Nėštumas - nuostabus gyvenimo etapas, tačiau jis gali sukelti ir įvairių pokyčių moters kūne, tarp jų ir odoje. Nėštumo metu atsiradęs odos niežulys gali būti tiek specifinių odos ligų požymiu, tiek ir fiziologinis reiškinys ar kitų, su nėštumu nesusijusių odos ligų simptomu (pvz., alerginio kontaktinio dermatito, rožinės dedervinės ir pan.). Specifinės nėščiųjų odos ligos yra įvairialypė uždegiminių ir niežtinčių dermatologinių susirgimų grupė.
Jeigu Jūs esate nėščia ir Jus pradėjo varginti odos niežulys, nedelsdama kreipkitės į gydytoją dermatologą. Konsultacijos metu išsiaiškinami bendrieji ir specifiniai sveikatos klausimai, pvz., ar praeityje nebuvo atopinio dermatito epizodų, kelintas nėštumas ir gimdymas, ankstesnių nėštumų metu buvusios odos ligos. Odos biopsija ir histologinis ištyrimas atliekami esant neaiškiai diagnozei bei įtariant nėščiųjų pemfigoidą, pustulinę psoriazę nėštumo metu.
Specifinės Nėščiųjų Odos Ligos
Nėščiųjų Pemfigoidas
Anksčiau ši liga vadinosi nėščiųjų pūsleline. Tai reta autoimuninė pūslinė liga, galinti atsirasti antrame arba trečiame nėštumo trimestre. Be to, šis susirgimas yra susijęs su didesne nepageidaujamų vaisiaus reiškinių rizika. Kodėl susergama nėščiųjų pemfigoidu? Kraujyje atsiranda cirkuliuojantys autoantikūnai (imuninės sistemos pagamintos medžiagos, nukreiptos prieš paties organizmo baltymines struktūras), nukreipti prieš odos pamatinės membranos (ši membrana skiria epidermį nuo tikrosios odos, dermos) tam tikrą struktūrinį komponentą.
Kaip jau minėta, šia liga susergama antrame arba trečiame nėštume trimestre. Kartais, prieš išryškėjant pirmiesiems bėrimams, prasideda intensyvus niežulys. Iš pradžių bėrimai atsiranda liemens srityje, aplink bambą ir primena dilgėlinę. Kartais gali atsirasti pūslelių. Gali išberti delnus ir padus, tačiau veidas ir gleivinės lieka sveikos. Bėrimai greitai plinta, formuojasi pūslės. Kai kuriais atvejais pasveikstama dar iki gimdymo likus kelioms savaitėms, o kai kada bėrimai gali paūmėti ir pogimdyviniu periodu.
Liga diagnozuojama remiantis gydytojo apžiūros duomenimis, tipiniais bėrimais, specifiniais kraujo tyrimais bei atlikus odos biopsiją ir histologinį tyrimą su tiesiogine imunofluorescencija. Pagrindiniai gydymo tikslai - sumažinti pūslių formavimąsi, skatinti pūslių ir atsiradusių erozijų gijimą, mažinti niežulį. Esant lokalizuotai ligai, skiriami kortikosteroidų kremai ar tepalai. Jeigu tai nepadeda, taikomas gydymas geriamaisiais kortikosteroidais, kol būklė stabilizuojasi. Vaisiaus prognozė dažniausiai būna gera, nepaisant padidėjusios priešlaikinio gimdymo rizikos. Persileidimo tikimybė dėl šios ligos nepadidėja.
Polimorfinis Nėščiųjų Bėrimas
Tai savaime praeinanti uždegiminė liga, pasireiškianti pirmojo nėštumo metu, dažniau paskutinėmis nėštumo savaitėmis ar tuoj pat po gimdymo. Tai ganėtinai dažnas odos susirgimas nėštumo metu. Ligos priežastys nėra aiškios. Kaip jau minėta, polimorfinis nėščiųjų bėrimas paprastai pasireiškia pirmojo nėštumo pabaigoje, tačiau gali išryškėti ir ankstyvuoju pogimdyviniu periodu.
