Turbūt nėra tokios moters, kuri į klausimą, ar reikia rengtis motinystei, atsakytų, jog ne, nereikia. Čia pat kyla daugybė klausimų: ką pirkti būsimam mažyliui? Koks turėtų būti jo kraitelis? Kaip pasiruošti šiam išskirtiniam moters gyvenimo įvykiui? Jei dar XX a. pradžioje pasirengimas motinystei tradiciškai vykdavo šeimoje, tai dabar jis vyksta ne tik šeimoje, bet ir už jos ribų: kursai būsimiems tėveliams, knygos, internetiniai portalai - visa tai, be abejonės, padeda pasiruošti šiam atsakingam gyvenimo etapui - tėvystei. Dauguma būsimų tėvelių labai laukia savo mažylio atėjimo į šį pasaulį, tad vos tik sužino šią džiugią naujieną, puola ieškoti, ko reikės jų būsimam mažyliui.
Kepurė - svarbi aprangos detalė
Kepurė, ypač pirmaisiais vaiko gyvenimo mėnesiais, yra viena svarbiausių aprangos detalių. Tik mažyliui taip atrodo ne visuomet - kepurytę jis galbūt dėvi nenoriai, muistosi. Mažylis, iki išvysdamas šį pasaulį, pripranta prie itin jaukios ir saugios aplinkos - mamos gimdos. Vaikui gimus, svarbu užtikrinti, kad jis jaustųsi taip pat gerai ir saugiai.
Kodėl kepurė reikalinga?
Visgi pabrėžiama, kad kūdikis, dar nesulaukęs 6 mėnesių, beveik negali reguliuoti savo kūno temperatūros, todėl geriausia, kad patalpose jis dėvėtų kepurytę. Ypač jei tai yra ruduo arba žiema. Kepurė jūsų mažylį apsaugo ne tik nuo šalčio, bet ir nuo saulės.
Ausų formos ypatumai
Naujienų ir patarimų tėvams portalas „Kids Health“ rašo, kad dažnai naujagimio ausys gali būti neįprastos formos - pasitaiko atvejų, kai vaiko ausys būna atlėpusios ar kitaip deformuotos.
Kaip pripratinti kūdikį prie kepurės?
„Mažyliai yra labai aktyvūs, jie nori laisvai judėti, pažinti pasaulį, todėl svarbu, kad niekas netrukdytų. Visai mažas, ką tik gimęs vaikas negali pasakyti, kaip jis jaučiasi ir ko nori. Svarbu, kad vaikui kepurė patiktų, tada jis ją noriau dėvės ir nesimuistys. Norėdami pripratinti vaiką prie nuolatinio kepurės dėvėjimo, kartais apmaukite ją ir namuose, ne tik lauke. Kasdien po pusvalandį ar valandą praleidęs su kepuryte, mažylis pripras prie jausmo ir kepurė jam taps natūraliu dalyku.
„Mano Tadukas kepurę iš pradžių dėvėdavo nenoriai - vis taikydavosi ją nusiplėšti nuo galvos. Tačiau aš kasdien trumpam vis ją uždėdavau namuose - net ir 15 minučių ar pusvalandžiui. Ilgainiui jis priprato prie kepurės ir dabar, kai einame į lauką, pats čiumpa kepurę. „Tada grožėdavomės prieš veidrodį kepurėmis.
Pirmieji pirkiniai kūdikiui
Tačiau atsiminkite - Jums tikrai nereikia iš karto pirkti visko, daiktus mažyliui geriau pirkti palaipsniui. Ką tik gimusiems vaikams retai kada reikia žaislų, viskas, ko jiems reikia - tai tik begalinė tėvų meilė, švelnumas ir dėmesys. Dažnai dar net negimus kūdikiui tėveliai jau priperka jam įvairiausių drabužėlių, tačiau to tikrai nereikėtų daryti: nepirkite naujagimiams skirtų drabužėlių daug, nes galite apsirikti ir drabužėlių dydis gali netikti mažyliui.
