Vyresni žmonės įpratina mus galvoti, jog paraudę vaikų žandai byloja apie gerą jų sveikatą. Supraskite, jog aktyvus ir sveikas vaikas visuomet bus išmuštas šiokio tokio raudonio. Tačiau nors dažnai tai gali būti teisinga, bet tik iš dalies.
Kai kada raudoni žandai gali byloti apie tam tikras sveikatos problemas ir ligas. Turbūt esame įpratę, kad mūsų žandai paraudonuoja tuomet, kai sušąla arba, kai jaučiame gėdą.
Oda raudonuoja tuomet, kai į jos paviršių suteka daugiau kraujo. Tam, kad kompensuotų padidėjusį kraujo kiekį, kraujagyslės išsiplečia ir dėl to vieta, į kurią suplūdo kraujas, o šiuo atveju žandai - pasidaro raudoni.
Tačiau, jeigu raudonis nėra susijęs su nė vienu iš šių dirgiklių, jis gali būti ir tam tikros ligos simptomas. Tai gali būti B19 parvovirusas. Tai - infekcinė virusinė liga, kuri vaikams pasireiškia odos bėrimu - infekcinio pobūdžio eritema.
Paraudę išberti žandai taip pat gali signalizuoti ir apie atopinį dermatitą. Tai - labai dažnai vaikams diagnozuojama, ūmiai pasireiškianti ir ilgai besitęsianti egzemos forma, kurią gali lydėti astma ar net karščiavimas. Vėlgi, šie faktai tėra bendrojo pobūdžio.
Tačiau odos sausumas kartais gali išduoti ir rimtas ligas, tarkime, atopinį dermatitą, vadinamą XXI amžiaus rykšte.
Atopinis dermatitas
Sausa, nuolat niežtinti, paraudusi ir uždegiminė oda - tai atopinio dermatito (AD), dar dažnai vadinamo tiesiog egzema, požymiai. Tai viena dažniausių lėtinių odos ligų, ypač paplitusi tarp vaikų (serga apie 15-20%), tačiau galinti varginti ir suaugusiuosius.
Nors didžioji dalis vaikų ligą „išauga“, daliai žmonių ji išlieka visą gyvenimą, pasireikšdama paūmėjimais ir ramybės periodais.
Priežastys ir rizikos veiksniai
- Genetinis polinkis: Polinkis sirgti AD ir kitomis atopinėmis ligomis (alergine sloga/šienlige, alergine astma) yra paveldimas.
- Alergenai: Namų dulkių erkės, žiedadulkės, gyvūnų pleiskanos ar plaukai, pelėsiai.
- Vienos priežasties, dėl kurios ištinka ši liga, nėra - susideda daugybė priežasčių. Pagrindinės - tai genetinis polinkis - paveldimumas ir imunologiniai veiksniai.
Atopinis dermatitas negali būti pavadintas tipiška alergija konkrečiam alergenui. Atopinis dermatitas siejamas šeiminiu polinkiu sirgti ne tik dermatitu, bet ir astma bei alerginiu rinitu, ir gali būti viena sudėtinių atopijos dalių arba pasireikšti atskirai.
Atopinis dermatitas - tai odos imuninės sistemos tam tikra reakcija į aplinkinius ir vidinius dirgiklius, pasireiškianti uždegimo požymiais odoje.
Žinoma visa eilė galimų dirgiklių ir provokuojančių veiksnių: cheminiai ir fiziniai dirgikliai - drabužiai, prakaitavimas, prausimosi įpročiai; pseudo/alerginiai - dulkių erkutės, gyvūnų plaukai, žiedadulkės, maistas (karvės pieno baltymai, kiaušiniai, kai kurie vaisiai, daržovės ir pan.); mikrobiniai - bakterijos, grybeliai, infekcijos; stresas ir kiti atopinį dermatitą provokuojantys veiksniai (klimatas, UV spinduliai, hormoniniai pokyčiai ir kt.).
