Grupės susikūrimo istorija prasidėjo nuo Ernesto Tylingo, kuris 15 metų grojo įvairiose muzikos grupėse. Pusmetį pagyvenęs Jungtinėje Karalystėje, Ernestas grįžęs nusprendė įkurti naują kolektyvą. Jis turėjo pažįstamų muzikantų - bosistą, pirmąjį perkusininką, tačiau trūko vokalisto. Jį sutiko tik grįžęs iš Anglijos.
R.M. teigimu, Ernestas buvo savotiškas grupės ramstis. Jis pats jautėsi neplanuotas grupės „vaikas“. Ernestas supažindino visus narius, nes jis visus pažįsta ir viską žino. Pirmą kartą jie susitiko viename muzikos festivalyje Lenkijoje, grodami dviejuose skirtinguose kolektyvuose. R.M. pridūrė, kad ankstesnėje grupėje jam neleido dainuoti.
Albumo „1A“ stilius ir kūrybinis procesas
Debiutiniame albume „1A“ aiškiai juntamas „jūsiškis“, t.y. nepakartojamas stilius. Dauguma muzikos grupių nenori groti kurti vienu stiliumi. Kiekvienas žmogus bėgant metams brenda, todėl keičiasi ir stilius. Kiekvienas „Will‘n‘ska“ narys mėgo kiek kitokią muziką, todėl ilgą laiką grojome skirtingo žanro kūrinius. Kiekvienas norėjo „įkišti“ kažką savo.
Po kurio laiko grupės nariai tapo labiau vieningi, todėl atsirado bendras stilius. Tai nėra sprendimas, kad turime groti būtent taip, o ne kitaip. Reikia turėti omenyje, kad albume yra tik 6 dainos. Daug mąstėme apie tai, koks jis turi būti. Norėjome, kad kiekviena daina būtų panaši. Manome, kad mums pavyko įgyvendinti šį tikslą.
Įtakos ir žanrai
Muzikos skirtingumas grupės nariams kaip tik padėjo. Kiekvienas taip įneša kažką savo. Mes nenorėjome kurti panašių viena į kitą dainų. Viename iš interviu savo žanrą įvardinate kaip „alternative kardan ska“. R.M. paaiškino, kad pirmaisiais jų veiklos metais tai buvo vienas iš pagrindinių kūrinių akcentų. „Ska“ ir pankroko muzikoje „kardan“ apskritai nėra naudojamas, todėl norėjome išsiskirti.
E.T. pridūrė, kad veiklos pradžioje tai buvo linksma, tačiau vėliau supratome, kad iš tiesų „kardan“ nėra toks svarbus mūsų kuriamos muzikos elementas. „Ska“ buvo mūsų vaikiškas eksperimentas. Anksčiau norėjome parinkti kuo įdomesnį, neįprastesnį stiliaus apibūdinimą. Tačiau reikia pripažinti, kad „Will‘n‘ska“ kūriniuose yra gal tik 30 proc. Iš tikrųjų, nesame tikrą „ska“ grojantis kolektyvas. Kita vertus, buvo laikotarpis, kai tokią muziką nelabai kas ir grojo. „Ska“ muzikos aukso amžiumi galima pavadinti 2005 metus. Tuo metu buvo labai daug puikių šio žanro kolektyvų.
Pankrokas niekada nebuvo toks populiarus nei Lietuvoje, nei pasaulyje. Tai pogrindinė muzika. Tos populiarios grupės, tapatinančios save su pankroku, iš tiesų nuo jo tolsta ir groja visai kitaip, nei jų kolegos praėjusio amžiaus 9-tajame ir 10-tajame dešimtmečiuose. Mes nenorime keisti šio stiliaus, tiesiog grojame ką mėgstame. Teoriškai, mūsų kolektyvą galima vadinti pankrokiniu, nes kuriame muziką, kurios paprastai neišgirsi radijuje.
Norime kurti muziką, kuri klausytojui pažadintų emocijas, mintis, kurios dažnai yra slepiamos. Iš tiesų, klausimas, kas šiuo metu yra pankrokas, yra labai sunkus. Žanro muzika netgi yra naudojama alkoholio reklamose. Tikram pankui tai būtų baisu, tarsi savotiškas parsidavimas. Apskritai, mūsų tikslas yra groti tai, kas mums patinka, o ne populiarinti kažkokį stilių.
Dainų kūrimas ir įrašymas
Tai galima suprasti tik įrašius dainas ir mąstant, kurios įeis į albumą. Manau, viskas priklausys nuo šią akimirką jaučiamų emocijų. Nesvarbu, ar tai yra singlas, ar albumas, visada atrodo, kad reikėjo kažką pakeisti. Apskritai, debiutinį albumą kūrėme ilgai. Tik įrašinėdami dainas su jomis susipažindavome. Aišku, klausydami „1A“, galvojame, kad keistume kai kuriuos dalykus, tačiau prie šių minčių ilgam nesustojame. „1A“ - tai emocijų, kurias jutome kūrinių įrašymo metu, užrašai. Tomis akimirkomis atrodė, kad toks skambesys yra puikus.
