Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Pasaulio populiacija ateityje vis labiau senės ir gims vis mažiau kūdikių. Daugelis šalių artėja arba jau patiria, ką reiškia didesni mirčių, o ne gimimų skaičiai. Įvairiuose Žemės kampeliuose jau pradedama įprasti prie vis rečiau girdimo kūdikių verksmo ar vis daugiau apleistų namų, kuriuose nėra kam gyventi.

Žmonija labai sparčiai senėja ir panašu, jog jau 2050 metais 60 metų ir vyresnių žmonių skaičius pasaulyje viršys jaunesnių nei 15 metų žmonių skaičių.

Gimstamumo mažėjimas susijęs ne tik su porų nenoru turėti gausias šeimas, lyčių nelygybe, didelėmis pragyvenimo išlaidomis ar atsiradus daugiau darbo galimybių moterims. Visame pasaulyje taip pat stebimas ir vaisingumo kritimas.

Italijoje yra uždaromos gimdymo palatos. Šiaurės rytų Kinijoje atsiranda vis daugiau miestų vaiduoklių. Pietų Korėjos universitetai nebesugeba rasti pakankamai studentų.

Moterims įgyjant vis daugiau galimybių mokytis ir dirbti, visiems vis aktyviau naudojantis kontracepcija, augant nerimui, susijusiam su vaikų auginimui, šeimoms vis dažniau nusprendžiant atidėti atžalų planavimą vėlesniam laikui, susiduriant su vaisingumo problemomis ir dėl daug kitų priežasčių, gimsta vis mažiau kūdikių.

Deja, panašu, jog jei mūsų seneliai ar proseneliai net ir neturėdami tokių gerų galimybių auginti vaikus, išgyvendami karą ir kitas negandas, rinkdavosi auginti dideles šeimas, tai dabar vyksta priešingas procesas.

Tuo veikiausiai džiaugsis ne vienas gamtos mylėtojas, tikindamas, jog mažiau žmonių Žemėje reikš mažesnį išteklių naudojimą ir lėtesnius klimato kaitos pokyčius.

Gimstamumo mažėjimas, dėl kurio vis labiau mažės darbingo amžiaus žmonių ir vis daugės pensininkų, galiausiai privers permąstyti, kaip veikia bendruomenės ir kaip sprendžiami socialiniai klausimai.

Iš tiesų, klausimai, kaip reikėtų elgtis, o taip pat ir pasekmės, jau prasidėjo. Ypač Europoje ir Rytų Azijoje. Čia vis dažniau kyla diskusijų, kaip suderinti jaunų žmonių poreikius su senyvo amžiaus žmonių poreikiais, kurių palaipsniui vis daugėja. Mes ir taip labai ilgai gyvenome džiaugdamiesi senelių ir prosenelių demografiniu palikimu.

Nors gali atrodyti, kad dabartinė padėtis keičiasi lėtai, tačiau iš tiesų nuosmukis sparčiai didėja, nes kiekvienas pokytis automatiškai daro dar didesnius pokyčius ateičiai.

Pietų Korėja siekia universitetų jungimosi. Japonijoje konsoliduojamos savivaldybės, nes miesteliai vis sensta ir traukiasi.

Šiuo metu Lietuvoje pensinis amžius pasiekiamas sulaukus 64 metų ir 4 mėnesių, tačiau 2026 metais jau reikės sulaukti 65 metų.

Padėčiai nesikeičiant, tikriausiai jau nieko nestebins, jei pensinis amžius su laiku dar labiau augs ir galiausiai išvis bus sunku sulaukti užsitarnautos pensijos.

Žinoma, reikalauti iš gyventojų, jog jie dirbtų vis ilgiau ir ilgiau vis tiek vargu ar padės išgelbėti ekonomiką ir atsakyti į visus socialinius klausimus.

Pavyzdžiui, nuo šių metų rugpjūčio 1 dienos Lietuvoje įsigaliojo įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatos, kurios supaprastino migracijos taisykles ir palengvino sąlygas gauti Mėlynąją kortelę.