Strijų srityje atsiranda itin niežtinčios raudonos papulės. Pirmiausia išberia pilvo sritį (zona apie bambą lieka nepažeista), kadangi čia strijos būna ryškiausios. Bėrimai gali išplisti į galūnes, nugarą, krūtinę, bei susilieti tarpusavyje. Taip susiformuoja didelės dilgėlinę primenančios plokštelės. Kaip taisyklė, veidas, delnai ir padai lieka nepažeisti. Diagnozė nustatoma remiantis ligos klinikiniais požymiais. Gydymui skiriami kortikosteroidų tepalai 1-2 kartus per dieną, kol savijauta pagerėja. Sunkiais atvejais taikomas gydymas trumpu sisteminių kortikosteroidų kursu.
Atopinis Nėščiųjų Bėrimas
Tai į egzemą panašus niežtintis bėrimas, būdingiausias nėščiosioms, praeityje sirgusioms atopiniu dermatitu. Susergama ankstyvuoju nėštumo periodu, 75% atvejų - pirmo ar antro trimestro metu. Tai pati dažniausia nėščiųjų odos liga - net 50% specifinių nėščiųjų odos ligų atvejų sudaro būtent atopinis nėščiųjų bėrimas. Ši liga glaudžiai susijusi su kitomis pacientės alerginėmis ligomis, pvz., alerginiu rinitu, bronchine astma, atopiniu dermatitu.
Liga pasireiškia ankstyvuoju nėštumo periodu. Po ilgo ramybės periodo, pacientei atsinaujina atopinis dermatitas (apie 20% atvejų). Egzema - dažniausias ligos variantas. Būdingi išplitusi egzema, ypač veido, kaklo srityje, ant galūnių lenkiamųjų paviršių. Vizualinė ligos išraiška labai primena atopinį dermatitą (plačiau skaitykite skyrelyje „Atopinis dermatitas"). Visgi išberti gali bet kurią kūno vietą. Beria dėmelėmis ar papulėmis, gali būti nukasymų.
Nėščiųjų niežulys. Kiek retesnė ligos forma, kuriai būdinga paraudę ir nukasyti mazgeliai ar papulės, išsidėstę liemens srityje, ant galūnių tiesiamųjų paviršių. Niežtintis nėščiųjų folikulitas. Tai rečiausia atopinio nėščiųjų bėrimo forma. Būdingas bėrimas papulėmis ir pūlinukais, iš pradžių pilvo srityje, tačiau bėrimas gali išplisti į galūnes ar po visą kūną. Liga diagnozuojama gydytojo apžiūros metu, remiantis būdingais požymiais. Odos biopsija nėra vertinga, kadangi susirgimas neturi specifinių histologinių požymių. Kraujo tyrimai taip pat dažniausiai neskiriami. Gydymui rekomenduojamas tinkamas odos drėkinimas, dažnas drėkinančių kremų naudojimas. Taip pat skiriami kortikosteroidų tepalai.
Intrahepatinė Nėščiųjų Cholestazė (INC)
Tai kepenų liga, pasireiškianti odos niežuliu, 10-100 kartų padidėjusia tulžies rūgščių (TR) koncentracija kraujyje, atsirandanti dažniausiai antrąjį-trečiąjį nėštumo trimestrą, kai nėra nustatyta kita kepenų liga. Tai dažniausia kepenų liga, diagnozuojama nėštumo metu. Tiksli šios ligos etiologija nėra aiški, tačiau manoma, kad INC išsivystymui turi įtakos genetiniai, hormoniniai, aplinkos veiksniai, prieš nėštumą persirgtos kepenų ligos.
Pastebėtas sergamumo ryšys tarp nėščiosios ir jos pirmos eilės giminaičių, ypač motinos (sirgusios INC) ir dukros. Nustatyta, kad INC dažniau pasireiškia tam tikrose etninėse grupėse. Taip pat apie 60-80 % moterų INC pasikartoja kitų nėštumų metu. Molekulinių-genetinių tyrimų metu nustatyta, kad ABCB4 (MDR3) ir ABCB11 genų mutacijos yra susijusios su šeimine INC.
INC atsiradimui turi įtakos ir nėštumo metu padidėjusi lytinių hormonų koncentracija kraujo serume. Tai pagrindžia faktą, kad INC dažniausiai diagnozuojama II-ojo trimestro pabaigoje ir III-ajame nėštumo trimestre, kai yra aukščiausia estrogenų ir progesteronų monosulfatų, disulfatų koncentracija moters organizme. Daugiavaisio nėštumo metu INC pasitaiko dažniau, nes jo metu lytinių hormonų koncentracija būna didesnė palyginti su vienvaisiu. INC būdingesnė vyresnio amžiaus moterims, kurios prieš nėštumą vartojo dideles dozes peroralinių kontraceptikų.
Po gimdymo nėščiųjų cholestazės simptomai gana greitai praeina, padidėjusi kepenų fermentų koncentracija susinormalizuoja, nes nustoja gamintis dideli kiekiai lytinių hormonų. Pastebėta, kad kai kuriose valstybėse (pvz., Švedijoje, Suomijoje, Čilėje) sergamumas šia liga išauga žiemos sezonu, vasarą sergama rečiau. Mažas seleno kiekis kraujo serume taip pat turi įtakos INC išsivystymui.
INC atvejai pasitaiko visame pasaulyje, jie varijuoja nuo <1 proc. iki 15 proc., tačiau nėra aiškių priežasčių, kodėl paplitimas skiriasi. Pavyzdžiui, JAV susirgimų dažnumas yra 0,32-5,6 proc., o Europoje paplitimas yra vos 0,5-1,5 proc., kur didžiausias sergamumas stebimas Skandinavijos šalyse. Lietuvoje INC serga 0,5 proc. nėščiųjų. Pats didžiausias sergamumas fiksuojamas Čilėje ir Bolivijoje - 15 proc.
Klinika
Sergant INC dažniausiai II-ojo pabaigoje ir III-ajame nėštumo trimestre (po 30 nėštumo savaičių) moteris vargina odos niežulys be pirminio odos pažeidimo požymių, neskaitant nusikasymo žymių. Niežulys atsiranda dėl to, kad tulžies druskos kaupiasi poodyje. Dažniausiai vargina delnų ir padų niežulys. Jis gali būti įvairaus pobūdžio: nuo nestipraus iki nuolatinio stipraus, intensyvėjančio naktį, net sutrikdančio miegą. Kartais nėščiosios skundžiasi viso kūno niežuliu. Iki 25 proc. sergančiųjų INC moterų po 1-4 savaičių nuo niežulio pradžios gali pasireikšti gelta.
Lengva gelta pastebima tik iš pageltusių akių odenų (subicterus); sunki, kai bilurubino koncentracija didesnė nei 34,2 µmol/l - pasireiškia viso kūno gelta (icterus), ypač gerai matoma gleivinėse, sklerose, veido ir liemens srityse. Pacientės gali skųstis ir patamsėjusiu šlapimu. Retesni simptomai: nuovargis, skausmas dešiniajame pašonkaulyje, sumažėjęs apetitas, pykinimas, vėmimas, steatorėja, balkšvos išmatos.
Tulžies rūgštys, kai jų koncentracija kraujo serume padidėja daugiau kaip 40 µmol/l, gali sukelti vaisiaus komplikacijų. Kontrakcinis tulžies rūgščių poveikis gimdai gali išprovokuoti ir savaiminį priešlaikinį gimdymą, tačiau siekiant išvengti didesnių komplikacijų vaisiui, nėštumo metu akušeris ginekologas dažnai pasirenka sužadinti gimdymą prieš laiką. Tulžies rūgštys, praėjusios placentos barjerą, slopina vaisiaus antinksčius, toksiškai veikia kepenis, kardiomiocitus ir sukelia vaisiaus širdies aritmijas, kurios gali pasibaigti intrauterine mirtimi. Padidėjęs šių rūgščių kiekis taip pat gali sukelti nestabilią vaisiaus būklę dėl hipoksijos, ūminį respiracinį distreso sindromą. Neretai vaisiaus vandenys yra užteršiami mekonijumi, atsilieka jo augimas.
Retais atvejais, dėl negydytos INC, pasitaiko komplikacijų ir moterims: pogimdyvinis kraujavimas, cezario pjūvio operacija (šios komplikacijos gali būti susijusios su sužadintu prieš laiką gimdymu), nėščiųjų pielonefritas, riebaluose tirpių vitaminų A, D, E, K trūkumas ankstyvos INC atveju, osteopenija, odos pažeidimai, miego ir koncentracijos sutrikimai. Nors ši liga nėra pavojinga moteriai, tačiau vaisiui ji gali būti net pražūtinga, todėl būtinas INC sekimas ir tinkamas gydymas.
Diagnostika
Šiuo metu Lietuvoje intrahepatinei cholestazei nustatyti yra remiamasi 2014 metais išleista, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinta (LR SAM įsakymas Nr. V-900) metodika ,,Nėštumas ir ekstragenitalinės ligos (širdies ligos, kepenų ligos, epilepsija)“ [1]. Remiantis gairėmis, nėščioms moterims besiskundžiant niežuliu ir įtariant INC atliekamas: bendrasis kraujo tyrimas, tulžies rūgščių (TR) koncentracijos tyrimas, kepenų fermentų tyrimas, diferencinė diagnostika, kurios metu atmetamos kitos kepenų sutrikimo priežastys.
Dažnai laboratoriniai pokyčiai atsilieka nuo klinikinių simptomų, dėl to apsunkinamas ligos diagnozavimas. Vienas iš svarbiausių ir pagrindinių laboratorinių pokyčių yra bendras TR koncentracijos serume padidėjimas. Daugiau nei 90 proc. INC sergančių moterų tyrimų rezultatuose stebimas TR koncentracijos padidėjimas. Esant cholestazei rezultatai gali padidėti nuo 10 iki 100 kartų daugiau, nei nustatyta norma.
Remiantis tarptautinėmis gairėmis, Amerikos gastroenterologų rekomendacijomis INC nustatoma kai TR koncentracija yra > 10 μmol/l. Turint tulžies rūgščių koncentracijas INC galima klasifikuoti į lengvą INC kai koncentracija yra 10-40 μmol/l ir į sunkią esant daugiau nei 40 μmol/l (tai sudaro apie 20 proc. globaliai nagrinėtų atvejų). Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tulžies rūgšties koncentracijos kylimą, nes jai didėjant dažnesnis perinatalinių mirčių skaičius. Vis dėlto literatūroje pateiktos ribinės vertės yra skirtingos dėl matavimo metodo, tiriamos populiacijos ar nėštumo amžiaus diagnozės metu, dažniausiai ribinė vertė INC diagnozei nustatyti varijuoja nuo 6-10 μmol/l. Tad net ir esant tulžies rūgščių koncentracijai kraujyje < 6-10 μmol/l, bet kliniškai pasireiškus niežuliui, negalima atmesti INC.
Kiti taip pat diagnostiškai bei ligos eigai vertinti svarbūs laboratoriniai tyrimai yra kepenų fermentų kiekio nustatymas. Rezultatai vertinami pagal nėštumo laikotarpio normas.
| Ne nėštumo metu | I trečdalis | II trečdalis | III trečdalis | |
|---|---|---|---|---|
| ALT | 0-40 | 6-32 | ||
| AST | 7-40 | 10-28 | 11-29 | |
| ŠF | 30-130 | 32-100 | 43-135 | |
| GGT | 11-50 | 5-37 | 5-43 |
Iki 60 proc. pacienčių nustatoma padidėjusi serumo aminotransferazių koncentracija. Dažniausiai kiekis siekia mažiau nei du kartus nei viršutinė normos riba, bet kartais gali siekti daugiau nei 1000 vnt/l. Alaninaminotransferazės (ALT) ir aspartatamintransferazės (AST) aktyvumas INC metu gali padidėti nuo 2 iki 10 kartų. Tad labai svarbu tikslingai diferencijuoti nėščiųjų cholestazę nuo virusinių hepatitų. Taip pat INC nuo kitų su nėštumu susijusių sutrikimų, kuriems būdingas padidėjęs transaminazių kiekis (pvz., HELLP sindromas, sunki preeklampsija) gali padėti atskirti tik jai būdingas niežulio pasireiškimas. Kiti kepenų funkciją apibūdinantys rodikliai nėra naudojami INC diagnozės pagrindimui. Šarminė fosfatazė nėra specifinė cholestazei nėštumo metu dėl placentos izofermento ekspresijos, tad normalaus nėštumo atveju bus padidėjusi iki 4 kartų. 25 proc. pacienčių gali būti padidėjęs bendras ir tiesioginis bilirubino kiekis, bet bilirubino koncentracija retai viršija 100 μmol/l. Gamagliutamiltransferazės padidėjimas nėra būdingas. Visgi jei nustatomas, tuomet tikslinga ieškoti MDR 3 geno mutacijos ar kitos kepenų ligos.
Be laboratorinių būdų galima atlikti ir fizinį ištyrimą. Kartais nustatomas jautrumas dešiniajame viršutiniame pilvo kvadrante, tad patikslinama atliekant pilvo organų ultragarsinį tyrimą. Esant INC tyrimo metu vaizdas būna normalus, hepatinė parenchima normali kartais pastebimas intrahepatinių latakų išsiplėtimas. Histopatologija retai reikalinga, nes diagnozuojant INC biopsija nėra būtina.
Svarbu tirti, stebėti moteris, sergančias INC, dažniau nei normalaus nėštumo metu. Cholestazė nėra vien diskomfortą nėščiajai sukelianti būklė, jos metu didėja priešlaikinio gimdymo, mekonijaus patekimo į vaisiaus vandenis ir vaisiaus žūties dėl toksinio tulžies rūgščių poveikio rizika.
Gydymas
Pagrindinės INC gydymo indikacijos yra sumažinti moterį varginančius simptomus ir perinatalinio sergamumo, mirtingumo riziką. Nors niežulys - varginantis simptomas, didelių komplikacijų moters organizmui INC nesukelia.
Gydymas gali būti skiriamas empiriškai - nustačius niežulį ir neatlikus kepenų fermentų, TR tyrimo, ar nustačius padidėjusius kepenų fermentų, TR tyrimų rezultatus.
Pagrindinis medikamentinis gydymo metodas - tai ursodeoksicholio rūgštis (UDCR). Remiantis tyrimų duomenimis, vartojant šį vaistą 42 proc. pacienčių niežulys pranyko visai, 61 proc. niežulys sumažėjo, taip pat manoma, kad UDCR pagerina laboratorinių rodiklių rezultatus, naujagimių išeitis ir neturi toksiško poveikio vaisiui. Dozė, nuo kurios reikėtų pradėti gydymą, nėra nustatyta, bet manoma, kad optimalu skirti 15 mg/kg per dieną iki gimdymo. Šis vaistas gerai toleruojamas, dažniausiai nesukelia šalutinių reiškinių. Paskyrus gydymą, niežulio sumažėjimas stebimas per 1-2 sav., biocheminiai rodikliai susinormalizuoja per 3-4 savaites. Jeigu niežulys nesumažėja per kelias savaites, dozę galima didinti kas savaitę iki maksimalios - 21 mg/kg per dieną.
Remiantis metaanalizės duomenimis, į kurią įtraukta 12 studijų ir iš viso 662 pacientai, nustatyta, kad pacientės, gavusios UDCR turėjo geresnes išeitis, nei tos, kurios gavo alternatyvų gydymą ar gydymo negavo. Nors metaanalizės neginčija UDCR veiksmingumo, tačiau tiriamųjų skaičius įvairiose studijose nedidelis, išlieka didelė paklaidos tikimybė.
Taikant gydymą nerekomenduojama padidinti UDCR dozės, išliekant padidėjusiems laboratorinių tyrimų rezultatams, ar nutraukti nėštumo, sumažėjus laboratorinių tyrimų rezultatams. Jeigu pasiekta maksimali UDCR dozė, o niežulys išlieka didelis ir sunkiai pakeliamas, rekomenduojama pridėti papildomą medikamentą: S-adenozil-metioniną, cholestiraminą, rifampiciną.
