Sakoma, kad turtinga kalbinė aplinka yra kaip grynas oras. Vaikų kalbą tyrinėjantys mokslininkai pabrėžia, kad pirmojo pusmečio pabaigoje kūdikiai pradeda vapėti ir čiauškėti. Išgirdę artimųjų balsus, jie pradeda guviau čiauškėti, judina rankas ir kojas, nori atkreipti į save dėmesį.
Kalbinės aplinkos svarba
Mokslininkai daug dešimtmečių tyrinėja vaikų kalbos raidą. Vaikų psichologai B. Hart ir T. Risley padėjo suprasti akstyvosios kalbinės aplinkos svarbą ilgalaikei vaiko mokymosi perspektyvai. Mokslininkai nustatė, kad mažylių nuo gimimo iki trejų metų amžiaus girdimus žodžius - jų kiekį ir kokybę - galima sieti su akivaizdžiais vėlesniais mokymosi pasiekimų skirtumais.
Taigi, ši svarbi žinia aktuali ir šiandien - vaiko pamatinis gebėjimas išmokti yra susijęs su kalba, girdima per pirmuosius gyvenimo metus. Svarbiausia - kiek ir kaip tėvai kalbasi su vaiku. Prisiminkime dar ir tai, kad pagrindinis žmogaus smegenų parengimas - bet kokio galvojimo ir mokymosi pagrindas - didžiąja dalimi įvyksta per pirmuosius trejus gyvenimo metus. Tai žinant labai natūrali ir savaime suprantama tampa kalbėjimosi su mažyliu šeimoje svarba.
Tyrimas apie kalbos aplinką
Plačiau verta paminėti vieną labai svarbų JAV, Kanzaso universitete, septintajame dešimtmetyje atliktą tyrimą, kuris turėjo reikšmingos įtakos vaikų kalbos raidos supratimui. Dalyvauti buvo atrinktos kelios dešimtys šeimų iš skirtingų socioekonominių sluoksnių (aukšto, vidutinio ir žemo). Vaikai buvo stebimi nuo 9 mėn. iki 36 mėn. amžiaus. Tyrimas buvo atliekamas trejus metus, per kuriuos vieną kartą per mėnesį vieną valandą tyrimo stebėtojas ateidavo į šeimos namus ir įrašinėdavo viską, ką darė patys vaikai, kas buvo daroma jiems ir aplink juos. Tuomet dar trejus metus duomenys buvo analizuojami, nes tais laikais duomenis apibendrinti buvo įmanoma tik rankiniu būdu.
Nors tikėtasi, kad tyrimo metu bus atrasta esminių skirtumų, vienu didžiausių atradimų tapo šeimų iš skirtingų socioekonominių sluoksnių panašumai. Visų šeimų mažyliai panašiu metu ėmė tarti panašius žodžius, labai panašus buvo ir vaikų socializavimas pagal bendrą kultūrinį standartą, ir tėvų noras savo vaikams duoti viską, ką galima geriausio. Tačiau išryškėjo ir stulbinantis skirtumas - skirtingose šeimose labai įvairavo pasakomų žodžių skaičius!
Per vieną valandą aukščiausios socioekonominės grupės vaikai girdėdavo vidutiniškai po du tūkstančius žodžių, o vaikai iš socialiai remtinių šeimų - apie šešis šimtus. Atitinkamai pirmos grupės tėvai vaikams atsakydavo vidutiniškai apie 250 kartų per valandą, o trečios grupės tėvai - mažiau nei 50 kartų. Reikšmingiausias ir daugiausia nerimo keliantis skirtumas buvo tėvų žodinio pritarimo arba palaikomųjų frazių sakymas. Pirmos grupės vaikai per valandą girdėdavo maždaug 40 žodinio pritarimo pasakymų, o trečios grupės vaikai - tik apie 4 tokius pasakymus.
Toks kalbėjimosi su vaiku kokybės santykis nekito viso tyrimo metu. Tai reiškia, kad tiek, kiek tėvai kalbasi su savo vaiku per pirmuosius aštuonis jo gyvenimo mėnesius, tiek kalbėsis su savo vaiku ir tada, kai jam bus treji bei vėliau.
Nei socioekonominė padėtis, nei lytis, nei gimimo eiliškumas šeimoje nėra svarbiausi gebėjimo mokytis komponentai. Svarbiausia - kiek ir kaip tėvai kalbasi su vaiku.
