Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Tiek vyrai, tiek moterys, turi intymių problemų, apie kurias kalbėti neįprasta. Lietuvės moterys unikalios tuo, kad yra ne tik vienos gražiausių pasaulyje, bet ir vienos labiausiai išsilavinusių, dvasingų, smalsių. Tačiau… beveik nieko nežino apie tai, kaip veikia organai, kaip funkcionuoja hormonų sistema, kokios turėtų būti mėnesinės, koks kraujavimas yra normalus, o koks - ne.

Apklausus apie 21 000 moterų visame pasaulyje paaiškėjo, kad moterys kur kas geriau išmano, kaip veikia jų mobilieji telefonai arba dviračiai, palyginti su žiniomis apie hormonų įtaką jų kūnui, mėnesinių ciklui. Šioje srityje žinių vis dar labai trūksta. Vis dėlto apie tai reikėtų ieškoti informacijos - pasak gydytojo R. Žiobako, moterys kuklinasi kalbėti apie kraujavimą net su gydytojais.

Mėnesinių ciklas ir kraujavimo norma

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro akušeris-ginekologas med. dr. doc. Jonas Ališauskas pranešime spaudai pastebi, kad toli gražu ne visos moterys žino, kas yra menstruacijų norma. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro akušeris-ginekologas med. dr. doc. J. Ališauskas sako, kad kiekvienos moters organizmas skiriasi, todėl griežto standarto, kokios turi būti menstruacijos, nėra. Paprastai mėnesinės apibrėžiamos trimis kriterijais - ciklo intervalu, trukme ir kraujavimo gausa.

Norma laikoma, jei mėnesinių ciklas, skaičiuojant nuo pirmos dienos, trunka 28 d. +/- 7 d., taigi nuo 21 iki 35 d., kraujuojama 5-8 dienas, vieno ciklo metu moteris netenka iki 80 ml kraujo. Kraujavimo intensyvumas gali skirtis - vienoms mėnesinės prasideda staigiai ir gausiai, o nuo trečios dienos vis silpnėja, kitoms - kaip tik pirmos dienos būna lengvesnės, o intensyvesnis kraujavimas prasideda 3-4 dieną.

„Svarbu, kad moteris stebėtų, kaip keičiasi ciklas. Jei mėnesinės smarkiai pagausėja, ciklas trumpėja, atsiranda ligi tol nebuvęs skausmas, tepimai, kraujavimai vidury ciklo, reikėtų būtinai pasikonsultuoti su ginekologu“, - sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro akušeris-ginekologas med. dr. doc. J.Ališauskas.

Kas pašalinama per mėnesines?

Dažna mergina išsigąsta pajutusi, kad per mėnesines teka ne tik kraujas, bet ir pasirodo „audinio gabalėlių“, kurie kartais būna pilni kraujo, tarsi tamsaus kraujo krešuliai, o kartais šviesesni, tvirtesnės konsistencijos. Gydytojas J. Ališauskas paaiškino, kad menstruacinis turinys - tai ne tik kraujas, o tie „audinio gabalėliai“ yra atsiskyręs funkcinis gleivinės sluoksnis.

Tai normalu, nes gimdos gleivinė po tam tikro laiko turi atsinaujinti. Mėnesinių kraujas nėra šviesus kaip arterinis, jame neturėtų būti sukrešėjusio kraujo.

Kada reikėtų susirūpinti?

Jei moteris nėra nėščia, o menstruacijos išnyksta, reikėtų susirūpinti ir ieškoti ligos. Tamsiai rudos (šokolado) spalvos išskyros prieš ar po mėnesinių moterims taip pat kelia nerimą, nes dažniausiai tai yra vienas gimdos endometriozės simptomų. Anot gydytojo, rudos išskyros ne visais atvejais rodo endometriozę. Moteris turi stebėti, ar išskyrų nedaugėja.

