Ovidijus Vyšniauskas (g. 1957 m. kovo 19 d. Kapsuke, dab. Marijampolė) - Lietuvos estrados dainininkas, neretai vadinamas „lietuviškuoju“ Joe Cockeriu. Jo vokalas lyginamas su Chris Rea, Ryszard Rynkowski ir kitų „gerklingų“ vyrų manieromis.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Muzikos Pradžia
1957 m. kovo 19 d. Marijampolėje, tuometiniame Kapsuke, gydytojos Zitos Kristinos ir mokytojo Antano šeimoje gimė antras sūnus, kurį ateityje tituluosime lietuviškuoju Joe Cockeriu. Nuo vaikystės buvęs nenuorama dainininkas Ovidijus Vyšniauskas LRT TELEVIZIJOS laidoje „Gimę tą pačią dieną“ pasakoja: gyvenime atėjo akimirka, kai suprato, kad nors turi viską, neturi to, kas išties svarbiausia.
Dar ankstyvoje vaikystėje tėvams pastebėjus berniuko polinkį muzikai, jie nuvedė jį į muzikos mokyklą, kurioje Ovidijus ėmė mokintis skambinti pianinu, kurti pirmuosius melodingų garsų kupinus kūrinius. Mažasis O. „Kai jis uždainuodavo, spiegdavau, kad visi tylėtų. Jį dažnai transliuodavo per radiją. Būdamas mažas mušdavau kojomis į taktą ir drebėdavau girdėdamas jo balsą. Mama nutarė, kad vaikas keistas, reikia patikrinti. Nuvedė į muzikos mokyklą pas žydų tautybės mokytoją Orlovą. Ji pasakė: jei vaiko neleisite muzikuoti, būsite padarę nusikaltimą. Paskui mamytė pasiskolino pinigų, nupirko pianiną. Nepasiekdavau pedalų, tai buvo padarytas suoliukas. Groti, kurti pradėjau jau mažiukas.
Mama, žinoma ir mylima gydytoja, dirbo dviem etatais, tad šeima nepritekliaus nejautė. Mamos vaikas O. „Mama nuvedė į darželį, bet antrą dieną parėjau ir daugiau nevedė. Man „kolektyvas“ ir dabar nėra smagus žodis. Pabėgau. Paskui atėjo auklėtoja, kalbino pro langą. Neatrakinau, sakiau: auklėtoja, neikit pas mane ir darželis nuo manęs atpras. Atėjus metui peržengti mokyklos slenkstį O. „Senelis sakė: vaikeli, viską daryk, viską nešiok. Tik ženkliuką su Lenino galva negražiai pavadino, sakė: šito velnio tik nenešiok. Senelį labai mylėjau ir gerbiau, tai kai visai klasei juos įsegė, roviau tą žvaigždutę ir numečiau. Sako: „Ką tu padarei? Čiagi Leninas.“ Sakau: čia velnias, ne Leninas. Bet gerai baigėsi.
Tačiau O. Vyšniausko laukė kur kas didesnė drama - tėvai nutarė išsiskirti. Mokytoju dirbęs tėvas buvo paskirtas kolūkio pirmininku ir išvyko iš Marijampolės, o O. „Jis pasakė: išeisiu. Apsikabino, bet tik trumpai paverkiau. Supratau, kad išeis, o kad nebus, nesupratau. Vaikams tai labai skausminga. Suaugę, kurie skiriasi, neišgyvena to, ką išgyvena vaikai. Bet, kadangi augome be tėvo, paskui su broliu užsigrūdinome: neturėdavome kam pasiskųsti, tad gatvėje mokėjome už save pastovėti. Niekas mūsų nestumdė. Brolis, 3,5 metų vyresnis, buvo kaip vyresnis draugas, atstojo tėvą.
Kadangi buvo greitas į darbą paleisti kumščius, O. Vyšniauskas turėjo pakeisti ne vieną mokyklą. „Darydavau, ką kiekvienas turėtų daryti. Pamatai, kad atiminėja pinigus iš mažesnio, tai ir didesniems į ausis duodavau. Kai dainavau pirmą dainos „Mažyte“ variantą, Gintautas Abarius sakė: daugiau riaumok. Jau urzgiau kaip ekskavatorius, riaumojau. Vėliau paauglystės išdaigoms ėmė trukdyti muzikos mokykla, o dar vėliau O. „Man labai sekėsi, pradėjau groti sudėtingus kūrinius. Kai dariausi paaugliu, buvo vis sunkiau. Būdavo futbolas, bokso varžybos, o aš groju. Dieve, galvodavau, kodėl tų gamų taip žmogui reikia? Bet turėjau labai geras mokytojas. Baigęs vidurinę O. Vyšniauskas įstojo į Kauno Juozo Gruodžio konservatoriją. Ten karinės katedros nebuvo, tad teko matuotis kareiviškus batus sovietinėje armijoje. Gelbėjo tik muzika.
Karinė Tarnyba ir Muzikiniai Iššūkiai
„Pulko vadas labai mėgo muziką. Buvo labai šalta - 25 laipsniai šalčio ar mažiau. Grojame maršą, jis eina, prieš pulką atsistoja. Koją keldavo kaip esesininkas, eidavo pasitempęs. Duodavo spirito, kad įpiltume į instrumentus ir jie nešaltų. Bet ne ten įpylėme. Pučiame vis sunkiau, instrumentų mažėja. Vadas jau eina garsiau už dūdas. Trimitai nutilo, bijo pažiūrėti į vadą. Jo galva žemyn, piktyn. Lieka vienas altas, bet ir tas užgęsta. Mirtina tyla. Vadas sustingsta. „Kas atsitiko?“ - „Dūdos užšalo. Kariuomenė buvo mokykla. Išpūtėme, grojome ir sugrojome, o jau viskas stingo, atrodė, stojame, neįmanoma. Kai visi išsiskirstė į tarnybas, grojome bėgdami aplink štabą.
O. „Pristatinėjau dainą, kažkas iš muzikos grandų sako: pats padainuok, pagrok, kad pajustum. Uždainavau. Jie sako: žinai, vyruk, pats ir dainuok savo dainas, taip ir varyk toliau vienas, niekas nepadainuos taip, kaip jas kuri ir jauti. Kai dainavau pirmą dainos „Mažyte“ variantą, Gintautas Abarius sakė: daugiau riaumok. Jau urzgiau kaip ekskavatorius, riaumojau. Paskui galvoju: ką čia gąsdinu kaip varovas - noriu dainuoti normaliai, gražiai. Netrukus O. Vyšniauskas vos nepasigailėjo, kad pats pradėjo dainuoti.
„Išėjau į didelę sceną. Žiūriu į tuos visus maršalus... Ten buvo ir daug rusų. Pasiėmiau mikrofoną, atrodo, kad aš laidininkas: per mane srovė eina, nepaleisiu jo, nežinau, kur rankas dėti. Kojos dreba. Dainuoju: „Turiu aš kampelį...“ Jie visi žiūri: kokį kampelį? Dainuoju tą dainą, ilgesnę už gyvenimą, ir ji nesibaigia. Žilvinas sakė, kad mano veido spalva keitėsi kelis kartus. Kaip atsistojau, taip ir prastovėjau. Nusilenkiau nespėjus nuskambėti paskutiniams garsams. Kaip roviau iš ten... Toks buvo mano debiutas.
Dalyvavimas Eurovizijoje
Bet 1994 m., jau mylimas ir žinomas dainininkas, buvo išrinktas pirmuoju Lietuvos atstovu „Eurovizijoje“. „Nebuvo jokių konkursų. Susirinko taryba ir nusprendė, kad važiuoju aš. Nežinojau, kas ta „Eurovizija“. Sužinojau, kai grįžau.
1994 m. Dubline atlikėjas mūsų šaliai atstovavo „Eurovizijoje“ su daina „Lopšinė mylimai“, tačiau baladė nei publikos, nei komisijos nesužavėjo - dainininkas negavo nė vieno balo ir dalyvių galutinėje lentelėje liko paskutinis. Būna dvi pusės, ne vien tik bloga. Grįžau piktas, parašiau himną Nidai. Viską reikėtų daryti atvirkščiai, nei dariau aš. Ant manęs rūbus kabino, žieminiai batai su storais padais, odinės kelnės, beveik nesilankstančios... Iš kaimo atvažiavai, miestą pamatei. Nepaėmė į repeticiją, užmiršo... Nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Tai banali, bet dažnai pasitvirtinanti išmintis.
Šlovės viršūnę pasiekęs, tačiau „Eurovizijos“ skaudžiai pamokytas O. „Man atsibodo taip gyventi: šlovė, pasiimi pinigų, neskaičiuoji ir eini. Pasidarė tokia pilkuma. Pajutau, kad taip nenorėjau. Švenčiu, privažiuoja su brangiomis mašinomis, stalai nukrauti, keičiasi merginos, gėrimai... Žiūriu į Nemuną - tyliai plaukia paprastas žmogelis pripučiama valtimi. Galvoju: kaip jam pavydžiu, tokia ramybė. Ir gyvena turbūt taip, kaip plaukia. Galvoju: yra gi kitas gyvenimas. Nuvažiavau prie Nemuno žemupio, kai atbunda gamta, grįžta paukščiai, ir susigraudinau. Galvoju: Dieve, aš to nematau. Visur dalyvauju, bet aš aklas, šito neturiu. Sakoma: prašyk Dievo ir jis tave išgirs.
Atsigręžimas į Tikėjimą ir Naujas Gyvenimo Etapas
Persisotinęs šlovės muzikantas panoro ramybės ir įstojo į Biblijos mokyklą Rygoje. Rygoje O. „Pasišnekėjau su muzikantais - normalūs žmonės, dėstytojai su moksliniais laipsniais... Sugalvojau pabandyti, įstojau į tą Šlovinimo universitetą ir pabaigiau auksiniu diplomu. Man buvo labai įdomu, bet ką aš gavau? Dabar turiu kamieną, kuris padeda labai paprastai spręsti gyvenimo problemas. Kas man buvo didžiausi klaustukai, dabar pirštą spragteli, nesustoji dėl to. Išties - viskam savas laikas.
Po 3 nesėkmingų santuokų O. Vyšniauskas 2008 m. sutiko moterį, kurią tikina prieš tai ne kartą sapnavęs. Santykius pora oficialiai įteisino pernai, o draugystės pradžia, kaip ir dera O. „Prisėdau prie kompanijos po darbo, sudainavęs visus hitus, visi ploja. Ir ateina dičkis. Sako jai: „Einam šokti.“ - „Ačiū, jau pašokau, nenoriu.“ - „Tai kas? Aš noriu.“ Įsirėmė į stalą. Dar tyliu, galvoju, kol kas nesikišiu. Žiūriu, kad ten viskas negražėja. Sakau: „Pasakė tau, kad nešoks. Mane pašokdink, aš šoku.“ Nuėjome, labai greit išsprendėme reikalą, prisiminiau buvusią profesiją. Atvažiavo, supakavo jį. Sakau: „Kad nebūtų koks smegenų...“ - „Ne, jis neturi smegenų.“ Tapau didvyriu.
Šiandienos Gyvenimas ir Ateities Vizijos
Šiandien O. „Kaip tikintis žmogus tikiu, kad ateitis vis tiek bus geresnė. Mažiau kritikuokime viską, ir taip skaudus laikas. Visi suirzę, nėra lengva ir tiems, ir tiems žmonėms. Nėra taip paprasta viską išspręsti. Įstengėme tokia grandine apjuosti 3 šaleles - nereikia taip fiziškai, bet palaikykime vienas kitą. Per mažas mūsų gražus kaimelis, kad jį ilgai šluotume. O mes turime padėti. Kantrybės, mažiau statistikų, sveikai maitintis, daugiau šypsenos, meilės, kuri - pagrindinis dalykas gyvenime. Mylėti artimą, gerbti, suprasti. Mes labai kilni tauta, padarėme taip, kad mus jau žino visas pasaulis.
Pavasarišką šeštadienį dainininkas, jau virš 30 metų scenoje besisukantis Ovidijus Vyšniauskas pasitiko savo 65-ąjį gimtadienį. Ir nors šią dieną turėtų skambėti muzika, šokiai, šilčiausi palinkėjimai, vyras nusprendė ją paminėti simboliškai - artimų žmonių būryje. Ovidijus sako, kad dabartinių įvykių sūkuryje tai tik data, todėl, jei tik galėtų, imtų ir kovotų už Ukrainą. Bet kol kas jis atsigręžia į tai, kam labiausiai yra dėkingas - visko kupinai praeičiai, nesibaigiantiems hobiams ir mylimos žmonos Auksės, paskatinusios daugiau keliauti, draugija ant motociklo.
Dabar toks laikotarpis, kai dėl Ukrainoje vykstnačio karo daugeliui apie gimtadienį kalbėti kiek sudėtinga. Pasitinku su normaliomis nuotaikomis. Esu pilietiškas dėl to, kas vyksta pasaulyje. Nedarau jokių švenčių. Suėjo, bet... Nieko nekviečiam ir niekas nesisiūlo šiame laikotarpyje. Tikrai nieko neplanuojame. Viskas labai paprastai. Yra tikrai daugiau rūpesčių nei mano gimtadienis. Gimtadienis kaip gimtadienis, bet kai guliesi ir keliesi žiūrėdamas naujienas, jautiesi kaip tarp tų milijonų žmonių, kurie tą patį daro.
Ovidijus Vyšniauskas 2023 metais ir toliau džiugina gerbėjus savo kūryba ir koncertais. Muzikantas neslepia, kad jaučiasi laimingas ir pilnatvės jausmą suradęs ne tik muzikoje, bet ir tikėjime bei šeimoje.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Rytis Vyšniauskas: Įkvepianti Biografija ir Sėkminga Karjera
- Ramūnas Vyšniauskas: Nuo Sunkiosios Atletikos Čempiono Iki Sėkmingo Verslininko Kelias
- Neįtikėtina Gintauto Vyšniausko Gyvenimo Kelionė: Slaptos Detalės ir Įkvepiančios Akimirkos
- Dėvėti vaikiški drabužiai: kur pirkti, privalumai ir patarimai
- Vaikiškos Kalėdinės Dainelės: Gražiausi Žodžiai Ir Šventinė Nuotaika Kiekvienam Namams!