Kalbos turinys ir šeimos įpročiai
Svarbu suprasti, kad teigiamą įtaką vaiko kalbinei raidai daro ne tik žodžių kiekis. Labai svarbus yra kalbėjimo turinys. Didelę įtaką turi šeimos kalbėjimo įpročiai - visi vaikai paaugę kalba ir elgiasi taip, kaip yra įprasta jų šeimoje. Jei mažai kalbame su savo vaikais, tikėtina, kad tiek pat jie kalbėsis su savaisiais. Televizorius ir radijas gyvos šnekos nepakeičia ir jokios teigiamos įtakos kūdikio smegenims neturi. Nėra toks reikšmingas ir suaugusiųjų tarpusavio kalbėjimas vaiko aplinkoje.
Patarimai tėvams pagal amžių
Kadangi mažylis dar įsčiose būdamas girdėdavo šeimos narių balsus, dabar naujagimiui jūsų balsai jau yra pažįstami ir savi. Leiskite jam įsižiūrėti į veidus ir juos tyrinėti: kalbinkite pasilenkusi virš lovytės, nešiodama, šnekinkite stovėdama kambario gale ir eidama artyn (taip naujagimis suvoks buvimo „čia“ ir „ten“ galimybę, ilgainiui pradės laukti pažįstamo veido pasirodymo). Pasilenkite prie kūdikio 25-30 cm atstumu, nusišypsokite ir kalbinkite jį aukštu balsu. Net jei pradžioje tai atrodys nenatūralu, žinokite, kad tyrimais nustatyta, jog aukštesnis balso tembras mažyliui turi teigiamą įtaką. Kalbėkite su pauzėmis, kad kūdikis „spėtų“ atsakyti žvilgsniu, veido grimasa, aktyviu judėjimu, o vėliau - ir gugavimu.
1-2 mėnesiai
- Mėgdžiokite jo tariamus garsus ir grimasas: čepsėjimą, žiovavimą, raukymąsi, šnairavimą.
- Stenkitės prisiderinti prie mažylio siūlomo bendravimo ritmo.
- Kreipkitės į mažylį vardu.
- Pasistenkite, kad bendravimas būtų pakankamas, bet saikingas. Jei jo bus per daug, mažylis pavargs ir suirs. Jei per mažai, lėtės kalbos raida.
2-4 mėnesiai
- Kūdikis taria tik švelnius, kiek dainingus balsius. Iš pradžių juos ištaria atsitiktinai, o vėliau, suaugusiųjų nuolat kalbinamas, pradeda mėgdžioti lūpų judesius ir garsų ima daugėti. Atsiranda dvibalsių, įvairių garsų junginių.
- Kalbėkite su mažyliu trumpais, paprastais sakiniais apie jį patį, jo drabužėlius. Kalbėkite apie tai, kas dabar daroma - perrenginėdama, keisdama sauskelnes, maudydama, maitindama, nešiodama lauke ar veždama vežimėlyje.
- Kalbinkite ir dainuokite kūdikiui kuo įvairiau - greitai ir lėtai, storu ir plonu balsu, garsiai ir pašnibždomis.
3 mėnesiai
- Stebėkite, kaip kūdikiui patinka netikėti pakalbinimai: neįprastai susiraukite, šūktelkite, cyptelkite - taip prajuokinsite mažylį.
4-6 mėnesiai
- Kūdikis pradeda tarti priebalsinius garsus ir taria garsų junginius, susidedančius iš balsių ir priebalsių. Du skiemenis vaikas ima jungti į vieną „žodį“, jie tariami tam tikra intonacija, čiauškant. Čiauškėjimas - tai tų pačių garsų, išgaunamų įvairiose burnos vietose, tarimas, jaučiant malonumą tarti.
- Atsistojusi prieš veidrodį ir laikydama mažylį ant rankų rodykite savo ir vaiko kūno dalis, įvardykite jas.
- Žaiskite slėpynių - uždenkite mažylio veiduką lengva skarele ir po kelių sekundžių jį „atraskite“. Garsiai įvardykite abu šiuos veiksmus.
- Kreipkitės į kūdikį vardu, įvardydama, ko jis nori, ką jis veikia, kuo užsiėmęs, dėl ko nepatenkintas.
- Kalbėkite maloniu balsu, vartokite paprastus žodžius ir stenkitės kuo dažniau bendrauti akimis.
- Deklamuokite jam ritmiškus eilėraštukus, skaitykite nesudėtingo turinio knygeles ne mažiau kaip porą kartų per dieną.
- Kūdikio kalbos raidai labai svarbūs muzikos garsai.
- „Atsakinėkite“ kūdikiui mėgdžiodama jo tariamus garsus, po truputį kūdikio garsus keiskite jiems artimais suaugusiųjų kalbos garsais, „atsakinėkite“ tikrais žodžiais.
- Dainuokite melodingas, nesudėtingas daineles, skatinkite jį „dainuoti“ kartu. Ypač tinka dainelės, kurių tekstuose yra mėgdžiojami gyvulių, paukščių balsai. Dainuodama tokias daineles kartu rodykite ir atitinkamą žaislą, piešinėlį ar naminį gyvūnėlį, jei turite.
- Skaitykite knygeles.
6-7 mėnesiai
- Kūdikis gerai skiria dviskiemenius žodžius. Pradeda suprasti artimųjų vardus, daiktų pavadinimus, prašymus.
- Būtent apie šeštąjį mėnesį pastebėsite, kad kūdikis jau daug ką supranta.
7 mėnuo
- Mažyliui augant vartokite vis daugiau žodžių: sakykite ne tik „linksmas“ ar „liūdnas“, bet ir „patenkintas“, „susidomėjęs“, „nuobodžiaujantis“, „nusivylęs“, „susijaudinęs“ ir pan. Šių žodžių reikšmę mažyliui stenkitės parodyti visu kūnu, veido mimika ir balsu. Svarbi smulkmena - įvardydama vaiko emociją sakykite „Tu atrodai piktas“, bet ne „Tu esi piktas“. Skamba švelniau ir emocija nesutapatinama su vaiko esybe.
- Savo elgesiu parodykite kūdikiui emocinės būsenos priežastį ir įvardykite: „Aš džiaugiuosi ir esu susidomėjusi, nes vartome įdomias knygeles.“
- Aiškiai ištarkite ir pakartokite artimųjų giminystės pavadinimus: tėtis, mama, sesė, brolis, senelis, močiutė, dėdė Tomas, teta Irena.
- Vaiko balsinių ir priebalsinių garsų skaičius kas mėnesį auga. 7-9 mėn. esti pats didžiausias.
- Mažyliui girdint stenkitės kalbėti taisyklingai - nevartokite iškreiptų, žargoniškų arba primityvių „kūdikiškų“ žodelių.
- Kalbėkite paprastais, bet gramatiškai taisyklingais sakiniais. Jūsų mažylis sieja tai, apie ką kalbate, su tuo, ką mato, ir taip pats mokosi kalbėti.
- Pajuskite skirtumą tarp to, kai kalbatės SU vaiku ir kai kalbate vaikui. Kalbėti SU vaiku, o ne vaikui - tai jautriau reaguoti į mažylio poreikius. Susitelkite į tai, kas mažylį domina, ir nebetęskite užsibrėžtos temos, jei matote, kad ji mažyliui nebeįdomi. Pvz., vaikštinėjant lauke rodote mažyliui augalus, norite nuskinti lapelį, kartu pauostyti žiedą. Staiga mažylis emocingai sukrunta pamatęs šunį vedžiojančią kaimynę. Pereikite prie kalbos apie šuniuką, kaip jis loja, ką daro, paieškokite netoliese vaikštinėjančių kitų šuniukų. Tęsti medžių apžiūros nebederėtų, nes tai jau būtų kalbėjimas vaikui, o ne su vaiku, neatsižvelgiant į jo reagavimą. Kai kalbėsitės su vaiku vaikštinėdama lauke, maudydama jį vonioje, virdama košę ar tvarkydamasi, pastebėkite neverbalinius mažylio atsakymus - gestu, mimika, visu kūnu. Atitinkamai pakreipkite savo kalbėjimo temą.
Iki 9 mėnesių
- Mažylis toliau aktyviai čiauška. Visuomet sureaguokite ir atsakykite į mažylio klausimą. Jis tokiame amžiuje klausia žvilgsniu, besdamas pirštuku į daiktą ar kitais gestais. Pavadinkite ir apibūdinkite jo klausiamą daiktą, reiškinį, veiksmą.
