Alergija maistui - tai padidėjęs imuninis organizmo atsakas į tam tikrą maisto produktą ar maisto priedą (pvz., baltymą). Tai yra nenormalus organizmo imuninės sistemos atsakas į tam tikrą maistą. Alergija maistui sukelia imuninės sistemos atsaką, tai pasireiškia jūsų vaiko simptomais, kurie gali svyruoti nuo nemalonių iki pavojingų gyvybei.
Kad įvyktų alerginė reakciją, vaiko imuninė sistema turi būti įjautrinta nuo prieš tai suvalgyto to paties maisto, arba per motinos pieną. Antrą kartą valgant - pasireiškia alerginiai simptomai. Pasauliniu mastu, beveik 5 procentai vaikų iki penkerių metų turi alergiją maistui. Apie 80 % alergiškų pienui vaikų šią alergiją “išauga”.
Tačiau svarbu suprasti, kad alergija ir maisto netoleravimas skiriasi. Dėl panašių simptomų žmonės dažnai painioja maisto alergijas su maisto netoleravimu. Tačiau maisto netoleravimas, yra reakcija į maistą, kurioje nedalyvauja imuninė sistema.
Maisto Netoleravimas: Esminiai Skirtumai Nuo Alergijos
Maisto netoleravimas (arba padidėjęs jautrumas maistui) - tai neimuninės kilmės reakcijos į maistą. Maisto netoleravimo simptomai gali būti raugėjimas, nevirškinimo jausmas, besikaupiančios dujos pilve, skystos išmatos, galvos skausmai, nervingumas ar „paraudimo“ jausmas. Priešingai, nei esant alergijai, kartais vaikai netoleruojantys tam tikro produkto, suvalgę nedidelį jo kiekį, gali nejausti jokių nepageidaujamų reakcijų.
Simptomai išryškėja tik po kelių valandų, paros ar dar vėliau, jiems būdinga lėtinė eiga. Maisto netoleravimą vaikui gali sukelti maisto produktai, kurie turi savyje daug:
- histamino (švieži produktai - pomidorai, špinatai, vėžiagyviai, lašišos, apelsinai; apdoroti maisto produktai - fermentiniai sūriai, kiauliena, konservuoti tunai, dešrelės);
- tiramino ir feniletilamino (šokoladas, konservuota žuvis, fermentinis sūris);
- histaminą atpalaiduojančių produktų (braškės, kiaušinio baltymas, kiauliena, cinamonas, šokoladas, ananasai, papajos, ankštinės daržovės).
Atkreiptinas dėmesys, kad daugelis žmonių šį netoleravimą maistui maišo su alegrija.
Alergijos Maistui Ir Kaip Ji Pasireiškia
Alergija maistui - tai padidėjęs imuninis organizmo atsakas į tam tikrą maisto produktą ar maisto priedą (pvz., baltymą). Yra greitojo ir lėtojo tipo reakcijos. Greito tipo alerginės reakcijos gali prasidėti iškart po maisto arba iki dviejų valandų po valgio. Greitojo tipo imuninės reakcijos dažniausiai atsiranda per 2 valandas po kontakto su maisto alergenu. Lėtojo tipo reakcijų sukeltų klinikinių simptomų gali atsirasti po 24-72 valandų ar net vėliau.
Alerginės reakcijos į maistą gali skirtis. Kartais tas pats asmuo gali skirtingai reaguoti skirtingu metu. Žuvys, jūros gėrybės, riešutai dažniausiai sukelia sunkiausias alergines reakcijas.
Neigiamų Reakcijų Paplitimas Vaikams Ir Jų Simptomai
Nors šiuo klausimu Lietuvoje nėra daug informacijos, tačiau pabandysime paanalizuoti visos Europos patirtį. Daugelis mokslinių tyrimų parodė, kad alergija dažniau diagnozuojama kūdikiams ir mažiems vaikams, kuri reiškiasi sunkiu atopiniu dermatitu, enterokolitu, lėtu kūno masės augimu. Gali pasireikšti net ir žindomiems kūdikiams, kuriuos įjautrina į motinos pieną patekę maisto alergenai.