- Negalime sakyti, kad tai tik mitas - mityba, naujas maistas, atsirandantis vaikų gyvenime, ir yra tas provokuojantis faktorius, kuris gali sukelti, palaikyti ar paaštrinti atopinio dermatito požymius odoje. Yra visa maisto paletė, produktai, kurie gali labiau ar mažiau paveikti odą.
Nešvara gali išprovokuoti antrinę infekciją, todėl veikiau mitu pavadinčiau manymą, kad nereikia vaiko maudyti, jeigu jo oda pažeista, neva taip oda dar labiau išsausės, sudirgs, taps jautresnė. Tai nėra tiesa.
Reikia kaip tik atsakingai rinktis prausiklius, saugančius odą, pašalinančius paviršines dulkes, padedančius išsaugoti drėgmę ir nepamiršti iš karto po prausimo pritaikyti 3 min. taisyklę, t. y.
Kaip atpažinti atopinį dermatitą?
Pagrindiniai AD simptomai yra odos sausumas ir labai stiprus niežulys, vedantis prie kasymosi, kuris dar labiau pažeidžia odą ir skatina uždegimą. Raudoni mažylio skruostukai jau yra atopinio dermatito ženklas.
Kaip atskirti sausą odą nuo beprasidedančios ligos?
- Kūdikiai (iki 2-3 metų): Bėrimai dažniausiai atsiranda veido srityje (skruostai, kakta), plaukuotoje galvos dalyje, ant rankų ir kojų tiesiamųjų paviršių (alkūnių, kelių), kartais ant liemens. Bėrimas paprastai būna raudonas, gali šlapiuoti, susidaryti šašelių.
- Vaikai (nuo 2-3 metų iki paauglystės): Bėrimai dažniausiai lokalizuojasi odos linkiuose - alkūnių ir kelių vidinėse pusėse (pakinkliuose), riešų, čiurnų srityse, ant kaklo. Taip pat gali pažeisti veidą (ypač vokus, aplink lūpas). Oda šiose vietose dažnai būna labai sausa, sustorėjusi, pleiskanojanti, gali matytis nusikasymo žymės (tai vadinama lichenifikacija).
- Suaugusieji: Bėrimai dažniausiai būna lenkiamuosiuose paviršiuose, ant veido, kaklo, plaštakų. Oda labai sausa, sustorėjusi, pleiskanojanti, nuolat niežti.
Vyresniems vaikams - atvirkščiai: pažeidžiami lenkiamieji galūnių odos paviršiai, oda ant veido, kaklo, netgi plaukuotoje galvos dalyje. Atopinio dermatito išbėrimas - tai uždegiminės, rausvos, kiek pleiskantos plokštelės, kurios labai niežti ir yra linkusios vis atsikartoti panašiose vietose.
Atopinio dermatito diagnozė yra klinikinė. Nėra vieno specifinio laboratorinio tyrimo, kuris patvirtintų AD diagnozę.
AD yra lėtinė liga, kurios visiškai išgydyti negalima, tačiau galima sėkmingai valdyti jos simptomus, užtikrinti ilgus ramybės periodus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Atopinio dermatito valdymas
Tai pats svarbiausias AD valdymo elementas! Būtina kasdien, bent 2 kartus per dieną (o prireikus ir dažniau), gausiai tepti visą kūno odą specialiais drėkinamaisiais ir minkštinamosiomis priemonėmis - emolientais.
Jie atstato pažeistą odos barjerą, sulaiko drėgmę, mažina sausumą ir niežulį. Emolientai būna įvairių formų (losjonai, kremai, tepalai) - parinkti tinkamiausią padės gydytojas ar vaistininkas (riebesni tepalai geriau tinka labai sausai odai, kremai - universalesni).
Ypač svarbu odą patepti iškart po maudynių (per 3 minutes), kol ji dar šiek tiek drėgna.
Švelnus prausimasis: Venkite karštų ir ilgų vonių ar dušo (praustis drungnu vandeniu 5-10 min.). Naudokite tik švelnius, bemuilius, bekvapius prausiklius ar specialius emolientinius prausimosi aliejus. Nenaudokite kempinių ar šiurkščių prausimosi šepečių.