Jungtinių tautų ataskaitoje sakoma, jog jau antroje amžiaus pusėje, o gal ir dar anksčiau, pasaulio gyventojų skaičius ims nuosekliai mažėti. Nors dabar atrodo, jog gyventojų skaičius vis dar auga, tačiau dėl to kalta ilgėjanti vidutinė gyvenimo trukmė, o ne didėjantis gimstamumas.

Jei 2015 metais suminis gimstamumo rodiklis Lietuvoje siekė 1,70, tai 2020 metais jis buvo tik 1,48.

1980-1984 metais gimusių moterų vidutinis pagimdytų vaikų skaičius nesiekia 2 vaikų.

Jei situacija nesikeis, Lietuvoje gimusiųjų skaičius iki 2070 metų sumažės beveik per pusę.

Prieš dešimtmetį dėl to dar galėjome labiausiai kaltinti emigraciją. Tačiau dabar mažas gimstamumas ir didelis mirtingumas mažina Lietuvos populiaciją beveik tokiu pačiu tempu kaip ir emigracija.

Demografiniu požiūriu Lietuva panaši į seną ąžuolą su plačia, bet gilių nebemezgančia laja ir plonu kamienu, kuris bet kada gali lūžti.

Antrąją išeitį pasirinko Vengrija ir dešimtmetį vykdžiusi įvairias gimstamumą skatinančias socialinės politikos priemones sugebėjo padidinti suminį gimstamumo rodiklį net 24 procentais. Ir Vengrija neketina stabdyti tokios politikos, kad ir kiek ji kainuotų - 2022 metais šeimos politikos priemonėms atseikėta 6,2 proc.

„Apibendrinant galima pasakyti: stovime ant lemiamų permainų slenksčio. Atsisakydama investuoti į savo tautos gyvybinį potencialą, plačiai atidarydama duris neribotai darbo jėgos migracijai, etniniu požiūriu homogeniška, bet nykstanti lietuvių tauta nepajėgs absorbuoti trečiųjų šalių kultūrinio poveikio. Klausimas, ar tikrai to norime?

Gimstamumo rodiklis taip pat sumažėjo ir priartėjo prie prieš du dešimtmečius buvusio lygio. ES buvo vienas mažiausių pasaulyje gimstamumo rodiklių, kuris apibrėžiamas kaip vienai moteriai tenkančių gyvų gimusių kūdikių skaičius.

Nuo 1960 m. ES pastebima gimstančių vaikų skaičiaus mažėjimo tendencija. Mažiausias skaičius užfiksuotas 2022 m. - 3,88 mln., skelbia portalas „Euronews“. 1990 m. ES gimė 5,1 mln. kūdikių, ir tai buvo paskutiniai metai, kai gimimų skaičius viršijo 5 mln.

Gimstamumo rodikliai Europoje

Gimstamumo rodikliai Europoje labai skiriasi ES statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, 2022 m. Visos ES vidurkis buvo 1,46. Įskaitant platesnę Europos laisvosios prekybos asociaciją (ELPA), Jungtinę Karalystę ir ES šalis kandidates. Gruzija (1,83) ir Moldova (1,81) pranešė apie didesnius rodiklius nei Prancūzija. Šiek tiek didesni gimstamumo rodikliai užfiksuoti tokiose šalyse kaip Rumunija (1,71), Turkija (1,63), Jungtinė Karalystė (1,56), Vokietija (1,46) ir Suomija (1,32). Lietuva (1,27), pagal gimstamumo rodiklį, yra vos 36 vietoje (iš 41).

Nagrinėjant ilgalaikius ES gimstamumo rodiklio pokyčius matyti aiški mažėjimo tendencija. Pasaulio banko duomenimis, 1970 m. jis buvo 2,35, t. y. aukščiausias užfiksuotas lygis, o XX a. dešimtojo dešimtmečio pabaigoje jis smuko ir 1998 m. pasiekė žemiausią lygį - 1,4. Vėliau jis pradėjo palaipsniui didėti ir 2016 m. pasiekė aukščiausią lygį - 1,57. 2022 m. Per pastaruosius 20 metų gimstamumo rodiklis ES šalyse labai pasikeitė: 2002-2022 m. jis sumažėjo 13 iš 27 ES valstybių narių. Labiausiai gimstamumo rodikliai sumažėjo Airijoje ir Suomijoje - kiekvienoje iš jų gimstamumo rodikliai sumažėjo daugiau nei 0,4 punkto, o tai atitinka daugiau nei 20 proc. sumažėjimą. ES šis rodiklis išliko stabilus - padidėjo tik 2 procentais.

Pasaulio banko duomenimis, 2021 m. ES gimstamumo rodiklis buvo 1,52 - mažiausias po Rytų Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono, kurio gimstamumo rodiklis buvo 1,49. Pasaulinis vidutinis gimstamumo rodiklis buvo 2,27, o Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose šis rodiklis buvo didesnis - 2,63. Šiaurės Amerikoje (1,64) rodiklis buvo šiek tiek didesnis už EBPO vidurkį (1,59). Nuo 1970 m. beveik visuose regionuose pastebima gimstamumo rodiklių mažėjimo tendencija, nors Afrikoje šis mažėjimas buvo gerokai lėtesnis. Visose 41 Europos šalyje, įskaitant ES, ELPA ir šalis kandidates, gimstamumo rodikliai yra mažesni už viso pasaulio vidurkį.

Jei naujagimių skaičius nukris labiau nei iki maždaug 2,1, planetos populiacija ims trauktis, rašoma bbc.com. 1950 metų duomenimis, moterų per visą gyvenimą susilauktų kūdikių skaičius siekė 4,7. Vašingtono universiteto Sveikatos rodiklių ir jų vertinimo instituto (IHME) mokslininkai apskaičiavo, kad iki 2017 metų pasaulinis gimstamumo rodiklis sumažėjo kone perpus - nukrito iki 2,4. Žurnale „Lancet“ aprašyto tyrimo išvadose nurodoma, kad iki 2100-ųjų šis skaičius gali nesiekti nė 1,7.

Kodėl krenta gimstamumo rodiklis

Pastebėtos tendencijos neturi nieko bendro su spermatozoidų skaičiumi arba kitais dalykais, apie kuriuos paprastai susimąstoma diskutuojant apie gimstamumą. Statistikos kreivės nuosmukį labiausiai lemia išsilavinusių ir dirbančių moterų skaičiaus padidėjimas, taip pat išaugusios kontraceptinių priemonių įsigijimo galimybės, leidžiančios moterims apsispręsti gimdyti mažiau vaikų.

Kurios šalys patirs didžiausią poveikį

Jeigu tendencijos išliks nepakitusios, 2017 metais 128 mln. siekusi Japonijos populiacija iki amžiaus pabaigos susitrauks iki 53 mln. ar netgi dar mažiau. Ne mažiau drastiškas gyventojų skaičiaus kritimas, tikėtina, ištiks Italiją: 61 mln. siekusi populiaciją per tą patį laikotarpį turėtų sumažėti iki 28 mln. Būtent šios šalys tėra tik dvi iš 23-ijų, tarp kurių - Ispanija, Portugalija, Tailandas ir Pietų Korėja, kurių populiacija, anot prognozių, sumažės daugiau nei perpus. Daugiausia gyventojų šiuo metu skaičiuojanti Kinija per ketverius metus turėtų pasiekti populiacijos piką - 1,4 mlrd., tačiau iki 2100-ųjų šis skaičius turėtų sumažėti beveik perpus - nukristi iki 732 mln. Kai taip nutiks, Kiniją, kaip daugiausia gyventojų turinčią šalį, pakeis Indija. Jungtinės Karalystės gyventojų skaičius 2063 metais turėtų siekti 75 mln., tačiau iki 2100-ųjų nukristi iki 71 mln.

Kokių problemų gali kilti

Galbūt galvojate, kad besitraukianti populiacija planetai tik gera, nes į aplinką bus išmetama mažiau anglies dioksido, o dėl sumažėjusio ūkinės paskirties žemės poreikio nebebus masiškai kertami miškai? „Viskas būtų gerai, jei tik galėtume pamiršti apie visuomenės amžiaus struktūroje įvyksiantį perversmą, t. y. tą faktą, kad senyvo amžiaus žmonių bus daugiau nei jaunimo, taip pat visus negatyvius tokios padėties aspektus“, - pabrėžė Vašingtono universiteto profesorius Christopheris Murray.

Štai kaip atrodo dabartinė prognozės:

  • Iki 2100 metų jaunesnių nei penkerių metų vaikų skaičius nuo 681 mln. (2017 metų duomenys) nukris iki 401 mln.
  • Vyresnių nei 80-ies metų piliečių skaičius per tą patį laikotarpį, atvirkščiai, išaugs - nuo 141 mln. iki 866 mln.

„Teks patirti milžiniškų socialinių permainų. Jos mane neramina, nes pats turiu aštuonerių metų dukrą, todėl pamąstau, kaip ateity atrodys pasaulis“, - pridūrė profesorius Ch. Murray.

Ar pavyks rasti sprendimus

Kai kurioms šalims, įskaitant ir Jungtinę Karalystę, gimstamumo rodiklio kritimą ir dėl to vykstantį populiacijos mažėjimą padėjo kompensuoti migracija. Deja, tada, kai gyventojų skaičius ims mažėti visose šalyse, toks sprendimas nebepasiteisins. Keletas šalių jau išmėgino tam tikras strategijas, pavyzdžiui, pailgino motinystės ir tėvystės atostogas, užtikrino nemokamas vaikų priežiūros paslaugas, ėmėsi finansinių iniciatyvų ir praplėtė įdarbinimo teises, tačiau aiškaus atsakymo, kaip spręsti gresiančias demografines problemas, kol kas nėra. Minėtina, kad Švedijai gimstamumo rodiklį pavyko pakelti nuo 1,7 iki 1,9, bet jokiai kitai šaliai, iš pažiūros veiksmingai kovojančiai su gresiančia „naujagimių krize“, daug žadančių rezultatų pasiekti nepavyko. Pavyzdžiui, Singapūro gimstamumo rodiklis iki šiol tesiekia maždaug 1,3.

Kodėl ribinis gimstamumo rodiklis yra 2,1

Logiškai mąstant, gimstamumo rodiklis neturėtų būti žemesnis nei 2, nes jeigu du tėvai susilauktų dviejų vaikų, populiacijos dydis išliktų stabilus. Vis dėlto net tada, jeigu pavyktų užtikrinti optimalią sveikatos priežiūrą, brandaus amžiaus sulauktų ne visi gimę kūdikiai. Svarbu ir tai, kad pastaruoju metu vyriškos lyties kūdikių gimsta šiek tiek daugiau. Štai kodėl išsivysčiusiose šalyse nustatyta norma yra 2,1. Aukštesniais vaikų mirtingumo koeficientais išsiskiriančiose šalyse siektinas gimstamumo rodiklis, savaime suprantama, turėtų būti aukštesnis. 2018 metais Lietuvoje gimstamumo rodiklis buvo 1,63.

Dabar žmonių skaičius pasaulyje jau pasiekė 8 milijardus. Daugiau nei prieš dešimtmetį Jutos universiteto genetikai, panaudodami vos du žmogaus genomo rinkinius, kompiuteriu sumodeliavo populiacijos skaičių ir nustatė, kad prieš 1 mln. 200 tūkstančių metų planetoje buvo kiek daugiau nei 55 000 protėvių. Yra žinoma, kad mūsų protėvių planetoje vienu metu buvo sumažėję iki 10 000. Kai kurie mokslininkai dėl to kaltina apie 70 000 metų prieš Kristų Sumatros saloje Indonezijoje išsiveržusį Tobos ugnikalnį. Spėjama, kad didesnio išsiveržimo iki šiol nebuvo.

Skaičiuojama, kad pirmais mūsų eros metais žmonių planetoje buvo 170 milijonų. Per pirmus tūkstantį metų šis skaičius beveik padvigubėjo. Pirmąjį milijardą mūsų rūšis pasiekė prieš 200 metų. Įveikti šią žymą žmonijai prireikė 200 tūkstančių metų, bet vos 200 užteko, kad žmonių planetoje jau būtų 7 milijardai.

Kitąmet įvyks pokytis ir daugybę metų nesikeitusiame skaitlingiausių valstybių sąraše. Indija pagal gyventojų skaičių aplenks šiuo metu pirmoje vietoje esančią Kiniją. Šiuo metu čia gyvena 1,41 mlrd. žmonių, Indijoje - 20 milijonų mažiau.

žymės:

Panašus: