Nuodingi Augalai Darželiuose: Sąrašas Ir Saugos Priemonės

Prasidėjus uogavimo ir įsibėgėjus vaistažolių bei kitų naudingų augalų rinkimo sezonui, specialistai įspėja gyventojus būti atsargesniais. Nors, atrodo, sunku patikėti, tačiau mūsų miškuose ir pievose nuodingų augalų tikrai netrūksta, o pridėjus dar ir atvežtines sodų bei darželių puošmenas, jų susidaro visa gausybė.

Kaip pasakoja ŠU Botanikos sodo direktorė Asta Klimienė, vieni augalai gali sukelti mažesnius ar didesnius negalavimus, kiti - mirtinai nuodingi, yra ir tokių, kurių užtektų vos paragauti, ir žmogus mirtų. Pavyzdžiui, Lietuvoje paplitusi dėmėtoji mauda - vienas nuodingiausių šalies augalų. Pasak istorikų, keli jo sulčių lašai, įmaišyti į gėrimą, pražudė Sokratą… „Neįgudusiai akiai, šis augalas primena laukinę morką ar laukinį kmyną. Gražus žiedynas kartais suvilioja nuskinti jį puokštei“, - sako specialistė.

Nuodingosios savybės ypač sustiprėja saulėtomis ir karštomis dienomis. Tada net ir tokie augalai, kurie šiaip nesukeltų jokių ryškesnių negalavimų, ypač jautriems žmonėms gali sukelti ne tik alergijas, bet ir nudegimus. Dar vienas pavojus - neatsakingas žolių mišinių darymas - neteisingai sumaišius pavieniui nenuodingas žoleles, galima gauti nuodingą mišinį, mat vieni augalai gali stimuliuoti kitų augalų nuodingąsias savybes.

Esame įpratę rinkti tik pažįstamus grybus, tačiau šią praktiką, pasirodo, reikėtų taikyti ir augalams. Botanikai perspėja neeksperimentuoti ir niekada neskinti nežinomo, nors ir dažnai sutinkamo bei nekaltai atrodančio augalo. „Čia kaip ir su grybais - viena musmirė, įdėta į krepšį nenuodingų grybų, gali pasėti mirtį ne vienam žmogui. Tas pats ir su augalais, netyčia į plakamą kokteilį ar džiovinamas arbatžoles įsimaišiusi, pavyzdžiui, dėmėtoji mauda, atneš ne naudą, o mirtį“, - sako A. Klimienė.

Pavojingi augalai sutinkami ne tik pievose, bet ir mūsų daržuose bei darželiuose. Apželdinant kiemus bei dekoratyvines vietas, jiems skirtų augalų pasirinkimas vis didėja, atsiranda naujų egzotinių gėlių, tačiau didelė dalis dekoratyvių, gražiai žydinčių augalų yra nuodingi. Tad piktžoles ravėti visada patariama su pirštinėmis. Jas pravartu dėvėti ir skinant žiedus puokštėms. Taip pat darbo metu nelieskite rankomis veido, akių. Jei pirštinių nenaudojate, baigę darbus, būtinai nusiplaukite rankas, kad nuo jų nuodingos sultys nepatektų į burną kartu su valgomomis uogomis ar vaisiais.

Specialistai pataria, prieš perkant naujus augalus, žiūrėti ne tik į tai, ar jie tinka jūsų sodybai, bet būtinai pasitikslinkite, ar nėra nuodingos vienos ar kitos jų dalys. Nes vėliau nukentėti gali ne tik žmonės, bet ir augintiniai. Nemažai nuodingų augalų aptinkama ir viešose apželdintuose miestų gėlynuose. Tokie augalai ypač pavojingi mažiems vaikams, kurie viską mėgsta ragauti ir dėti į burną.