Jeigu vieną mėnesį jos pasirodė vieną dieną, o po pusmečio rudų tepliojimų atsiranda 3 dienos iki mėnesinių, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, sako akušeris-ginekologas med. dr. doc. J. Ališauskas. Pora kraujo lašelių ovuliacijos metu (apie ciklo vidurį) taip pat gali būti laikoma norma, bet, siekiant atmesti ginekologines patologijas, patariama atlikti vidinių lytinių organų echoskopinį tyrimą. Labai gerai, jei moteris rašo menstruacijų kalendorių. Tam galima naudoti net telefono programėlę. Kalendoriuje galima fiksuoti visus mėnesinių požymius - tepliojimus, skausmus, neciklinius kraujavimus. Kasmetės ginekologo konsultacijos metu tokia informacija yra labai vertinga.

Nenormalūs kraujavimai iš gimdos

„Moters ciklas gali būti reguliarus, bet mėnesinės - labai gausios. Tai laikoma nebe mėnesinėmis, o nenormaliu kraujavimu iš gimdos. Patologija taip pat laikoma, jei moters ciklas yra sutrikęs, mėnesinės nereguliarios, kraujuoja ciklo viduryje. Nenormalų kraujavimą gali lemti struktūriniai pokyčiai gimdoje arba funkciniai organizmo sutrikimai“, - aiškino Medicinos diagnostikos ir gydymo centro ginekologas med. dr. doc. J. Ališauskas.

Struktūriniai pokyčiai gimdoje - tai gimdos polipai, endometriozė, miomos ir gimdos gleivinės onkologinės ligos. Jeigu gimdoje auga miomos, kraujuoja labai gausiai su krešuliais, moteriai vystosi mažakraujystė. Polipai ir endometriozė pasireiškia tepimais prieš ir po mėnesinių, šiek tiek gausesnėmis mėnesinėmis, o sergant gimdos gleivinės onkologine liga, atsiranda negausių neciklinių kraujavimų.

Funkcinius sutrikimus dažniausiai lemia hormoniniai endokrininiai moters organizmo pokyčiai. Funkciniams sutrikimams priskiriami kraujo krešėjimo, kiaušidžių funkcijos sutrikimai, biocheminiai gimdos gleivinės pokyčiai, įvairių vaistų poveikis. Jei sutrinka kiaušidžių funkcija, moteriai nebevyksta ovuliacija, kuri kartu su progesteronu ruošia gimdos gleivinę tiek apvaisinimui, tiek mėnesinėms. Jei gimdos gleivinė nepasiruošia normalioms mėnesinėms, jos tampa nereguliarios, retos, bet kai prasideda, kraujuoja labai gausiai.

Kraujo krešėjimo sutrikimai labai aiškiai pasireiškia mėnesinių metu, dažnai ginekologas, neaptikęs kitų intensyvaus kraujavimo priežasčių, pvz., miomų, siunčia moterį pas hematologą, kuris nustato krešėjimo sutrikimus. Nenormalaus kraujavimo iš gimdos priežastis reikia šalinti, nes tai gali turėti įtakos moters vaisingumui.

Aplinkos poveikis moters ciklui

„Menstruacijos yra be galo sudėtingas procesas, jame dalyvauja visa organų grandinė, pradedant smegenimis, endokrininėmis liaukomis ir baigiant gimda. Stresas, dideli krūviai, stiprios emocijos turi nepaprastai didelės įtakos moters endokrininei sistemai, todėl gali sutrikti ciklas. Per sesijas padaugėja pacienčių studenčių, mėnesinės taip pat gali sutrikti po intensyvių kelionių, ypač keičiant klimato juostas. Ateina moterys, kurioms ciklas sutrinka netgi po svarbių susirinkimų darbe“, - sakė akušeris-ginekologas med. dr. doc. J. Ališauskas.

Tačiau, praėjus stresui, organizmo balansas atsikuria ir menstruacijos tampa reguliarios. Kitas dažnai pasitaikantis atvejis, kai sutrinka ar visai išnyksta mėnesinės, - dietos. Gamtoje taip jau sutvarkyta - jei dietų alinamas moters organizmas negali subrandinti vaisiaus, ši funkcija tarsi užblokuojama, mėnesinės dingsta. Panašūs sutrikimai galimi ir jeigu moteris labai greitai priauga svorio.