Vietinio poveikio kortikosteroidai (hormoniniai tepalai/kremai): Tai pagrindiniai ir efektyviausi vaistai AD paūmėjimams gydyti. Yra įvairaus stiprumo preparatų. Gydytojas parenka tinkamiausią pagal amžių, pažeidimo vietą ir sunkumą. Naudojant pagal gydytojo nurodymus (paprastai trumpais kursais paūmėjimo metu), jie yra saugūs ir veiksmingi.
Vietinio poveikio kalcineurino inhibitoriai (nehormoniniai tepalai): Tai alternatyva kortikosteroidams, ypač tinkama jautrioms sritims (veidui, kaklui, odos raukšlėms).
Niežulio kontrolė: Stiprus niežulys labai vargina ir skatina kasymąsi, kuris dar labiau blogina odos būklę.
Infekcijų gydymas: Pažeista, nusikasyta oda yra imli antrinėms bakterinėms (dažniausiai auksinio stafilokoko) ar virusinėms (pvz., Herpes) infekcijoms.
Atopinis dermatitas yra lėtinė būklė, su kuria reikia išmokti gyventi. Nors tai gali būti varginantis iššūkis, nuosekli kasdienė odos priežiūra (ypač drėkinimas emolientais!), tinkamas paūmėjimų gydymas pagal gydytojo rekomendacijas ir žinomų trigerių vengimas leidžia sėkmingai kontroliuoti ligą, sumažinti niežulį ir užtikrinti gerą gyvenimo kokybę tiek vaikui, tiek suaugusiam.
Skruostų raudonis šaltuoju metų laiku
Žiemą tenka su vaikais eiti į lauką ir esant šaltam orui. Mamos džiaugiasi, kad grįžus skruostukai būna raudoni kaip padažyti. Kada iš tiesų raudonis yra sveikas, o kada jau rodo odos nušalimą, nužvarbimą?
Kaip greitai jie paraus, priklauso ne tik nuo temperatūros ir oro drėgmės lauke, bet ir nuo paties žmogaus odos tipo. Visų šviesiaplaukių oda yra jautresnė aplinkos dirgikliams nei tamsiaplaukių.
Skruostukų paraudimas rodo, kad aplinkos temperatūra dar odos nepaveikė taip, kad susitrauktų poodžio kraujagyslės ir dėl to atsirastų blyškumas, t.y.
Neteisingai daro tos mamos ir močiutės, kurios išvedusios į lauką mažylį šaltuoju metų periodu taip apmuturiuoja, kad tik matyti jo akys. Po visais šalikais, apykaklėmis neįmanoma matyti mažylio veiduko, o tai jau negerai.
Koks raudonis laikomas sveiku? Tuomet, kai jis yra nestiprus, nėra dėmėto paraudimo, tarsi įsidilginimo ir odos patinimo. Kitaip tariant, nėra šalčio alergijos požymių.
Kartais skruostai parausta labai aiškiai apibrėžtu kontūru. Nereikėtų džiaugtis, jei vaikučio skruostai liepsnoja.
Nuožvarbos - dažniausias vaikų odos pakenkimas šaltuoju metų periodu, kai per ilgai užsibūnama šaltame ore. Oda dažniau nužvarbsta, kai įvyksta staigūs temperatūros pokyčiai. Maži vaikai nužvarbsta arba apšąla nosytes, skruostus, kai užsižaidžia kieme.
Tam, kad išvengtume nuožvarbų, prieš išeinant į lauką, esant drėgnam, vėjuotam orui reikėtų odą sutepti riebiais kremais, tepalu. Atsiradus nuožvarboms, oda pašiurkštėja, šerpetoja, parausta, kartais pamėlynuoja. Netrukus ima niežėti.
Žiemą, net esant -5°C temperatūrai ir pučiant vėjui, galima nušalti veidą. Nušalus oda pabąla, vėliau šilumoje parausta ir patinsta, tampa skausminga. Labiau nušalus gali atsirasti ir vandeningos pūslelės, kurioms trūkus susidaro žaizdelės. Nušalusias vietas skauda.
Vaikai iki 3-3,5 metų nesugeba pasakyti, kad šalta. Iki 3-4 metų termoreguliacijos sistema dar ne visai susiformavusi. kojų pirštams tenka iki 60 proc. Jei vaiko veidelis yra pažeistas atopinio dermatito (dėl alergijos), žiemą tokiai odai nušalti didesnė grėsmė.
Reikėtų atminti, kad jei vaikutis jau buvo nušalęs, jautrumas šalčiui išlieka dar ilgai ir pakanka net ir labai trumpą laiką būti lauke, kad odelė nukentėtų. Ji tokia gali išlikti net kelerius metus.
Odą geriau atšildyti kambario temperatūroje šiltu minkšto audinio gabalėliu (skiaute). Nereikia šildyti jokiais kompresais, nes sausa, pašiurkštėjusi oda gali jautriai sureaguoti į vandenį ir staigius temperatūros pokyčius, pvz., padidėti jos paraudimas ir niežėjimas.
Po nužvarbimo praėjus kelioms dienoms, pažeistas odos vietas gali imti niežėti. Taip atsitinka todėl, kad dėl uždegimo sutrikusi kraujo apytaka vėl ima gerėti.
Kitos galimos kūdikių skruostų paraudimo priežastys
Naujagimių trumpalaikiai bėrimai
Per pirmas dvi savaites nuo gimimo ant naujagimio odelės galima pastebėti keletą rūšių bėrimų. Daugelis yra gerybines eigos, greitai nunyksta be jokio gydymo.
Dažniausiai antrą gyvenimo dieną atsirandančios gelsvai rausvos spalvos, 1-2 mm dydžio papulės arba pustulės apsuptos raudonu vainikėliu - tai toksinė eritema. Delnai ir padai nepažeidžiami.
Neretai pasitaiko ir baltieji spuogai (milija). Tai balsvos kietokos papulės (kaip perlai), dažniausiai atsirandančios ant šnervių, kaktos ir skruostų. Praeina be gydymo.
Dėl motinos hormonų poveikio gali atsirasti ir naujagimių spuogų (naujagimių acne), kuriems prireikia gydymo (dezinfekuojančios, antibakterinės priemonės).
Sauskelnių dermatitas
Dėl sauskelnių atsiradęs bėrimas kiekvienam vaikučiui gali atrodyti vis kitaip. Vieniems ant užpakaliuko pasirodo keletas spuogelių, kitiems stipriai parausta ne tik užpakaliukas, bet ir kirkšnių, papilvės, lytinių organu oda.
Šio bėrimo išvengti padeda tinkama higiena (švarus ir sausas užpakaliukas), oro vonios, kūdikių odos priežiūrai skirti kremai. Jei dermatitas vis tiek vargina, galima išbandyti kitos firmos sauskelnes arba iš viso jų atsisakyti.
Prakaitinė
Atsiranda dėl netinkamos odos priežiūros ar perkaitimo. Bėrimas gali būti įvairus - nuo rausvų dėmelių, smulkių rausvų ar balkšvų spuogelių iki vandeningų pūslelių. Dažniausiai beria raukšlių sritis: kaklą, pažastis, alkūnių, kelių linkius, gali išplisti į nugarą, krūtinę. Šias vietas gali niežėti.
Nuprausus bėrimus galima patepti kūdikių odos priežiūrai skirtais kremais. Svarbiausia, kad vaikutis būtų švarus, ne per daug prirengtas, neperkaistų ir nenusikasytų. Per kelias dienas spuogeliai išnyksta. Jei bėrimas stiprėja, plečiasi, būtina kreiptis į gydytoją.
Seborėjinis dermatitas
Lėtinė uždegiminė liga, kuri dažniausiai atsiranda kūdikiams nuo 2 savaičių iki 3 mėnesių amžiaus (trunka apie 10-12 savaičių) arba paaugliams. Iš pradžių pastebima rausvų, pasidengusių riebiomis pleiskanomis dėmių ar židinių. Dažniausiai apima plaukuotąją galvos dalį, veidą, didžiąsias raukšles.
Dėl gydymo geriausia kreiptis į specialistą.
Egzema, atopinis dermatitas
Odos uždegimas, kurį gali sukelti ar provokuoti įvairūs dirgikliai: odos priežiūros ir skalbimo priemonės, vaistai, vilna, sintetika, tam tikri maisto produktai (pienas, kiaušinis, kviečiai ir t.t.), namų dulkės, žiedadulkės, pelėsis ir t. t.
Nustatyta, kad dermatitas gali būti paveldimas. Didesnė rizika susirgti žmonėms, kurių oda labai išsausėjusi, susilpnėjusios jos apsauginės savybės. Vaikučių oda plonesnė ir jautresnė, todėl dermatitas juos vargina gana dažnai.
Požymiai: oda parausta, atsiranda papulės, pūslelės, šašeliai, pleiskanojimas. Pažeistą vietą smarkiai niežti, todėl vaikai juos nukaso. Tokia vieta šlapiuoja, atsiranda didelis infekcijos pavojus.
Egzema gali komplikuotis infekciniu dermatitu, pūliniu, rože, limfmazgių uždegimu.
Kūdikiams ir vaikams iki 2 metų amžiaus dažniausiai beria veidą (skruostus, apyburnio sritį, kaktą, ausų kaušelius), galvos plaukuotąją dalį, liemenį, rankas ir kojas. Vaikams iki 10 metų - kaklą, alkūnių, riešų linkius, pakinklius, būdingas paraudimas aplink akis. Pusei vaikų bėrimai nunyksta iki 2, apie 90 % - iki 6 metų amžiaus.
Gydant svarbiausia išsiaiškinti ir pašalinti arba vengti alergeno, dirginančių medžiagų poveikio, naudoti gydytojo dermatologo paskirtus tepalus.
Vėjaraupiai
Liga prasideda pakilusia temperatūra, vaikas tampa vangus, blogiau valgo ir miega, gali skaudėti galvą. Po keleto dienų pasirodo bėrimas: iš pradžių atsiranda dėmelė, jos centre - pripildyta skaidraus skysčio pūslelė, šiai supliuškus, po 3-5 dienų susiformuoja šašelis.
Viename plote galima rasti ir dėmelių, ir pūslelių, ir šašelių. Toks bėrimas atsiranda ant veido, plaukuotos galvos dalies, liemens, rankų, kojų, kartais - net lytinių organų ir burnos. Išbertas vietas stipriai niežti. Bėrimas gali trukti iki 7 parų, beria bangomis. Niežuliui palengvinti vartojami antihistamininiai preparatai. Karščiavimui mažinti - vaistai nuo temperatūros. Taip pat vietiškai dezinfekuojantys, sutraukiantys skysčiai.
Tymai
Pradžia - kaip įprastinės virusinės kvėpavimo takų ligos: temperatūra, sloga, kosulys. 1-3 dienas iki kūno išbėrimo ant minkštojo gomurio atsiranda raudonų dėmių, o ant paraudusios skruostų ir lūpų gleivinės, dantenų - pilkšvai baltų aguonos grūdo dydžio dėmelių.
Po 2-5 dienų nuo simptomų pradžios temperatūra vėl pakyla, atsiranda bėrimas, kuriam būdingas laipsniškas plitimas: berti pradeda nuo veido, galvos, paskui išplinta ant kaklo, krūtinės, liemens, rankų, o per 3 dienas išberia visą kūną. Beria raudonomis dėmėmis nelygiais kraštais, kurios plečiasi ir susilieja į didesnes dėmes. Dažnai prisideda ir akių junginės uždegimas. Dėl gydymo būtina kreiptis į gydytoją.
Raudonukė
Liga prasideda staiga. Pakyla temperatūra, atsiranda sloga, ima skaudėti gerklę ir parausta akytės. Mažesniam vaikui gali padidėti kaklo limfmazgiai, o paauglėms mergaitėms gali skaudėti sąnarius.
Burnos gleivinėje matomi smulkūs, blyškiai rausvi taškeliai. Paskui padidėja pakaušio limfmazgiai. Po 1-2 dienų išberia švelniai rausvomis dėmelėmis visame kūne. Jos kiek iškilusios virš odos, bet nesusilieja. Bėrimas išnyksta po 2-3 dienų. Raudonukei gydyti vaistų nėra, skiriama vaistų bendrai savijautai gerinti.
