Visada svajojau apie idealią šeimą - su vaikais. Tą svajonę apie gražią šeimą turėjau gal nuo kokių 20. Na, bet žinoma, pagal taisykles - mokslai pirmiau. Na, ir šiaip dar nebuvau pakankamai tam subrendusi.
Kai tik su vyru susituokėme (man buvo 26) - nusprendėme, kad norime turėti vaikų ir nebesisaugojome. Aš buvau įsitikinusi, kad pavyks iš pirmo karto. Deja, kiekvieną mėnesį sulaukdavau mėnesinių… Negalėjau patikėti, kad tai vyksta man. Jokių sveikatos problemų neturėjau, periodiškai lankydavausi pas ginekologę. Beje, lankydavausi privačioje garsioje klinikoje.
Praėjus metams nusprendėme, kad jau reikia kažko imtis. Kadangi apie tuos nevaisingumo reikalus nieko nežinojau - pasitikėjau savo ginekologe. Ji buvo labai maloni ir gera (visą laiką nuo pat paauglystės lankiausi tik pas ją). Ji nusprendė padaryti man porą kraujo tyrimų ir jai to užteko, kad paskirtų man gerti vieną iš hormonų dideliais kiekiais, nes ji manė, kad man jo trūksta.
Nuo tokios didelės dozės vaistų man svaigdavo galva, pykindavo, net negalėdavau vairuoti, kaip stipriai svaigdavo galva. Bet aš tikėjau, kad man tai gali padėti - juk gydytoja išmano savo darbą. Deja, tai nedavė jokių teigiamų rezultatų. Buvo padaryti tyrimai vyrui - jam viskas gerai, vadinasi, „brokuota“ esu aš. Nes reikėdavo juk mylėtis kas dieną arba kas antrą (čia jau įvairių teorijų dėl to internete galima rasti).
Bevartodama tuos visus vaistus pradėjau pati internete domėtis kas ir kaip. Prisijungiau į slaptą grupę feisbuke. Ten pamačiau ir pažįstamų, kurios turi tą pačią problemą, tik aš apie tai anksčiau nežinojau…
Kadangi pradėjau jaustis ne tik fiziškai, bet ir emociškai blogai - ėmiau ieškoti informacijos. Pirkau visokius ovuliacijos testus, kurie, beje, nieko nerodė. Sunaudodavau begalę nėštumo testų kiekvieną mėnesį vis tikėdamasi, kad gal pagaliau vaistai padėjo. Tačiau vos tik pasidarydavau nėštumo testus - iškart prasidėdavo mėnesinės.
Prasidėjus mėnesinėms užpuldavo neviltis ir ašaros… ir vis klausdavau „Kodėl man???“ Vyras mane visąlaik palaikė ir visad buvo tas optimistas mūsų šeimoje, kai aš prarasdavau viltį. Naršydama internete supratau, kad ginekologė man neatliko jokių elementarių tyrimų dėl nevaisingumo, todėl nusprendžiau kreiptis į vaisingumo kliniką į tos srities specialistus.
Nusprendžiau lankytis pas ginekologę, kuri įkūrė šią privačią kliniką. Vizitai trukdavo apie 15 min, už juos reikėdavo sumokėti 70-100 eurų. Na, bent jau šita ginekologė paskyrė man daug tyrimų, kuriuos buvo būtina atlikti esant nevaisingumui. Ši gydytoja taip pat skyrė į pilvą leidžiamus „sprogdukus“ bei kitokius vaistus.
Nuo visų skatinamųjų vaistų man užaugo apie 5,5 cm skersmens cista kiaušidėje, todėl kurį laiką negalėjau nieko daryti, tik laukti ir tikėtis, kad ji išnyks. Taip pat ginekologė pasakė, kad reikės pasidaryti kiaušintakių pratekamumo tyrimą.
Kadangi viena draugė buvo tai patyrusi, tai, žinoma, papasakojo visa tai su visomis smulkmenomis. To tyrimo aš pradėjau paniškai bijoti. Paskaičiau internete moterų potyrius, tai mane visiškai apėmė panika. Pradėjau labai blogai jaustis psichologiškai.
Gerai, kad aš dar toks žmogus, kad kalbėjau su vyru, drauge ir tėvais apie tai. Kiti mano vietoj apskritai užsisklendžia ir viską išgyvena savyje. Turiu tokių pat likimo draugių, kurių tėvai apie problemą net nežino. Galbūt dėl baimės tai garsiai pripažinti, arba dėl jaučiamos gėdos.
Skaudžiausia moterims, kurių vis aplinkui klausinėja: „O kada vaikai?“ Toje slaptoje feisbuko grupėje moterys viena kitos klausia patarimų, kaip elgtis, kai visi aplink tik to ir teklausia. Mums su vyru kažkaip pasisekė, nes niekas aplink labai dažnai neklausdavo. Bet, pasirodo, visi artimieji klausinėdavo mūsų tėvų.
Tėvams turbūt labiau teko atlaikyti giminaičių „atakas“. Iš esmės tiesos nežinojo kiti, gal būtų tiesiog užtekę pasakyti žmonėms, kad yra tokia problema ir vaikai ant medžių neauga tiesiog. Kuo toliau, tuo blogiau jaučiausi psichologiškai. Iš esmės jaučiau neviltį, kad nerandu tinkamos pagalbos net už tokius pinigus.
Tie vizitai pas gydytoją trukdavo daugiausia 15 minučių, per kurias pusę laiko ji mėgindavo mane atsiminti ir perskaityti savo užrašus. Viskas vyko tokiu konvejeriu, už durų laukdavo dar daugybė merginų. Jaučiausi patekusi į pinigų mašiną, kur tik greit greit viską pažiūri, išberia visą informaciją kaip žirnius ir tu pasimetusi išeini lauk nieko nesupratusi.
Pradėjau vestis vyrą kartu į vizitus, nes tiesiog nebesuprasdavau, kas vyksta tokiu kosminiu greičiu. Gal ta ginekologė ir išmanė savo darbą, bet jaučiau, kad čia esmė - pinigai. Vyrui iš karto nepatiko visa ši sistema. Nusprendėme per pažįstamus nuvažiuoti pasikonsultuoti į Kauną.
Ten man pasakė: „Nėra čia tau ko laukti, jau 1,5 metų nepastojat, nereikia to kiaušintakių pratekamumo tyrimo, o iškart laparoskopija (operacija)!“ Išėjau dar labiau pasimetusi negu buvau prieš tai. Jau mano istorijoje buvo 3 ginekologai - visi skirtingai sakė, ką reikia daryti ir tirtis negalint pastoti.
Mano ginekologė Klaipėdoje manė, jog nėra reikalo dar daryti tos operacijos, nes visgi kiti tyrimai dar nebuvo atlikti. Juk kaip bebūtų - tai operacija, kurios metu apžiūrima pilvo ertmė. Ir nemažai tokių moterų istorijų, kurioms padaro kiaušintakių pratekamumo tyrimą bei laparoskopiją ir nieko blogo neranda.
Blogiausia tai, kad nebežinai, kuriuo daktaru tikėti. Mane apėmė visiška neviltis. Pamenu dieną, kai atėjau į darbą, šypsojausi, bendravau su kolegomis (juk jie nieko nežinojo), sėdėjau prie savo darbo stalo ir nebegalėjau sulaikyti ašarų. Nenorėjau, kad kolegos pamatytų mano tokią būseną, tai tiesiog bėgte išbėgau iš ofiso į lauką.
Lauke buvo žiema. Ėjau ir verkiau taip, kaip turbūt niekad nesu verkusi. Tiesiog nebegalėjau valdyti savo emocijų. Jos ėmė ir sprogo. Tą dieną buvo labai sunku emociškai… Vėliau internete bandžiau ieškoti psichologo pagalbos. Ieškojau psichologo Klaipėdoje per „Pincetą“ - nepavyko rasti nė vieno.
Norėjau rekomendacijų, o ne eiti bet kur. Mano psichologai buvo vyras ir šeima. Ačiū jiems, nes be jų man išvis būtų pavažiavęs stogas.
Jau buvau nusprendusi vykti į Latvijos kliniką, kai prieš tai draugė mane įkalbino apsilankyti pas vieną geriausių Klaipėdos ginekologų - pas vyrą. Visad sakiau, kad jau ko ko, bet pas vyrą ginekologą tikrai neisiu, nes buvo gėda. Bet perlipau per save tikėdama, kad jis mano paskutinis šansas.
Taigi, pakeičiau vieną vaisingumo kliniką į kitą. Su vyru nuėję pas jį praleisdavome po valandą. Jis atidžiai analizuodavo jau padarytus tyrimus, kalbėdavosi ir niekur neskubėjo. Nepaisant to, kad už durų taip pat laukė dešimtys moterų. Jis pagaliau buvo tai, ko man reikėjo.
Jis buvo ne tik geras ginekologas, tačiau ir puikus psichologas. Mes su vyru pas jį radom vidinę ramybę, supratome, kad esame tose rankose, kurių mums reikėjo. Visi mano tyrimai buvo geri, jis taip pat rekomendavo pasidaryti kiaušintakių pratekamumo tyrimą, bet pasakė, jog galite neskubėti - jūs jauni.
Kai jau vieną mėnesį pasiryžau tyrimą darytis - ligoninėje sugedo aparatas. Tai buvo tarsi ženklas, kad tam dar ne laikas. Kitą mėnesį jį pataisė ir jau turėjau darytis tyrimą po mėnesinių. Bet tų mėnesinių aš taip ir nesulaukiau! Pagaliau įvyko stebuklas ir aš pastojau!
Šiuo metu laukiuosi ir vis dar negaliu tuo patikėti. Ir sau aš galiu padaryti išvadą, kad psichologinė būsena čia svarbiausia. Manau, kad tiesiog nurimau viduje radusi puikų gydytoją. Manau, kad jis man padėjo psichologiškai. Deja, kitos mano draugės vis dar negali pastoti ir man vis tiek skauda širdį dėl jų.
Taip, galbūt jų problemos kitokios ir išties reikia medicininio įsikišimo, bet tikrai labai svarbus yra ir psichologinis aspektas. Dabar aš pradėjau kalbėti garsiai apie savo istoriją su visais - artimaisiais, kolegomis ir iš esmės su bet kuo. Nes galbūt mano žodžius išgirs ar perskaitys toks pat žmogus, kuris nuo kenčia ir viską laiko savyje.
Noriu, kad žmonės žinotų, jog tai nėra kažkokia gėda, kad mes turime vienas kitam padėti ir apie tai garsiai kalbėti. Aš tai išgyvenau 2,5 metų, bet yra moterų, kurios kenčia 10 metų ir daugiau. Yra moterų, kurios pasidariusios visus tyrimus ir niekas nieko neranda, daktarai pasiūlo „susitvarkyti galvą“ ir atsisveikina.
Yra šeimų, kurios pasiima paskolas iš banko tyrimams, dirbtiniam apvaisinimui ir jiems nepavyksta. Ir taip pat viską išgyvena tik savyje. Jeigu tik visuomenė galėtų kalbėti apie tai garsiai - būtų kur kas daugiau laimingų šeimų.
Naujausios Nevaisingumo Tendencijos
Anot „Vaisingumo klinikoje“ dirbančios gydytojos akušerės - ginekologės Dainos Visockienės, vilties teikia ir naujausios nevaisingumo tendencijos.
- Mažėja vyrų vaisingumas: Pasak D.Visockienės, statistiniai rodikliai rodo, kad daugėja nevaisingų porų. Remiantis PSO duomenimis, vyrų lytinių ląstelių kiekis spermoje per 20 m. sumažėjo beveik perpus.
- Vis mažiau moterų galvoja, kad kalta tik ji: Pasak D.Visockienės, ryškėja tendencija, kad vis mažiau moterų galvoja, jog nevaisingumas yra tik jos problema.
- Vyresnis amžius didina nevaisingumo riziką: Vyresnių nei 40 m. moterų vaisingumo galimybės sumažėja per pusę.
Taip pat vyresnės poros per gyvenimą sukaupia „blogąjį“ gretutinių ligų „bagažą“: tai antsvoris, endokrininiai sutrikimai, širdies kraujagyslių ligos, operacijos mažajame dubenyje ir kt.
Pastaruoju metu mokslininkai teigia, kad nevaisingumui įtakos turi gyvenimo būdas: lėtinis stresas, nevisavertė mityba, didelis kiekis cheminių medžiagų (parabenai, bisfenolis A, ftalatai) naudojamų kasdieniniame gyvenime. Kaip ir visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje daugėja moterų ir vyrų, suprantančių, kad biologinis laikrodis tiksi ir jei šiuo metu nėra galimybės susilaukti vaikų dėl įvairių priežasčių - nėra partnerio, dėl karjeros, baiminasi dėl senkančio kiaušidžių rezervo, šeimos genetiškai determinuota ankstyva menopauzė, todėl pageidauja užsišaldyti savo lytines ląsteles ir saugoti jas, kol atsiras noras ir galimybė jas panaudoti.
