Per mėnesį yra vos kelios dienos, kai moteris gali pastoti. Tačiau apskaičiuoti vaisingiausią laikotarpį ne taip paprasta. Jeigu nesiseka nustatyti momento, kai subrendęs kiaušinėlis palieka kiaušidę ir patenka į kiaušintakį (tai ir vadinama ovuliacija), padės ovuliacijos testai.
Ovuliacijos testų veikimo principai
Ovuliacija yra susijusi su hormonų lygio svyravimais. Kiaušinėlio atsiskyrimą nuo kiaušidės nulemia liuteinizuojantis hormonas, tuo metu fiksuojamas staigus jo koncentracijos padidėjimas. O prieš tai organizmas ima gaminti daugiau hormono estrogeno, kuris padeda pasiruošti ovuliacijai (sutankina gimdos gleivinę ir paskatina gimdos kaklelio gleivių gamybą).
Padidėjęs estrogeno lygis rodo, kad prasideda vaisingiausias periodas, kuris tęsiasi apie keturias dienas. Spermatozoidai išlieka gyvybingi maždaug 5 dienas, tad tiksliai išmatavus šio hormono lygį daug paprasčiau pasirinkti tinkamiausią laiką lytiniams santykiams, taip labai padidinant tikimybę pastoti. Kaip tik tada į pagalbą gali ateiti ovuliacijos testai, kurie reaguoja į padidėjusį minėtų hormonų kiekį šlapime. Vieni matuoja tik liuteinizuojančio hormono kiekį, bet yra nustatančių ir šio, ir kito svarbaus šiame procese hormono estrogeno lygį.
Šie testai labai tikslūs, be to, iš anksto parodo, kuriomis dienomis bus pats vaisingumo pikas. Kiekvienai moteriai menstruacijos kartojasi skirtingu intervalu, jų ciklas gali trukti nuo 21 iki 35 dienų, vidutinė trukmė yra 28 dienos. Ovuliacija dažniausiai įvyksta jo viduryje, apie 14 dieną. Tačiau tai nėra taisyklė, vaisingiausias laikotarpis kai kurioms gali būti bet kada nuo 8 iki 21 dienos. Be to, kiekvieną mėnesį jis gali būti skirtingu metu. Sudėtingiausia šį momentą apskaičiuoti toms, kurių ciklas nereguliarus.
Kaip naudotis ovuliacijos testais?
Ovuliacijos testai nepadės, jei nesilaikysite instrukcijų. Nenustebkite, prieš tai reikės šiek tiek paskaičiuoti, kad nustatytumėte ciklo dieną, kada jį naudoti. Tam reikia žinoti savo menstruacijų ciklo trukmę (ji skaičiuojama nuo pirmosios kraujavimo dienos iki paskutinės dienos prieš kitų mėnesinių pradžią).
Taip pat, kiek dienų paskutiniuosius kelis mėnesius tęsėsi kraujavimas, paskutinę paskutiniojo ciklo dieną. Daugelio testų instrukcijose yra specialios lentelės, į kurias suvedus šiuos duomenis sužinosite, kada geriausia jį atlikti. Daugiausia liuteinizuojančio hormono išsisikiria ryte, todėl testą rekomenduojama atlikti po 12 valandos, bet ne vėliau nei 20 valandą.
Kai kurie testų gamintojai rekomenduoja testus darytis du kartus per dieną, pirmą tarp 12 ir 15 val., o antrą tarp 17 ir 20 val. Jeigu naudosite juos kelias dienas iš eilės, pasirinkite tą patį laiką. Kitas patarimas - prieš atliekant testą negerkite daug skysčių, kelias valandas nesišlapinkite, kad šlapimas būtų labiau koncentruotas.
Tuomet gerai įsižiūrėkite į išryškėjusių juostelių spalvą ir būtinai palyginkite ją su kontroline juostele. Atsakymas bus teigiamas, jei ji tokia pati ar ryškesnė, kaip pažymėta ant kontrolinės juostelės. Kai juostelė blankesnės spalvos, atsakymas neigiamas. Taip yra dėl to, kad organizme visą laiką yra nedidelė liuteinizuojančio hormono koncentracija.
Teigiamas testo rezultatas rodo, kad ovuliacija įvyks per artimiausias tris dienas (24-72 valandas). Vaisingumo pikas bus pasiektas maždaug po 36 valandų nuo teigiamo testo.