Kontraceptikai - už ir prieš

„Kontraceptiniai vaistai gali būti vartojami gydymo tikslais, pvz., gydant endometriozę arba kaip apsauga nuo nepageidaujamo nėštumo. Vartojant kontraceptikus, mėnesinės tampa negausios, reguliarios. Ši vaistų grupė nuolat yra „po mikroskopu“, 100 mln. moterų vartoja juos kasdien. Žinoma, kaip ir kiekvienas vaistas, kontraceptikai turi šalutinį poveikį - sukelia netikro nėštumo būseną, sumažina moters libido, todėl jų nereikėtų vartoti profilaktiškai. Tačiau jei lyginsime kontraceptikų poveikį su nepageidaujamo nėštumo nutraukimu, svarstyklės kryps kontraceptikų naudai. Nors diskutuojant pasigirsta įvairių argumentų, mokslinių tyrimų, įrodančių, kad kontraceptikai žaloja moters fiziologiją ir sumažina galimybę pastoti ateityje, nėra. Bet kuriuo atveju kontraceptikus turi paskirti tik gydytojas ginekologas“, - sakė Medicinos diagnostikos ir gydymo centro akušeris-ginekologas med. dr. doc. J. Ališauskas.

Seksualinis gyvenimas po gimdymo

Moteris po gimdymo mažai ar visiškai nesidomi seksualiniu gyvenimu, nenori lytinių santykių. Tai tobulas gamtos išradimas, nes lytiniai santykiai šiuo metu neturi jokio biologinio tikslo - žindymas slopina ovuliaciją, o tai aiškiai įrodo, kad naujas nėštumas dabar nereikalingas. Dėl šio gamtos sumanymo greičiau aprimsta po gimdymo jautri makštis bei tarpvietė, gražiai išsivalo gimda.

Norint suvokti, kodėl moteris po gimdymo apie seksą negalvoja, reikia tik įsivaizduoti, kokie perversmai tuo metu vyksta jos kūne. Intensyviai traukiasi gimda (per 6-8 savaites ji nuo 1,5 kg grįžta prie normalaus 100 g dydžio). Tik per 10 dienų užgyja tarpvietės kirpimo ar plyšimo žaizda. Dėl sumažėjusio žarnyno tonuso gali sutrikti tuštinimasis (jei būta išangės plyšimų, moteris kurį laiką gali nekontroliuoti tuštinimosi), o kai kurias dar kamuoja ir hemorojus. Nors pogimdyminiu laikotarpiu laikomos 6-8 savaitės, jų nepakanka visiškai atstatyti fizinei ir psichologinei formai, darbingumui.

Tačiau vyrui gamta nenumatė naujo vaidmens, jokie fiziniai ar psichiniai pokyčiai jo organizme neįvyko. Todėl jam reikia daug tolerancijos ir supratimo, kad išlauktų šį periodą, kuris, patikėkite, baigiasi.

Nors sakoma, kad po gimdymo moteris lytiniai organai "atsistato“, iš tikrųjų jie iš naujo susiformuoja. Net po sklandaus gimdymo lieka anatominių pokyčių. Po gimdymo makštis susitraukia, tačiau pirmykštės būklės nepasiekia. Kiekvieną kartą gimdant makštis vis labiau išsitempia. Ji platėja, skersinis raukšlėtumas mažėja. Lytinis plyšys po gimdymo lieka praviras. Todėl moterims patariama kasdien treniruoti apatinio dubens aukšto raumenis (atlikti Kėgelio pratimus). Atliekant Kėgelio pratimus, apatinio makšties trečdalio raumenys per gana trumpą laiką sutvirtėja, ir mylintis nebeatrodo, kad makštis išsitampiusi. Giluminė makšties dalis (audiniai iki gimdos kaklelio) nelabai susitraukia, bet jie seksui neturi daug reikšmės.

