Socialiniuose kanaluose netyla diskusijos tarp mamų, kurios lenktyniaudamos tarpusavyje giriasi savo kūdikių gebėjimu anksti (3,5-4 mėn.) sėdėti. Tai šokiruoja gydytojus kineziterapeutus. Reikia skirti dvi skirtingas sąvokas: sodinimą ir sėdėjimą.
Šio straipsnio tikslas - supažindinti tėvus apie atsisėdimo ir sėdėjimo įgūdžių lavinimą, žinoti, kada sunerimti, jei kūdikis nerodo pastangų sėdantis ir sėdėdamas. Būtina žinoti, kokius motorinius įgūdžius pirmiausiai kūdikis turi įgyti ir kokia seka turi vystytis.
Kada galima pradėti sodinti kūdikį?
Nuo pat pirmojo mėnesio rekomenduojama naujagimį mokyti atsisėsti, t.y. sodiname. Specialistas nuo pirmojo mėnesio vertindamas sėdėjimo funkciją, stebi, kaip vystosi sugebėjimas atsikelti iš padėties gulint ant nugaros. Galvos kontrolė, klubų lankstymasis ir kūno sukimas yra būtinos normalaus sėdėjimo prielaidos.
- Pirmąjį mėnesį: naujagimį reikėtų sodinti/kelti iš gulimos ant nugaros padėties suėmus savo rankomis už vaikučio pažastų, ir tuo pačiu prilaikant savo pirštais jo galvutę.
- Antrąjį mėnesį: pradedame sodinti tvirtai suėmę už vaikučio plaštakų. Aukštai kelti nereikia, vos 5-10 cm nuo pagrindo. Jei nedrąsu, kad kūdikio galva lošiasi atgal, tuomet sodiname kaip pirmąjį mėnesį.
Šitaip stiprinsime kūdikio kaklo, pečių juostos, pilvo, rankų raumenis, o tai padės sumažinti ar išvengti pilvo raumenų spazmų ir/ar pilvo dieglių, kurie dažnai pasireiškia šiuo amžiaus laikotarpiu. Užtenka keičiant sauskelnes parepetuoti kartą, o dienos bėgyje tų repeticijų bus su kaupu.
Sodinimas ir galvos kontrolė (1-2 mėn.)
Įpusėjus antrajam mėnesiui, sodinamas kūdikis jau turėtų laikyti galvą.
Kada kūdikis pradeda sėdėti savarankiškai?
Savarankiškai sėdėti kūdikiai pradeda 6-8 mėn. Pagal funkcinės diagnostikos raidos skalę, normalu, jei kūdikis būdamas:
- 8 mėn. savarankiškai pasėdi 5 sekundes,
- 9 mėn. - 1 min.,
- 10 mėn. - laisvas sėdėjimas.
Nuo šeštojo mėnesio mokiname kūdikį sėstis pasiremiant viena ranka į pagrindą, o į kitą duodame įsikibti, taip aktyvindami įstrižinius pilvo raumenis, kurie yra atsakingi už liemens stabilumą sėdint ir stovint.
Klaidų vengimas
Tėvai daro klaidą, kai norėdami paskatinti kūdikį anksčiau sėdėti, paramsto pagalvėmis arba atremia į sofos atlošą. Kol kūdikis geba gulėti ant pilvo ir nesėdi savarankiškai, formuojasi kaklinės stuburo dalies linkis. Kai pradeda sėdėti, kūdikio nugarytė būna C raidės formos ir lavėjant sėdėjimo pusiausvyrai bei ilgėjant sėdėjimo trukmei, formuojasi krūtininės stuburo dalies linkis.
Kai kūdikis pradeda savarankiškai stovėti prisilaikant prie baldo, tuomet formuojasi juosmeninės stuburo dalies linkis. Per anksti skatindami vaiką sėdėti, stabdome stuburo linkių formavimąsi, o tai gali atsiliepti vyresniame amžiuje laikysenos sutrikimais, nugaros skausmais ir kt.
Tėveliai, kurie džiaugiasi, kad jų mažyliai patys atsisėda gultuke arba traukdamiesi, įsikibę į tėvų pirštus, turėtų žinoti, kad tai nėra laikoma atsisėdimu.
Kada verta kreiptis į specialistą?
Nereikia nerimauti, jei vos suėjus 5,5-6 mėnesiams kūdikis nesėdi stabiliai ar negeba atsisėsti. Jei mažylis vystosi sklandžiai, šiam judesiui išlavinti mažylis turi nemažai laiko. Tuo tarpu 7-8 mėnesiais kūdikis mokosi pereiti į sėdimą padėtį, tačiau jo sėdėjimas dar gali būti nepakankamai stabilus. Visi šie atvejai yra normalūs raidos etapai ir neturėtų tėvams kelti nerimo.
Kaip padėti kūdikiui pasiruošti sėdėjimui?
Šio straipsnio tikslas - supažindinti tėvelius su kūdikio raida, kai prasideda 4 - 6 mėnesių laikotarpis. Tai ne tik laikas, kuomet mažylis pradeda aktyviai žaisti su žaisliukais, vartytis nuo nugaros ant pilvo, tačiau jau pradedame ruošti kūdikį sėdėjimui. Šio etapo pabaigoje 6 mėnesių kūdikis pajus pirmus savarankiško sėdėjimo momentus, todėl labai svarbu aptarti keletą dalykų, kurie padės saugiai to pasiekti.
Visų pirma reikės padėti kūdikiui susidraugauti su visomis kūno dalimis. Kitas svarbus momentas yra palaipsniui keičiamas sėdėjimo kampas. Nors kiekvieno kūdikio raida individuali, tačiau 3 - 4 mėnesių amžius yra tas metas kuomet jau turite pradėti taikyti pusiau sėdimą padėtį (450 kampu) žaidimo ir valgymo metu. Sėdėdamas tokioje padėtyje kūdikis ne tik stebės aplinką iš jam pagal amžių tinkamos padėties, pratinsis prie vertikalesnės padėties, bet kartu stiprės tam tikros raumenų grupės.
Pratimai ir žaidimai
Pasodinkite kūdikį 450 kampu, pakabinkite priekyje maždaug kūdikio pečių juostos aukštyje žaisliukų ir skatinkite žaisti tiesiant rankutes link jų. Sodinkitės kūdikį sau ant kelių ir leiskite jam siekti daiktų nuo stalo. Žaidimo padėčių įvairovė šiuo metu plečiasi.
Perkelkite kūdikį žaisiti ant grindų. Suraskite jam jaukų, šiltą „kampelį“ kambaryje, kuriame praleidžiate daugiausiai laiko. Kad susiformuotų teisingos žinios apie žmogaus judėjimą, mažylis turėtų mokytis migruoti ten, kur tai daro ir suaugusieji, t.y. ant grindų. Čia jis turės daugiau laiko apsižiūrėti aplinką, kurią tyrinės vartydamasis, o vėliau ir šliaužiodamas bei ropodamas.
Tęskite gulėjimo ant pilvuko akimirkas. Čia naudokite ne tik žaisliukus kurie yra nedideli, lengvai pasiekiami priekyje, bet ir didesnių gabaritų (pvz. 15cm skersmens lengvas kamuolys). Taip keldami vaiko akių lygį padėtyje ant pilvo, paskatinsite kūdikį pasikelti aukščiau ir remtis ištiestomis rankutėmis. Pradinis kūdikio sėdėjimas yra remiantis ištiestomis rankomis priekyje. Maždaug 5 - 6 mėnesių kūdikis gali pradėti to mokytis.
Kaip mokyti kūdikį remtis rankute?
Pradėkite mokyti kūdikį remtis rankute šone kuomet keliate jį nuo pagrindo (pvz pakeitę sauskelnes). Prilaikykite už vienos rankutės ir už liemens, o kita rankute leiskite pasiremti šone ir keltis pačiam. Išlaukite jo paties dalyvavimo sėdantis. Jei matysite, kad mažylis aktyviai atsistumia rankute šone nuo pagrindo ir reikia tik Jūsų prilaikymo, galite bandyti leisti jam pasėdėti savarankiškai. Sėdėjimo laikas pradžioje neturi būti ilgas. Galite šiek tiek prilaikyti jį ties apatine liemens dalimi.
Kojų atramos lavinimas
Kūdikio ruošimas savarankiškam stovėjimui vyksta nuo gimimo. Prilaikomas už pažastų ar aukščiau už liemens šiuo metu jis turėtų remtis abiem kojomis (pėdų padėtis gali kisti nuo atramos pirštų galais iki atramos pilna pėdute). Neskatinkite žingsniavimo.
Gultukai: privalumai ir trūkumai
Vis labiau populiarėjantys gultukai, kaip ir visi daiktai, turi privalumų ir trūkumų, apie kuriuos privalu žinoti tėvams dar iki gimstant mažyliui. Gultukai yra skirti naudoti nuo gimimo ir dažnai yra įtraukiami į privalomų ir praktiškų daiktų, kuriuos būtinai turi įsigyti kūdikio besilaukiantys tėveliai, sąrašą. Dažniausiai nurodomas pagrindinis kriterijus - gultuko suteikiama laisvė, t. y. tėveliai turės neįkainojamo laiko atsipūsti ar nuveikti reikalingus buities darbus be kūdikio ant rankų.
