Paukštininkai, auginantys vištas kiaušiniams, dažnai susiduria su tokia problema, kai višta dedeklė nustojo dėti kiaušinius. Sužinokite, kodėl tai vyksta ir kaip spręsti šią problemą.
Pagrindinės Priežastys, Kodėl Vištos Nededa Kiaušinių
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl vištos nustojo dėti kiaušinius, yra šaltis ir labai žema temperatūra vištidėje. Todėl ši problema dažniau pastebima žiemos metu. Vištos dedeklės yra labai jautrios temperatūros nukrypimams nuo optimalių 16-18º C. Ypatingai kenčia nuo netinkamų temperatūros sąlygų jaunos vištos. Jei temperatūra krenta, apšiltinkite vištidės patalpą, o jei pernelyg pakilo - įleiskite daugiau gryno vėsaus oro vėdinimo būdu.
Dar viena rimta sezoninė priežastis yra apšvietimo stoka. Dedeklės dažnai nustoja dėti kiaušinius dėl nepakankamo apšvietimo. Sutrumpėjus šviesiajam paros laikui, paukštininkas turi pasirūpinti papildomo apšvietimo pajungimu. Geriausias variantas žiemą - palaikyti nuolatinį 13 valandų vištidės apšvietimą per dieną. Kai kurioms produktyviausioms veislėms reikalingas 17 valandų šviesos laikotarpis. Jei tokio apšvietimo neįmanoma gauti natūraliai, reikia naudoti dirbtinį apšvietimą. Vasarą vištidę vertėtų saugoti nuo per didelio tiesioginių saulės spindulių patekimo.
Vandens trūkumas yra dar viena priežastis, dėl kurios mažėja dedamų kiaušinių skaičius. Kad taip nenutiktų, vištų girdykla visada turi būti pripildyta vandens. Įsitikinkite, kad vandenyje nėra šiukšlių. Patyrę ūkininkai pataria vištoms duoti vėsaus vandens - tiek vasarą, tiek ir žiemą. Optimali vandens temperatūra turi būti apie + 15º C.
Kita priežastis, kodėl vištos nededa kiaušinių, yra per didelis gaidžių kiekis vištidėje. Jei gaidžių daug, geriau kai kuriuos iš jų perkelti toliau nuo dedeklių. 10-čiai vištų dedeklių turi tekti 1 gaidys. Tai optimalus santykis. Kai kurie paukščių augintojai netgi teigia, kad gaidys atitraukia vištų dėmesį ir sumažina kiaušinių dėjimą. Taip pat vertėtų pasirūpinti pakankamu lizdų skaičiumi. Vienas lizdas turėtų būti 5-6 paukščiams. Kiaušinių dėjimą mažina pernelyg tankus nuolatinis kelių vištų susigrūdimas viename taške.
Blogai ar netinkamai organizuotas vištų lesinimas nesukurs normalios kiaušinių gamybos. Jei būna daug kiaušinių be lukštų, reikia persvarstyti lesinimo racioną. Gali būti, kad pašaruose nėra pakankamai kietųjų komponentų (pvz., žvyro), fosforo ir kalcio. Lesale taipogi turi būti vitaminų, kaulų miltų bei smulkios druskos. Jei višta dedeklė serga nutukimu, ji negalės normaliai dėti kiaušinių.
Jeigu vištelės ilgai nededa kiaušinių, verta atidžiai ištirti jų elgesį ir išvaizdą. Galbūt jos serga ar yra kažkuo užsikrėtę. Todėl kyla klausimas, kodėl vištos nededa kiaušinių pavasarį, kai jas pradedame išleisti į lauką. Vitaminų trūkumas, perteklinis susigrūdimas, perlesinimas baltymais sukelia vištoms depresiją ir kiaušinių gamybos sumažėjimą. Infekcinėmis ligomis dažniausiai užsikrečia vištos, kurios kontaktuoja su laukiniais paukščiais. Taip gali atsitikti per laisvus pasivaikščiojimus, ypač prie vandens telkinių. Dėl to ir vasarą gali prasidėti problema, kai vištos nustoja dėti kiaušinius. Jei atsiranda kokių nors simptomų, bylojančių apie vištos susirgimą, nereikėtų eksperimentuoti su savigyda, bet geriau nedelsiant kreiptis į veterinarą.