Ovuliacijos testų tipai
Patys paprasčiausi ovuliacijos testai yra juostelės, kurias reikia panardinti į indelį su šlapimu. Kitas variantas - pagaliukai, taip pat nardinami į šlapimą. Jų rinkiniuose yra po 5-7 ir daugiau. Pieštuko formos testai su dangteliais - dar vienas pasirinkimas, juos galima tiesiog pakišti po šlapimo srove. Galima rinktis ir kasetes, ant kurių su komplekte esančia pipete reikės užlašinti keletą šlapimo lašų.
- Juostelės: Panardinamos į indelį su šlapimu.
- Pagaliukai: Taip pat nardinami į šlapimą.
- Pieštuko formos testai: Pakišami po šlapimo srove.
- Kasetės: Užlašinami keli lašai šlapimo su pipete.
Šie testai matuoja tik liuteinizuojančio hormono koncentraciją. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad ovuliacijos testai gali būti skirtingo jautrumo, priklausomai nuo to, kokį kiekį liuteinizuojančio hormono gali nustatyti šlapime. Jų jautrumas gali būti nuo10 iki 40 mIU/ml - kuo mažesnis skaičius, tuo jautresnis testas.
Galima įsigyti ir skaitmeninių ovuliacijos testų, kurie fiksuoja ir estrogenų koncentracijos padidėjimą. Jie susideda iš daugkartinio naudojimo dalies ir keičiamo antgalio, kuris merkiamas į šlapimą. Gali nustatyti net 4 vaisingiausias ciklo dienas. Vaisingumo monitorius su liečiamuoju ekranu užfiksuoja net 6 vaisingiausias dienas. Taip pat jis kaupia ir lygina šešių menstruacijos ciklų metu surinktus duomenis. Ovuliacijos mikroskopas, dar viena alternatyva, veikia kitu principu, vaisingiausias moters ciklo dienas jis nustato tiriant seiles. Ant specialaus indikatoriaus tereikia užtepti šiek tiek seilių ir apžiūrėti jų mėginį per 50 kartų didinantį mikroskopą.
Kiaušidžių rezervo vertinimas
Kiaušidžių rezervas apibūdina potencialią kiaušidžių galimybę užauginti ir subrandinti tam tikrą folikulų ir kiaušialąsčių, tinkamų apvaisinimui, skaičių. Ši sąvoka apima 3 kiaušialąsčių kriterijus - kokybę, kiekybę ir jų reprodukcines galimybes. Kiaušidžių rezervo vertinimas yra itin svarbus tais atvejais, kai pagrindinė arba viena iš poros nepastojimo priežasčių yra moters vaisingumo sutrikimai.
Moteriškosios lyties vaisiaus kiaušidėse apie 20-ą nėštumo savaitę būna didžiausias nesubrendusių folikulų skaičius, t. y. 6-7 mln. Iki gimimo vyksta užuomazginių folikulų aktyvinimas ir atrezija, todėl naujagimės kiaušidėse lieka 1-2 mln. folikulų. Po gimimo toliau tęsiama kokybiškiausių folikulų atranka ir tokiu būdu iki brendimo pradžios jų lieka 300-500 tūkst. Folikulai visiškai subręsta tik lytinio brendimo laikotarpiu. Reprodukciniu laikotarpiu kiekvieną mėnesį kiaušidėse aktyvinama ir pradeda bręsti apie 1 tūkst. folikulų, tačiau visiškai subręsta ir išlaisvina kiaušialąstę dažniausiai tik vienas - dominuojantis (Grafo) folikulas, o kiti sunyksta [1, 2]. Sunkiausia šios patologijos forma yra priešlaikinis kiaušidžių funkcijos išsekimas [3]. Spontaninis priešlaikinio kiaušidžių rezervo išsekimo dažnis 30-40 metų moterų grupėje siekia 1 proc., 20-30 metų grupėje - 0,1 proc., o jaunesnių nei 20 metų grupėje - 0,01 proc. [4]. Mažą kiaušidžių rezervą gali lemti daugelis priežasčių: vyresnis moters amžius, kiaušidžių operacijos, kiaušidžių endometriozė, radioterapinis ir chemoterapinis gydymas, genetiniai veiksniai [5].
Daugiau nei pusę šimtmečio buvo manoma, kad kiaušidžių rezervo dydis yra nulemtas vaisiaus vystymosi periodu ir negali atsinaujinti, o tik nuolat mažėja [6, 7]. 2004 metais mokslininkas J. Johnson su kolegomis, vertindami pelių folikulų atreziją skirtingomis dienomis, pastebėjo, kad kiaušidžių folikulų atsinaujinimo potencialas gali viršyti jų regresijos dažnį, todėl mokslininkai sukritikavo neatsinaujinančio kiaušidžių rezervo teoriją [8]. Nuo tada pradėti tyrimai, skirti šios teorijos pagrįstumui ir galimų gydymo metodų (kolonijas stimuliuojančių faktorių ir kamieninių ląstelių terapijos) panaudojimo galimybėms, efektyvumui ir saugumui įvertinti [9].
Kiaušidžių rezervo vertinimo tyrimai
Kalbant apie kiaušidžių rezervo vertinimą, dažniausiai minimi šie tyrimai: folikulus stimuliuojančio hormono (FSH), bazinės estradiolio (E2), antimiulerinio hormono (AMH) koncentracijų nustatymas kraujo serume, antralinių folikulų skaičiaus (AFS) nustatymas ultragarsiniais tyrimo metodais. Kiti tyrimai, tokie kaip inhibino B nustatymas, klomifeno citrato testas, gonadotropiną atpalaiduojančio hormono testas, kiaušidžių tūrio ir kraujotakos matavimai, kasdienėje klinikinėje praktikoje nėra naudojami. Jie dažniau pasirenkami atliekant mokslinius tyrimus.
FSH ir bazinė E2 koncentracija
FSH yra gonadotropinis hormonas, gaminamas hipofizėje. Į moters organizmą jis išskiriamas pulsiniu režimu. Šis hormonas skatina folikulų augimą ir subrendimą kiaušidėse bei estrogenų (estradiolio, E2) gamybą.
FSH nustatymas kraujo serume ilgą laiką buvo dažniausiai naudojamas testas kiaušidžių rezervui įvertinti [10]. FSH tiriamas 2-3 menstruacijų ciklo dieną. Tyrimas nėra brangus, jį lengva atlikti. Pagrindinis dėmesys vertinant FSH reikšmę turėtų būti skiriamas jo koncentracijos padidėjimui kraujyje. Paprastai FSH koncentracija pradeda didėti premenopauzės periodu dėl nykstančios kiaušidžių funkcijos. Esant kiaušidžių rezervo išsekimui, FSH koncentracija gali pakisti ir anksčiau. Pavyzdžiui, P. Bheem su kolegomis nustatė, kad FSH koncentracija kraujyje buvo statistiškai patikimai didesnė tarp nevaisingumu sergančių moterų, palyginti su vaisingomis moterimis (atitinkamai 8,77±4,65 mIU/l ir 6,71±4,12 mIU/l) [11]. Deja, visuotinai priimtų griežtų FSH reikšmės ribų nėra, nes, net ir esant mažai ar normaliai FSH koncentracijai, gali būti diagnozuojamas mažas kiaušidžių rezervas. Tokiai atvejais, be FSH tyrimo, rekomenduojama vertinti ir E2 koncentraciją kraujyje.
Atlikę tyrimą L. Johannes su kolegomis nustatė, kad, esant normaliai FSH koncentracijai kraujyje, E2 koncentracija buvo didelė. Nutrauktos kiaušidžių stimuliacijos dažnis buvo 56 proc., palyginti su maža E2 koncentracija (13 proc.). Esant didesnei E2 koncentracijai, stebėtas mažesnis kiaušialąsčių skaičius ( atitinkamai 9 ir 11) [12].
Dėl anksčiau išvardytų priežasčių ir dėl FSH koncentracijos svyravimų priklausomai nuo paros laiko, menstruacijų ciklo dienos ir tarp skirtingų menstruacijų ciklų šis tyrimas dabar nėra universalus kiaušidžių rezervo vertinimo rodiklis [13, 14].