„Anksčiau, kai daugelis iš mūsų gyvenome ar vaikystės vasaras leisdavome kaime, prisiragaudavome visokių žolelių ir uogų, skindavome viską, kas papuldavo. Kai kurie augalai būdavo nuodingi, tačiau retas kuris rimtai apsinuodydavome. Tiesiog kai nuo vaikystės po trupučiuką ragauji, dedi, lieti, organizmas pamažu įgauna imunitetą tiek alergenams, tiek mažoms nuodų dozėms. Dažniausiai todėl ir dabar kaimo vaikai turi mažiau alergijų. Tačiau kai į kaimą pas senelius ar gimines atvažiuoja mieste augęs vaikas, kuris neturėjo jokio normalaus sąlyčio su gamta, jį nuo, atrodo, net nelabai pavojingo augalo, gali ištikti koma“, - sako A. Klimienė.

Eliaboras, klumpelė, rusmenė - daugeliui pažįstami ir nekaltai skambantys pavadinimai. Tačiau šie augalai irgi savyje kaupia nuodingas medžiagas, kurios paveikia širdies darbą, tad apsinuodijimo simptomas gali būti ne pykinimas, tinimas ar viduriavimas, bet sutrikęs širdies ritmas.

Laukinė aguona, pasak botanikų, taip pat yra nuodinga. Nepatartina atidarinėti jos dėžutės ar ragauti grūdelių, kol jie dar bręsta. Ypač nuodingos ankstyvos brandos stadijos - balti aguonų grūdeliai.

„Kaštonai, kol vaisiai nėra sunokę, irgi nuodingi, net ir sunokę jie silpnesniems žmonėms sukelia negalavimus. Kaip ir vyšnios šakelės ir dideli kiekiai vyšnių lapų“, - sako ŠU Botanikos sodo direktorė.

Profesorė sako, kad apsinuodijimas augalais labai pavojingas dar ir tuo, kad simptomai gali pasireikšti labai negreit - po 6, 8 valandų ar net paros. Todėl sunegalavus, prasidėjus galvos skausmams, svaigimui, pykinimui labai svarbu prisiminti, ar žmogus pastaruoju metu lietė, skynė ar ragavo kokius nors augalus. Dar vienas dažnai sutinkamas nuodingas augalas - himalajinis papėdlapis. Mūsų kraštuose jis natūraliai neauga, bet dažnai sutinkamas apleistose sodybose, išdygsta bei prisidaugina ir iš išmestų augalų, mat yra labai mėgiama dekoratyvi sodų puošmena. Sunokę jo vaisiai valgomi, tačiau sumanę prisiskinti jo lapų norint džiovinti ar tiesiog pasimerkti - gali atsidurti ligoninėje.

Nerekomenduojama namuose merkti ir stipriai kvepiančių augalų. Net ir tokie populiarūs kaip bijūnai, pakalnutės, jazminai gali sukelti galvos skausmus. Nuodinga ir nemaža dalis bulvinių šeimos augalų - tabakas, drignė, karklavijas, juoduogė. Labai liūdnos pasekmės lauktų tų, kurie sumanytų iš specialiai neapdirbtų tabako lapų susisukti suktinę ar paragauti drignės ar kiauliauogės lapelių ar juo labiau uogų. Geriausiu atveju, prasidėtų burnos, liežuvio ir kvėpavimo takų tinimas, tačiau tokia degustacija gali baigtis ir mirtimi.

„Tabaką šiuo metu labai populiaru auginti kaip dekoratyvinį arba kaip atbaidantį kenkėjus daržuose augalą. Reikia žinoti, kaip skinti tabako lapus, kaip juos fermentuoti. Apskritai reiktų vengti liesti tabaką. Kaip ir drignes, nes didžiausia grėsmė apsinuodyti - skinant jas puokštėms“, - sako A.

Kaip sako profesorė daktarė A. Klimienė, yra ir augalų, kuriuos būtų galima įtraukti į juodąjį sąrašą ir topo viršūnėje neabejotinai būtų Sosnovskio barštis. Nors pastaraisiais metais ypač daug kalbama, kad šitas augalas - išskirtinai pavojingas, vis dar pasitaiko nemažai menininkų, floristų ar šiaip gamtos mylėtojų, kurie susižavėję dideliais skėčiais, prisiskina jų įvairioms kompozicijoms.

Stipri alerginė reakcija, sutrikusi kvėpavimo organų veikla, galvos skausmas ir svaigimas, pykinimas - tokia savijauta beveik garantuota, tik ilgėliau pabuvus šalia šio įspūdingai atrodančio augalo, sumanius jį paliesti, o dar blogiau - nusiskinti didžiulį skėtį, pasekmės būtų kur kas liūdnesnės - tai gilūs odos nudegimai, susidariusios pūslės, jų vietoje atsivėrusios ilgai negyjančios žaizdos ir liekantys randai. Specialistai sako, kad, nors kasmet informacijos apie pavojingąjį Sosnovskio barštį - vis daugiau, vis dar pasitaiko daug atvejų, kai žmonės skaudžiai nukenčia dėl šios piktžolės.

Dažniausiai Pasitaikantys Nuodingi Augalai

• Dėmėtoji mauda: Primena laukinį kmyną, nuodinga visa augalo dalis.
• Nuodingoji nuokana: Auga drėgnose vietose, itin nuodinga.
• Žalčialunkis: Nuodingi žiedai, uogos ir žievė. Mirtina dozė vaikui - 6 uogos.
• Vilkauogė: Uogos nuodingos, auga miškuose.

Kiti Potencialiai Pavojingi Augalai

• Juoduogis šeivamedis: Uogos silpnai nuodingos.
• Įvairūs vėdrynai: Gali sukelti pūsles.
• Ievos: Stiprus kvapas gali sukelti galvos skausmą.
• Ugniažolė: Gali pažeisti akis.
• Kurpelė: Visos dalys labai nuodingos.
• Paprastasis ricinmedis: Ypač nuodingos sėklos.
• Vaistinė šunvyšnė: Ypač nuodingos šaknys ir uogos.
• Paprastoji pakalnutė: Visos dalys nuodingos, ypač uogos.
• Kartusis kietis (pelynas): Netinkama dozė gali būti nuodinga.
• Žalioji rūta: Sultys gali sukelti nudegimus.
• Narcizas: Ypač nuodingi svogūnėliai.

Saugos Priemonės Ir Patarimai

• Piktžoles ravėkite mūvint pirštines.
• Skinant žiedus, dėvėkite pirštines.
• Darbo metu nelieskite rankomis veido, akių.
• Baigę darbus, nusiplaukite rankas.
• Prieš perkant naujus augalus, pasidomėkite, ar jie nėra nuodingi.
• Saugokite vaikus nuo nuodingų augalų.
• Nevalgykite nepažįstamų uogų ar augalų.
• Jei pasireiškė apsinuodijimo simptomai, kreipkitės į gydytoją.

Atšilus orams, vis daugiau laiko praleidžiame gamtoje. Džiaugiantis ja vis tik reikėtų išlikti budriems ir nepamiršti, kad mūsų aplinkoje auga daug sveikatai pavojingų ar net nuodingų augalų. Jų lapai, žiedai, sėklos gali sukelti rimtą apsinuodijimą. Poveikis pajuntamas juos palietus arba suvalgius.

Kai kurie augalai pažeidžia odą, gleivinę, sudirgina žarnyną, sukelia regėjimo, koordinacijos, širdies veiklos sutrikimus, taip pat gali iššaukti alerginius simptomus, o aitrus namuose pamerktų gėlių (pvz., jazminaičių, bijūnų, pelargonijų) kvapas gali svaiginti ir sukelti galvos skausmą.

Tarp nuodingiausių Lietuvoje augančių augalų reikėtų paminėti dėmėtąją maudą. Ji primena laukinį kmyną, žydi skėčio forma išsidėsčiusiais smulkiais baltais žiedais. Augalo visose dalyse, ypač nokstančiose sėklose, yra nuodingų alkaloidų.

Paprastosios durnaropės nuodingiausia dalis - sėklos. Augalas pavojingas tiek gyvūnams, tiek žmonėms - užvalgius padažnėja pulsas, pajuntamas silpnumas, sustiprėjęs širdies plakimas, sumažėja kūno temperatūra, gali ištikti traukuliai ar koma.