- Ir šnekamajai, ir rašytinei kalbai galioja tas pats - svarbu skaityti SU vaiku, o ne vaikui. Tai reiškia, kad veiklą pritaikome prie mažylio poreikių ir susidomėjimo. Galbūt daug kartų „skaitysite“ vieną ir tą patį puslapį, tačiau tą darykite tiek ilgai, kiek mažylis rodo susidomėjimą ir prašo. Nebandykite primygtinai perskaityti knygelės „teisingai“ - visus puslapius iš eilės. Galbūt šiandien jį domina tik traukinukas trečiajame puslapyje. Skaitykite tik tada, kai jis ramus, budrus ir rodo norą. Skaitydama pasisodinkite mažylį ant kelių - taip jis galės lengviau sieti garsą ir vaizdą. Kalbėkitės su mažyliu apie tai, kas buvo perskaityta. Prašykite paveikslėlyje parodyti tą daiktą, kurį ką tik įvardijote.
- Leiskite mažyliui pajusti kalbos ritmą ir jos melodingumą. Deklamuokite skambius eilėraštukus (pvz., V. Palčinskaitės „Visi ką nors turi“), dainuokite lopšines (pvz., „Pele pele, nešk miegelį“), skaitykite trumputes pasakas (pvz., P. Mašioto „Katinėlį pilkutį“).
- Mažyliui patiks daug kartų kartojami tie patys kūrinėliai, taip jis juos lengvai įsimena.
10-11 mėnesiai
- Kūdikis ima tarti pastebimai mažiau garsų. Prasideda tylos laikotarpis.
- Stenkitės atpažinti ir pavadinti mažylio jausmus, jo ketinimus. Komentuokite jo veiksmus: „Domas laiko knygelę. Kaip atsargiai ją varto! Ar šis paveikslėlis su geltona mašina tau patinka labiausiai?“ Iš mažylio kūno kalbos ir jo mimikos lengvai suprasite, ar „pataikėte“ įvardyti, kas šiuo metu jam rūpi. Jei jis bus nepatenkintas jūsų atsakymu ir toliau rodys tą patį paveikslėlį, ieškokite kitos kūdikio minties: „Oho, koks didelis geltonas ekskavatorius!
Nuo 1 metų
- Tikruoju kalbėjimu vadinama būsena, kai mažylis savarankiškai ir nuolatos taria apie 10 žodžių, kurie kitiems yra suprantami. Dažniausiai tai nutinka sulaukus metų ir kelių mėnesių.
- Išgirdusi vaiko tariamus garsus, kurie panašūs į tikrą žodį, pasidžiaukite, raiškiai pakartokite keletą kartų, parodykite tuo žodžiu vadinamą daiktą, veiksmą ar jį žymintį paveikslėlį. Kiekvieną kartą mažyliui tariant šį žodį, nepamirškite parodyti, kad jį supratote! Skatinkite, kad mažylis tai, ką išmoko, pakartotų kitam šeimos nariui.
- Svarbi smulkmena - kreipkitės į mažylį vardu, kai su juo žaidžiate, maloniai leidžiate laiką kartu, bet nesakykite vardo, kai ką nors draudžiate („Neimk“, „Negalima“ ir pan.).
- Iki maždaug pusantrų metų vaikas kalba vieno žodžio „sakiniais“ - tai būna daiktavardis arba veiksmažodis, nusakantis jo mintį. Aišku, tokius sakinius suprasti padeda tik konkrečios aplinkybės. Pvz., „Au“ reiškia „Va, bėga šuo“, „Paduok mano žaislinį šuniuką“ ar kitą mintį.
Kūdikio raidos etapai
Pirmaisiais gyvenimo metais, kūdikių raida skaičiuojama pagal mėnesius - kokį progresą vaikutis padarė, kas jam pavyko, o kas ne. Niekam ne paslaptis, kad kiekvienas, tiek mažas, tiek suaugęs, žmogus yra individualybė ir dviejų tokių vienodų nėra. Todėl skirtingi naujagimiai vystosi skirtingai. Tačiau jei viskas vyksta normaliai ir sklandžiai, galima pastebėti visiems tokio amžiaus vaikams būdingus raidos bruožus, vienas po kito įgyjamus naujus judėjimo, kalbos bei savirealizacijos įgūdžius.
Šiuolaikinės technologijos tėveliams leidžia susirasti tiek literatūroje, tiek internete kūdikio raidos kalendorius ar lenteles, kur vaiko raidos etapai suskirstyti mėnesiais ar net savaitėmis. PIRMIEJI VAIKO GYVENIMO METAI ypatingai svarbūs kalbos vystimuisi, taip pat fizinei raidai. Mažieji atlieka pirmuosius judesius, mokosi pirmuosius veiksmus.
12-15 mėnesių
12-15 mėnesių amžiaus vaikams pradeda patikti kalbos žaidimai, todėl galite jų klausinėti „Kur yra tavo ausytė?“, „Kur mama?“. Vaiko žodynas greitai plėsis, tačiau tarimas kis lėčiau. Šio amžiaus vaikai jau dabar gali geriau suprasti, kas jiems sakoma ir išreikšti, ko jie nori. Jie džiaugiasi, kai gali suprasti sudėtingesnius nurodymus, ir nesivaržo patys nurodinėti.
Žaidimai ir kalba
Šiame etape keičiasi vaiko žaidimas. Kol buvo kūdikis, žaisdamas vaikas daiktus kratydavo, daužydavo, mėtydavo, o dabar jis jau supranta daiktų paskirtį, jis pradeda statyti iš kaladėlių, kalbėti žaisliniu telefonu, stumdyti mašinėles. Tokio amžiaus vaikai jau pradeda žaisti įsivaizdavimo žaidimus - jūsų mažylis gali vaizduoti, kad geria iš tuščio puodelio, bananą naudoti kaip telefoną, kaladėlę - kaip mašiną. Šio amžiaus vaikai džiaugiasi žaisdami su kitais vaikais, tačiau jie dar nemoka žaisti bendrų žaidimų ar dalintis žaislais.
Vaikams patinka žaisti slėpynes, gaudynes, „kepti bandutes“, „joti į turgų“. Taip pat, jiems patinka mėgdžioti suaugusiuosius ir užsiimti buities darbais. Svarbu, kad jūs irgi dalyvautumėte vaiko žaidimuose, tokiu būdu jis galės mokytis iš jūsų laimėjimo ir pralaimėjimo, sąžiningumo, taisyklių laikymosi, konkuravimo ir bendradarbiavimo įgūdžių.
Kūdikio kalbos raidos etapai
| Amžius | Kalbos raidos ypatybės | Patarimai tėvams |
|---|---|---|
| 1-2 mėnesiai | Guguoja, reaguoja į garsus | Mėgdžiokite garsus, kalbinkite aukštu balsu |
| 2-4 mėnesiai | Taria balsius, mėgdžioja lūpų judesius | Kalbėkite trumpais sakiniais, dainuokite |
| 4-6 mėnesiai | Taria priebalsius, jungia skiemenis | Rodykite kūno dalis, žaiskite slėpynių |
| 6-7 mėnesiai | Skiria dviskiemenius žodžius, supranta vardus | Vartokite įvairius žodžius, įvardykite emocijas |
| 7-9 mėnesiai | Aktyviai čiauška, mėgdžioja garsus | Kalbėkite taisyklingai, reaguokite į klausimus |
| 10-11 mėnesiai | Tyla, mažiau garsų | Atpažinkite ir įvardinkite jausmus |
| Nuo 1 metų | Taria apie 10 žodžių, supranta aplinką | Skatinkite kartoti žodžius, žaiskite kalbos žaidimus |
žymės: #Kudiki
Panašus:
- Kūdikis sėdi: kada pradėti ir kaip padėti? Patarimai tėvams
- Nuo kelių metų nereikia vaikiškos kėdutės: taisyklės ir rekomendacijos
- Nuo Kelių Metų Galima Palikti Vaiką Vieną Namuose: Teisiniai Aspektai ir Patarimai Tėvams
- Įgimtos Širdies Ydos Naujagimiams: Sužinokite Priežastis, Ankstyvą Diagnostiką ir Efektyvų Gydymą
- Sužinokite, kada ir kaip saugiai duoti šuniui kiaušinį – nauda, rizika ir ekspertų patarimai!