Tridienė karštinė
Būdingas staiga atsirandantis ir tris dienas trunkantis karščiavimas (vaiko kūno temperatūra gali pakilti net iki 40 laipsnių). Po to temperatūra staiga nukrinta ir visame kūno plote atsiranda šviesiai raudonos spalvos bėrimas, trunkantis pora dienų. Bėrimas išnyksta savaime. Specifinio gydymo nėra. Gydytojas įvertina vaiko sveikatą atmetimo būdu - ištiria šlapimą, apžiūri gerklę, ar kaklo raumenys neįtempti ir pan. Savijautai pagerinti duodama mažinančių karčiavimą vaistų ir kuo daugiau skysčių. Jei temperatūra vis nekrenta, prasideda traukuliai, būtina skubi gydytojo pagalba.
Meningokokinė infekcija
Pati pavojingiausia infekcija, pasireiškianti bėrimu. Statistiškai ši liga nėra dažna. Per metus Lietuvoje užfiksuojama apie 100 jos atvejų. Pradžia primena peršalimą: karščiavimas, šaltkrėtis, sloga, kosulys. Jei vaikučio imuninė sistema stipri, viskas tuo ir pasibaigia. Bet jei bakterija patenka į kraują, vystosi sepsis, kurio požymis - specifinis bėrimas. Pirmiausiai išberia veiduką, ypač skruostus, sėdmenis, šlaunis.
Bėrimas būna labai smulkus, mažais ploteliais, kartais primena žvaigždėtą dangų. Galima atlikti stiklinės mėginį: prie išbertos vietos reikia prispausti stiklinę permatomu dugnu. Jei prispaudus bėrimas pranyko, vadinasi, tai ne meningokokinė infekcija, o jei jis išlieka - būtina kuo skubiau vykti į ligoninę!
Kiti būdingi požymiai: galvos skausmas, vėmimas, sprando raumenų įtampa (pabandžius galvytę smakru prilenkti prie krūtinės, jaučiama raumenų įtampa, kuri sukelia skausmą), galvytės padėtis (vaikas instinktyviai lošiasi atgal, riečia prie savęs kojytes).
Skarlatina
Būdingas karščiavimas, galvos skausmas. Vaiką gali pykinti, jis gali vemti. Dažnai kartu prasideda angina. Po 1-2 parų pasirodo bėrimas: veidas tampa ryškiai raudonas, savo spalva išsiskiria tik nosies-smakro trikampis, kuris lieka baltas.
Smulkiais raudonais taškeliais išberia ir daugiau kūno vietų: pažastis, kirkšnis, pilvą, kojų bei rankų lenkiamąjį paviršių. Būdingas požymis, jog paspaudus pirštu, bėrimas išnyksta. Po kelių ligos dienų liežuvis tampa avietinės spalvos. Bėrimas gali trukti nuo vienos dienos iki savaitės. Vėliau pradeda luptis padų, rankų oda, ji tampa šiurkšti, pleiskanoja. Skarlatina gydoma antibiotikais.
Užkrečiamasis moliuskas
Virusinis susirgimas, plintantis kontakto būdu. Dažniausiai serga vaikai nuo 1 iki 5 metų. Pasireiškia rausvomis papulėmis įdubusiais centrais, paspaudus išteka balta, į varške panaši masė. Gydoma sausinančiais, dezinfekuojančiais skysčiais, naudinga skysto azoto aplikacija.
Panašus:
- Nuo kokio amžiaus vaikas gali sėdėti automobilio priekyje? Saugos patarimai
- Ar gali nėštumo testas nerodyti nėštumo: priežastys ir patarimai
- Ar nėštumo testas gali meluoti? Tikslumas, klaidos ir ką daryti
- Neįtikėtini Teresos Werner gimimo metai: Atraskite paslėptus kultūrinius ir istorinius faktus!
- Knyga "Mano vaikas nieko nevalgo": kaip spręsti valgymo problemas?