AMH
AMH - tai ≤6-8 mm skersmens kiaušidžių folikulų granuliozinėse ląstelėse gaminamas hormonas, kuris dažniausiai įvardijamas kaip ankstyvasis ir tiksliausias kiaušidžių rezervo hormoninis tyrimas [15]. Pagrindinis AMH tyrimo privalumas - jo koncentracija menstruacijų ciklo ir paros metu nesvyruoja ar svyruoja labai nedaug. Šio tyrimo kitimas daugiausia yra susijęs su chronologiniu moters amžiumi: AMH koncentracija kraujyje reprodukciniu moters periodu mažėja palaipsniui, itin ryškiai sumažėja premenopauziu laikotarpiu ir yra visai neišmatuojama po menopauzės [16].
AMH koncentracijos kraujyje nustatymas yra svarbus ne tik reprodukcinėje medicinoje, bet ir kalbant apie onkologines ligas. Svarbu prisiminti, kad padidėjusi AMH koncentracija gali įspėti apie vieną piktybinių neepitelinių kiaušidžių navikų tipų -. lytinės drūžės-stromos navikus (granuliozinių ar Sertolio-Leidigo ląstelių) [17]. Be to, šis rodiklis yra naudojamas minėtų onkologinių ligų progresavimui vertinti.
AMH koncentracijos kraujyje nustatomos laboratorijose, kuriose yra užtikrinta standartizuota ir itin patikima darbo kokybė.
AFS
AFS nustatymas abiejose kiaušidėse yra įvardijamas kaip vienas pagrindinių kiaušidžių rezervo vertinimo rodiklių, naudojamų kasdienėje klinikinėje praktikoje. Transvaginalinė echoskopija yra vienas svarbiausių instrumentinių neinvazinių tyrimų metodų, skirtų AFS įvertinti.
Antraliniais folikulais vadinami vėlyvosios folikulų vystymosi fazes folikulai, kurių dydis svyruoja nuo 2 iki 10 mm skersmens. Vidutinis folikulo dydis apskaičiuojamas išvedant aritmetinį 2-3 statmenai susikertančių folikulo matmenų vidurkį. Antralinius folikulus rekomenduojama skaičiuoti menstruacijų ciklo folikulinės fazės pradžioje (2-4 ciklo dieną) [18, 19]. Be to, yra nustatytas stiprus ryšys tarp AMH koncentracijos kraujyje ir AFS [20, 21].
Kiaušidžių rezervo vertinimo tyrimų palyginimas
Atsižvelgiant į tai, kad patikimiausi kiaušidžių rezervo vertinimo tyrimai yra AMH koncentracijos kraujo serume nustatymas biocheminiais metodais ir AFS nustatymas atliekant echoskopiją, pateikiama palyginimo lentelė:
| Tyrimas | Aprašymas | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|---|
| AMH (Anti-Mullerian hormonas) | Hormono koncentracijos nustatymas kraujo serume. | Ankstyvas ir tikslus kiaušidžių rezervo įvertinimas, koncentracija nesvyruoja ciklo metu. | Reikalinga standartizuota laboratorija, gali būti susijęs su onkologinėmis ligomis. |
| AFS (Antralinių folikulų skaičius) | Folikulų skaičiaus nustatymas ultragarsu. | Dažnai naudojamas kasdienėje praktikoje, neinvazinis tyrimas. | Priklauso nuo ciklo dienos, reikia specialisto įvertinimo. |
| FSH (Folikulus stimuliuojantis hormonas) | Hormono koncentracijos nustatymas kraujo serume. | Tyrimas nėra brangus, jį lengva atlikti. | Nėra universalus kiaušidžių rezervo vertinimo rodiklis. |
| Estradiolis (E2) | Hormono koncentracijos nustatymas kraujo serume. | Vertinamas kartu su FSH tyrimu. | Esant normaliai FSH koncentracijai kraujyje, E2 koncentracija buvo didelė. |
Panašus:
- Miesto mokestis vaikams: kas tai ir kur jis taikomas? Sužinokite viską čia!
- Pirmieji Nėštumo Požymiai: Kaip Lengvai Atpažinti Ankstyvuosius Nėštumo Simptomus
- 4 Metų Vaikų Vystymosi Etapai: Ką Turite Žinoti Kiekvienam Tėvui!
- Kodėl neprasideda gimdymas? Svarbiausi faktai ir efektyvūs patarimai laukiančioms mamoms
- Jolanta Paškevičiūtė: Įkvepianti Biografija ir Sėkminga Karjera