Susivokti, kas vyksta, kai šeimoje atsiranda antras vaikelis, tenka visiems.
Sudėtingiausia tai padaryti mažiausiems šeimos nariams, kuriems vis dar sunku dalintis tėvų meile, dėmesiu, laiku.
O ypatingai, jei iki tol mažylis buvo vienintelis tėvų „savininkas“.
Kaip mano kolegė sako: „Pabandykite įsivaizduoti, jei vyras į namus parveda antrą žmoną ir liepia ją mylėti, gerbti ir neskriausti“.
Taigi tas per naktį užaugęs mažasis pirmagimis greičiausiai jaučiasi panašiai, kai į namus atkeliauja gležnas padarėlis ir atima jam svarbiausius žmones.
Pirmagimio emocijos
Tuo tarpu pirmieji vaikai kaip niekada garsiai ir dažnai klausia klausimus: „Ar jūs dar mane mylite?“, „O ar mylėsite, jei būsiu labai bjaurus? O dar bjauresnis...“.
Tai jie bando sužinoti įvairiais būdais, kone kiekvieną akimirką, kai tik pajunta grėsmę, jog gali būti kitaip.
Gal kiek keistai nuskambės, tačiau verta džiaugtis, jog jūsų sūnus parodo savo jausmus, kurie jam atsirado gimus dar vienam vaikeliui.
Kur kas blogiau būtų, jei tokios intensyvios neigiamos emocijos būtų užslopintos.
Dėl to ir verta sustoti, nes ko labiausiai dabar reikia jūsų vaikui, tai nuolatinio patvirtinimo, kad jis yra mylimas.
Kiekvienai progai pasitaikius (esant vyrui ar seneliams šalia), pabandykite rasti laiko būti tik jo mama.
Būti šalia ir nuolatos kartoti, koks jis jums yra reikalingas.
Tai, ką jis daro (kandžiojasi, skriaudžia sesę ir panašiai), jam garantuoja dėmesį ir pakankamai daug (ramiu savo elgesiu tiek nesusilauktų).
Kaip reaguoti į vaiko elgesį
Dėl to labai svarbu, kiekvieną kartą susidūrus su vaiko nepriimtinais veiksmais, įvardinti jo jausmus: „Tu pyksti, kad aš dabar esu su sese“, „Tu labai norėtum būti tik su manimi“, „Tu norėtum, kad sesės nebūtų“.
Svarbiausia nebijoti vaiko neapykantos mažajai.
Jis jos tikrai nenori, jos jam nereikia, bent jau dabar.
Dėl to labai svarbu priimti vaiko skausmą ir duoti jam laiko atsisveikinti su vienturčio vaidmeniu.
Kita vertus, jam reikia patvirtinimo, kad jis yra normalus, jei sesė, kurią jis turi mylėti, jam nekelia teigiamų emocijų.
Koreguokite savo elgesį
Labai suprantu, kaip galima prieiti kantrybės ribas, tačiau fizinės bausmės vaikui yra vienintelis ženklas: „Kai man blogai, aš irgi taip galiu elgtis“.
Ir jūsų pasakymas, jog sesutės negalima mušti, kandžioti ir panašiai, netenka jokios prasmės, nes iš jūsų mato kitokį modelį.
Dėl to, kiek galite tiek jūs, tiek vyras, turėtumėte apriboti šį auklėjimo metodą.
Dar vienas labai svarbus dalykas, tai tėčio ir vaiko santykis.
Kuo jis bus šiltesnis, tuo berniukui bus lengviau padaryti erdvės judviejų ryšyje.
Dėl to, kai vaikas elgiasi netinkamai, tą situaciją spręsti gali perimti ir tėtis bei išbūti joje, kol vaikas nusiramins.
Tai reiškia ne tik reikalauti atsirišimo iš vaiko, bet ir pačiai jam parodyti, jog be jūsų vaiko gyvenime yra ir kitų žmonių, kurie gali juo pasirūpinti: tėtis, seneliai.
Kadangi daugiausiai laiko praleidžiate trise, svarbu sau susidėlioti prioritetus: kuo daugiau būti su vaikais, kai jie miega - ilsėtis, neužsikrauti buities darbų ir panašiai.
Kiti svarbūs dalykai
Kitas svarbus dalykas - nereaguoti į vaiką stipriai, kai jis elgiasi netinkamai.
Jam įkandus ar įžnybus, tiesiog įvardinti, kas su juos atsitiko: „Tu įkandai sesutei, nes pyksti ant jos ir ant manęs, tau greičiausiai labai liūdna.
Gali prie mūsų atsisėsti.
Bet jei dar kartą įskaudinsi mergytę, tai teks pabūti nuo jos atskirai“.
Galima vaiką įkelti į lovytę, kur jis matytų jus, bet kol nenurims, būtų atokiau arba turėtų kitą panašią erdvę.
Kai vaikas nusiramina, svarbu jam parodyti, kad tai labai vertinate.
Ir net jei mažoji nemiega ar yra nerami, reikėtų ją padėti ir bent dvi tris minutes skirti vyresnėliui.
Jam tai bus ženklas, kad svarbus ne tik sesutės kentėjimas, bet ir jo.
Tačiau jūsų elgesys turi būti labai nuoseklus ir pastovus: niekada neleisti skriausti nei savęs, nei mergytės.
Parodyti savo meilę ir taip trokštamą dėmesį tada, kai tik vaikas nusiramina.
Nenaudoti fizinių bausmių ir siekti kuo didesnės vidinės ramybės.
Jūsų vaikas, kaip ir jūs, bando susigyventi su šeimoje atsiradusia naujove.
Svarbu duoti jam ir sau laiko.
Pasitelkti visą savo meilę, kuo mažiau iš jo reikalauti ir kartu dalintis ir savo jausmais: „Man labai sunku, kai tu skriaudi vaikiuką”.
Pabandykite jam parodyti ir tai, kad mergaitė yra jam.
Kad kai ji paaugs, jie galės kartu žaisti.
Gal net dabar galima sugalvoti veiklų, kur mažas vaikiukas atlieka kokį nors kūdikio, gyvūno ar kitokį vaidmenį.
Kai kuriuos vaikus motyvuoja būti pagalbininkais rūpinantis naujagimiu.
Leisti padėti keičiant sauskelnes, mankštinant, žaidinant, kalbinant, aprengiant.
Kartais didesnieji mėgsta pasinaudoti kūdikio daiktais.
Kuo mažiau drausti pažįstant mažylio pasalulį, kad vyresnėlis nesijaustų atskirtas ir išmestas iš ir taip šiuo metu artimos jūsų su dukrele bendrystės.
Šiuo metu yra galimybė gauti psichologo konsultacijas ir internetu.
Jei matysite, kad situacija nesikeičia, ar jums nepavyksta atrasti buvimo būdo, kuris leistų nusiraminti jums ir berniukui, drąsinčiau pasinaudoti tokia paslauga.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Kaip Pirmagimis Reaguoja į Brolio ar Sesers Atsiradimą: Nepakeičiami Patarimai Tėvams
- Ar 14 metų vaikas gali pasiimti jaunesnį vaiką iš darželio? Teisės aktai ir atsakomybės paaiškinimas
- Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
- Bambo Sauskelnės: Tikros Mamų Atsiliepimai ir Išsamiausia Apžvalga
- Motinystės atostogos antraisiais metais: ką svarbu žinoti apie tėvo algą?