Ilgiau pabuvus šalia Sosnovskio barščio, galima stipri alerginė reakcija, sutrikusi kvėpavimo organų veikla, galvos skausmas ir svaigimas, pykinimas.

Kiemų darželiuose vis labiau populiarėja egzotinės gėlės ir žolynai, dalis jų taip pat yra nuodingi. Net ir darželinė rūta gali nudeginti odą, sukelti odos dermatitus.

Norint išvengti negalavimų, patartina piktžoles ravėti mūvint pirštines. Taip išvengsite nuodingų augalų sulčių patekimo ant odos.

Ypač reikėtų saugoti vaikus, nes jie mėgsta tyrinėti aplinką liečiant, skinant bei ragaujant. Nors nuodingos uogos yra neskanios, daugelis jų primena valgomas uogas. Nuodingos yra pakalnučių, žalčialunkių, keturlapių vilkauogių, karklavijų uogos.

Vienas įdomiausių, jau nuo žiemos pabaigos žydinčių augalų, kuris pastaruoju metu mūsų žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose susilaukia gerokai padidinto dėmesio - tai žalčialunkis. Dažnai jį aptinkame netikėtai: gamtoje rožiniais žiedais apkibęs krūmelis auga kur nors netoli upelio, raisto, dažnai po kitais medžiais, lazdynų krūmais. Juo galima grožėtis, tačiau pirmiausia apie jį reikia žinoti daugiau nei apie visus kitus ankstyvuosius augalus, nes tai - nuodingas krūmas.

Anot G. Štukėnienės, tuo atveju, jeigu žalčialunkio žieduose esančios sultys, kuriose kaupiasi nuodas dafninas, užlašės ant rankų, odos ar lūpų - smarkiai sudirgins. Žalčialunkis - medingas augalas, bet ir medus nuodingas. Mirtina dozė vaikui - 6 uogos. Nuodingų medžiagų yra visame augale - tiek jo žieduose, tiek uogose, tiek žievėje. Patekusios į žmogaus organizmą, šios medžiagos sukelia didelį pavojų.

Nors žalčialunkio žiedai ir traukia akį, vis dėlto šio augalo nepatartina sodinti sodybose ar darželiuose - jis pavojingas žmonėms, gyvuliams ir gyvūnams, paukščiams.

Žalčialunkis patenka į nuodingiausių, mirtinai pavojingų Lietuvos augalų penketuką:

1. Paprastasis žalčialunkis.
2. Dėmėtoji mauda.
3. Nuodingoji nuokana.
4. Europinis kukmedis.
5. Lobelio čemerys.

Anksčiau žalčialunkis buvo laikomas retu augalu, bet dabar paupiuose ir paežerėse gana dažnas. Mat šiltėjantis klimatas jam palankus. Lietuvoje labai šaltomis ir besniegėmis žiemomis gali šiek tiek apšalti.

Įdomu tai, kad žalčialunkis iš visų Lietuvos augalų turi daugiausiai sinonimų. Tai reiškia, kad Lietuvoje nuo seno jis buvo gerai žinomas. Kai kur Lietuvoje jis dar vadinamas ir meškalunkiu ar vilkalunkiu. Šie pavadinimai greičiausiai atsiradę todėl, kad senovėje žalčialunkio ekstraktas buvo naudojamas medžiojant su lankais. Juo būdavo užnuodijamos strėlės, kad sužeistas gyvūnas greičiau nusibaigtų. Taip pat šiuo tikslu naudodavo ir kukmedį.

Manoma, kad augalo pavadinimas kilo nuo graikų mitinės būtybės nimfos, vardu Dafnė. Graikų mitologijoje Dafnė (gr. Δάφνη, „lauras“) - Driadė, Penėjo, upės dievo dukra.

Žalčialunkių lapai odiški, panašūs į lauro lapus. Sistematikas Karlas fon Linėjus Daphne vardą suteikė būtent žalčialunkio genčiai. Šis augalas taip pat buvo vadinamas „vasario dafne“, nes kai kuriuose regionuose augalas pražysta būtent vasario mėnesį.

