. Moterims įprasta turėti smulkius, šviesius veido plaukelius, žinomus kaip velus plaukeliai.
- Velus plaukeliai: tai ploni, trumpi ir šviesūs plaukeliai, dengiantys didžiąją kūno dalį.
- Terminaliniai plaukai: tai storesni, tamsesni ir ilgesni plaukai, kurie paprastai auga ant smakro, virš viršutinės lūpos, skruostų ir kaklo.
Visose minėtose zonose yra gausu androgenų receptorių, todėl tenai pradeda augti stori, tamsūs plaukeliai. Normos atveju, moterims minėtose kūno srityse neturėtų augti tamsūs, stori plaukeliai.
Hirsutizmas - tai medicininis terminas, apibūdinantis padidėjusį storų ir pigmentuotų plaukų augimą moterims tose kūno vietose, kuriose plaukai paprastai auga vyrams - ant veido smakro srityje, krūtinės, nugaros, pilvo, vidinėje šlaunų pusėje. Dėl padidėjusio androgenų kiekio moterims ploni ir mažai pigentuoti plaukai (veido, smakro, krūtinės srityse) tampa storesni ir labiau pigmentuoti, dėl to labiau matomi.
Galimos Hirsutizmo Priežastys
Padidėjęs kūno plaukuotumas - gan dažna problema, su kuria susiduria iki 15 proc. vaisingo amžiaus moterų. Nors daugelis mano, kad tai - tik estetinė problema, padidėjęs plaukuotumas neretai įspėja ir apie tam tikrus endokrininius sutrikimus. Viena dažniausių hirsutizmo priežasčių (net 90-95 proc. atvejų) - policistinių kiaušidžių sindromas (PKS). Šis endokrininės sistemos sutrikimas sukelia hormonų disbalansą, dėl kurio padidėja androgenų gamyba.
Hirsutizmą gali nulemti ir hormoniniai pokyčiai menopauzės metu, atsparumas insulinui, antinksčių sutrikimai, tokie kaip Kušingo sindromas ar vėlyvos pradžios įgimta antinksčių hiperplazija, androgenus sekretuojantys kiaušidžių ar antinksčių navikai, hipofizės augliai (prolaktinoma, akromegalija), anabolinių steroidų, testosterono preparatų, danazolio vartojimas. Androgenų kiekį organizme gali padidinti ir nutukimas.
Jaunoms, vaisingo amžiaus moterims dažniausia hirsutizmo priežastis yra policistinių kiaušidžių sindromas. Šiai ligai taip pat būdingi mėnesinių ciklo sutrikimai, spuogai, vyriškojo tipo plaukų slinkimas, padidėjusi vyriškų lytinių hormonų koncentracija kraujo tyrime.
Taip pat plaukų augimą gali įtakoti:
- Antinksčių ligos.
- Tam tikrų vaistų vartojimas, pvz., androgenų, kortikosteroidų, progestinų, estrogenų antagonistų (pvz., tamoksifeno), minoksidilio, ciklosporino ir t.
Visgi „padidėjusio plaukuotumo“ sąvoka yra ganėtinai plati. Yra ir kitų būklių, kurioms būdingas šis simptomas, tačiau jos nėra susijusios su hormonų disbalansu, taigi ir detalesnis ištyrimas nėra būtinas.
Hipertrichozė nuo hirsutizmo skiriasi tuo, kad būdingas gausesnis plaukų augimas ne nuo androgenų priklausomose zonose (pvz., ant rankų, kojų ir pan.). Šiai būklei stebimas šeiminis polinkis, tačiau ji gali pasireikšti ir sulėtėjus skydliaukės veiklai, sergant anoreksija, porfirija, dermatomiozitu, išsekus ar vartojant tam tikrus vaistus.
Diagnostika Ir Tyrimai
Jeigu Jus vargina nepageidaujami plaukeliai, rekomenduojama kreiptis į gydytoją. Nebandykite patys užsiimti diagnostika, kadangi tik patyręs gydytojas gali tiksliai nustatyti sutrikimo priežastį.