Maitinančiai moteriai jokiu būdu nepatariama vengti sekso, nes mylintis atgaivinama makšties sekrecija, daugėja reikalingų organizmui hormonų. Tačiau dažnai moterys skundžiasi, kad mylintis skauda, nors po gimdymo praėjo jau keli mėnesiai. Dažnai skausmo priežastis būna ne anatominiai dalykai, o moters nuovargis, skausmo baimė. Per gimdymą tarpvietė ir makšties gleivinė dažnai nubrozdinama, patinsta, ji skausminga, net jei nereikėjo siūti. Jei tarpvietė ilgai lieka jautri, apie tai būtinai pasakykite gydytojui, jis patars drėkinamąją želę, gydomuosius tamponėlius ar nukreips gydytojo fizioterapeuto konsultacijai.

Genitalijose ir makštyje yra daugybė nervų galūnėlių, todėl traumuoti gimdymo takai ilgai būna skausmingi. Skaudėti mylintis gali ir dėl makšties sausumo, kuris būdingas maitinant krūtimi. Viso žindymo metu dėl hormonų pokyčių sutrinka lubrikacija, todėl lytinių santykių metu rekomenduojama naudoti drėkinamąją želę. Jei po gimdymo praėjo pusė metų, o mylintis vis dar skauda, patariama kreiptis į operuojantį ginekologą. Jis lengviau aptiks siuvimo metu įtrauktą nervo galūnėlę ar kitus anatominius pokyčius (gal reikės atlikti plastinę tarpvietės operaciją).

Kontracepcija po gimdymo

Kol moteris maitina krūtimi, pastojimo galimybė (ypač pirmaisiais mėnesiais) labai maža. Tačiau palaipsniui tikimybė pastoti didėja, nors moteris dar maitina ir nėra mėnesinių. Kadangi nėra mėnesinių, moteris negali žinoti savo ciklo. Be to, pastojus maitinant, jokių nėštumo požymių dažniausiai nėra. Dažniausiai mėnesinės atsiranda po 1-2 mėnesių baigus maitinti. Tačiau apie 15 proc. moterų ir maitinant krūtimi atsinaujina menstruacijos. Kurį laiką mėnesinių ciklas po gimdymo gali būti nereguliarus. Nepaisant to, moteris gali pastoti. Ne taip retai pirmoji ovuliacija būna dar prieš mėnesines. Tada pasimylėjusi moteris gali jų visai nebesulaukti. Todėl saugotis reikia jau nuo pirmojo lytinio akto po gimdymo.

Yra moterų, kurios turi tam tikrų hormoninių problemų, nėštumas ir gimdymas šias problemas išsprendžia. Tokioms moterims labai didelė tikimybė pastoti per pirmą pusmetį po gimdymo. Ne veltui PSAO rekomenduoja - jeigu po gimdymo moteris reguliariai žindo kūdikį, patikimą kontracepciją reikia pradėti vartoti praėjus 3 mėnesiams po gimdymo. Jeigu moteris po gimdymo žindo nereguliariai arba nežindo, patikimą kontracepciją reikia pradėti vartoti praėjus 3 savaitėms po gimdymo, ne vėliau kaip iki 28 dienos. Pabrėžiu - patikimą kontracepciją, nes naudojant nepatikimą (pavyzdžiui, nutrauktą lytinį aktą) pastojimo tikimybė bus didžiulė.

Jei moteris žindo (kad ir kartą per parą) negalima naudoti kontraceptikų, kuriuose yra sintetinio moteriškojo hormono estrogeno (sudėtinių hormoninių tablečių, pleistrų, makšties žiedų). Estrogenai gali sumažinti pieno gamybą (gali vėluoti laktacijos pradžia, prireikti kūdikį primaitinti, sutrumpėti maitinimo trukmė). Estrogenai patenka ir į motinos pieną, tad gali sukelti naujagimiui nepageidaujamų reiškinių, pvz., ginekomastiją (krūtų padidėjimą).