Pagalbinio Apvaisinimo Pokyčiai Ir Naujovės
- Pasikeitė embrionų saugojimo tvarka: Nuo 2017 metų priimtas pagalbinio apvaisinimo įstatymas, kuris leidžia poroms PSDF lėšomis atlikti dvi pagalbinio apvaisinimo procedūras, kai apvaisinimas atliekamas ne moters kūne.
- Moterų vaisingumą sudėtingiau išsaugoti nei vyrų: Brandžių vyrų lytinių ląstelių šaldymas prieš skiriant tokių ligų gydymą žinomas jau seniai, tačiau sudėtingiau yra su jaunų moterų vaisingumo išsaugojimu.
- Tobulėja embrionų stebėjimas ir tyrimas: Per pastarąjį dešimtmetį tobulėjo laboratorijos, kurioje sukuriami embrionai, darbas.
Pasak gydytojos, taikant pagalbinį apvaisinimą šiek tiek keitėsi ovuliacijos stimuliacijos metodas: „Pradėtas taikyti dvigubas ovuliacijos stimuliacijos metodas vieno ciklo metu, kurio pagalba galima tikėtis gauti daugiau lytinių ląstelių tuo atveju, kai kiaušidės silpniau reaguoja į stimuliaciją arba yra mažas kiaušidės rezervas. Tai būdinga vyresnio amžiaus pacientėms arba pacientėms po chirurginių kiaušidžių intervencijų, pavyzdžiui, po kiaušidžių darinių, cistų šalinimo.“
Stimuliuojantys Folikulų Augimą Vaistai
Dažniausiai stimuliacija pradedama 2, 3 arba 5 c.d., o apžiūrai echoskopu paskiriama 9, 10, 11 ar 12 c.d., kad pažiūrėti, kas užaugo kiaušidėse ir koks gimdos gleivinės storis. Vidury ciklo gali tekti echoskopuotis 1 - 3 kartus.
Kai užderi gražus derlius, paskiriami sprogdukai (nors pirmomis stimuliacijomis su clostilbegitu gali ir nepaskirti, galbūt folikulai patys gražiai ovuliuos), kurie suveikia maždaug po 36 val., ir prasideda OVULIACIJA. Jaučiasi kiaušidžių ir pilvo tempimas. Nors tai daugiau dėl sprogdukų. Ovuliacija gali įvykti ir šiek tiek vėliau, ypač jeigu folikulas ne vienas, tai jie gali sproginėti skirtingu laiku.
Tinkamas ovuliuoti folikulas laikomas nuo 18 mm, o 26 mm jau gali būti peraugęs ir nebetinkamas. Vaisingomis dienomis, žinoma, reikia sąžiningai atlikti ND, bet nepersistengti. Gleivinės storis prieš pat ovuliaciją geriausias apie 10 mm ir šiek tiek daugiau. Tačiau būna, kad pakanka ir 8 mm, yra atvejų, kad pastojo net su 6 mm gleivine. Svarbu, kad ji būtų trisluoksnė.
Tom, kas turi problemų su gleivinės storiu, rekomenduojama greičiau pereiti prie leidžiamųjų stimuliuojančiųjų vaistų gonadotropinų (gonal, puregon), nes jie padeda auginti gleivinę, o ir folikulai būna geresnės kokybės. Jeigu prasideda mmm, ciklo pradžioje 2 - 3 c.d. būtina pasitikrinti echoskopu dėl galimų cistų, ir tik tada pradėti sekančią stimuliaciją.
Būna, kad užsilieka nesprogęs folikulas, tuomet reikia mėnesio pertraukos su KT arba duphaston'u, kad išsivalytų kiaušidės ir vėl grįžtumėte prie stimuliacijos. Kiekvienai vaistai skiariami individualiai, ir dozės labai individualios, ir geriausiai paskiria tik nevaisingumo specialistai. Pačioms sau skirti vaistus GRIEŽTAI DRAUDŽIAMA.
Kauno Klinikų Reprodukcinės Medicinos Centro Paslaugų Kainos
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centre (RMC) gydytojai akušeriai ginekologai konsultuoja poras, turinčias vaisingumo sutrikimų. Pagalbinis apvaisinimas laboratorijoje (IVF/ICSI) - tai pagalbino apvaisinimo būdas, kai embrionas sukuriamas klasikinio apvaisinimo laboratorijoje būdu (angl. in vitro fertilization, toliau - IVF) arba atliekant tiesioginę spermijaus injekciją į kiaušialąstę ( angl.
Poroms, išnaudojusioms du PSDF biudžeto lėžomis komensuojamus gydymo ciklus ar moteriai esant vyresnei kaip 42 metų amžiaus gali būti teikiamos mokamos paslaugos. Šios procedūros reglamentuojamos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr.
Konsultantai:
- Specialistas konsultantas - gydytojas akušeris ginekologas prof.
- Specialistas konsultantas - Pagalbinio apvaisinimo laboratortijos vadovas dr.
Pagal Lietuvos akušerių ginekologų nevaisingų porų tyrimo ir gydymo rekomendacijas, o taip pat pagal ESHRE (Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugija) ir ASRM (Amerikos reprodukcinės medicinos draugija), nevaisinga pora - vyras ir moteris turi būti pradėti tirti kartu.
Apie 20-30 proc. nevaisingumo lemia moterų sveikatos sutrikimai, maždaug tiek pat - vyrų, apie 10 proc. abu partneriai turi vienokių ar kitokių problemų, 20 proc. porų nenustatomi jokie sveikatos sutrikimai, nulemiantys nevaisingumą - tai vadinama neaiškios kilmės nevaisingumu.
Moters Vaisingumo Mažėjimas Su Amžiumi
Neabejotinai daugėja priežasčių, galinčių turėti įtakos vaisingumo sutrikimams. „Pirmiausia tai pacientų amžius. Nepaisant reguliaraus mėnesinių ciklo, lyg ir nesant jokių ginekologinės sveikatos sutrikimų, su moters amžiumi gali sumažėti kiaušidžių rezervas, daugėja subrendusių lytinių ląstelių su morfologijos, t.y., jų sandaros sutrikimais, todėl tokios ląstelės negali būti apvaisintos arba apvaisinimo atveju daugėja genetinių klaidų, dėl to daugiau savaiminių persileidimų, nesivystančių nėštumų. Vyresnių nei 40 m. moterų vaisingumo galimybės sumažėja per pusę“, - perspėja akušerė-ginekologė.
Pagalbinio Apvaisinimo Indikacijos
- IUI (Intrauterininė Inseminacija) indikacijos: Partneriai negali turėti visaverčių lytinių santykių, kai tai patvirtinama akušerio ginekologo ir (ar) urologo išvada; vyras yra užsikrėtęs žmogaus imunodeficito virusu ar kita užkrečiamąją liga, kuri gali būti perduodama lytiniu būdu; partneriams diagnozuotas neaiškios kilmės nevaisingumas.
- IVF (In Vitro Fertilizacija) indikacijos: Nustatyta kiaušintakių patologija - nekoreguojami kiaušintakių defektai ar kiaušintakių nebuvimas, kai chirurginis gydymas būtų neefektyvus ar kiaušintakių sąauginės patologijos chirurginė operacija buvo neveiksminga; ovuliacijos sutrikimai, kai ovuliacijos stimuliacija buvo neveiksminga; endometriozė.
- ICSI (Intracitoplazminė Spermijų Injekcija) indikacijos: Nepakankama vyriškųjų lytinių ląstelių koncentracija ir (ar) judrumas; vyro spermoje yra normali spermatozoidų koncentracija, tačiau morfologiškai normalių formų yra mažiau nei 4 proc.; vyriškosios lytinės ląstelės gautos TESA būdu.
žymės:
Panašus:
- Clearblue skaitmeninis ovuliacijos testas: Padidinkite savo šansus pastoti!
- Geratherm Ovu Control Ovuliacijos Testas: Patikimas Būdas Planuoti Šeimą
- Ovuliacijos testai: atsiliepimai, kaip naudoti ir ar veikia?
- Ar 16 metų paaugliui galima lankyti vakarinę mokyklą Lietuvoje? Sužinok viską čia!
- Neįtikėtinos Cilek Vaikų Baldų Apžvalgos: Atraskite Geriausius Atsiliepimus!