Gydytojo konsultacijos metu įvertinama Jūsų bendra savijauta, išsiaiškinamos gretutinės ligos, vartojami vaistai bei kiti faktoriai, galėję nulemti padidėjusį kūno plaukuotumą. Vertinama odos būklė, nepageidaujamų plaukelių pažeistos kūno sritys, plaukuotumo tipas, kiti odos (ir ne tik) simptomai. Hirsutizmo diagnostikai pasitelkiama Ferriman-Gallwey skalė.
Taikant šią skalę, yra vertinamas 9 kūno sričių plaukuotumas - viršutinės lūpos, smakro, krūtinės, viršutinės nugaros dalies, apatinės nugaros dalies, viršutinės pilvo dalies, apatinės pilvo dalies, viršutinės žasto dalies, šlaunų. Plaukuotumo intensyvumas vertinamas balais nuo 0 (nėra plaukų) iki 4 (gausus plaukuotumas). Vertinamos būtent šios zonos, kadangi jos yra jautrios padidėjusiai androgenų koncentracijai. Kitų kūno sričių plaukuotumas (pvz., blauzdų, dilbių) dažniausiai yra nulemtas genetiškai ir nėra susijęs su hormonų disbalansu.
Jeigu pagal minėtąją skalę surenkamas balų skaičius viršija 8, yra įtariamas androgenų sukeltas hirsutizmas ir rekomenduojamas detalesnis ištyrimas, kitų specialistų konsultacijos (pvz., gydytojo endokrinologo ar akušerio-ginekologo), išsamesni laboratoriniai bei instrumentiniai tyrimai.
Norint išsiaiškinti veido plaukelių augimo priežastis, svarbu kreiptis į sveikatos specialistus, kurie gali atlikti reikiamus tyrimus:
- Hormonų tyrimai: Hormonų lygis yra svarbus veiksnys, lemiantis plaukų augimą.
- Skydliaukės funkcijos tyrimai: Skydliaukės hormonai turi įtakos plaukų augimui ir bendrai medžiagų apykaitai.
- Antinksčių tyrimai: Kušingo sindromas ar kiti antinksčių sutrikimai taip pat gali sukelti plaukų augimą ant veido.
Gydymo Būdai
Hirsutizmo gydymas priklauso nuo jo priežasties. Jeigu hirsutizmą sukelia hormonų pusiausvyros sutrikimai, dažniausiai skiriami hormoniniai vaistai. Kai hirsutizmą sukelia PKS ar atsparumas insulinui, padėti stabilizuoti hormonų pusiausvyrą gali gydymas cukraus kiekį kraujyje mažinančiais vaistais.
Kai kuriais atvejais padidėjusio plaukuotumo gydymui užtenka tik vietinio poveikio priemonių. "Kai kurios moterys bando gydytis savarankiškai ir renkasi tokius gydymo būdus, kaip maisto papildų ar žolinių preparatų vartojimas, tačiau jų veiksmingumas nėra įrodytas.
Plaukų Šalinimo Būdai
Pasak gydytojos, nepageidaujamus plaukelius galima šalinti įvairiais būdais, tačiau naudojant tokius metodus, tokius kaip plaukų skutimas, pešiojimas, depiliacija cukrumi, vašku ar depiliaciniais kremais, nepageidaujami plaukeliai pašalinami tik laikinai. Be to, šios procedūros gali sukelti odos problemų - plaukeliai gali įaugti į odą, atsirasti bėrimai, po kurių ilgam lieka tamsios dėmės.
Lazerinė depiliacija - tai ilgalaikis, tačiau gana brangus plaukų šalinimo metodas. Procedūros metu plaukeliai pašalinami lazerio šviesos impulsais, kurie nukreipiami tiesiai į plauko folikulą. Plaukų augimo ciklas vyksta etapais ir ne visi plaukai vienu metu yra aktyvios augimo fazės metu, todėl procedūrą rekomenduojama kartoti kas 4 savaites. Po tam tikro laiko organizmas vėl pradeda gaminti melaniną, todėl maždaug kas pusmetį rekomenduojama atlikti palaikomąją procedūrą.
Dar vienas ilgalaikis plaukų šalinimo būdas - fotoepiliacija. Jo veikimo principas yra labai panašus į lazerinę depiliaciją. Šios procedūros metu naudojamas fotoepiliatorius, kuris skleidžia platesnio spektro šviesos impulsus nei lazeris. Kaip ir lazerinė depiliacija, fotoepiliacija efektyviai veikia tik tamsius plaukelius, esančius aktyvioje augimo fazėje. Vieno ar kito metodo pasirinkimas priklauso nuo moters odos tipo, plaukų spalvos ir individualių poreikių.