Sezoninio plunksnų metimo metu vištos deda mažiau kiaušinių. Kiaušinių dėjimo sumažėjimą gali sukelti kokia nors patologija - pvz., užsikrėtimas helmintais. Vidutinis produktyvus vištų amžius yra nuo 3 mėnesių iki 2,5-3 metų. Priklausomai nuo veislės. Jei turguje įsigyta višta nededa kiaušinių, gali būti, kad jai jau baigėsi reprodukcinis amžius. Nesąžiningas pardavėjas galėjo pakišti seną vištą vietoj jaunos dedeklės. Lengviausia vištos amžių nustatyti pagal snapą: jis turi būti šiek tiek išlenktas, gelsvas ir glotnus. Bet jei su senomis vištomis viskas aišku, tuomet kodėl jaunos vištos nededa kiaušinių? Čia priežastis gali slypėti gaidyje, kuris paseno ir negali pilnavertiškai atlikti savo tiesioginių pareigų.
Vištų Lesinimas
Ž. Totilas pažymi, kad vištoms dedeklėms skirti lesalai skirstomi pagal paukščio amžių. „Pradedant auginti mažus viščiukus jiems svarbus baltymų kiekis ir energija (riebalai). Subalansuotame lesale šių medžiagų kiekis yra subalansuotas. Taip pat jiems gali būti skiriami vitaminų papildai tais atvejais, jeigu pasireiškė kokie nors klinikiniai vitaminų trūkumo požymiai arba jeigu paukščiai patiria stresą (pavyzdžiui, gali būti skiriami ką tik patalpinus viščiukus į tvartą ar fermą),“ - sako dr. Ž. Totilas.
„Kauno grūdų“ atstovas perspėja, jog negalima nutukinti vištos dedeklės, nes tokiu atveju gali sumažėti kiaušinių dėslumas, pablogėti kiaušinių kokybė ar pasireikšti medžiagų apykaitos ligos. „Višta dedeklė dėjimo metu turėtų vidutiniškai gauti apie 110-120 g lesalo per parą, priklausomai nuo lesalo kaloringumo. Skirtingų veislių vištos lesinamos skirtingais kiekiais, todėl jas perkant reikėtų išsiaiškinti konkrečią veislę ir atkreipti dėmesį į būtent tos veislės auginimo rekomendacijas. Vištoms dedeklėms svarbu skirti subalansuotą lesalą“, - pažymi dr. Ž. Totilas, kuris priduria, jog šiems paukščiams reikalingas subalansuotas lesalas, priklausomai nuo jų amžiaus periodo.
Vištoms dedeklėms subalansuotų lesalų skirstymas:
- Startinis lesalas: iki 3 savaičių amžiaus vištaitėms;
- Auginimo lesalas: nuo 3 iki 8 savaičių;
- Vystymosi lesalas: nuo 9 iki 18 savaičių;
- Priešdėjiminis, pradedančioms dėti vištaitėms skirtas lesalas: nuo 17 iki 28 savaičių;
- Suaugusioms vištoms skirtas lesalas: nuo 29 iki 45 savaičių ir nuo 46 iki 65 savaičių.
„Labai svarbu skirti lesalus pagal amžiaus periodą, nes nuo to priklauso ir paukščių augimas, vystymasis, sveikatingumas ir produktyvumas. Pagal kiekvieną periodą paruošiamas lesalas, pripildytas tuo laikotarpiu reikalingomis medžiagomis: kalciu, vitaminais, aminorūgštimis ir kt., kurios užtikrina, kad vištaitės būtų aprūpintos jomis tada, kai reikia ir tokiu kiekiu, kokio reikia“, - sako dr. Ž. Totilas.