Po gimdymo visiškai netinka natūralūs šeimos planavimo metodai, nes neįmanoma apskaičiuoti vaisingų dienų. O tinkančių priemonių - ne taip ir mažai. Žindančiai moteriai tinka spermicidinės priemonės (vietiškai veikiantys kremai, žvakutės, putos, į makštį dedamos tabletės ir t.t.), tačiau visos šios priemonės priskiriamos tik prie vidutiniškai veiksmingų (iš 100 moterų, kurios naudojasi šiomis priemonėmis, per metus pastoja 20). Tinka ir prezervatyvai, tačiau jie irgi priskiriami prie vidutiniškai veiksmingų kontracepcijos metodų (per metus iš 100 moterų, kurios naudojasi šiuo metodu, pastoja 14). Tad poroms, kurios saugosi prezervatyvais, kartu kaip papildomą apsaugą patariama naudoti ir spermicidines priemones.

Iš hormoninių geriamųjų kontraceptikų žindyvėms tinka vadinamosios mini piliulės, kurių sudėtyje yra tik progestino. Šios piliulės veikia kitaip nei įprasti kontraceptikai. Jos paveikia gimdos kaklelio gleives, šios tampa tirštos, negausios, jų negali įveikti spermijai. Šių kontraceptikų privalumas - juose nėra estrogenų, todėl gali naudoti moterys iškart po gimdymo. Šių piliulių minusai - galimi protrūkiniai kraujavimai ir odos problemos (spuogai). Ne visos mini piliulės slopina ovuliaciją, todėl jas reikia gerti labai tiksliai kas 24 valandas, jei paklaida didesnė nei 2 valandos, kontraceptikas gali neveikti.

Žindančioms moterims puikiai tinka gimdos spiralės, kurias galima įvesti praėjus 6 savaitėms po gimdymo arba vėliau. Spiralių būna dvejopų: padengtų metalu ir išskiriančių hormonus. Paprastos spiralės išskiria aukso, sidabro arba vario jonus, jie veikia gimdos gleivinę ir sukelia joje pakitimų, kurie trukdo gemalui įsitvirtinti gimdoje. Be to, metalo jonai, mažina spermatozoidų gebėjimą apvaisinti kiaušialąstę. Tačiau šios rūšies spiralės pagausina ir pailgina mėnesines, todėl netinka toms moterims, kurių mėnesinės ir taip buvo gausios.

Po gimdymo labiau rekomenduojamos hormoninės spiralės su progestinu. Hormoninė spiralė yra vienintelė kontracepcijos priemonė, kuri hormoną išskiria vietiškai - į gimdą. Šį priemonė išskiria labai mažai progestino - tik apie 20 mikrogramų per dieną (beveik 4 kartus mažiau hormono nei moteris gautų gerdama mini piliules). Naudojant spiralę, hormonų piene beveik neaptinkama, o estrogenų joje iš viso nėra. Įrodyta, kad spiralė neturi jokios įtakos motinos pieno kokybei ir kiekybei, neveikia kūdikio vystymosi. Be to, tai viena iš patikimiausių apsisaugojimo nuo nėštumo priemonių - vartojant hormoninę spiralę pastoja vos 7 moterys iš 1000 per penkerius jos vartojimo metus.

Spiralę galima įvesti praėjus 6 savaitėms po gimdymo arba vėliau - nesvarbu, ar gimdymas buvo natūralus, ar reikėjo atlikti cezario pjūvį. Spiralės įvedimo procedūra trunka 5-10 minučių ir dažniausiai nėra skausminga, vis dėlto jautresnėms moterims prieš procedūrą patartina išgerti ibuprofeno. Po spiralės įvedimo moteris dažniausiai nieko nejaučia ir gali pamiršti hormoninę spiralę 5 metams. Išėmus spiralę vaisingumas atsinaujina greitai (per 1-3 mėn.), tad norinti susilaukti kūdikio moteris gali pastoti jau patį pirmąjį mėnesį.