Lietuvoje mamytės geranoriškai atiduoda arba labai nebrangiai paduoda savo mažylių išaugtus rūbelius, tad galite gerokai sutaupyti, jei rinksitės savo vaiką aprengti ne naujais, iš parduotuvės pirktais brangiais rūbeliais, bet padėvėtais, tačiau puikiai išlaikytais antrų rankų drabužėliais.
Šiame puslapyje pateikiama informacija apie tėvų pagalbą neišnešiotukams ligoninėje. Aptariami pirmieji žingsniai bendraujant su šiais mažyliais, kūno kalbos supratimo svarba ir ergoterapijos nauda.
„Santariškių klinikose mes apsigyvenome ilgesniam laikui. Smiltė tesvėrė apie 1 500 g. Reikėjo, kad sustiprėtų ir priaugtų svorio. Sunkiai, tačiau mažais žingsneliais judėjo pirmyn. Kasdien mažylei pašnibždėdavau gražių žodelių, pasidalydavau mažomis paslaptimis, švelniai paglostydavau, pabučiuodavau.
Nuo ko pradėti bendrauti su kūdikiu?
Tad nuo ko tėvams pradėti bendrauti? Nuo paprasto pasveikinimo: „Labas, mažyli…“ Nusišypsoti, atidarius inkubatoriaus dureles padėti rankas šalia naujagimio, šitaip pabūti minutę kitą. Galima paprašyti ligoninės personalo, kad pabūtų šalia ir paaiškintų, kaip kūdikį liesti, ko geriau nedaryti.
Kaip suprasti, kas vaikeliui patinka, o kas ne?
Tačiau kaip suprasti, kas vaikeliui patinka, o kas ne? Kokia ankstukų kalba? Laiku gimęs vaikas nepasitenkinimą ar norus išreikš verkdamas - stipriau ar silpniau. O ankstukas dažniausiai neturi jėgų net verkti. Tik sustiprėję ar vyresni (nuo 31 savaitės) gali išleisti tylų garsą, primenantį peliuko cypsėjimą, o patys mažiausi tiesiog guli užsimerkę. Pasak ergoterapeutės J. Nors ankstukų ,,bendravimas“ su aplinka ribotas, visgi iš kai kurių kūno pokyčių galima suprasti, kas patinka, o kas ne. Bet kokio amžiaus vaikas reaguoja į kiekvieną aplinkos dirgiklį. Kadangi nervų sistema dar nėra išsivysčiusi, reakcija gali būti neįprasta. Nepasitenkinimą jis gali parodyti ne tik veido išraiška. Gali pakisti ir odos spalva - patamsėti arba, priešingai, pašviesėti. Svarbūs ir prie vaiko prijungtos medicininės aparatūros rodmenys, nes laiku įspėja apie gyvybinių funkcijų pakitimus. Tai matyti, kai naujagimis kalbinamas, liečiamas, keičiama jo padėtis, maitinamas.
Specialistai sako, kad iš pradžių geriausiai galima pažinti savo vaiką ir suprasti jo kūno kalbą keičiant sauskelnes. Galima stebėti, kaip kūdikis reaguoja į prisilietimus. Iš pradžių sauskelnes keičia ligoninės personalas, vėliau tai daro tėvai. Kaip mažyliui suteikti kuo daugiau komforto? Juk dabar neįprastomis sąlygomis turi formuotis visos jo funkcinės sistemos. Viena svarbiausių - nervų, kai vystosi smegenys. gauti kuo daugiau malonių impulsų. Būtina, kad vaikučiui būtų patogu, niekas ir niekur nespaustų, netrintų.
Ergoterapija imta taikyti visai neseniai, kai moksliniais tyrimais buvo įrodyta, kad sudarius patogias sąlygas, pavyzdžiui, paguldžius vaikutį taip, kad jis jaustųsi patogiai, jo būklė gana greitai pagerėja. Paaiškinti nesunku - tai sumažina stresą. Naujagimis geriau vystosi, kai guldant stengiamasi sukurti tokią padėtį, kuri primintų mamos įsčias - sulenktų kojyčių pėdutės turi liestis, o rankytes reikėtų sulenkti ties pilvuku ar šalia burnos. Gimdoje vaisiaus galva būna šiek tiek palenkta į priekį, o palinkęs stuburas primena raidę C. Kai įsčiose sumažėja vietos ir ima vystytis nervų bei raumenų sistemos, ši padėtis vaisiui fiziologiškai yra patogi.