Grupė kuria dainų tekstus lenkų, lietuvių, rusų kalbomis. Neturime konkretaus plano, kokia kalba reikia dainuoti. Kartais tekstas tiesiog atsiranda iš niekur, o tik vėliau jam kuriame muziką. Kartais grojami garsai primena žodžius. Būna, kad užsirašome atskiras citatas ir bėgant laikui, iš jų kuriame tekstą. Tai vyksta natūraliai.
„Metro Rock Battle“ apdovanojimas
Grupė yra laimėjusi „Metro Rock Battle“ apdovanojimą. Tai buvo klubo „Metro“ organizuojamas konkursas. Pagalvojome, kad būtų visai ne pro šalį jame dalyvauti. Konkursas vyksta keliais etapais. Kolektyvus vertina komisija, tie, kurie, jų nuomone, yra geriausi, patenka į kitą etapą. Svarbiausia yra tai, kad įrodėme, kad atliekant dainas lenkiškai, o ne lietuviškai, galima sulaukti dėmesio, susirasti gerbėjų. „Will‘n‘ska“ gerbėjai labai mus palaikė. Jie sudarė 40% mūsų sėkmės (šypsosi). Kita vertus, sunku vertinti muziką. Juk kiekvienas ją supranta kitaip. Nėra blogo žanro ir blogų kūrinių.
Apskritai, konkursai yra būdas sulaukti didesnio susidomėjimo, klubams taip pat. Jie iš to ir gauna daugiausiai pelno. Apskritai, tai yra pigus būdas siekti populiarumo. Nepaisant to, „Will‘n‘ska“ karjeros pradžioje norėjome išbandyti savo jėgas ir dalyvaudami tokiuose konkursuose.
Klausytojai
Mus džiugina tai, kad sutinkame ir labai jaunų žmonių, kuriems patinka mūsų muzika. Malonu susipažinti ir su vyresnio amžiaus gerbėjais. Mums nėra svarbu, kokiai subkultūrai jie priklauso. Mes suprantame, kad „1A“ nesulauks didelio populiarumo tarp lietuvių, nes įrašėme tik vieną kūrinį lietuviškai. Aišku, kad turime ir lietuviškai kalbančių gerbėjų.
Vilniaus lenkų muzikos scena
Prieš trejus metus domėjausi šiuo klausimu. Vyresniosios kartos muzikantai vis dažniau baigia savo karjerą. Aišku, scenoje vis dar lieka puikių atlikėjų. Tačiau buvo laikotarpis, kai jų grojo ypač daug. Nepaisant to, reikia turėti omenyje, kad kai kurios grupės vis dar egzistuoja, bet nerengia pasirodymų. Kartais naujos grupės atsiranda netikėtai. Kai kurie nustoja groti, vėliau grįžta į sceną. Pavyzdžiui, girdėjome, kad „indie“ rocko grupė „Kite Art“ sustabdė savo veiklą, tačiau lauksime jų sugrįžtant.
Koncertuose renkasi žmonės, neabejingi kitoms kultūroms, nori, kad visi kartu linksmintųsi. Sutikdavome ir tokių, kurie po mūsų koncerto keitė nuomonę apie lenkus. Prisimenu, grojome Kaune, atėjo keli vaikinai, nesuprato, apie ką dainuojame, nes nemokėjo lenkų kalbos, tačiau vėliau su mumis fotografavosi ir negailėjo pagyrų.
Pastaruoju metu populiaru vadinti save ne lenkais, o Vilniaus piliečiais, t.y. nepriskirti savęs konkrečiai tautybei. Sunku pasakyti. Jei vadinčiau save lietuviu, tai būtų netiesa. Vadinti save lenku irgi nėra visiška tiesa. Kai atvykstame į Lenkiją, mūsų taip pat nevadina lenkais. Taigi, mes esame Vilniaus gyventojai.
žymės:
Panašus:
- Aurimo Švedo Provokuojančios Mintys apie Istoriją ir Mokslą, Kurias Privalote Išgirsti!
- Pirmieji nėštumo simptomai pirmą mėnesį: ką reikia žinoti?
- Kraujavimas pirmą nėštumo mėnesį: priežastys, simptomai ir ką daryti?
- Kaip Efektyviai Sudaryti Darželio Auklėtojų Darbo Grafikus: Patarimai ir Strategijos
- Efektyvios Pastilės Nuo Gerklės Skausmo Vaikams – Greitas Palengvėjimas ir Saugi Pagalba