Vokietijoje atliktame tyrime nustatyta, kad alergijos maistui paplitimas priklauso nuo vaiko amžiaus. Maži vaikai dažniau alergiški karvės pieno, kiaušinių, sojų baltymams, kviečiams, o mokyklinio amžiaus vaikai - žuvies baltymams, žemės ir medžių riešutams, vaisiams, daržovėms.
Neretai vaikams nuo tokio maisto kyla odos alergija, kuri gali pasireikšti tokiomis ligomis kaip:
- ūminė dilgėlinė ir angioedema;
- ūminė kontaktinė dilgėlinė;
- lėtinė dilgėlinė ir angioedema;
- kiti odos pokyčiai (paraudimas, makulopapulinis bėrimas);
- atopinis dermatitas;
- maisto sukeltas kontaktinis dermatitas;
- pūslelinis dermatitas.
Taip pat vaikams nuo tokio maisto gali kilti virškinimo organų alergija, kuri gali pasireikšti tokiais simptomais kaip:
- atpylimas ir (arba) vėmimas;
- viduriavimas;
- pilvo skausmai ar diegliai;
- meteorizmas (pilvo pūtimas);
- obstipacija (vidurių užkietėjimas);
- pakitusi išmatų konsistencija, priemaišos (gleivės, kraujas) išmatose.
Taip pat vaikams nuo tokio maisto gali kilti kvėpavimo organų alergija, kuri gali iššaukti tokius simptomus kaip:
- rinorėją;
- čiaudulį (daugkartinį);
- kosulį;
- stridorą;
- švokštimą;
- balso užkimimą;
- dusulį.
Dėmesio! Svarbu! Alergijos maistui diagnostika yra sudėtinga. Visus alerginius mėginius gali vertinti tik specialistas - gydytojas alergologas. Jei auginate alergišką maistui vaiką, įdėmiai skaitykite maisto pakuotės informaciją. Ką daryti ūmios alerginės reakcijos atveju - veiksmų planą turite aptarti su vaiko gydytoju.
Alergijos Karvės Pienui Valdymas
Alergijos karvės pienui valdymas, tai bet kokio karvės pieno išėmimas iš kūdikio mitybos, todėl būtina atidžiai skaityti maisto etiketes ir sudėtį, nes pieno baltymai gali slypėti pačiose netikėčiausiose vietose. Jeigu jūsų kūdikis maitinamas mišiniu ir jam nustatyta alergija karvės pienui, jūsų gydytojas gali paskirti labai hidrolizuotą mišinį.
Sojos mišiniai nerekomenduojami iki 6 mėnesių, kadangi juose yra fitoestrogenų (augalinių junginių, turinčių estrogenų savybių), o kūdikiai, kurie reaguoja į karvės pieno mišinius, dažnai taip pat reaguoja ir į sojos mišinius. Ožkos pieno mišiniai taip pat nerekomenduojami alergijos karvės pieno gydymui, nes ožkos pieno baltymai turi tokias pačias stiprias alergizuojančias savybes, kaip ir esantys karvės piene.
Retais atvejais jūsų kūdikis gali reaguoti į pieno baltymus, patenkančius iš jūsų maisto į pieną, kuriuo maitinate kūdikį. Tik apie 2 - 7,5 proc. kūdikių iki vienerių metų yra alergiški karvės pienui. Iki trejų metų daugumai vaikų alergijos pienui simptomai išnyksta, tačiau daliai ji gali tęstis iki kol jiems sukaks 6 - 8 metai.
Laktozės Netoleravimas
Kūdikiui, kuris netoleruoja laktozės, paprastai pasireiškia ne tokios stiprios reakcijos lyginant su tais, kuriems nustatyta alergija karvės pieno baltymui. Kaip ir alergijos pienui atveju, laktozės netoleravimo simptomai gali būti viduriavimas, vėmimas ir pilvo diegliai, tačiau paprastai nebūna dilgėlinės arba apsunkinto kvėpavimo. Laktozės netoleravimo diagnozės nepatvirtins ir kraujo arba odos lopo mėginys.