Ankstukų raumenys dar nėra gerai išsivystę, jų tonusas būna žemas, todėl kūdikis negali pats pakelti nei rankos, nei kojos, negali galūnių pritraukti arčiau kūno ar pasukti galvos. Paguldytas ant nugaros suglemba ištiestomis rankomis ir kojomis. Tokia padėtis nėra patogi, be to, įsitempia besiformuojantys raumenys, kaulai ir tai sukelia stresą. Patogesnę kūno padėtį padeda išlaikyti specialios pailgos minkštos pagalvėlės su rankovėmis, iš kurių ir susukamas „lizdelis“. Galima naudoti ir iš vystyklų susuktus volelius. Tiesa, kiekvienas naujagimis šiek tiek gali judėti ir pats. Tai priklauso nuo vaikučio individualaus išsivystymo. Kartais jis ištiesia koją ar ranką, bet paskui sulenkti negali. Tad reikėtų padėti jam tai padaryti.
Uždėkite rankas ant naujagimio, tarsi norėdami susukti saugų lizdelį: vienas delnas - ant galvos, kitu apglėbkite kojas ir pritraukite jas prie kūno. Tokia padėtis primena vaisiaus pozą gimdoje, todėl vaikutis nurimsta, o tada jau galima keisti padėtį ar išimti jį iš inkubatoriaus. Tyliai ir švelniai pašnekinkite ir tik tada lieskitės prie jo kūnelio. Jei norite sumažinti stresą per skausmingas ar diskomfortą keliančias procedūras (pavyzdžiui, imant kraują iš kulniuko), naujagimio rankytes pritraukite prie kūno, kad plaštakos būtų prie veido, o kitą savo delną uždėkite jam ant galvos.
Dažnai stresą sukelia padėties keitimas, staigūs judesiai. Nuo 27-28 savaitės kūdikiui duodamas ypač mažas specialus čiulptukas. Jis padeda nusiraminti, todėl gali būti naudojamas per skausmingas procedūras. Tačiau svarbiausia jo užduotis - išmokyti žįsti. Daugelio anksčiau gimusių mažylių nesusiformavusios rijimo funkcijos, todėl čia jums puikiai padės čiulptukas. Maitinant per zondą, čiulptukas irgi dedamas į burnytę.
Gležnu kūneliu prisiglausti mamai prie krūtinės, pajusti jos kūno šilumą, kvapą, išgirsti širdies dūžius - tai vienas labiausiai jaudinančių mamos ir vaiko prisilietimų. Šių švelnių laimės minučių tėvai nepamiršta visą gyvenimą. Šios akimirkos itin jautrios, mielos, guodžiančios, apgaubtos meile ir nepamirštama euforija.
„Kai pirmą kartą Antanėlį paguldė man ant krūtinės, sunku aprašyti, kas dėjosi mano širdyje. Mažytis, lengvas, švelnus, šiltas ir toks brangus žmogeliukas ramiai miegojo, klausydamasis mano širdies plakimo. Kai atėjo vyro eilė paimti sūnų, jo veide spindėjo tokia nuoširdi laimė, kad neįmanoma buvo sulaikyti ašarų. Ne paslaptis, kad mamos organizmas, pajutęs prisiglaudusį vaikelį, ima reaguoti. Jei ankstukui per šalta, glaudžiantis mamai prie krūtinės jos kūno temperatūra gali pakilti 2 laipsniais, o jei per šilta - krūtinės temperatūra gali sumažėti 1 laipsniu. Mokslininkai neabejoja, kad vadinamasis kengūros metodas - vienas palankiausių, kad ankstukas sparčiau vystytųsi. Guldant mamai ant krūtinės stengiamasi, kad jų oda liestųsi. Naujagimis nurengiamas ir paliekamas tik su sauskelnėmis. Jei mažyliui pasidaro šalta, užmaunama kepurytė, vilnonės kojinės. Naujagimis guldomas mamai ant apnuogintos krūtinės, prie širdies, ir apklojamas.