Žalčialunkis (Daphne L.) - tai timelėjinių (Thymelaeaceae) šeimos neaukšti iki 1,5 m aukščio lapus metantys arba visžaliai krūmai. Jų pasaulyje yra žinomos 95 rūšys. Jie paplitę Europoje, daugiausia Viduržemio jūros regione, Šiaurės Afrikoje, Kaukaze, Užkaukazėje, Azijos subtropinio ir vidutinio klimato juostose. Auga lygumų ir kalnų miškuose, vidutinio drėgnumo, silpnai rūgščiuose arba karbonatiniuose, humusinguose dirvožemiuose.

Augalai šiuo metu žydi VU Botanikos sodo Alpinių augalų kolekcijoje, Europos regiono kalninėje juostoje.

Paprastasis žalčialunkis (Daphne mezereum f. Lapai apie 8 cm ilgio, šviesiai žali arba žali. Žiedai balti, pasirodo prieš skleidžiantis lapams kovo-balandžio mėnesį, skleidžia stiprų aromatą. Vaisiai rutuliški, geltoni, sultingi 8 mm ilgio kaulavaisiai. Jis puikiai dauginasi sėklomis, auginiais sunkiai. Auga lėtai. Mėgsta vidutinio sunkumo drėgnokus, neutralius arba silpnai rūgščius dirvožemius. Tinka pusiau pavėsis arba nedidelis pavėsis. Tai labai dekoratyvūs augalai, žydėjimo metu subrandina geltonus kaulavaisius. Auginamų žalčialunkių žiedai gerai išryškėja visžalių augalų fone.

Gamtoje žalčialunkį dažniausiai aptinkame netikėtai. Juo galima grožėtis, tačiau visų pirma apie jį reikia žinoti daugiau nei apie visus kitus ankstyvuosius augalus. Vasarą jo net nepastebėsi, nes iki metro (tik kai kada aukštesnis) išaugantis žalčialunkis pasimeta tarp kitų augalų. Tačiau žiemos gale ar ankstyvą pavasarį, mums netikėtu laiku, žalčialunkis pražysta, todėl jį suradusiems visada kelia nuostabą. Ypač jį sunku aptikti pasibaigus žydėjimui.

Jeigu nenudegina pavasario saulė, šie žiedai gali išsilaikyti ilgai, bent 2 savaites, o augalo žydėjimo periodas tęstis mėnesį. Saulės pažeisti žiedai ruduoja. Intensyviai žydinčio žalčialunkio aromatą galima pajausti iš toli - žiedų skleidžiamas kvapas labai stiprus, svaigus. Gal todėl prie žalčialunkio labai noriai skrenda kamanės, pirmieji atgiję drugiai.

Auginamos kelios dekoratyvinės rūšys, kurios skiriasi žiedų bei vaisių spalvomis. Dalinę paunksmę mėgsta paprastasis žalčialunkis (Daphne mezereum L.), saulėtas vietas - alpinis žalčialunkis (Daphne alpine L.), šilinis žalčialunkis (Daphne cneorum L.). Šiuose augaluose yra dvi nuodingos medžiagos - dafninas ir mezerejinas. Pirmoji priklauso antivitaminų K grupei (stabdo krešėjimą). Antivitaminas K naudotas žiurkių nuoduose - nuo jo pelė nukraujuoja ir nugaišta. Mezerejinas yra mutagenas (sukeliantis mutacijas ląstelėse ir genuose), kuris ypač paveikia nervų sistemą.

Žinoma, kad žalčialunkis patenka į nuodingiausių, mirtinai pavojingų Lietuvos augalų penketuką, kurį sudaro:

1. Paprastasis žalčialunkis.
2. Dėmėtoji mauda (kalbama, kad šio augalo arbata nusinuodijo graikų filosofas Sokratas), kuri paprastai auga šiukšlynuose ir gali būti pavojingai supainiota su builiu (prieskoniniu augalu).
3. Nuodingoji nuokana, auganti vandenyje, upeliuose. Jos šakniastiebiai labai panašūs į salierus, tačiau tuščiaviduriai.
4. Europinis kukmedis: jis populiarus sodybose, bet beveik išnykęs natūralioje gamtoje. Savo spygliuose jis turi nuodingos medžiagos - toksino, kuris gali sustabdyti širdies veiklą, tačiau jo uogos yra valgomos.
5. Lobelio čemerys: retas, į Raudonąją knygą įrašytas augalas, išlikęs Lietuvoje vienintelėje vietoje - Anykščių apylinkėse.

Lietuvoje paplitusi vienintelė žalčialunkių rūšis - paprastasis žalčialunkis (Daphne mezereum L.). Paprastasis žalčialunkis - žemas, dažnai apie 1 m aukščio, retai aukštesnis krūmas su rusva žieve. Įprastai žydi vos nutirpus sniegui. Labai anksti šie krūmai pražysta dėl to, kad dar vasaros pabaigoje sukrauna žiedinius pumpurus, kurie laukia pavasario ir išsiskleidžia, kol dar nesulapoję medžiai ir kiti krūmai. Dažniausiai jie auga trąšiame dirvožemyje lapuočių ir mišriuose miškuose, miškų pakraščiuose, šlaituose. Jų aptinkama visoje Lietuvoje, bet nevienodai dažnai.

Augalo ūgliai šviesiai pilkšvi arba rausvi, žvilga. Lapai lancetiški, atvirkščiai kiaušiniški 3-10 cm ilgio, 1-2 cm pločio, pilkai žali. Lietuvoje augantiems augalams šis reiškinys yra labai retas ir vadinasi kauliflorija. Tai atogrąžų medžiams (kakavmedžiui, kavamedžiui) būdingas reiškinys - augalo lapai išauga iš viršūnėje esančio pumpuro.

Paprastasis žalčialunkis žydi švelniai rožiniais, primenančiais alyvas žiedais ir skleidžia malonų, hiacintus primenantį aromatą. Augalas žydi neilgai - žiedai greitai šviesėja ir nukrenta, taip pat išauga lapai. Birželio pabaigoje-liepos pradžioje prinoksta rutuliški, 6-8 mm ilgio, sultingi, raudoni kaulavaisiai, su 1 rutulišku 4-5 mm skersmens plonasieniu kauliuku, netrukus nukrenta. Plinta sėklomis ir atlankomis.

Žalčialunkio mediena trapi, todėl greitai nulūžta, o žievė lanksti, sunki nutraukti. Nežinodami jame esančių pavojų, vaikai kartais žievę bando nukąsti, tuo pažeisdami savo dantų emalį, kuris pradeda trūkinėti. Organizmui žalčialunkio nuodai sukelia pykinimą, vėmimą, pakyla temperatūra.

Nors žmogui žalčialunkio vaisiai nuodingi, tačiau jie yra maistas kai kuriems paukščiams. Augalas plinta endozoinės ornitochorijos būdu, paukščio sulestas vaisius, praėjęs virškinimo traktą, lieka daigus.

Paprastasis žalčialunkis gali augti daugiau kaip 100 metų, bet yra reiklus dirvožemiui ir drėgmei. Miškuose auga pavieniai krūmai, sąžalynų nebūna. Nors žalčialunkis labai atraktyvus, tačiau šio augalo tikrai nereikia sodinti savo sodybose, darželiuose - jis per daug pavojingas tiek žmonėms, tiek gyvuliams ir paukščiams. Išskyrus žąsis, kurios labai mėgsta žievę. Žalčialunkius patariame sodinti vaikams neprieinamoje vietoje. Tinka šviesi arba dalinai užpavėsinta ir apsaugota nuo vėjų vieta.