Gydytoja sako, jog siekiant pašalinti nepageidaujamus plaukelius visam gyvenimui, rekomenduojama rinktis elektroepiliacijos procedūrą. Elektroepiliacijos būdu plaukeliai šalinami po vieną, į kiekvieno plauko šaknį įvedant ploną zondą, kuriuo paleidžiamas elektros impulsas. Taip plaukų folikulai ir šaknys suardomos, todėl jie daugiau nebeatauga. Atliekant elektroepiliaciją, taip pat svarbūs plaukelių augimo ciklai - ši procedūra efektyviausia tada, kai daugiausia plaukelių yra augimo fazėje.
Depiliacija Nėštumo Metu
Nėštumas nėra kliūtis depiliacijai, tačiau yra viena sąlyga - moteris turi būti šią procedūrą išbandžiusi dar iki nėštumo. Sulig kiekviena depiliacija skausmas mažesnis, procedūra trumpesnė, plaukeliai atauga plonesni ir retesni, moteris būna įpratusi ir žino ko tikėtis. Nėštumo metu pirmą kartą sugalvojus atlikti šią procedūrą, gali būti per didelis stresas organizmui, ypač paskutiniais kūdikio laukimo mėnesiais, todėl tokią depiliaciją rekomenduojama atidėti po vaikelio gimimo.
Jei būsima mama skausmingas depiliacijos procedūras išbandė ir anksčiau, tai daryti ji gali net iki gimdymo datos. Tačiau nėštumo metu būtina vengti visokių cheminių preparatų.
Kūdikio Plaukai
Paprastai plaukai vaisiui pradeda dygti maždaug 13 nėštumo savaitę. Jei plaukai gimdoje auga aktyviai, didelė tikimybė, kad kūdikis gims plaukuotas. Tai gali priklausyti nuo motinos hormonų. Tačiau kūdikiui gimus, hormonų kiekiai stipriai sumažėja. Tai sulėtina naujagimio plaukų augimą.
Kadangi gimusių naujagimių plaukuotumas labai skiriasi, kai kurie mažiau plaukų turinčių kūdikių tėvai pradeda būgštauti, jog motina nėštumo metu negavo pakankamai maistinių medžiagų ar kad jų vaikui trūksta kalcio. Tačiau tokie būgštavimai yra nepagrįsti, nes kūdikiams iki vienerių metų yra normalu būti beplaukiais. Kūdikio plaukų augimas nebent gali sulėtėti dėl geležies stokos ar kitų ligų, bet jas paprastai išduoda kiti ženklai, o ne reti plaukeliai.
Kai kurių naujagimių kūneliai būna padengti minkštais plaukeliais, kurie vadinami lanugo. Šie plaukeliai ant vaisiaus kūnelio pasirodo maždaug 4 ar 5 nėštumo mėnesį ir maždaug 6 ar 7 nėštumo mėnesį nuslenka. Tai reiškia, kad dauguma kūdikių gimsta jau be šių plaukų, bet kai kurie pirma laiko gimę naujagimiai dar gali būti jais padengti.
Dauguma kūdikių per pirmuosius šešis savo gyvenimo mėnesius netenka dalies ar visų plaukų, kuriuos turėjo gimimo metu. Pagrindinė tokio nuplikimo priežastis - į pagalvę ar čiužinį besitrinanti galvytė. Kai kūdikis išmoksta sėdėti ir pradeda ropoti, galvos trynimosi sumažėja, ir plaukeliai atauga.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Kaip numesti svorio nuo pilvo vaikams: sveiki patarimai ir pratimai
- Pilvo didėjimas nėštumo metu: kada ir kaip keičiasi pilvo apimtis?
- Pilvo Skausmai Nėštumo Pradžioje: Ar Tai Normalu ir Kada Kreiptis į Gydytoją?
- Kaip Gauti Licenciją Dienos Socialinei Globai Namuose: Visi Reikalavimai ir Patarimai
- Atskleista! Motinystės Pašalpos Išmokėjimo Tvarka Lietuvoje – Viskas, Ką Privalote Žinoti