Nėštumas - tai laikotarpis, kai moters organizmas patiria didelius pokyčius. Vienas iš svarbiausių aspektų, į kurį reikia atkreipti dėmesį, yra kraujospūdis. Nėštumo metu pakilęs kraujospūdis gali būti rimtų sveikatos problemų požymis. Straipsnyje aptarsime padidėjusio kraujospūdžio priežastis, simptomus ir gydymo būdus nėštumo metu.
Kraujospūdžio dinamika nėštumo metu
Nėštumo pradžioje labai padidėja progesterono kiekis kraujyje. Šis hormonas atpalaiduoja smulkiųjų arterijų lygiuosius raumenis. Dėl to arterijos tarsi netenka savo tonuso, jų spindis šiek tiek padidėja, o kraujo spaudimas - sumažėja. Per pirmąsias 24 nėštumo savaites arterinis kraujospūdis paprastai sumažėja apie 10 mmHg ir iki nėštumo pabaigos pasiekia tokį lygį, koks buvo iki nėštumo.
Jei nėštumo pradžioje kraujospūdis nesumažėja, nors ir lieka normalus, gali būti didesnė tolimesnio AKS padidėjimo rizika nėštumo metu. Tokioms nėščiosioms reikėtų atidžiau sekti kraujospūdį.
Nėščiųjų kraujospūdis turėtų būti ne aukštesnis nei 140/90 mmHG. Jei bent vienas - sistolinis ar diastolinis kraujospūdis yra didesnis, būtina atkreipti dėmesį ir pamatuoti kraujospūdį dar kelis kartus. Jeigu jis viršija šias ribas, reikėtų kreiptis į gydytojus. Svarbu žinoti, jog būtent nėščiųjų hipertenzija gali prasidėti bet kuriai moteriai po 22 nėštumo savaitės.
Nėščiųjų hipertenzija ir jos priežastys
Hipertenzija pagal priežastį yra skirstoma į pirminę ir antrinę. 90 proc. žmonių serga pirmine hipertenzija, kurios atsiradimo priežastis nėra aiški, o likę 10 proc. Dažniausiai padidėjęs kraujospūdis nustatomas moterims, kurios turi antsvorio ar serga cukriniu diabetu.
Jei moteris serga pirmine hipertenzija, jau planuojant nėštumą reikėtų kreiptis į gydytoją, kuris pakeistų vaistus į tinkančius vartoti nėštumo metu. Jokiu būdu moterys neturėtų užsiimti savigyda ir pačios keisti vaistus.
Rekomenduojamos kraujospūdžio reikšmės, kurioms esant reikėtų pradėti gydyti vaistais, nėra vienodos, tačiau daugelis gydytojų pritaria nuomonei, kad nėščiųjų hipertenziją reikia gydyti jau tuomet, kai AKS siekia 140/90 mmHg. Esant kraujo spaudimui 160/100 mmHg, beveik visada būtina pradėti gydyti vaistais, net ir tuo atveju, jei nėščioji fiziškai nejaučia kraujospūdžio padidėjimo.
Preeklampsija
Pagal statistiką apie 5-7 proc. nėščiųjų pasireiškia su nėštumu susijusi hipertenzinė būklė. Į šią statisiką pakliūna ir moterys, kurios iki nėštumo turėjo pirminę hipertenziją. Tačiau būklė gali pablogėti ypatingai antrajame arba trečiajame nėštumo trimestre. Natūralu, jog šios moterys jau nuo nėštumo pradžios vartoja vaistus.
Jei kalbame apie preeklampsiją, ši būklė dažniau nustatoma pirmą kartą besilaukiančioms moterims. Kodėl atsiranda preeklampsija, teorijų yra įvairių. Tai dažniausiai nutinka nėštumo pradžioje, kai placenta blogai implantuojasi. Kai padidėja arterinis kraujospūdis, tai jau yra antra ligos fazė. Moters organizmas stengiasi aprūpinti netaisyklingai susiformavusią placentą ir vaisių didesniu kraujo kiekiu.
Preeklampsija - tai būklė, kuria serga tik nėščios moterys. Esant šiai būklei, pakyla kraujospūdis, šlapime randama baltymo, atsiranda patinimų. Kai kurios moterys skundžiasi regėjimo sutrikimais (pavyzdžiui, „viskas kaip rūke”, „skraido musytės”), gali pykinti, varginti stiprūs skausmai skrandžio srityje. Dažniausiai ši būklė pasireiškia po 30 nėštumo savaitės ir, žinoma, ne kiekvienai moteriai. Preeklampsija suserga maždaug 6 procentai moterų, kurioms nebuvo kraujospūdžio sutrikimų iki nėštumo, ir apie 20 procentų tų būsimų mamyčių, kurios prieš pastodamos jau buvo susidūrusios su padidėjusio kraujospūdžio problema.
Preeklampsija yra sunki kraujospūdžio būklė, kuri gali pasireikšti po 20 nėštumo savaitės arba po gimdymo (vadinama pogimdymine preeklampsija). Kai moteris turi aukštą kraujospūdį ir kai kurie jos organai, pavyzdžiui, inkstai ir kepenys, gali neveikti normaliai.
Viena iš pagrindinių komplikacijų - placentos atšoka. Jei placenta atšoka daugiau nei 50 proc., tuomet vaisius gali žūti. Kartais preeklampsija gali pereiti į eklampsiją.
Simptomai ir požymiai
Kartais būna, jog nėščioji nejaučia padidėjusio arterinio kraujospūdžio. Jai neskauda galvos ir nebūna jokių kitų simptomų. Tik atėjus į gydymo įstaigą ir pamatavus arterinį kraujospūdį, jis būna aukštas ir gerokai viršija normas.
Jei nėščia moteris jaučia galvos skausmą ir svaigimą ar nemalonius pojūčius skrandžio plote, sutrinka rega, ji turėtų pasitikrinti kraujo spaudimą. Apie aukštą kraujospūdį paprastai praneša dažniausi jo simptomai: galvos svaigimas bei neretai skausmas, spaudimas pakaušyje ar smilkiniuose, dažnas šlapinimasis.
Preeklampsijos sunkumo laipsniai
Ištyrus visos paros šlapimą ir baltymo kiekį jame, nustatomas preeklampsijos sunkumo laipsnis.
- Lengva preeklampsija.
- Sunki preeklampsija (užtenka vieno kriterijaus).
Eklampsija
Eklampsija - tai traukulių priepuolis, kai suspazmavus galvos smegenų kraujagyslėms, atsiranda traukuliai. Traukulių metu gali išsilieti kraujas į smegenis, moteris gali prarasti sąmonę. Net, jei preeklampsijos forma lengva, į ją negalima numoti ranka, ši būklė gali progresuoti ir išsivystyti dar rimtesnė - eklampsija. Eklampsijai būdingi traukuliai, gali ištikti koma. Eklampsija pavojinga tiek mamos, tiek vaikelio gyvybei.
Gydymas
Jei jums nustatoma nėščiųjų hipertenzija ir kelis kartus pamatavus arterinį kraujo spaudimą jis yra aukštesnis nei normos ribose, būtinai kreipkitės į gydytoją - jis paskirs vaistus, mažinančius arterinį kraujospūdį.
Jei kraujo spaudimas nėra labai aukštas, nėra galvos skausmų ir tyrimai geri, moteris gali gerti spaudimą mažinančius vaistus ir tęsti priežiūrą namuose. Jei tyrimų metu šlapime rasta baltymo, tada, nepaisant, kokios trukmės nėštumas, moteris gydoma ligoninėje.
Esant indikacijoms, gali būti atliktas cezario pjūvis net ir esant neišnešiotam nėštumui, nes preeklamsija kelia grėsmę vaikelio vystymuisi ir net gyvybei, mamos sveikatai.
Jei vaisius išnešiotas, stengiamasi skatinti gimdymą anksčiau. Jei vaisius dar neišnešiotas, stengiamasi subrandinti jo plaučius ir išlaikyti nėštumą kiek galima ilgiau.
Magnio sulfatas skiriamas eklampsijos profilaktikai.
Kaip sumažinti riziką?
Visų pirma reikia vengti per didelio kūno masės padidėjimo. O štai sumažinto druskos kiekio dieta (tai dažnai rekomenduojama kiekvienam „eiliniam“ žmogui) šį kartą netinka. Paaiškinsiu, kodėl: nėštumo metu didėja cirkuliuojančio skysčio kiekis, jei su maistu gausime per mažai elektrolitų, taip pat ir natrio, kurio pagrindinis šaltinis - druska, organizmas patirs jų stoką. Taigi šis punktas, norint sumažinti kraujospūdį nėščiai moteriai (I ir II trimestrą), turi kiek kitą reikšmę nei visiems kitiems.
Atlikus tyrimus įrodyta, kad moterims, kurioms yra padidėjusi aukšto kraujospūdžio rizika, gali būti tikslinga vartoti mažas aspirino dozes. Dėmesio! Nevartokite aspirino pačios. Šio vaisto nėštumo metu gali paskirti tik gydytojas. Aspirinas mažina kraujo krešėjimą ir, esant tam tikroms būklėms, gali būti pavojingas.
Kalcio papildai mažina kraujospūdžio padidėjimo tikimybę nėštumo metu. Šis metodas gali būti taikomas tuomet, kai moteris vartoja nepakankamai kalcio turinčių maisto produktų, arba yra padidėjusi nėštumo sukeltos hipertenzijos rizika. Nevartokite kalcio papildų nepasitarusios su gydytoju. Kalcio papildų dozės viršijimas gali sumažinti vaikelio kaulinių siūlių paslankumą, o tai gresia papildomais rūpesčiais gimdymo metu.
Ką daryti, jei pasireiškia kraujavimas?
Jei antroje nėštumo pusėje iš lytinių takų sunkiasi kraujas, nedelsdamos kreipkitės į gydytojus, tai gali būti placentos atsisluoksniavimo požymis.
Pulso pokyčiai nėštumo metu
Pulsas nėštumo metu pakyla dažnai. Taip nutinka, nes nėštumo metu padidėja kraujo tūris ir natūraliai širdžiai reikia dirbti daugiau. Didesnis pulsas būna ir tais atvejais, kai moteriai nustatoma anemija (mažakraujystė), todėl širdis dirba daugiau. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, ar nėra ekstrasistolių - tai jausmas, kai atrodo, jog širdis tarsi apsiverčia. Taip nutinka, kai kraujyje trūksta kalio arba moteris yra turėjusi širdies ligų.
Svarbu stebėti kraujospūdį namuose
Nėščios moterys daugiau laiko praleidžia pas gydytoją, siekdamos užtikrinti savo kūdikio sveikatą. Jų kraujospūdis tikrinamas kiekvieno apsilankymo metu. Kraujospūdžio pokytis gali rodyti rimtų sveikatos problemų atsiradimą, o galimybė jį stebėti namuose leidžia anksti pastebėti šiuos pokyčius.
Kasdienis kraujospūdžio stebėjimas namuose gali išgelbėti jūsų gyvybę.
Kaip teisingai matuoti kraujospūdį?
Norint, kad duomenys būtų tikslūs, negalima matuoti kraujospūdžio susijaudinus ar streso metu, taip pat po fizinio krūvio. Mažiausiai pusvalandį iki matavimo negalima gerti kavos, alkoholio ar rūkyti.
Labai svarbi ir pati matavimo technika. Visų pirma reikia atsisėsti patogiai, tiesia nugara, pilnomis pėdomis atsiremti į grindis. Jokiu būdu negalima laikyti kojų sukryžiavus ar sukėlus vieną ant kitos. Matavimo metu negalima kalbėti. Manžetę ant žasto reikia uždėti 2-3 cm aukščiau nei rankos linkis, žastas turi būti širdies lygmenyje. Manžetės negalima užveržti per stipriai, tarp jos ir rankos turi laisvai tilpti pirštas.
Kasdieniniam kraujospūdžio matavimui namuose siūloma rinktis žastinį kraujo spaudimo aparatą, nes jo tikslumas didžiausias. Dažnai pacientus sužavi ant riešo dedami aparatai, tačiau nuolatinei hipertenzijos kontrolei vaistininkė jų nerekomenduoja, nes jie labai jautrūs judesiui, todėl gauti tikslius rezultatus gan sudėtinga.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Žemas kraujospūdis nėštumo pabaigoje: pagrindinės priežastys ir efektyvios pagalbos būdai
- Sužinokite viską apie vaikų aukštą kraujospūdį: priežastys, simptomai ir efektyvus gydymas
- 4 metų vaiko kraujospūdis: normos, pavojingi nukrypimai ir efektyvios priemonės
- Ar saugu mylėtis nėštumo metu? Ekspertų patarimai ir svarbiausios rekomendacijos
- Neįtikėtini aliejaus nuo strijų rezultatai nėštumo metu – patarimai ir tikri atsiliepimai!