Yra du pagrindiniai laktozės netoleravimo tipai. Pirmasis yra pirminis laktozės netoleravimas ir jį sukelia laktazės fermentų trūkumas. Antrinį laktozės netoleravimą paprastai sukelia virškinimo trakto pažeidimai, pavyzdžiui, po sunkios skrandžio infekcijos. Tačiau ši sutrikimo forma paprastai yra laikina, ji tęsiasi tol, kol virškinimo traktas išgyja.
Karvės Pieno Baltymų Sudėtis
2004 m. Karvės piene randama daugiau nei 40 skirtingų rūšių baltymų ir visi jie gali sukelti alergiją. Be to, dėl baltymų, turinčių tą pačią ar panašią struktūrą, funkciją ir biologines savybes, alergija karvės pienui gali sukelti kryžmines reakcijas ir į kitų gyvūnų (žmonių, ožkų, avių, bizonų) pieną. Pieno sudėtis keičiasi jį apdorojant.
Karvės pieną sudaro apytiksliai 30-35 g/L (3-3,4-5 proc.) baltymų, kurie skirstomi į dvi pagrindines grupes: kazeinai (80 proc.) ir išrūgų baltymai (20proc.) (1 lentelė). Kazeinai išskiriami į nuosėdas naudojant fermentą reniną ar rūgštinant pieną iki ph 4,6, kol gaunama varškė. Tuo tarpu išrūgų baltymai piene išlieka tirpūs.
Susidariusioje varškėje lieka kazeinų frakcija (sudaryta iš 4 baltymų: alfa s1-, alfa s2-, beta- ir kappa kazeinų). Tuo tarpu likusias išrūgas sudaro daugiausia sferiniai baltymai - beta laktoglobulinas (BLG) ir alfa laktoalbuminas (ALA), taip pat randamos mažesnės sudedamosios dalys - jaučio serumo albuminas (BSA), laktoferinas (LF), imunoglobulinai (Ig) ir proteazių peptonai.
BLG ir ALA baltymai yra sintetinami pieno liaukose, tai - pagrindiniai karvės pieno baltymai. Kai atliekami alergijos tyrimai, dažniausiai paaiškėja, jog asmenys, alergiški karvės pienui, yra įsijautrinę bent keliems baltymams. Kazeinai ir BLG, kaip ir ALA baltymai yra pagrindiniai karvės pieno alergenai.
Vis dėlto, baltymai, kurių aptinkama ypač mažais kiekiais, tokie kaip BSA, imunoglobulinai, laktoferinas, taip pat gali būti alergijos karvės pienui priežastimi. 35-50 proc. ligonių randamas įsijautrinimas būtent šiems baltymams, o neretai vien tik jiems. Įsijautrinimas kazeinui, BLG ir ALA baltymams yra glaudžiai susijęs ir dažniausiai pasireiškia kartu, o įsijautrinimas BSA baltymui 50 proc.
Alfa laktoalbuminas (ALA) ir Beta laktoglobulinas (BLG) yra vieni iš pagrindinių alergenų karvės piene. ALA sudaro apie 25 proc. išrūgų ir apie 5 proc. visų karvės pieno baltymų. Apie 50 proc. BLG yra aptinkama išrūgose ir apie 10 proc.
Alfa laktoglobulinas - vienas pagrindinių išrūgų baltymų, esančių motinos piene, tačiau specialiuose pieno mišiniuose kūdikiams jo randama mažai, skirtingai nei beta laktoglobulino, kurio nėra motinos piene, bet daug randama pieno mišiniuose. Jaučio ALA amino rūgščių seka yra panaši į vištos kiaušinio baltyme esantį lizocimą ir žmogaus ALA baltymą. Tai rodo galimas kryžmines reakcijas tarp šių produktų. BLG gali būti randamas net ir namų dulkėse.