Vištų Kapojimasis (Kanibalizmas)
Vištas gali pulti įvairios ligos ir parazitai, tačiau priešingai nei lietuviškoje patarlėje apie varnus, vištos kartais viena kitai akį kerta. „Vištų kapojimasis dar vadinamas kanibalizmu. Šis reiškinys labiau būdingas vištoms dedeklėms nei broileriams. Visų pirma tai vyksta dėl to, kad vištos dedeklės gauna normuotą lesalo kiekį. Tuo metu broileriai lesalo turi visada - nebelieka dėl ko kapotis. Ir vis dėlto - jeigu lesalas yra subalansuotas, kanibalizmo nebus. Kapojimasis prasideda dėl streso, esant maisto medžiagų disbalansui. Kartais kanibalizmas atsiranda dėl sieros turinčių aminorūgščių (metionino) trūkumo“, - sako T. Miškinis.
Prasidėjus kanibalizmui reikėtų imtis šių veiksmų:
- Pašalinti stresą. Sužeistas vištas atskirti nuo kitų, suteikti peštukėms veiklos: pridėti druskų akmenų, kad vištos turėtų užsėmimą ir galėtų lesti. Taip kartu paukščiai gaus ir papildomų mineralų. Stresui mažinti gali būti skiriama ir antistresinių vitaminų papildų.
- Užtikrinti tinkamą lesalą. Lesalas turi būti subalansuotas ir skirtas tam amžiaus periodui.
- Sumažinti šviesos intensyvumą iki minimumo. Duoti daugiau nakties valandų (įprastas tamsos periodas vištoms dedeklėms yra 8 valandos). Esant galimybei, įprastą šviesą pakeisti raudonomis lempomis.
Kiaušiniai Minkštu Lukštu
Dar vienas vištų augintojams nerimą keliantis reiškinys - kiaušiniai minkštu lukštu. Pasak eksperto, tai byloja apie vitamino D3 ir kalcio trūkumą. „Trūkumas gali atsirasti dėl nesubalansuoto lesalo arba per mažo jo kiekio. Jeigu vištų produktyvumas yra didelis, tuomet lesalas privalo būti subalansuotas. Jei lesalo per mažai ar jis nesubalansuotas, paukščiui gali trūkti reikiamų vitaminų. Svarbu užtikrinti, kad dedančiai vištai būtų duodamas dėsliųjų vištų lesalas, kuriame yra daug kalcio ir vitamino D3. Taip pat gali būti skiriami šių elementų turintys papildai. Vištidėje gali būti papildomai išbarstoma kalkakmenio ar kriauklių“, - sako T. Miškinis.
Poravimosi Sezonas
Kasmet tam tikru metu paukščiai ima elgtis ir net atrodo kiek kitaip nei įprastai. Prasideda poravimosi sezonas! Kaip ir kiti gyvūnai, paukšteliai turi natūralų reprodukcijos ciklą, užtikrinantį rūšies išlikimą. Nesvarbu, gyvena laisvėje ar yra tapę mūsų augintiniais, ši gamtos taisyklė palytėja visus. Dauguma laukinių paukščių poruojasi pavasarį ir vasarą, kai šilta, yra daug šviesos bei maisto šaltinių. Kalbant apie paukštelius augintinius, viskas kiek kitaip. Palankias gyvenimo sąlygas jie turi ištisus metus, todėl poruotis taip pat gali bet kada. Visgi dauguma paklūsta natūraliam gamtos ritmui ir potraukį pratęsti giminę pajunta šiltymečiu.
Poravimasis - ne smagus pasiskraidymas parke. Tiek paukšteliams, tiek jų šeimininkams jis sukelia daug streso ir atima daugybę jėgų.
Tinkamo partnerio paieškos
Jeigu užsiimate paukštelių veisimu, viena svarbiausių užduočių - rasti tinkamą partnerį. Jis turi būti sveikas, atitinkantis visus veislės bruožus, tinkamo amžiaus - tik tuomet galima tikėtis sėkmingos sveikos paukštelių vados. Ne mažiau svarbu, kad paukšteliai vienas kitam nebūtų giminingi, antraip palikuonys turės apsigimimų, genetinių ligų. Svarbu prisiminti, kad paukščių, kaip ir kitų gyvūnų, veisimu negali užsiimti bet kas.
Hormonų pokyčiai
Poravimosi sezonu paukščiai patiria hormoninius svyravimus, kurie paveikia apetitą, energijos lygį, elgseną bei nuotaiką. Sparnuočiai gali tapti aktyvesni, triukšmingesni, agresyvesni arba kaip tik meilesni, labiau ginti savo teritoriją.
Lizdo sukimas
Paukščiams reikia saugios vietos dėti ir perėti kiaušinius. Todėl ima sukti lizdą. Nelaisvėje tai tampa sudėtinga ir daug įtampos keliančia užduotimi, nes nėra tinkamos saugios vietos bei lizdui reikiamų žaliavų. Todėl tai pastebėję šeimininkai turėtų sparnuočius aprūpinti saugiomis medžiagomis, tinkamomis lizdui sukti: šakelėmis, šienu, natūralia medvilne ir kita panašia žaliava. Taip pat turėtų pasirūpinti uždanga, kur paukšteliai galėtų pasislėpti ir jaustis saugūs (tam puikiai tinka medinė dėžė). Gali prireikti ir didesnio narvo, jeigu esamas kompaktiškas. Jei paukštelius tenka perkelti į naują, tai daryti atsargiai, pratinti pamažu, kuo mažiau keičiant įprastą aplinką, kad nebūtų sukelta papildomo streso.
Perėjimas
Kol išsiris jaunikliai, padėti kiaušiniai turi likti ne tik saugūs, bet ir išlaikyti pastovią šiltą temperatūrą. Atsižvelgiant į rūšį bei veislę, tai gali trukti 10-30 dienų. Visą šį laiką paukščiams tenka kantriai perėti. Net išsiritusiais mažyliais rūpinasi bei lesina, kol sutvirtėja tiek, kad galėtų išlikti savarankiškai. Tai gali trukti savaites, net mėnesius. Iš sparnuotuojų tėvelių tai pareikalauja daug energijos, todėl šiuo laikotarpiu juos būtina aprūpinti kokybišku pašaru ir didesniu jo kiekiu, nepamiršti ir šviežio vandens atsargų. Beje, paukšteliams gali reikėti kitokio nei įprasta lesalo, pavyzdžiui, minkštesnio, daugiau šviežių vaisių ir daržovių.
Ką Daryti, Jei Vištos Nededa Apvaisintų Kiaušinių?
Dauguma žmonių augina paukštelius neketindami jų veisti. Tokiu atveju viename narve neauginami priešingų lyčių atstovai. Laukinėje gamtoje patelė be patinėlio nededa kiaušinių, tačiau nelaisvėje ši auksinė taisyklė gali būti pažeista. Kai kurios papūgų rūšys nelaisvėje deda neapvaisintus kiaušinius net nesiporavusios. Tai alina jų organizmą, mat kiaušinio dėjimas paukščiams sukelia stresą, reikalauja papildomos fizinės energijos. Visa tai gali lemti osteoporozę, net gyvybei pavojingas ligas.
Kaip sustabdyti neapvaisintų kiaušinių dėjimą:
- Dirbtinis dienos trumpinimas. Tam, kad paukščiai dėtų kiaušinius, jiems reikalinga ilga diena ir daug natūralios šviesos. Todėl, norint sustabdyti neapvaisintų kiaušinių dėjimą, naminius sparnuočius rekomenduojama migdyti 17-18 val. Tiesiog pritemdyti patalpą, kurioje yra narvas, arba šį saugiai pridengti, kad dirbtinai sutrumpėtų diena. Būtina ne tik tamsa, bet ir tyla.
