Straipsnyje aptariamos atostogos, kurios apibrėžiamos kaip poilsio laikotarpis. Darbo teisėje tai reiškia, kad darbuotojas laikinai palieka savo darbo vietą, teisiškai nedirba, nors įprastai turėtų dirbti. Kiekvieno darbuotojo viena iš konstitucinių teisių yra teisė į tinkamą poilsio laiką - atostogas. Konstitucijos 49 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas žmogus turi teisę turėti laisvalaikį ir poilsį, taip pat apmokamas kasmetines atostogas ar išimtiniais atvejais gauti neapmokamas atostogas.
Kasmetinės atostogos
Kasmetinės atostogos - tai laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius. Darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip dvidešimt darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip dvidešimt keturių darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos. Atostogos skaičiuojamos darbo dienomis.
Svarbu tai, kad jeigu darbuotojas dirba ne visą darbo laiko sąlygomis, tai nesukelia ribojimų nustatant kasmetinių atostogų trukmę, nes atostogos skaičiuojamos darbo dienomis. Kas turi teisę į kasmetines atostogas? Pagal Darbo Kodekso 127 straipsnį, teisę pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų arba gauti piniginę kompensaciją už jas darbo sutarties nutraukimo atveju atsiranda, kai darbuotojas įgauna teisę į bent vienos darbo dienos trukmės atostogas. Darbuotojui sudarius darbo sutartį, automatiškai prasideda ir darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetines atostogos.
Pagal Darbo kodeksą, kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų arba ne mažiau kaip dvylika darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę), o jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip dvi savaitės.
Už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus. Kol darbuotojas atostogauja, jam paliekama darbo vieta/pareigos, atostogų metu jos pakisti negali.
Jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę, tada darbuotojui suteikiama 20 darbo dienų. Tačiau visais atvejais, jeigu darbuotojams yra iki 18 metų, arba darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų, taip pat neįgaliems, tokiais atvejais atostogų trukmė visada ilgėja, vadinasi tokiems darbuotojams šiuo atveju kasmetinių atostogų trukmė bus 25 darbo dienos. Jeigu dirbama 6 dienas per savaitę, tada priklauso darbuotojui 24 darbo dienos atostogų, o išimtiniais atvejais, kaip buvo minėta anksčiau 30 darbo dienų per metus.
Papildomos atostogos
Taip pat, yra keletas atvejų, kai papildomos atostogos turi būti pridedamos prie kasmetinių atostogų, tai tokie atvejai kaip darbuotojas turi nepertraukiamąjį stažą darbovietėje 10 metų, tokiu atvejų, prie kasmetinių atostogų 3 papildomos darbo dienos, o už paskesnius 5 metus, po 1 darbo dieną. Kitas atvejis, kai pridedamos papildomos atostogos, kai darbuotojas dirba darbą, kuriame yra sveikatai kenksmingų veiksnių ir jų dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatytus leistinus ribinius kiekius, tokiu atveju pridedama nuo 1 iki 5 darbo dienų.
Į darbo dienų skaičių darbo metuose įskaitomos šios darbo dienos: Tai faktiškai dirbtos darbo dienos ir darbo laikas, darbo dienos kuriomis buvo nedirbta, dėl darbuotojo laikinojo nedarbingumo, sergančių šeimos narių slaugymas, kasmetinių, pailgintų, papildomų atostogų, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystes atostogų, mokymosi atostogų, taip pat už darbo dienas komandiruotėje, taip pat iki 10 darbo dienų trukmės per metus suteiktos nemokamos atostogos darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu, taip pat kitos Darbo Kodekse 137 straipsnyje 1 dalyje nurodyto termino suteiktos nemokamos atostogos. Taip pat įeina, kūrybinės atostogos, jeigu susitariama su darbdavio dėl to, taip pat teisėto streiko laikas, priverstinės pravaikštos laikas, laikas visuomeninėms valstybinėms, piliečio ar kitoms pareigoms vykdyti, taip pat papildomas poilsio laikas tėvams kurie augina vaikus, taip pat darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų pareigų vykdymo laikas ir laikas jų mokymui ir švietimui, bei kiti įstatymų nustatyti laikotarpiai.
Už tolimesnius dirbtus darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku, pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje. Remiantis Darbo Kodeksu, jeigu darbuotojas negali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, nes yra laikinai nedarbingas ar naudojasi teise į tikslines atostogas, tokias kaip nėštumo ir gimdymo, Tėvystės, ar atostogomis vaikui prižiūrėti, tokiu atveju jam suteikiamos Darbo kodekse nustatytos nemokamos atostogos, o kasmetines atostogos yra perkeliamos tam laikotarpiui kuriam buvo suteiktos laikinosios atostogos.
Jeigu tokios aplinkybės atsirado dar neprasidėjus kasmetinių atostogų pradžiai, tada kasmetinių atostogų pradžia nukeliama, ne ilgiau kaip iki suteiktų kasmetinių atostogų pabaigos. Jeigu tokios aplinkybės atsirado naudojantis kasmetinėmis atostogomis, darbuotojo nepanaudotos kasmetinės atostogos jam suteikiamos kitų šalių susitartu laiku, tačiau tais pačiais darbo metais. Darbuotojo prašymu pratęstų kasmetinių atostogų dalis gali būti perkelta ir pridėta prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų.
Pasitaiko atvejų, kai darbdavys nori atšaukti darbuotoją iš kasmetinių atostogų, dėl tam tikrų priežasčių. Tokiu atveju, Darbo Kodeksas nenumato jokių aplinkybių, dėl kurių pagrindu darbdavys galėtų atšaukti ar kitaip panaikinti įsakymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo. Tačiau, atsiradus poreikiui, darbdavys turėtų tartis su atostogaujančiu darbuotoju dėl galimybės jį atšaukti iš atostogų, nes tai įmanoma tik tuo atveju jeigu, pats darbuotojas sutinka. Tam reikalingas raštiškas sutikimas.
Atostoginiai
Pagal Darbo kodekso 130 straipsnį, kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (atostoginiai), kuris išmokamas ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią. Atostoginiai už atostogų dalį, viršijančią 20 darbo dienų, jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę, ar 24 darbo dienų, jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę, ar 4 savaičių, jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, trukmę, darbuotojui mokami atostogų metu darbo užmokesčio mokėjimo tvarka ir terminais. Darbuotojo atskiru prašymu, suteikus kasmetines atostogas, atostoginiai mokami įprasta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka.
Nėštumo ir gimdymo atostogos
Darbo Kodekso 132 straipsnyje numatoma, kad darbuotojoms suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos yra 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo, tačiau komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų, numatomas atostogų dienų skaičius yra 70 kalendorinių dienų. Tokios atostogos, neatsižvelgiant faktiškai iki gimdymo panaudotų atostogų dienų skaičius, skaičiuojamos bendrai ir suteikiamos darbuotojai visos. Darbuotoja gali atsisakyti pasinaudoti gimdymo ar nėštumo atostogomis, ir jeigu taip nutiktų, darbdavys privalo suteikti 14 dienų atostogų dalį iš karto po gimdymo, nepriklausomai nuo darbuotojos prašymo.
Besilaukiančioms ir pagimdžiusioms moterims Lietuvoje priklauso nėštumo ir gimdymo atostogos bei už šį laikotarpį mokama motinystės išmoka iš „Sodros“. Standartinė nėštumo ir gimdymo atostogų trukmė yra 126 kalendorinės dienos.
Pavyzdys: Jei numatoma gimdymo data yra 2025 m. gegužės 1 d., atostogos prasidėtų 2025 m. vasario 21 d. (gegužės 1 d. - 70 d.) ir baigtųsi 2025 m. birželio 26 d. (gegužės 1 d. Pastaba: Jei gimdymas įvyksta anksčiau nei planuota, atostogų trukmė nesutrumpėja - 56 dienos po gimdymo vis tiek suteikiamos. Jei gimdymas vėluoja, laikotarpis iki gimdymo prasitęsia, bet bendra 126 dienų trukmė išlieka (atostogos po gimdymo atitinkamai sutrumpėja).
Kaip kreiptis dėl nėštumo ir gimdymo atostogų?
- Pasitarkite su gydytoju: Aptarkite su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju (akušeriu-ginekologu), nuo kada tiksliai išeisite šių atostogų.
- Informuokite darbdavį (jei dirbate): Nors „Sodra“ informuos darbdavį apie jūsų atostogas, visada pravartu informuoti ir pačiai.
- Pateikite prašymą „Sodrai“ dėl išmokos: Tai svarbiausias jūsų žingsnis norint gauti pinigus. Sistema dažniausiai jau rodys jūsų nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį pagal gydytojo išduotą pažymėjimą. Užpildykite ir pateikite. „Sodra“ jus informuos el.
Motinystės išmoka
Jei šiuo metu esate vaiko priežiūros atostogose bei gaunate vaiko priežiūros išmoką ir jums suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos laukiantis kito vaiko, jūs turite teisę gauti motinystės išmoką. Jums bus mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra išmokų suma negali būti didesnė kaip 78 proc. Išėjusi į nėštumo ir gimdymo atostogas nebegalite dirbti, t.y.gauti atlyginimo. Nėštumo ir gimdymo atostogos (dekretinės) pagal savo esmę yra laikotarpis, kai moteris laikinai negali dirbti dėl nėštumo ir gimdymo.
Svarbu nesupainioti su vaiko priežiūros atostogomis, kurių metu galimybės dirbti ir gauti išmoką yra kitokios ir platesnės. Jei esate draudžiama ligos ir motinystės socialiniu draudimu (t. y. Prieš tai buvote vaiko priežiūros atostogose (tuomet stažas skaičiuojamas iš 24 mėn. Esate tam tikrų studijų (įskaitant doktorantūrą, rezidentūrą) studentė ar jas baigėte per tam tikrą laikotarpį (iki 26/30 metų). Tokiu atveju, jei neturite teisės į įprastą motinystės išmoką, gali priklausyti vienkartinė išmoka gimus vaikui arba speciali išmoka studijuojančioms mamoms. Buvote tam tikro statuso pareigūnė, karė ir įsidarbinote per 3 mėn.
Išmoka apskaičiuojama pagal jūsų kompensuojamąjį uždarbį. Pavyzdys: Jei atostogos prasideda 2025 m. vasario 21 d., imamas pajamų laikotarpis nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2025 m. Minimali išmoka: Išmoka per mėnesį negali būti mažesnė nei 6 BSI (Bazinių socialinių išmokų) dydžiai, galioję praeitą ketvirtį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos. 2025 metais BSI yra 55 Eur, taigi minimali mėnesio išmoka (neatskaičius mokesčių) yra 330 Eur (6 x 55 Eur). Visa apskaičiuota išmoka už 126 dienas (arba 140 dienų po komplikuoto gimdymo) paprastai sumokama iš karto per nustatytą terminą po prašymo pateikimo ir sprendimo priėmimo.
Mokesčiai
- PSD (Privalomasis sveikatos draudimas): 6,98 % nuo visos priskaičiuotos sumos (2025 m.
- NPD (Neapmokestinamasis pajamų dydis): Taikomas tik pateikus atskirą prašymą (GPS9). NPD dydis priklauso nuo išmokos dydžio ir 2025 m. MMA (Minimaliosios mėnesinės algos), kuri yra 924 Eur.
Jei mėnesio išmoka neviršija 924 Eur, taikomas maksimalus 747 Eur NPD (2025 m. Išmoka į rankas ≈ 1000 - 69.80 - 39.89 = 890.31 Eur. Atminkite, kad tai tik preliminarūs skaičiavimai, skirti bendram supratimui.
Prašymas dėl komplikuoto gimdymo
Lietuvos Respublikos teisės aktai numato, kad tam tikrais atvejais, kai gimdymas buvo komplikuotas (įskaitant ir cezario pjūvio operaciją), moteriai suteikiamos ilgesnės nėštumo ir gimdymo atostogos bei už jas mokama motinystės išmoka. Šios papildomos atostogos trunka 14 kalendorinių dienų. Teisę į prailgintas 14 dienų nėštumo ir gimdymo atostogas bei atitinkamą motinystės išmoką turi moterys, kurių gimdymas buvo pripažintas komplikuotu pagal oficialiai patvirtintą ligų ir būklių sąrašą.
Kaip kreiptis dėl papildomos išmokos?
Norint gauti motinystės išmoką už papildomas 14 atostogų dienų, būtina pateikti naują, atskirą prašymą „Sodrai“.
Nurodykite tikslų 14 kalendorinių dienų laikotarpį, už kurį prašote papildomos išmokos. Pavyzdys: Jeigu jūsų pirminis elektroninis nedarbingumo pažymėjimas (ir pirmasis prašymas „Sodrai“) apėmė laikotarpį nuo kovo 13 d. iki liepos 16 d. (126 kalendorinės dienos), tai papildomą išmoką turite prašyti už laikotarpį nuo liepos 17 d. iki liepos 30 d.
Informaciją apie gimdymo komplikacijas (atitinkamą ligos kodą) „Sodra“ paprastai gauna elektroniniu būdu iš gydymo įstaigos, kurioje gimdėte. Išrašas būna sisitemoje esveikata.lt.
Kitos atostogų rūšys
Pagal Darbo Kodekso 133 straipsnį - darbuotojams, gimus vaikui suteikiamos 30 kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės tėvystės atostogos. Tokios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo ir iki tol kol vaikui sukanka 1 metai. Svarbu ir tai, kad tėvystes atostogos suteikiamos ir tokiu atveju, jeigu vaikas buvo įvaikintas, tai reiškia, kad per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (jeigu tai skubus atvejis - per 3 mėnesius nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos darbuotojams suteikiamos 30 kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės tėvystes atostogos. Įvaikinus 2 ir daugiau vaikų, tokios atostogos suteikiamos per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo, jeigu tai skubus vykdymas, tada per 6 mėnesius nuo sprendimo vykdymo pradžios, dienos.
