Šio straipsnio tikslas - supažindinti tėvelius su kūdikio raida, kai prasideda 4-6 mėnesių laikotarpis. Tai ne tik laikas, kuomet mažylis pradeda aktyviai žaisti su žaisliukais, vartytis nuo nugaros ant pilvo, tačiau jau pradedame ruošti kūdikį sėdėjimui. Šio etapo pabaigoje 6 mėnesių kūdikis pajus pirmus savarankiško sėdėjimo momentus, todėl labai svarbu aptarti keletą dalykų, kurie padės saugiai to pasiekti.
Kada pradėti mankštinti kūdikį?
Mankštą galima taikyti ir anksčiau, nei 3 mėnesių kūdikiui. Poreikis judėti yra įgimtas ir būtinas kiekvienam žmogui. Judėjimas - fiziologinis organizmo augimo, vystymosi ir formavimosi stimuliatorius.
Visų pirma reikės padėti kūdikiui susidraugauti su visomis kūno dalimis. Nors kiekvieno kūdikio raida individuali, tačiau 3-4 mėnesių amžius yra tas metas, kuomet jau turite pradėti taikyti pusiau sėdimą padėtį (450 kampu) žaidimo ir valgymo metu. Sėdėdamas tokioje padėtyje kūdikis ne tik stebės aplinką iš jam pagal amžių tinkamos padėties, pratinsis prie vertikalesnės padėties, bet kartu stiprės tam tikros raumenų grupės.
Kaip paruošti kūdikį sėdėjimui?
- Pusiau sėdimas kampas: Nors kiekvieno kūdikio raida individuali, tačiau 3 - 4 mėnesių amžius yra tas metas kuomet jau turite pradėti taikyti pusiau sėdimą padėtį (450 kampu) žaidimo ir valgymo metu.
- Žaidimai: Pasodinkite kūdikį 450 kampu, pakabinkite priekyje maždaug kūdikio pečių juostos aukštyje žaisliukų ir skatinkite žaisti tiesiant rankutes link jų. Sodinkitės kūdikį sau ant kelių ir leiskite jam siekti daiktų nuo stalo.
- Žaidimo padėčių įvairovė: Perkelkite kūdikį žaisiti ant grindų. Suraskite jam jaukų, šiltą „kampelį“ kambaryje, kuriame praleidžiate daugiausiai laiko.
- Gulėjimas ant pilvuko: Tęskite gulėjimo ant pilvuko akimirkas. Čia naudokite ne tik žaisliukus kurie yra nedideli, lengvai pasiekiami priekyje, bet ir didesnių gabaritų (pvz. 15cm skersmens lengvas kamuolys).
Pratimai ruošiant kūdikį sėdėjimui (5-6 mėnesiai)
Pradinis kūdikio sėdėjimas yra remiantis ištiestomis rankomis priekyje. Maždaug 5-6 mėnesių kūdikis gali pradėti to mokytis.
- Pasirėmimas rankute šone: Pradėkite mokyti kūdikį remtis rankute šone kuomet keliate jį nuo pagrindo (pvz pakeitę sauskelnes). Prilaikykite už vienos rankutės ir už liemens, o kita rankute leiskite pasiremti šone ir keltis pačiam.
- Sėdėjimo laikas: Sėdėjimo laikas pradžioje neturi būti ilgas. Galite šiek tiek prilaikyti jį ties apatine liemens dalimi.
- Kojų atramos lavinimas: Kūdikio ruošimas savarankiškam stovėjimui vyksta nuo gimimo. Prilaikomas už pažastų ar aukščiau už liemens šiuo metu jis turėtų remtis abiem kojomis (pėdų padėtis gali kisti nuo atramos pirštų galais iki atramos pilna pėdute). Neskatinkite žingsniavimo.
Kineziterapija kūdikiams
Kineziterapija (gr. κίνηση - judesys, θεραπεία - gydymas) - gydymas judesiu - yra viena iš pagrindinių sveikatos grąžinimo priemonių. Gydymas judesiu taikomas, kai padidėjęs ar sumažėjęs raumenų tonusas, vaikas serga cerebriniu paralyžiumi, Dauno sindromu, netaisyklingai susiformavusi kūdikio ar vaiko kūno padėtis, yra motorikos sutrikimų ir pan.
Pagrindinis vaikų kineziterapijos konsultacijų tikslas - nustatyti kūdikio ar vaiko bendrosios motorikos raidą, įvertinti, ar ji atitinka vaiko amžių, ar vaiko kaulų-raumenų sistemos būklė gera, bei parinkti tinkamą gydymą ir gydymui reikalingas kineziterapines priemones. Kineziterapeutas pirmiausia pasikalba su tėveliais, išsiaiškina, ką vaikas gali ir ko ne. O po to bendrauja su pačiu vaiku. Stebėdamas, liesdamas, atlikdamas pasyvius judesius specialistas įvertina vaiko raidą, kaip ji atitinka vaiko amžių.