Jaučio BLG baltymas taip pat turi panašią struktūrą su kitų gyvūnų piene esančiais baltymais. Kazeinas yra pagrindinis pieno alergenas ir pagrindinė sūrio baltymų sudedamoji dalis. Jis sudaro apie 75-80 proc. visų pieno baltymų ir yra atsparus karščiui. Didelis jo kiekis parodo alergiją tiek šviežiam, tiek termiškai apdorotam pienui.
Net ir stipriai hidrolizuotuose pieno mišiniuose kūdikiams gali būti kazeino likučių. Kazeino gali būti randama ir pieno neturinčiuose produktuose, kuriuose likę nesuardytų pieno baltymų dalelių - net ir tai gali sukelti alerginę reakciją stipriai įsijautrinusiems žmonėms. Kazeinas ir jo dariniai yra naudojami dešrelių, duonos, sriubų, troškinių gamyboje, kaip maisto papildai dėl juose esančių geros kokybės baltymų ir mažo kiekio laktozės, taip pat dėl švelnaus skonio.
Kazeinas - dažnas ingredientas gaminant kavos balinimo produktus, ledus, padažus salotoms, kepinių glazūras ir plaktus užpilus.
Alergijos Karvės Pienui Simptomai
Karvės pieno sukeltos alergijos simptomai gali būti labai įvairūs ir pasireikšti skirtingose organų sistemose. Yra trys imuninių mechanizmų grupės, kuriomis pasireiškia alergija karvės pienui.
Greito tipo reakcijos, nulemtos imunoglobulino E (IgE), pasireiškia ūmiai, per kelias valandas vienoje ar daugiau organų sistemų: odoje (dilgėlinė ar angioedema), kvėpavimo sistemoje (rinokonjuktyvitas ar astma), ir virškinamojo trakto sistemoje (pykinimas, vėmimas, viduriavimas).
Lėto tipo reakcijos, (nedalyvaujant specifiniams IgE) nulemtos T limfocitų, gali pasireikšti virškinamojo trakto simptomais (proktokolitu, enterokolitu) per 3-5 dienas po pieno baltymo pavartojimo. Tad jeigu įtariama alergija pieno baltymui, požymiai gali būti tokie kaip vėmimas, taip pat dažnai skundžiamasi pilvo pūtimu, mažesnieji ima dažniau verkti, sutrinka tuštinimasis.
Alerginė reakcija karvės pienui gali būti ir mišri (nuo IgE priklausoma ir nepriklausoma) ir pasireikšti atopiniu dermatitu ar eozinofiline gastroenteropatija. Sunkiausiais atvejais per kelias minutes iki 2 val. po karvės pieno pavartojimo gali pasireikšti stipri sisteminė alerginė reakcija - anafilaksija. Kaip ir kitos maisto sukeltos anafilaksinės reakcijos, ji pasireiškia odos, kvėpavimo takų, virškinamojo trakto simptomais.
Diagnostika
Gydytojas vertins ir kitas būkles, galinčias sukelti panašius simptomus. Pavyzdžiui, jei pavalgius pieno, atrodo, kad jūsų vaikas viduriuoja, gydytojas gali patikrinti, ar priežastis gali būti laktozės netoleravimas.
- Odos dūrio testas. Šis testas tai skystų maisto alergenų ekstraktų užlašinimas ant vaiko dilbio. Tuomet odos paviršinis sluoksnis praduriamas lancetais (nedidelėmis adatėlėmis) ir laukiama ar per 15 minučių susidaro rausvai iškilusios papulės.
- Odos lopo testas. Tai maisto alergenų užklijavimas ant neišbertos odos.