Kengūros metodas pradėtas taikyti 1979 metais Bogotoje (Kolumbija). Tada sergantiems ir neišnešiotiems naujagimiams pritrūko inkubatorių. Mamoms prie krūtinių, po drabužiais, padėdavo vaikučius. Naujagimių galvas pasukdavo taip, kad ausytė būtų mamai prie širdies. Deguonis mažyliams buvo tiekiamas per deguonies kaukes, jų laidai priklijuojami mamoms prie kūno. Tokioje padėtyje moterys turėjo gulėti ištisas paras. Reikia pripažinti, kad tai nebuvo itin patogu. Tačiau netrukus pastebėta, kad mažylių būklė sparčiai pagerėjo - laikėsi pastovi kūno temperatūra, stabilizavosi kvėpavimas ir širdies darbas. Nuo tada kengūros metodas imtas plačiai tyrinėti ir taikyti kitose šalyse. Šiandien jo efektyvumas patvirtintas mokslininkų darbuose, jis laikomas vienu svarbiausių gydymo ir naujagimio sveikatos stiprinimo būdų. Be to, neseniai Švedijoje imta plačiai taikyti nuolatinį buvimą kartu. Jei vaikutis gimė ne anksčiau kaip 31-ą savaitę ir jo būklė stabili, jis iškart dedamas mamai ant krūtinės ir pririšamas apjuosiant specialia nešioklės juosta. Mama ir kūdikis tampa neišskiriami.
Kengūros metodas yra pirmasis žingsnis žindymo krūtimi link. Gulėdamas mamai prie krūtinės mažylis užuodžia pieno kvapą, jaučia jos odos šilumą, o tai skatina žindymui reikalingus refleksus. pats susiranda krūtį ir bando ją žįsti. Jei mamai nusitraukti pieną yra sudėtinga, patariama prieš tai palaikyti vaikelį prie krūtinės. Kada pradėti? Kengūros metodas imamas taikyti, kai stabilizuojasi naujagimio būklė ir atliekant procedūras jis gerai toleruoja prisilietimus. Prie vaikelio prijungta aparatūra nesutrukdys taikyti šį būdą, tik iškeliant iš inkubatoriaus reikės pagalbos. Kol naujagimis guli intensyviosios terapijos skyriuje, iš anksto paprašykite slaugytojos atlikti reikalingas procedūras. Kuo dažniau ir ilgiau - tuo geriau! Minimali šio būdo taikymo trukmė - 60 minučių, nes mokslininkų tyrimai parodė, kad kuo ilgesnis laikas, tuo geriau jaučiasi mažylis. Taip pat šio būdo taikymo trukmė priklauso nuo to, kiek laiko tėtis ar mama su kūdikiu jaučiasi patogiai. Liestis prie odos galima ir maitinant per zondą.
Nors daugelis motinų savo kūdikius maitina krūtimi ir su motinos pienu mažylis gali gauti visų, jam taip gyvybiškai svarbių medžiagų. Tačiau yra situacijų, kuomet motinos negali maitinti krūtimi, tuomet tenka rinktis subalansuotus mišinėlius kūdikiams, žuvų taukus, kuriuose yra visi riebaluose tirpūs vitaminai: A, E, D ir kitos riebalinės rūgštys, itin svarbios mažylio augimo procese.
žymės: #Kudikiui #Kudiki #Kudikiu
Panašus:
- Pirmoji echoskopija nėštumo metu: Kada ją atlikti ir svarbiausi patarimai kiekvienai būsimoje mamai!
- Pirmoji Vaikų Konsultacija: Atraskite Svarbiausius Patarimus Ir Kodėl Ji Turi Būti Jūsų Prioritetas!
- Pirmoji Komunija Vaikams: Kaip Pasiruošti ir Suprasti Nuodėmių Atleidimą
- Ko Niekada Negalima Leisti Vaikams: Kritiškai Svarbūs Auklėjimo Patarimai
- 9 Metų Vaiko Gimtadienis: Nepamirštamos Šventės Idėjos ir Patarimai