S-adenozil-metioninas - tai gliutationo derivatas, kuris turi įtakos hepatocito plazminės membranos sudėčiai, padidina metilinimą ir tulžies, rūgščių, hormonų metabolitų išskyrimą iš hepatocito. Šis vaistas skiriamas intraveniškai ir nėra efektyvesnis nei UDCR, efektyvios s-adenozil-metionino dozės 800-1000 mg/d. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos metodikomis, šis vaistas nėra rekomenduojamas intrahepatinei nėščiųjų cholestazei gydyti.
Cholestiraminas pagerina tulžies rūgščių absorbciją žarnyne, taip padidindamas jų ekskreciją su išmatomis. Cholestiraminas skiriamas per burną pradedant nuo 2 iki 4 g per dieną ir pamažu didinant iki 16 g per dieną. Tačiau šio vaisto poveikis niežuliui yra nedidelis, be to, jis gali sukelti vidurių užkietėjimą, diskomfortą pilve, riebaluose tirpių vitaminų sutrikusį įsisavinimą (pvz., vit. K).
Rifampicinas - šis medikamentas sumažina niežulį moterims ne nėštumo metu, tačiau nepageidaujami šio medikamento poveikiai yra pykinimas, sumažėjęs apetitas, hemolizinė anemija, inkstų funkcijos nepakankamumas, hepatitas, todėl jis taip pat dažniausiai nenaudojamas INC gydyti.
Prenatalinė priežiūra
Rekomenduojama tokį nėštumą prižiūrėti bent du kartus per savaitę, tačiau pagrįstų įrodymų, kad dažnas vaisiaus būklės vertinimas padės nustatyti tuos nėštumus, kurie yra padidėjusios rizikos - nėra. Viename tyrime nepastebėta jokių vaisiaus NST pokyčių, o kituose pastebėti NST pakitimai kelias dienas prieš įvykstant vaisiaus žūčiai.
Manoma, kad nestresinis testas ar kiti vaisiaus būklės vertinimai nėštumo metu (biofizinis profilis, kasdienis vaisiaus judesių vertinimas) nėra efektyvūs spėjant vaisiaus žūtį, nes vaisiaus žūties mechanizmas pagrįstas staigiais pokyčiais, o ne lėtiniu placentos kraujotakos pažeidimu. Tačiau, nesant pakankamai svarių įrodymų prieš vaisiaus būklės vertinimą ar patvirtinto įrodyto vaisiaus mirties mechanizmo, dauguma tarptautinių rekomendacijų neatmeta vaisiaus būklės stebėjimo reikalingumo.
Nėštumo užbaigimas
Nėštumo užbaigimas turėtų būti parinktas pasvėrus staigios vaisiaus mirties ir vaisiaus neišnešiotumo riziką. Jungtinėse Amerikos Valstijose atliktoje studijoje tirti 1,6 milijonai nėščių moterų su ir be INC, kurios gimdė 2005-2008 m. Moterims su INC, nustatyta, kad perinatalinis mirtingumas mažiausias užbaigiant nėštumą būtent 36 savaitę. Mažesnis mirštamumas buvo pastebėtas ir nėštumą užbaigiant 37 sav., palyginti su 38 ir 39 sav. Nors šio tyrimo rezultatai svarbūs formuojant rekomendacijas, pagrindiniai trūkumai, nulemiantys didelę paklaidos tikimybę, yra mažas perinatalinių mirčių skaičius, be to, nebuvo pateiktas motinos tulžies rūgščių kiekis, transaminazių lygis, diagnozės nustatymo laikas (gestacijos savaitė), gydymas.
Remiantis UptoDate duomenų baze, rekomenduojama gimdymą sužadinti prieš 36 nėštumo savaites, moterims, kurioms nustatyta INC ir: 1) nepraeinantis, labai didelis motinos niežulys, refrakterinis gydymui 2) gelta, 3) vaisiaus žūtis prieš 36 sav. dėl intrahepatinės nėščiųjų cholestazės anamnezėje 4) tulžies rūgščių koncentracija kraujyje ≥100 micromol/l.