Tais atvejais, kai įtariama alergija pienui, reikėtų kaip įmanoma skubiau imtis atitinkamų priemonių visiems simptomams sumažinti. Vienintelis ir geriausias būdas išvengti alergijos karvės pienui simptomų pasikartojimo yra alergiją sukeliančio alergeno vengimas. Dėl šios priežasties svarbu pagrįstai diagnozuoti alergiją karvės pienui. Deja, tik mažiau nei pusė alergijos karvės pienui atvejų, klinikinių tyrimų duomenimis, yra patvirtinama diagnostiniais tyrimais.
Tad jeigu įtariama alergija pieno produktams, požymiai gali byloti ir apie kitas problemas. Vis tik alergija pienui išlieka viena dažniausių diagnozuojamų maisto alergijų. Pasaulio Alergijos Organizacija (PAO) nurodo, kad pagrindinis kriterijus alergijai karvės pienui diagnozuoti yra gerai surinkta anamnezė, kuri leidžia įtarti, kad simptomus ligoniui galėjo lemti alergija pieno baltymui, ir kurią reikėtų derinti su diagnostinių tyrimų rezultatais.
Odos dūrio mėginiai su standartiniais ir natyviniais (šviežiu karvės pienu) alergenais priklauso ne tik nuo IgE antikūnų, bet dar ir nuo putliųjų ląstelių būklės, kraujagyslių bei nervinio jautrumo bei odos būklės, vartojamų vaistų. Šis tyrimas padeda nustatyti greito tipo alergines reakcijas ir tinka tirti įvairaus amžiaus vaikus, taip pat kūdikius.
Diagnozuojant nuo IgE priklausomą alergiją karvės pienui taikomi alergenui specifinių IgE koncentracijos kraujo serume nustatymo tyrimai. Bendrojo IgE tyrimo klinikinė reikšmė yra ribota, nes jo kiekis gali būti padidėjęs ir kitų ligų metu (pvz., parazitinių, onkologinių ligų, hiper IgE sindromo ir kt.
Be specifinių IgE prieš įvairius alergenus, diagnostiniais tyrimais galima nustatyti ir alergenų komponentams (molekulėms) specifinius IgE. Šie molekuliniai alerginiai tyrimai atliekami ir Allergomedica programos metu.
1 lentelė. Karvės pieno baltymai ir jų savybės
| Baltymas | Aprašymas |
|---|---|
| Kazeinai | Pagrindinė pieno baltymų dalis (80%), atsparūs karščiui. |
| Alfa-laktoalbuminas (ALA) | Sudaro apie 25% išrūgų ir 5% visų karvės pieno baltymų. |
| Beta-laktoglobulinas (BLG) | Aptinkamas išrūgose (apie 50%) ir sudaro apie 10% visų karvės pieno baltymų. |
| Jaučio serumo albuminas (BSA) | Mažesnė sudedamoji dalis, gali būti alergijos priežastimi. |
Vaikų Alergijos Maistui Gydymas
Visiškai saugaus ir efektyvaus maisto alergijos gydymo nėra. Griežtas maisto alergenų vengimas šiuo metu yra saugiausia alergijos maistui gydymo strategija. Jei jūsų vaikas alergiškas maistui, alergologas padės jums sukurti gydymo planą. Gydymo tikslas yra vengti alergeno ir visų jo turinčių maisto produktų. Išsiaiškinus maisto produktus, kuriems vaikas yra alergiškas, labai svarbu vengti ne tik šių, bet ir kitų panašių maisto produktų toje maisto grupėje.
Pvz., jei alergiškas maistui kūdikis yra maitinamas tik motinos pienu, alergenas šalinamas iš žindyvės valgiaraščio. Jei kūdikiui diagnozuota alergija karvės pienui, mama turi laikytis dietos be pieno produktų. Jei žindote vaiką, labai svarbu nevartoti tų maisto produktų, kuriems vaikas yra alergiškas. Taip pat svarbu vaikui duoti vitaminų ir mineralų papildų, jeigu jis negali valgyti tam tikro maisto.