- Tamsių užkaborių vengimas narve. Nelaisvėje gyvenantys paukščiai, ypač papūgos, nesistengia sukti lizdo, kiaušinius deda tiesiog tamsiausioje vietoje, natūraliai esančiame užkaboryje. Todėl reikėtų pasirūpinti, kad narve nebūtų tokių vietų. Jeigu sparnuočius draugus išleidžiate laisvai skraidyti po namus, būtina atidžiai stebėti, ką tuo metu veikia.
- Atskyrimas nuo kitų paukščių. Ne tik nuo patinų, bet ir patelių, netgi kitos rūšies sparnuočių. Kai kuriems paukščiams pakanka kito sparnuočio šalia, kad jų organizme įsisiautėtų už poravimąsi atsakingi hormonai, skatinantys dėti neapvaisintus kiaušinius. Esant šiai problemai, geriau, kad šalia nebūtų jokių kitų paukščių.
- Poravimosi veiksmų ignoravimas. Kai kurie sparnuočiai, neturėdami partnerio poravimuisi, būdingus veiksmus ima demonstruoti su žmonėmis. Tai gali būti meilikavimasis trinantis, uodegos kilnojimas, maisto regurgitavimas ir kt. Pastebėjus poravimuisi būdingus veiksmus derėtų sparnuotąjį bičiulį tuoj pat grąžinti į narvą ir kurį laiką su juo nebendrauti. Taip pat neglostyti paukštelio nugaros bei pauodegio, nes tokie veiksmai jį seksualiai stimuliuoja. Beje, kai kurie vieni narve gyvenantys sparnuočiai poravimosi veiksmus atlieka su jiems padėtu aplinkos objektu - puodeliu, veidrodžiu, žaislu ar kt.
- Narvo atnaujinimas. Paukščiai linkę dėti kiaušinius jiems puikiai pažįstamoje aplinkoje. Todėl norint sutrikdyti šį procesą patartina reguliariai keisti narvo vietą, kaip nors jį atnaujinti, pertvarkyti jo vidų.
- Kiaušinių palikimas. Jeigu paukštelis padėjo kiaušinių, neskubėkite jų išimti. Kartais tai lengviausias būdas nutraukti įsisukusį kiaušinių dėjimo ciklą.
- Specialisto pagalba. Jei aptarti metodai buvo neveiksmingi, derėtų konsultuotis su veterinarijos gydytoju.
Paukščių Gripas
2017 m. Europos Sąjungos valstybėse nesiliauja plisti paukščių gripas (PG). Jo atvejai nustatyti 22 valstybėse. Rugpjūčio mėnesį 6 naujausi atvejai užfiksuoti Šveicarijos ir Vokietijos laukinėje faunoje. Italijoje vien per rugpjūčio mėnesį nustatyta 12 PG židinių paukštininkystės ūkiuose, dėl to sunaikinta daugiau kaip 200 tūkst. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atkreipia visų paukščių laikytojų dėmesį, kad prasidėjusi rudeninė laukinių paukščių migracija didina galimybę PG virusui patekti į paukštides. Rizika didėja dar ir dėl to, kad paprastai rudeninė migracija trunka ilgiau nei pavasarinė. Intensyviausia ji būna nuo rugsėjo iki spalio vidurio. Kai kurios paukščių rūšys (pvz. gandrai) išskrenda kur kas anksčiau, bet daugelio vandens paukščių (pvz. žąsų) migracija intensyviausia antroje rugsėjo pusėje ar spalio pradžioje.
žymės:
Panašus:
- Paukščiai vaikų darbeliai: kūrybiškos idėjos
- Neįtikėtinos Kūrybiškos Idėjos Vaikams: Spalvingi Paukščių Darbeliai, Kuriuos Būtina Išbandyti!
- Neįtikėtina! Atraskite Vištų Rūšis Dedančias Žalius Kiaušinius – Paslaptis Atidengta!
- Gyvybės stebuklas atskleistas: ką iš tikrųjų reiškia abortas – svarbi pamoka kiekvienam
- Geriausi Auklės Darbo Skelbimai Kėdainiuose – Raskite Tobulą Pasiūlymą Greitai!