Atsižvelgiant į kūdikio ar vaiko būklę, skiriami aktyvūs ir pasyvūs kineziterapijos metodai. Taikant aktyviąją kineziterapiją, naudojami aktyvūs valingi paties vaiko judesiai, gimnastikos pratimai, taikomojo ir sportinio pobūdžio pratimai, žaidimai. Pasyviosios kineziterapijos metu nevalingus kūdikio ar vaiko judesius atlieka kineziterapeutas, valingas paciento dalyvavimas nereikalingas.
Bet svarbiausia, kad mama suprastų ir gebėtų taisyklingai atlikti būtinus pratimus, kad nepanaudotų per daug jėgos, nedarytų nereikalingų vaikui fizinių pratimų.
Motorinių įgūdžių formavimasis
Kūdikiui augant formuojasi ir motoriniai įgūdžiai, susiję su laikysenos kontrolės vystymusi. Tai kūdikio ropojimas, sėdėjimas, šliaužiojimas, stovėjimas remiantis, tvirtas stovėjimas ir vaikščiojimas. Vaikai, kurie auga daug išorinių stimulų teikiančioje aplinkoje, judesių išmoksta greičiau, ir tie judesiai būna taisyklingesni, tikslesni.
Motorinės programos susiformuoja mokantis naujų veiksmų ir daug kartų kartojant tuos pačius judesius. Kūdikiai neturi motorinių programų - jų motorinę veiklą valdo žemesnieji lygiai ir tai pasireiškia refleksais.
Taikant kineziterapiją kūdikiams, dažniausiai atliekami pasyvūs veiksmai, kuomet kūdikio judesius kontroliuoja kineziterapeuto rankos. Tokios terapijos metu siekiama, kad neatsirastų patologinių refleksų (netaisyklingų judesių), todėl dominuoja fiziologiniai refleksai ir judesiai, atitinkantys kūdikio amžių ir išsivystymo lygį.
Tačiau taisyklingi aktyvūs paties kūdikio judesiai būtini jo vystymuisi ir augimui. Pagrindiniai kūdikių mankštos pratimai yra: galūnių „lankstymas“ per visus sąnarius, mokymasis vartytis, sėdėti, ropoti, šliaužti, atsistoti, stovėti ir eiti.
Kaip tinkamai mankštinti kūdikį?
Tėvai, nežinodami, kaip reikia mankštinti, kokius judesius ir kokia jėga atlikti, tikrai gali padaryti daugiau žalos nei nemankštindami išvis. Pagrindinė jų klaida buvo ta, kad naudoja per daug ar per mažai jėgos, pasirenka netinkamą judesio amplitudę. Mano nuomone, dinaminė kūdikių mankšta yra per agresyvi, nes kūdikis labai trapus.
Suteikti kūno laisvės pojūtį kūdikiui galima ir atliekant mankšteles, išrengiant jį, suteikiant daugiau galimybių judėti vaikui pačiam nevaržomai. Aktyviai ir taisyklingai mankštinant kūdikį sukrėsto kūdikio sindromas negresia. Visi atliekami judesiai turi būti parenkami pagal vaiko amžių, jo fizinę būklę ir gebėjimus. Negalima vaikų purtyti, stipriai tampyti už rankyčių ar kojyčių, naudoti per daug jėgos, žaidžiant su naujagimiu.
Ar mankštinamam kūdikiui skauda?
Kineziterapijos procedūros kūdikiui ir vaikui visiškai neskausmingos, tik pirmieji kartai gali būti nemalonūs dėl naujos aplinkos, svetimo žmogaus - kineziterapeuto. Bet vėliau mažieji pripranta ir džiaugiasi vykstančia veikla. Visos procedūros metu tėvai turėtų būti kartu, kad kūdikis ar vaikas jaustųsi drąsiau ir saugiau, matydamas artimą žmogų.
Tyrimais įrodyta, kad kūdikiai ir vaikai, kuriems taikoma kasdienė mankšta, greičiau auga, būna tvirtesni bei sveikesni. O sergant konkrečia liga, kasdienė mankšta padeda išvengti komplikacijų.
Priemonės, skatinančios judrumą namuose
Gymnic kamuolys plačiai naudojamas nuo kūdikystės, kuomet ant kamuolio supant kūdikį, lavinamos kūdikio pusiausvyros ir koordinacijos reakcijos, stiprinami silpni ir atpalaiduojami įsitempę nugaros raumenys. Todėl tai turėtų būti viena iš pirmųjų mankštai skirtų priemonių namuose. Vėliau, vaikui paaugus, ant Gymnic kamuolio jis galės šokinėti.
Kitos priemonės, tokios kaip švediška sienelė, lankai, kamuoliai, judėjimo įgūdžių lavinimo priemonės (pvz., čiužiniai, kubai, laipteliai) rekomenduojami vaikams nuo 1 ar 1,5 metų, kai jau pagrindiniai motorikos judesiai, pusiausvyros ir koordinacijos reakcijos, judant ir atliekant konkrečią veiklą, yra išsivystę.