Alergiškam kūdikiui nuo 4-6 mėnesių pradedama duoti papildomo maisto, t.y. jis primaitinamas, tolydžiai bandant po vieną produktą kas savaitę. Kai nustatomas alergenas, iš valgiaraščio pašalinami dažniausiai alergizuojantys, taip pat daug histamino, kitų biogeninių aminų ir maisto priedų, sukeliančių pseudoalergines reakcijas, turintys produktai.
Antihistamininiais vaistais gali būti gydoma dilgėlinė, alerginė sloga ir kitos alerginės ligos. Vaikams, kuriems įvyko sunki alerginė reakcija,gydytojas gali skirti epinefriną (adrenaliną), kuris padeda sustabdyti sunkių alerginių reakcijų simptomus.
Kai kuriems vaikams, suderinus su gydytoju, po vieno ar šešių mėnesių gali būti vėl bandoma duoti tam tikro maisto, kad įsitikintume, ar jis “išaugo” alergiją.
Alergija maistui - paprastai pirmoji alerginė liga, pasireiškianti kūdikystėje, kada pilnavertė mityba yra ypač svarbi augimui, psichomotorikai ir kaulų mineralizacijai. Tad jeigu alergijos tyrimai vaikams diagnozuoja šią ligą, ypač daug dėmesio tenka skirti tinkamo jų valgiaraščio sudarymui. Eliminacinės dietos taikymas gali turėti neigiamos įtakos vaiko vystymuisi.
JAV atlikto tyrimo metu nustatyta, kad alergija karvės pienui yra labiau susijusi su augimo sulėtėjimu negu kitos maisto alergijos. Kai kuriais atvejais tik krūtimi maitinamiems kūdikiams taip pat gali pasireikšti alergija karvės pieno baltymui. Taip atsitinka todėl, kad karvės pieno baltymai patenka į karvės pieno produktus vartojančios motinos pieną. Tokiu atveju, motinai rekomenduojama eliminacinė dieta ir tęsti maitinimą krūtimi.
Vidutiniškai apie 2,5 proc. kūdikių yra alergiški ar netoleruoja karvės pieno mišinių, todėl jiems reikalingas alternatyvus maitinimas. Sojos mišiniai buvo naudojami kaip alternatyva kūdikiams, alergiškiems karvės pieno mišiniams, tačiau kai kuriais atvejais alergija sojos mišiniams gali pasireikšti 14 proc. kūdikių, turinčių nuo IgE priklausomą, ir daugiau kaip 60 proc. ne nuo IgE priklausomą alergiją karvės pienui.
Iš dalinai hidrolizuotų baltymų pagaminti mišiniai (HA) yra lengviau virškinami, todėl geriau toleruojami kūdikių. Dauguma jų turi mažesnį laktozės kiekį lyginant su įprastiniais mišiniais, todėl gali būti skiriami laktozės netoleruojantiems kūdikiams. Šiuose mišiniuose baltymų santykis atitinka motinos piene esančių baltymų santykį (išrūgų baltymai ir kazeinas - 60:40). Kai kurie iš dalies hidrolizuotų baltymų mišiniai yra papildyti probiotikais, kurie, klinikinių tyrimų duomenimis, 50 proc. sutrumpina verkimo laiką stiprius pilvo skausmus jaučiantiems kūdikiams.
Kūdikiams, alergiškiems pienui ar netoleruojantiems karvės pieno mišinių, rekomenduojami labai hidrolizuotų baltymų pieno mišiniai. Šie specialūs kūdikių mišiniai yra kartaus skonio ir brangiai kainuoja. Jų neturėtų vartoti sveiki kūdikiai. Šių mišinių sudėtyje nėra laktozės, paprastai juos sudaro didelis kiekis vidutinio ilgio grandinės trigliceridų.
Labai hidrolizuotų baltymų mišiniai skiriami kūdikiams, kuriems nustatyta stipri netolerancija karvės pieno baltymui. Jie taip pat gali būti vartojami kūdikių, turinčių malabsorbcijos (sutrikusio medžiagų įsisavinimo) sindromą - cistinę fibrozę, trumposios žarnos sindromą, cholestazę (sumažėjusį tulžies nutekėjimą į virškinamąjį traktą), užsitęsusį viduriavimą.