Žalčialunkis - medingas augalas, bet ir medus nuodingas. Nuodingų medžiagų yra visame augale - tiek jo žieduose, tiek uogose, tiek žievėje. Žiedadulkės gali sukelti akių ir kvėpavimo takų pažeidimus. Tad nuo menkiausio kontakto su žiedais, sultimis ar vaisiais prasideda burnos deginimas, seilėtekis, skausmingi pilvo diegliai, viduriavimas.

Alpinis žalčialunkis (Daphne alpine L.), vasaržalis, apie 30-40 cm aukščio, kompaktiškas, šakotas krūmas. Šakelės pilkai rudos. Lapai pailgi, atvirkščiai kiaušiniški 1-4 cm ilgio, 0,5 cm pločio, pilkšvai žali, plaukuoti. Žiedai balti 8-10 mm skersmens, kvapnūs, po 4-10 susitelkę šakučių viršūnėse. Vaisius pailgas, sultingas oranžinės spalvos kaulavaisis. Sunoksta liepos mėnesį. Gamtoje dauginasi sėklomis. Auga Vidurio, Pietryčių ir Pietvakarių Europos kalnuose (Alpėse, Pirėnuose, Karpatuose ir kt.), pievose bei šlaituose, pakyla 300-1800 m virš jūros lygio. Šviesamėgis, aptinkamas vidutinio derlingumo, neutraliuose arba silpnai rūgščiuose dirvožemiuose.

Šilinis žalčialunkis (Daphne cneorum L.). visžalis, 20-30 cm aukščio tankiomis ilgomis šakomis kiliminis krūmas. Žievė pilkšvai ruda. Lapai lancetiški, atvirkščiai kiaušiniški 0,8-1,5 cm ilgio, 0,3-0,5 cm pločio, odiški, su pagrindine gysla, tamsiai žali. Žiedai 1 cm skersmens, ryškiai rožiniai, skleidžia stiprų kvapą, susitelkę po 6-8 į galvutės pavidalo žiedynus, šakučių viršūnėse. Šviesamėgis, auga lengvuose, sausesniuose, akmenuotuose, vidutinio derlingumo, neutralios arba silpnai rūgščios reakcijos dirvožemiuose. Alpinariumuose sudaro tankius, gražius iki 1 m pločio žydinčius rožinius kilimus. Pasodinus prie akmenų gražiai svyra žemyn. Labai šaltomis ir besniegėmis žiemomis gali šiek tiek apšalti.

Nuodingų Augalų Sąrašas Pagal Bright Side

• Dėmėtoji difenbachija: Labai gražūs spalvingi lapai, tačiau didelė apnuodijimo tikimybė.
• Sansevjera: Gali sukelti pykinimą, vėmimą ir viduriavimą.
• Pinigų medis (Zamiokulkas): Prarijus lapelį gali atsirasti skausmas, odos dirginimas ir patinimas.
• Alavijas: Gali nustebinti buvimas šiame sąraše.
• Serentis: Nurijus žiedą ar lapelį, gali atsirasti virškinimo trakto diskomfortas. Augalo sultys taip pat gali sukelti odos bėrimą.
• Gebeninis filodendras: Sudėtyje yra kalcio oksalato, kuris gali sukelti skausmą ir rijimo sunkumus.
• Kaladis: Gali būti pavojingas ir nuodingas. Jei gyvūnai ir vaikai liečia lapus, gali atsirasti kvėpavimo sunkumų, odos dilgčiojimas.
• Skindapas (Velnio gebenė): Turi didelius, gražios formos lapus, dėl kurių jie atrodo labai elegantiškai.
• Lazdelinė karpažolė: Sultys gali labai dirginti odą ir akis.

žymės: #Darzeli

Panašus:

• Palinkėjimai vaikams, išleistuvių proga iš darželio: gražiausi ir įsimintiniausi žodžiai
• Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
• 10 Dažniausiai Užduodamų Darbo Pokalbio Klausimų Darželio Auklėtojoms – Pasiruoškite Sėkmei!
• Kūdikių krūminiai dantys: Kada prasideda dygimas ir efektyvūs priežiūros patarimai
• Vaikų dermatologas Šiauliuose: Geriausi specialistai, atsiliepimai ir patarimai tėvams!