Žindymas nėra patikima apsauga nuo nėštumo. Žindant dažniausiai nebūna menstruacijų, ši būsena vadinama laktacine amenorėja (menstruacijų nebuvimu). Tai vienas iš kontracepcijos metodų, tačiau juo galima pasikliauti tik tuomet, kai laikomasi labai griežto plano - kūdikis žindomas tik motinos pienu, jam neduodama jokio papildomo maisto; kūdikis žindomas dieną ir naktį, o tarp maitinimų yra ne ilgesnės nei 2-3 valandų pertraukos; moteris pieno nenusitraukinėja; moteris visiškai nekraujuoja (nėra mėnesinių ar nereguliaraus kraujavimo bei „tepliojimo“ iš gimdos).

Šį apsisaugojimo metodą gali sugriauti ir nedidelė klaida - pavyzdžiui, kūdikis naktį neišalksta ir išmiega iki ryto. Laikotarpis nuo gimdymo iki pirmosios ovuliacijos (kai naujagimis maitinamas tik motinos pienu) yra įvairus ir gali trukti nuo 43 iki 193 dienų. Kai žindoma ilgai, palaipsniui vaisingumo atsinaujinimo tikimybė didėja, todėl didėja ir poreikis naudoti kontraceptines priemones.

4 proc. moterų, kurios visiškai nesisaugojo nėštumo po gimdymo, tik maitino kūdikį, pastojo per 5 mėnesius. 7 procentai tokių moterų pastojo per 12 mėnesių.

Baigus žindyti dar labiau prasiplečia kontraceptinių priemonių pasiūla. Galima pradėti vartoti sudėtines kontraceptines tabletes, kurių dabar daugybė. Naujausias mokslo laimėjimas - kontraceptinės tabletės su hormonu estradioliu, identišku natūraliam moters organizmo hormonui estrogenui („Qlaira“). Jos buvo sukurtos atsižvelgus į moterų poreikį naudoti apsisaugojimo priemonę, kuri būtų ne tik veiksminga, bet ir harmoningai atkartotų natūralius organizme vykstančius hormonų apykaitos procesus, o jų poveikis medžiagų apykaitai ir kepenims būtų minimalus.

Be to, kontraceptinės piliulės su estradioliu, identišku natūraliam hormonui, dar ir veiksmingai mažina gausų mėnesinių kraujavimą.

Tad moterys, kurios prieš nėštumą vartojo senesnes kontraceptines tabletes, dabar nuo nepageidaujamo nėštumo gali saugotis naujos kartos piliulėmis ir jaustis geriau.

Ar galima turėti mėnesines nėštumo metu?

Trumpas atsakymas - ne. Nepaisant plačiai paplitusių mitų, nėštumo metu įprastų mėnesinių nebūna. Vis dėlto ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu kai kurios moterys gali pastebėti dėmių - šviesiai rausvų arba tamsiai rudų išskyrų.

Svarbu atkreipti dėmesį: jei kraujavimo pakanka, kad užpildytų higieninę priemonę (įklotą ar tamponą), tikėtina, kad nesate nėščia. Tačiau jei jūsų nėštumo testas buvo teigiamas, o kraujavimas gausus, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Kodėl nėštumo metu gali pasirodyti kraujas?

Kraujavimas nėštumo metu gali turėti daug priežasčių, o ne visos jos reiškia pavojų. Maždaug 15-25 % moterų ankstyvojo nėštumo metu pastebi nežymų kraujavimą. Ypač atkreipkite dėmesį, jei jis pasireiškia kartu su šiais simptomais:

  • stiprus mėšlungis ar pilvo skausmas;
  • nugaros skausmas;
  • alpimas, silpnumas;
  • peties skausmas;
  • karščiavimas;
  • gausus kraujavimas (panašus į įprastas mėnesines);
  • intensyvus pykinimas ir vėmimas;
  • makšties išskyrų pakitimai.

Tokiais atvejais būtina skubiai kreiptis į gydytoją.

Kraujavimo priežastys antrąjį ir trečiąjį trimestrąKraujavimas po pirmojo trimestro niekada nėra „normalus“ ir visada reikalauja medicininio įvertinimo.

žymės:

Panašus: