Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Nėštumas - laikotarpis, kai moters organizme vyksta įvairūs fiziologiniai pokyčiai, įskaitant imuninės sistemos pokyčius, dėl kurių organizmas tampa mažiau atsparus infekcijoms. Nustatyta, kad nėštumas yra sunkios COVID-19 infekcijos klinikinės eigos rizikos veiksnys. Tyrimais įrodyta, kad sergant COVID-19 infekcija nėštumo metu, padidėja vaisiaus ir motinos žūties rizika.

Priešlaikinis gimdymas ir neišsivystę naujagimių plaučiai

Pasak Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovės prof. Rūtos Jolantos Nadišauskienės, priešlaikinio gimdymo priežastys gali būti labai įvairios: motinos nėštumo patologija, daugiavaisiai nėštumai, infekcijos, naujagimio ligos. Lietuvoje per anksti gimsta 5,6 proc. naujagimių.

Prieš laiką gimusių naujagimių galimybei išgyventi labai didelę reikšmę turi ne tik svoris gimimo metu, bet ir gestacinis amžius. 22 savaičių amžiaus naujagimiai gimsta labai retai. Deja, didžioji dalis jų neišgyvena“, - teigia I. Aldakauskienė. Iš labai neišnešiotų naujagimių, kurių gimimo svoris mažiau nei 1 kilogramas, anksčiau išgyvendavo tik apie 10 proc. Šiandien jų išgyvenamumas siekia net 80-90 proc.

Dirbtinė plaučių ventiliacija neišnešiotiems naujagimiams

Mažylės plaučiai buvo neišsivystę, jai buvo taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, skirti antibiotikai. Dėl itin mažo mergaitės svorio ir gilaus neišnešiotumo, vienoje plaučio dalyje ėmė formuotis cistos, kurios trukdė funkcionuoti kitoms plaučių dalims, trikdė kraujotaką. Jos ir taip sunki būklė dar pablogėjo, tapo nestabili.

„27 parų naujagimei, kuri tuo metu nesvėrė nė pusės kilogramo, teko atlikti sudėtingą operaciją - šalinti plaučio skiltį. Tai buvo kritinis momentas, nuo kurio priklausė, ar mergaitė išgyvens“, - pasakoja operaciją atlikęs Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikos gydytojas chirurgas doc.

Dirbtinė plaučių ventiliacija ir galimos komplikacijos

Dirbtinė plaučių ventiliacija (DPV) yra gyvybiškai svarbus kritinės būklės pacientų gydymo būdas, po kurio gali pasireikšti DPV sukelta diafragmos disfunkcija (DPVSDD) - dažna ir rimta komplikacija. DPVSDD yra susijusi su padidėjusiu sergamumu, mirtingumu ir ilgesniu buvimu ligoninėje. Diafragmą apsaugančios DPV strategijos yra skirtos sumažinti disfunkcijų dažnį ir pagerinti pacientų gydymo baigtį.

Vaiko, kuriam atliekama dirbtinė plaučių ventiliacija (DPV), priežiūra yra sudėtingas procesas, reikalaujantis specializuotų techninių intervencijų ir ekspertinių žinių. Nuo DPV priklausomą vaiką išleidus slaugyti į namus, pagrindinė atsakomybė už gyvybinių funkcijų stebėjimą, kvėpavimo funkcijos užtikrinimą, visavertę mitybą, paslaugų koordinavimą tenka šeimai.

Ateities perspektyvos

„Apie ateities prognozes kalbėti sunku, nes ir sveikas išnešiotas naujagimis gali susirgti. Išleidus šeimą namo, jie turės lankytis Kauno klinikose, kur mažylė bus stebima gydytojų: neonatologo, kineziterapeuto, oftalmologo, neurologo ir kitų specialybių medikų. Jie padės įvertinti vaiko raidą ir gydys, jei toliau to reikės“, - sako prof. R.

Profesorė pabrėžia, kad šios mažylės išgelbėjimas - visos Kauno klinikų Neonatologijos klinikos darbuotojų nuoširdus darbas. Tiek klinikos gydytojai, tiek slaugytojos dėjo visas pastangas, kad padėtų naujagimei gyventi ir augti.

žymės: #Nestumo

Panašus: