Svarbiausias rūpestis, kad visi mes, kurie susiduriame su protiškai atsilikusiais (toliau PA) vaikais - tėvai, gydytojai, auklėtojai - kuo geriau vaikus pažintume ir padėtume jiems tapti savarankiškesniems.
Mes, vaikų ir paauglių psichiatrai, dar šiandien mokomės į protiškai atsilikusį vaiką žiūrėti kaip į dvasingą būtybę, o ne vien kaip į biologinę masę. Reikėtų ir mūsų visuomenei pažvelgti į tokį žmogų taip, kaip žvelgiame į save pačius.
Supraskime, kad mes visi vienodi ir jau rytoj galime atsidurti šalia tų, kuriuos šiandien paniekiname kaip nevisaverčius vien dėl to, kad jie yra PA. Jie yra tokie kaip mes, o kai kurie net geresni už mus.
Norėčiau priminti žymaus anglų psichiatro Rolando Laingo mintis. Jis bandė apmąstyti, kas yra psichikos ligoniai ir kas esame mes, sveikieji. Jo darbai buvo pagrindas teorijos, kuri teigė, kad psichikos ligų apskritai nėra. Žmonijos suskirstymas į sveikuosius ir sergančius įvyksta daugumos valia.
Mes, kurių yra daugiau, esame nutarę, kad mūsų mąstymas yra teisingas ir sveikas. O tie, kuriuos vadiname sergančiais psichikos ligomis, mąsto kitaip nei mes. Todėl būdami stipresni, mes (nes mūsų daugiau) sutarėme, kad jie yra ligoniai - nenormalios psichikos žmonės. Įdomu yra tai, kad ligšiol išlikęs psichiatrijos terminas „neteisingas mąstymas“.
Norėtųsi iškelti gana filosofinį klausimą: kur glūdi tiesa? Ar apskritai yra neklystančių? Ir kas tai yra protiškai atsilikęs vaikas? Ką tai reiškia protinis atsilikimas? Kodėl taip atsitiko? Kas laukia tokio vaiko? Kaip jam padėti? Išgydoma liga ar sutrikimas visam gyvenimui?
Kas yra protinis atsilikimas?
Tarptautinė ligų klasifikacija protinį atsilikimą apibūdina kaip protinių sugebėjimų nukrypimą nuo normos, sukeliantį elgesio, emocijų bei socialinio prisitaikymo sutrikimų.
Protinis atsilikimas, t.y. sustabdytas arba dalinis protinis vystymasis, apibūdinamas sutrikusiais įvairiais sugebėjimais:
- pažintiniais (ypač mąstymo proceso);
- kalbiniais;
- motoriniais ir
- socialiniais, rodančiais bendrą intelekto lygį tam tikru raidos periodu.
Atsilikimas gali būti kartu su bet kokia kita protine ar fizine būsena arba be jos. Pagal pasaulyje įsigalėjusį požiūrį, jie nėra ligoniai, nes neserga jokia liga. Tačiau jokiu būdu negalima teigti, kad PA yra psichikos liga, kaip, pavyzdžiui, šizofrenija, kuria susergama. Į PA reikia žiūrėti kaip į tam tikrą būklę, o ne ligą.
Tačiau PA asmenys gali turėti visą psichikos sutrikimų spektrą, ir šie psichikos sutrikimai tarp jų yra paplitę mažiausiai 3-4 kartus daugiau negu bendrai. Be to, šie žmonės turi didesnę išnaudojimo ir fizinės/ seksualinės prievartos galimybę.
Adaptacinis elgesys beveik visada būna pažeistas, bet globojančioje ir palaikančioje socialinėje aplinkoje asmenų, turinčių lengvą PA, šis pažeidimas gali būti ir nepastebėtas.
Protinis atsilikimas tradiciškai įvertinamas standartizuotais intelekto tyrimo testais. Šis įvertinimas papildomas socialinės adaptacijos (sugebėjimas prisitaikyti) skalių rezultatais. Šiais tyrimais nustatomas apytikslis protinio atsilikimo lygis.
Protinio atsilikimo lygiai
Lengvas protinis atsilikimas
IQ 50-69 (suaugusiųjų protinis amžius nuo 9 iki 12 metų). Tikėtina, kad tai gali sukelti kai kurių mokymosi sunkumų mokykloje: dauguma asmenų turi tam tikrų skaitymo ir rašymo problemų. Daugelis suaugusiųjų gali dirbti ir palaikyti gerus socialinius santykius bei dalyvauti visuomeninėje veikloje.
Jie iš esmės sugeba užsiimti veikla, reikalaujančia daugiau praktinių, o ne akademinių įgūdžių, tarp to - atlikti nekvalifikuotą ar pusiau kvalifikuotą darbą. Apskritai lengvo PA žmonių elgesio emociniai ir socialiniai sunkumai bei to sąlygoti poreikiai gydyti ir remti yra panašesni į tuos sunkumus, su kuriais susiduria ir normalaus intelekto žmonės, negu į tas specifines problemas, kurios iškyla vidutinio ir sunkaus PA asmenims.
Vis daugėja atvejų, kai nustatoma organinė etiologija.
Vidutinis protinis atsilikimas
IQ 35-49 (suaugusių protinis amžius nuo 6 iki 9 metų). Dažniausiai tai sukelia žymų protinės raidos sulėtėjimą vaikystėje, bet leidžia įgyti tam tikro savarankiškumo save aptarnaujant. Tačiau daliai šių žmonių reikia priežiūros visą gyvenimą.
Suaugę asmenys su vidutiniu PA paprastai gali atlikti nesudėtingą praktinį darbą, tiktai būtina kruopščiai paruošti užduotis ir prižiūrėti. Tai, kad suaugę vidutinio PA žmonės gyventų visiškai savarankiškai, pasitaiko retai. Apskritai šie žmonės yra normaliai judrūs ir fiziškai aktyvūs, ir tai, kad jie sugeba užmegzti kontaktą, bendrauti su kitais, dalyvauti nesudėtingoje socialinėje veikloje, liudija jų socialinį išsivystymą. Daugumai asmenų su vidutiniu PA nustatoma organinė etiologija.
Sunkus protinis atsilikimas
IQ 20-34 (suaugusiųjų protinis amžius nuo 3 iki 6 metų). Reikalauja nuolatinės paramos. Šiai grupei būdingi patys žemiausi pasiekimų lygiai. Dauguma sunkaus PA žmonių kenčia nuo žymių motorikos ar kitų sutrikimų, liudijančių kliniškai reikšmingą centrinės nervų sistemos pažeidimą ar neišsivystymą.
Gilus protinis atsilikimas
IQ 20 (suaugusiųjų protinis amžius, mažesnis kaip 3 metų). Savarankiškumas, valyvumas, bendravimas ir judrumas labai apriboti. Dauguma gilaus PA asmenų yra nejudrūs, nesivaldantys ir gali bendrauti tik labai nedaugeliu rudimentinių neverbalinių formų. Jie beveik arba visiškai negali patenkinti savo pagrindinių poreikių ir todėl juos reikia nuolat prižiūrėti ir padėti jiems.
Supratimas ir kalbos vartojimas yra apriboti, geriausiu atveju gali suprasti pagrindinius paliepimus ir ko nors nesudėtingai prašyti. Dauguma atvejų nustatoma organinė etiologija. Būdingi sunkūs neurologiniai ar kiti fiziniai sutrikimai, tokie kaip epilepsija, regos ar klausos pakenkimai, kurie ir riboja judrumą.
Esama įvairių rūšių PA. Kartais jo pobūdį net sunku nustatyti. Padeda psichologiniai tyrimai, tėvų bei auklėtojų ir mokytojų charakteristikos apie vaiką, klinikinis metodiškas stebėjimas.
Daugelis tokių vaikų mokosi pagalbinėse mokyklose arba bendrojo lavinimo mokyklose pagal modifikuotas programas, lanko spec. ugdymo įstaigas. Tokie vaikai dėl nepakankamai išlavinto sugebėjimo kalbėti dažnai pradeda vėliau lankyti mokyklą. Dėl gilaus intelekto defekto vaikai taip pat turi būti ugdomi ir lavinami.
Protinio atsilikimo priežastys
Intelekto nepakankamumo priežastys įvairios: paveldėjimas, nėštumo patologija, patologinis (komplikuotas) gimdymas, pirmųjų gyvenimo metų ligos ir traumos, tėvų alkoholizmas, ypač motinų.
Be abejo, turi įtakos, be minėtų biologinių faktorių, ir socialiniai, pavyzdžiui, kai tėvai neprižiūri savo vaikų (deprivacija).
Mokslinėje literatūroje psichinės deprivacijos terminas vartojamas apibūdinti psichinei būsenai, pasireiškiančiai gyvenimo sąlygomis, kuriomis subjektas neturi galimybės normaliai patenkinti kai kurių psichinių poreikių. Prie pagrindinių poreikių priskiriama:
- Reikiamas kiekis stimulų (supimas, laikymas ant rankų, švelnumas, raminimas, dainavimas). Stimuliacijos deficitas veikia taip pat ir fiziologinius procesus (pulsą, kvėpavimo dažnį, nervinių ląstelių dendritų kiekį).
- Sąlygos pasauliui pažinti ir veiksmams mokyti.
- Emociniai ryšiai (ypač su motina). Jie daro didelę įtaką asmenybės formavimuisi. Psichiškai deprivuoti vaikai išauga turėdami rimtų protinio ir emocinio vystymosi pažeidimų.
Pagalba vaikams ir jų tėvams
Dirbant su vaikais, kuriems yra PA, daug reikia dirbti ir su jų tėvais; būtina, kiek įmanoma, išmokyti tėvus vis labiau pamilti savo mažylį, ugdyti jo stipriąsias puses ir šalinti silpnąsias. Dirbdama su šeimomis, kurios augino protiškai atsilikusius vaikus, pastebėjau, jog tėvai jaučiasi apgauti laimingos tėvystės vizijos.
Stengiausi padėti tėvams išsikalbėti apie savo jausmus. Tokius tėvus jungiau į grupes; vedžiau grupinius užsiėmimus, rodžiau ir analizavau vaizdinę medžiagą, mokiau motinas, kaip bendrauti su vaiku. Pokalbių metu stengiausi palaikyti tėvų ryšį su vaiku, atrasti jo stipriąsias puses. Be to, konsultavau tėvus apie vaiko išsivystymą, tolesnę ugdymo programą ir kt.
Apibendrinau savo darbo rezultatus. Išvados buvo tokios. Vaikai su negalia paprastai viską žymiai lėčiau išmoksta; dažnai jie turi klausos ir regėjimo problemų, bet jų jausmai ir poreikiai tokie pat kaip ir kitų, psichiškai sveikai besivystančių bendraamžių. Visų tokių vaikų tikslas yra vienas - kad visuomenė priimtų juos tokius, kokie jie yra; kad mylėtų šeima; kad visada galėtų būti šalia sveikų bendraamžių ir tarp jų rastų draugų.
Daugeliui protiškai atsilikusių vaikų savarankiškai tai nėra pasiekiama, todėl jiems reikalinga kvalifikuota kompleksinė pagalba (medicininė, psichologinė, socialinė).
Neįgalus vaikas šeimoje
Labai svarbu bet kokį apsigimimą nustatyti kaip galima anksčiau. Vaiko su negalia gimimas gali giliai sukrėsti šeimą. Kai kurie apsigimimai, pavyzdžiui, Dauno sindromas diagnozuojamas vaikui tik gimus. Kai gimsta apsigimęs kūdikis, šeimai prireikia ir patarimų, ir tam tikros paramos. Labai svarbu, kad vaikas liktų namuose. Kiekvienos šeimos ši patirtis yra unikali, tačiau daug kur ji gali būti tapatinama su psichologine krize.
Kaip tėvai išgyvena ją, priklauso nuo jų pačių būdo, nuo kitų šeimos narių, nuo paties vaiko. Tačiau tam tikrus jausmus ir reakcijas daugelis tėvų, kurie mokosi priimti ir suprasti savo vaiką, patiria panašius.
Jei vaikas turi aiškių apsigimimo požymių, pavyzdžiui, atvirąją nugaros smegenų išvaržą ar Dauno sindromą, tuomet tėvai apie vaiko negalią sužino dar gimdymo metu ar iškart po jo. Jie dar nepasirengę suvokti, kad ne viskas yra taip, kaip turėtų būti. Žinia juos smarkiai pribloškia, nes jie šito nesitikėjo.
Jie mano, kad vaiko gimimas taps viena iš žaviausių jų gyvenimo akimirkų, deja, tai pasirodo kaip vienas iš sunkiausių jų patirtų įvykių. Šokas juos ištinka ir dėl to, kad jie esti pervargę ir pažeidžiami nuo paskutiniųjų nėštumo savaičių ir gimdymo įtampos. Daugelis tėvų apibūdina tai kaip kritimą iš laimės, lengvumo ir džiugesio aukštumų į nevilties bedugnę. Labai nedaug gyvenimo situacijų pareikalauja iš žmogaus tokio didžiulio gebėjimo prisitaikyti.
Skaudi žinia, pranešama po kelių dienų, savaičių, mėnesių ar net metų po vaiko gimimo, vis vien suvokiama kaip šokas. Galbūt širdies gilumoje būta negeros nuojautos, tačiau, nepaisant to, karštai tikėtasi, kad viskas bus gerai.
Labai svarbu, kad kuo anksčiau specialistai patartų tėvams, kaip su tokiu vaiku elgtis, kad iš pat pradžių atsirastų stimulas rūpintis ir psichologiškai, ir fiziškai. Tėvams rekomenduotinas toks vaiko ugdymas, kuris skatintų jo vystymąsi.
Tėvų išgyvenimai
Pavyzdžiui, Paulius yra pirmagimis. Jis patyrė gimdymo traumą. Kai jam buvo 4 mėnesiai, jį tyrė neurochirurgijos klinikoje. Ligoninėje praleido visą savaitę. Jiems buvo pasakyta, kad Paulius niekuomet nebus sveikas, niekuomet nebus normalus. Tėvai jautėsi visiškai priblokšti, nežinojo, kur eiti. Tai buvo tarsi sapnas, tarsi visa tai vyko ne su jais.
Kad ištvertų tai, kas įvyko, tėvai dažnai mėgina atsiriboti nuo tikrovės. Jie dažnai patiria nerealumo jausmą. Arba iš visų jėgų neigia įvykusį faktą. Arba jie užgniaužia visus jausmus, jausdami tiktai tuštumą. Būtent tokią reakciją skausmingai ir aiškiai visą gyvenimą prisimena tėvai, netikėtai sužinoję apie vaiko negalią.
Bėgant metams, jie mintyse vis iš naujo grįžta prie jos, prisimena tarsi miglotą chaosą arba iš viso nieko neprisimena. Tėvai tikriausiai ne vieną kartą kalbėjosi su gydytoju arba kitais žmonėmis, tačiau jie šito neprisimena, nes šoko būsenoje visa psichinė energija sunaudojama, kad žmogus psichiškai gebėtų išgyventi. Laikas paprasčiausiai sustojo.
Labai svarbu visapusiškai padėti tėvams. Paaiškėjus, kad vaikas yra PA, jiems prasideda sunkių dvasinių išgyvenimų ir rūpesčių laikotarpis. Pamažu iš prislėgtumo būsenos išsivaduojama, pakylama virš visko, bet ne be nusivylimų ir nesėkmių.
Pamažu žmogus ima apsiprasti, kiek tai yra įmanoma, su įvykusiu faktu. Daugelis tėvų nemato jokios ateities. Iš pradžių žiūrėta į priekį, kažko tikėtasi iš gyvenimo, o dabar viskas baigta. Nežinojimą, kaip vaikas, pavyzdžiui, patyręs smegenų traumą gimdymo metu dėl deguonies trūkumo, augs, sunku ištverti, tačiau galbūt žinoti tiesą būtų dar sunkiau.
Tėvai, kuriems vaikas gimė su Dauno sindromu, dažnai žiūri į savo ir vaiko ateitį kaip skirtą likimo. Atgyja prisiminimai apie kažkada matytus vaikus ir suaugusiuosius su Dauno sindromu. Tėvai įsivaizduoja, kad jų vaikas taps toks pat, kaip autobuse matytas mongoloidiškos išvaizdos žmogus.
Jie dar nežino, kokie skirtingi gali būti žmonės, turintys Dauno sindromą - tėvams jie atrodo vienodi ir dėl savo ribotos patirties suvokia juos kaip kitokius ir gąsdinančius. Iš pat pradžių tėvai mato negalią, o ne vaiką.
Kai praeina šokas, iškyla visi sunkūs jausmai. Tėvai jaučiasi apgauti laimingos tėvystės vizijos. Jie sielvartauja neturėdami tokio vaiko, kokio laukė, iš kurio daug tikėjosi. Jie pyksta ant likimo ar gyvenimo, kuris pakišo jiems tokį netikėtumą. Jie jaučiasi nevykėliai, nesugebėję pagimdyti sveiko vaiko kaip „visi kiti“.
Jie žino, kad yra nekalti dėl vaiko negalios, tačiau sveika nuovoka nepaklūsta jausmams: „Jei niekas nekaltas, kaip tai galėjo atsitikti?“
Tėvai užduoda daugybę klausimų, į kuriuos nėra jokio atsakymo: kodėl visa tai atsitiko būtent mums? ką bloga mes padarėme, kad mus ištiko tokia nelaimė? kaip mes galėsime mylėti tokį vaiką ir juo rūpintis? dabar gyvi, darbingi, - galime pasirūpinti, o kas bus, kai mūsų nebebus?
Kai viskas matoma tik tamsiai, sunku prisirišti prie vaiko. Jis - jų sielvarto bei skausmo priežastis ir jiems nereikia jo. Jie galbūt net norėtų, kad vaikas mirtų, arba nori atsikratyti juo, ir kartu jaučia kaltę dėl tokių savo jausmų.
Kai tėvai pradeda suvokti situaciją, paprastai jie jaučia stiprų pyktį, - sau, sutuoktiniui, medikams ir kitiems, jaučia poreikį kažką kaltinti, kaltę dėl tokių piktų jausmų ir kaltę dėl praeities veiksmų, kurie galėjo pakenkti vaikui.
Kartais tėvai, sužinoję, kad jų vaikas protiškai atsilikęs, ima galvoti apie savo pačių vertę. Daugelis, stengdamiesi suvokti esmę, pradeda kitaip vertinti gyvenimą, įsitikina, kad ligi šiol laikytos tobulomis normos yra reliatyvios, ir dažnai iš esmės pakeičia savo požiūrį.
Panašus:
- Atskleista Nusikaltėlio Paslaptis: Kūdikio Veidas, Kuris Slepią Blogio Šaknis!
- Kūdikių primaitinimas nuo 6 mėnesių: ką ir kaip duoti?
- Kūdikių alergijos požymiai: kaip atpažinti ir ką daryti
- Neįtikėtina! Sužinokite, kokios yra saugios gliukozės normos nėštumo metu ir kaip jas kontroliuoti
- Vaiko Ugdymas: Atraskite Efektyviausias Tikslų Ir Siekių Pasiekimo Strategijas