Vis dėlto, reikėtų neužmiršti ir atkreipti dėmesį, jog ši priemonė dažnai naudojama nesilaikant rekomendacijų. Ne kartą yra pasitaikę, kad kūdikis guldomas į gultuką per anksti, t. y. Tėvai kartais užmiršta ir pajautę gultuko teikiamą komfortą leidžia vaikui ten užmigti ar užsibūti per ilgai (nepertraukiamai gultuke mažylis gali būti ne ilgiau nei 15-30 min, o per dieną - ne ilgiau nei 2 val.). Jokiu būdu negalima mažylio migdyti gultuke. Reikia įsiminti, jog neteisingai naudojama priemonė gali sukelti nemažai žalos vaiko sveikatai.
Ypač liaupsinami bei plačiausiai parduodami yra „Babybjorn“ gultukai su spyruokliuojančia dalimi. Nuo pat gimimo ir nuolat vaiką laikant gultuke, ateityje gali kilti stuburo formavimosi problemų, laikysenos sutrikimų.
Gultukas nėra priešas, tačiau draugu jo vadinti taip pat neturėtume. Gultukas turi būti naudojamas tik kaip kelių valandų per dieną pagalbininkas mamoms - pietaujant, tvarkant namus, gaminant valgį ar maudantis duše.
Fizinis aktyvumas ir mankšta
Mankšta reikalinga kiekvienam vaikui, nesvarbu, ar vaikas turi sutrikimų ar neturi, nes judėdami vaikai sąveikauja su aplinka, mokosi įvairių judesių, tarp jų ir sėdėjimo, ir aktyvaus bandymo atsisėsti.
Tiesa, anksčiau atsisėsti nėra tikslinga, kur kas svarbiau stebėti kūdikio raidos etapų kaitą palaipsniui ir išmokti sėdėti bei atsisėti tuomet, kai kūdikis yra išmokęs atlikti iki tol labai svarbius judesius, kurie padeda paruošti stuburą ir atitinkamas raumenų grupes.
Reikėtų nepamiršti, kad bet kokia pagalba kūdikiui turi būti specialisto, o ne močiučių rekomenduota.
Fizinis aktyvumas yra vienas iš pagrindinių kriterijų sveikai vaiko raidai pirmaisiais gyvenimo metais. Vaikas auga, mokosi valdyti savo kūną ir bendrauti. Judėdamas jis susipažįsta su pasauliu, o jo nervų sistema aktyviai vystosi įgaunant naujų žinių.
Kada kūdikis yra pasirengęs sėdėti savarankiškai?
Kūdikio pasirengimą sėdėti savarankiškai lemia ne tik tam tikras amžius. Štai keletas ženklų, kurie padės suprasti, kad jūsų kūdikis yra pasirengęs naujiems įgūdžiams:
- Vaikas aktyviai apsiverčia.
- Išlaiko pusiausvyrą.
- Gerai remiasi rankomis bei užtikrintai laiko galvą, kontroliuoja jos judesius.
- Greitai reaguoja į garsą sukdamas galvą.
- Geba perkelti daiktus iš vienos rankos į kitą.
- Pats gali laikyti buteliuką.
- Pats bando atsisėsti, o atsisėdęs nekrenta į priekį ar atgal - vadinasi kaklo ir krūtinės bei stuburo sritys yra pakankamai išvystytos ir padeda išlaikyti vertikalią padėtį.
Kai vaikas tik pradeda sėdėti pats, neskubėkite jo apkamšyti pagalvėmis ir pan., apdrausdami nuo kritimo. Atramos trūkumas kaip tik skatina vaiką išmokti sėdėti greičiau: vaikas išmoksta išlaikyti pusiausvyrą, stiprėja jo raumenys.
žymės: #Kudiki
Panašus:
- Kūdikis sėdi: kada pradėti ir kaip padėti? Patarimai tėvams
- Nuo kelių metų nereikia vaikiškos kėdutės: taisyklės ir rekomendacijos
- Nuo Kelių Metų Galima Palikti Vaiką Vieną Namuose: Teisiniai Aspektai ir Patarimai Tėvams
- Neįtikėtinas marškinėlių gamybos procesas: nuo medvilnės lauko iki tavo spintos!
- Antakalnio ligoninės Vaikų intensyvios terapijos skyrius – Gyvybės saugotojai mažiesiems herojams