Nors daugelį karvės pieno alergijos atvejų galima kontroliuoti vartojant labai hidrolizuotus baltymų mišinius, kai kuriems kūdikiams simptomai vis dėlto nepagerėja. Amino rūgščių mišiniai yra skiriami kūdikiams, kuriems nepaisant labai hidrolizuotų mišinių vartojimo pasireiškė stiprus įsijautrinimas karvės pienui. Lietuvoje tam tikras jų kiekis iki 1 m. amžiaus yra kompensuojamas sunkiam atopiniam dermatitui gydyti. Amino rūgščių mišiniais taip pat maitinami kūdikiai, turintys kelių maisto baltymų netoleravimą. Klinikinių tyrimų duomenimis, tai sumažino jų alergijos simptomus ir turėjo teigiamos įtakos augimui.
Jei jūsų kūdikiui diagnozuota alergija karvės pieno baltymams, geriausia mityba jam - motinos pienas. Motinos piene esančių maisto medžiagų derinys kūdikiams tinka geriausiai. Kūdikiai, alergiški karvės pieno baltymui, nėra alergiški mamos pienui, tik jame esantiems karvės pieno baltymams, kurie į jį patenka su mamos suvalgytais maisto produktais.
Kūdikiui, žindomam mamos pienu, pasireiškus alergijai karvės pieno baltymui, žindančiai mamai rekomenduojama sumažinti karvės pieno kiekį arba visai jo nevartoti, taip pat nevartoti pieno produktų ir visų produktų, kuriuose yra karvės pieno. Nežindomam kūdikiui, pasireiškus alergijos karvės pieno baltymams simptomams, turėtumėte pasitarti su jo gydytoju, kuris rekomenduos tinkamą adaptuotą mišinį. Yra dviejų rūšių mišiniai, tinkami esant alergijai karvės pienui: mišiniai su aminorūgštimis arba labai hidrolizuotų baltymų mišiniai. Daugiau kaip 90 proc.
Nerekomenduojama vartoti ožkos pieno (įskaitant kūdikių mišinius ožkos pieno pagrindu) ir avies pieno mišinių, esant alergijai karvės pieno baltymams. 90 proc. Nerekomenduojama naudoti sojų kūdikių mišinių ir sojų pieno gydant mažesnių nei 6 mėnesių kūdikių alergiją karvės pieno baltymams, nes kyla kryžminės alergijos rizika.
Pradėjus naudoti pieno mišinį esant alergijai, keičiasi kūdikio išmatų spalva ir konsistencija. Pastebėsite, kad jos pasidarys žalsvokos ir skystesnės. Taip yra todėl, kad šiuose mišiniuose naudojamas karvės pienas yra labai suskaidytas tam, kad kūdikis galėtų lengviau jį suvirškinti. Dėl šių hidrolizuotų baltymų išmatos gali tapti žalsvesnio atspalvio. Dėl to neverta nerimauti.
Kūdikiai, alergiški karvės pieno baltymui, nėra alergiški mamos pienui, tik jame esantiems karvės pieno baltymams, kurie į jį patenka su mamos suvalgytais maisto produktais.
Panašus:
- Motinos Pieno Kiekis Naujagimiui Pagal Amžių: Tikslūs Normatyvai ir Patarimai
- Kaip Lengvai Sužinoti, Ar Kūdikiui Užtenka Pieno Po Maitinimo – Patikrinti Tėvams!
- Sužinokite, Ar Jūsų Kūdikis Gaukia Pakankamai Motinos Pieno – Svarbiausi Požymiai ir Ekspertų Patarimai
- Neįgaliesiems vaikams skirtos stovyklos Lietuvoje – atrask geriausias galimybes ir patirtis!
- Atraskite Vaikų Darželio Grupės Paslaptis: Ką Reikia Žinoti Tėvams!