Tokios atostogos gali būti skiriamos iki tol kol vaikui sukanka 3 metai, tokias atostogas pagal Darbo Kodekso 134 straipsnio 1 dalį gali būti suteikiamos asmenims faktiškai auginantiems vaiką: motinai, įmotei, tėvui, įtėviui, senelei, seneliui ar kitiems giminaičiams, taip pat darbuotojui, kuris buvo paskirtas vaiko globėju. Tokie darbuotojai, kurie turi teisė gauti tokias atostogas, gali savo pasirinkimu jas imti pakaitomis. Pagal Darbo Kodekso 134 straipsnio 2 dalį per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju - per 1 mėnesį nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos pagal šeimos pasirinkimą įmotei ar įtėviui, išskyrus atvejus, kai įvaikintas sutuoktinio vaikas arba kai įmotei - įtėviui, tam pačiam vaikui prižiūrėti jau buvo suteiktos atostogos pagal Darbo Kodekso 134 straipsnio 1 dalį, suteikiamos 24 mėnesių trukmės atostogos vaikui prižiūrėti.
Pasitaiko atveju, kai darbuotojas pagal Darbo Kodekso 134 straipsnį 1 dalį, tiek pagal Darbo Kodekso 134 straipsnio 1 dalį, turi teisę prižiūrėti ta patį vaiką tuo pačiu metu, tada atostogos suteikiamos darbuotojo pasirinkimu. Jeigu darbuotojas nori pasinaudoti atostogomis, pagal Darbo Kodekso 134 straipsnį 1 dalį ar norėtų grįžti į darbą joms nepasibaigus, apie tai raštu privalo įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Darbuotojas, kuris nori pasinaudoti atostogomis pagal Darbo Kodekso 134 straipsnio 2 dalį ar grįžti į darbą joms nepasibaigus, apie tai raštu privalo įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas.
Taip pat, darbuotojams, kurie dalyvauja neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose, suteikiamos iki 5 darbo dienų per metus mokymosi atostogos dalyvauti neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose. Pagal Darbo kodekso 136 straipsnį darbo teisės normų nustatytais atvejais ar darbuotojo ir darbdavio susitarimu darbuotojui gali būti suteikiamos kūrybinės iki 12 mėnesių trukmės atostogos meno kūriniui, mokslo darbui sukurti.
Darbuotojai, kurie darbe patiria didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, suteikiamos iki 41 darbo dienos (jeigu dirbama 5 dienas per savaitę) arba iki 50 darbo dienų (jeigu dirbama 6 dienas per savaitę), arba iki 8 savaičių (jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas) pailgintos atostogos. Tokiu atveju, darbuotojų kategorijų sąrašą, turinčių teisę į tokias atostogas tvirtina Lietuvos respublikos Vyriausybė, taip pat ji nustato konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai.
Darbuotojai kurie dirbą ilgalaikį nepertraukiąmąjį darbą toje pačioje darbovietėje, ar dirba tokiomis sąlygomis, kur yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir tokių nukrypimų negalima pašalinti, tokiems darbuotojams suteikiamos papildomos atostogos.
Kitas svarbus aspektas, kad darbuotojai, kurie augina neįgalų vaiką iki 18 metų arba 2 vaikus iki 12 metų, suteikiama 1 papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 2 valandomis per savaitę), o auginantiems 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų, - 2 dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 4 valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Tokiems darbuotojams, kurie dirba ilgesnėmis negu 8 darbo valandos pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas kas 3 mėnesiai.
Teisės į nustatytas papildomas poilsio dienas neturintiems darbuotojams, auginantiems vaiką iki 14 metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo programas, suteikiama ne mažiau kaip pusė darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus pirmąją mokslo metų dieną, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.
Prašymas atostogoms teikiamas darbdaviui, kai darbuotojas ketina pasinaudoti teise į atostogas. Darbo dienos (pamainos) metu darbuotojo prašymu ir darbdavio sutikimu suteikiamas nemokamas laisvas laikas darbuotojo asmeniniams poreikiams tenkinti. Atostogų prašymų formų yra keletas. Skirtingos formos pateikiamos skirtingų tipų atostogoms.
žymės:
Panašus:
- Kaip Lengvai Gauti Vaiko Pinigus Lietuvoje: Išmokos ir Veiksminga Parama Šeimoms
- Sužinokite viską apie nėštumo ir gimdymo nedarbingumo formas Lietuvoje – svarbiausia informacija moterims
- Kaip gauti vaiko asmens tapatybės kortelę be tėvų sutikimo – svarbiausi patarimai ir taisyklės
- Neįtikėtinos senyvo amžiaus žmonių užimtumo galimybės senelių globos namuose – Atraskite naujas veiklas ir džiaugsmą!
- Colinox lašai: Išsamus sudėties, vartojimo ir dozavimo vadovas