Karališkosios akušerių ginekologų kolegijos rekomendacijose teigiama, kad nėštumo nutraukimas 37 sav. + 0 d. yra pagrįstas, ypač tuo atveju, jei yra dideli biocheminių rodiklių nukrypimai. Amerikos akušerių ir ginekologų draugija rekomenduoja nėštumo užbaigimą suėjus nuo 36 + 0 sav. iki 37 sav. + 0 d. ar diagnozės metu, jeigu nėštumas išnešiotas. Ankstesnis nėštumo užbaigimas galimas, priklausant nuo klinikinės situacijos.
Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos patvirtintomis metodikomis, sprendimas sužadinti gimdymą priimamas individualiai, atsižvelgiant į pacientės būklę bei akušerinę situaciją. Rekomenduojama gimdymą sužadinti iki 39 nėštumo savaitės, jei pacientės būklė stabili, kepenų fermentų rodikliai nedidėja.
Cholestazė po gimdymo
Rekomenduojama įvertinti moters kepenų fermentų tyrimus praėjus 6-8 sav. po gimdymo. Nesusitvarkius kepenų fermentų rodikliams - įtarti kepenų ligą, indikuotina gyd. gastroenterologo konsultacija. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos patvirtintomis metodikomis, ankstyvuoju pogimdyviniu laikotarpiu, rekomenduojama atlikti kepenų fermentų tyrimus 3-5 dieną po gimdymo dinamikai vertinti, jei reikia, tikslinga gyd. gastroenterologo konsultacija, vėlyvuoju pogimdyviniu laikotarpiu - kartoti kepenų fermentų tyrimuis po 2 ir 6-8 sav. po gimdymo. Jei šie kepenų rodmenys nesumažėja ar turi tenden...
Pustulinė Nėščiųjų Psoriazė
Itin retas išplitusios pustulinės psoriazės variantas, pasireiškiantis nėštumo metu, dažniausiai trečiajame trimestre. Būdingas simetrinis (t. y., abiejų kūno pusių) bėrimas paraudusiomis plokštelėmis, kurių periferijoje yra pūlinukų. Plokštelės susilieja tarpusavyje, o centre atsiranda erozijų, šašų. Pūlinukai būna sterilūs- mikrobiologiniame pasėlyje bakterijos neišauga. Bėrimas prasideda galūnių lenkiamuosiuose paviršiuose ir plinta link centro. Dažniausiai išberia liemens sritį ir galūnes, o veidas, delnai ir padai lieka nepažeisti. Gali atsirasti ir nagų pokyčių - duobutės, onicholizė.
Šiam susirgimui niežulys nebūdingas, tačiau gali varginti sisteminiai simptomai - bendras silpnumas, karščiavimas, apetito stoka, pykinimas, vėmimas. Kraujo tyrimuose nustatomi padidėję uždegiminiai rodikliai, sumažėjęs kalcio kiekis. Liga diagnozuojama remiantis būdingais klinikiniais požymiais. Kadangi pustulinė nėščiųjų psoriazė gali lemti priešlaikinį gimdymą, būtina šią ligą kuo greičiau gydyti. Pacientė nukreipiama gydytojo akušerio - ginekologo konsultacijai, kad būtų įvertintas vaisiaus būklė. Koreguojamas skysčių ir elektrolitų balansas. Kai kuriais atvejais, norint greičiau palengvinti simptomus ir išvengti pavojaus vaikui, skatinamas gimdymas. Gydymui skiriami sisteminiai kortikosteroidai, dažniausiai prireikia didelių dozių. Nesant pageidaujamo efekto, skiriamos mažos imunosupresantų, pvz., ciklosporino, dozės.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Kaip numesti svorio nuo pilvo vaikams: sveiki patarimai ir pratimai
- Pilvo didėjimas nėštumo metu: kada ir kaip keičiasi pilvo apimtis?
- Pilvo Skausmai Nėštumo Pradžioje: Ar Tai Normalu ir Kada Kreiptis į Gydytoją?
- Lašiukai kūdikiams nuo pilvo pūtimo: ką rinktis?
- „Šeimų darželis“ – Kur Vertybės, Dorybės ir Bendradarbiavimas Sukuria Stebuklingą Aplinką
- Dormeo Vaikiška Kuprinė – Išsamūs Atsiliepimai ir Nepakeičiami Patarimai Renkantis