Vaikštynės ir šokliukai
Dėl šių priemonių nėra vieningos nuomonės. Manau, kad dauguma kineziterapeutų į šį klausimą atsakytų, kad tokios priemonės labiau kenkia nei padeda. Nei vaikštynės, nei šokliukai kineziterapijoje nėra naudojami, nes jie skatina netaisyklingos kojų padėties, kojų deformacijų ir netaisyklingos laikysenos formavimąsi.
Kūdikio mankšta ir masažas
Kineziterapija, baseinas? Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikiams tenka labai daug ką išmokti. Kiekvieno kūdikio raida yra labai individuali, bet atitinka tam tikrus kriterijus.
Kūdikių mankšta svarbi, kad kūdikių motorinė raida vyktų pagal kūdikio amžių. Jau naujagimius rekomenduojama fiziškai lavinti. Rekomenduojama guldyti kūdikį ant pilvelio, kad stiprėtų nugaros bei kaklo raumenys, stiprėtų pilvo siena.
2 mėnesių kūdikį galima pradėti mankštinti aktyviau. Raumenų tonusas gali turėti įtakos tolimesnei kūdikio raidai. Masažo metu kūdikių raumenų tonusas normalizuojasi, gerinama kraujotaka, limfotaka, o taip pat ir peristaltika.
Profesionalų atliekamos kūdikių mankštos, masažai, plukdymai - labai naudinga kūdikiui, jo imunitetui, sveikatai bei raidai.
O naudingiausia individualiai pritaikyta taisyklinga mankšta.
Masažas kūdikiui
Jau seniai yra įrodyta, kokią didelę naudą kūdikiui teikia masažas. Lytėjimas, vienas iš penkių žmogaus jutimų, naujagimiams yra vienas iš labiausiai išsivysčiusių pojūčių. Švelnus rankų prisilietimas bei akių kontaktas labai svarbus vaiko augimui, vystymuisi bei padeda nusiraminti.
Geriausia kūdikį masažuoti po maudynių. Masažas stiprina tarpusavio ryšį, nuramina mažylį ir gali pasitarnauti kaip ritualas prieš miegą. Taip pat pataria elgtis ir kiti specialistai, taip pat psichologai, mat tokiu būdu galima sureguliuoti bent dalį dienotvarkės.
Jei masažuosite kitu metu, svarbiausia - vaikas turi būti ramus, neirzlus. Masažuodamos neskubėkite - glostykite švelniai vaiko kūnelį ir neužtrukite per ilgai. Pradėkite maždaug nuo 5-7 minučių, kaskart vis ilgindamos šį laiką. Vėliau kūdikio masažas turėtų trukti ne ilgiau kaip 30 min.
Pradėkite masažuoti nuo kojyčių: lengvai glostydamos nuo pėdos link šlaunies priekinėje kojos pusėje, grįžkite nugarine dalimi. Pagal laikrodžio rodyklę keletą kartų masažuokite pilvuką. Po to pereikite prie rankyčių, atlikite tokius judesius kaip ir kojoms.
Galite įtraukti keletą mankštos elementų, tokių kaip rankyčių kėlimas aukštyn ar į šonus, tačiau tai atlikite lėtai, fiksuodamos alkūnės sąnarį. Tokia pozicija yra saugesnė. Atsiminkite, kad labai mažam kūdikiui visiškai ištiesinti rankyčių dar gali nepasisekti. Paglostykite visą nugarytę. Masažuojant nugarą, svarbu neliesti pačio stuburo.
Kūdikio mankštos nauda
Yra pastebėta, kad mankštinami kūdikiai auga sveikesni ir stipresni. Tinkamai atliekama mankšta stiprina raumenis, lavina pusiausvyrą ir koordinaciją, stiprina širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemas.
Mankštai paruoškite patogius drabužėlius, kurie nevaržytų judesių, taip pat, kad mažylis nesukaistų ar priešingai - nesušaltų.
Vis dažniau išgirstu patarimus ant kamuolio dėtis dekutį. Mano nuomone, tai tik trukdo, nes sportuojant audinys susivelia, o didesnis mažylis iškart jį griebia į kumštukus ir burnytę.
Prieš mankštą patariama apšilti.
Kūdikio raida ir mankšta pagal amžių
- 0-1,5 mėnesiai: Pirmieji švelnūs prisilietimai turi skatinti galvos sukimą į abi puses, rankų ir kojų pirštų atidarymą. Galima atlikti švelnų pilvuko masažą. Masažuokite pėdutes ir plaštakas, lankstykite pirštus, riešus, čiurnas.
- 1,5-4 mėnesiai: Šiuo amžiaus periodu pagrindinis tikslas, kad vaikas tvirtai laikytų galvytę, rankytės turi lengvai judėti jas keliant aukštyn ir į šonus, kojytės turi lengvai lenktis ir tiestis.
- 4-6 mėnesiai: Mažylis turi savarankiškai apsiversti.
- 6-8 mėnesiai: Rekomenduojama lavinti įstrižinius pilvo raumenis ir mokinti atsisėsti iš šoninės padėties. Paguldykite kūdikį ant nugaros, paimkite vieną ranką ir kelkite jį per šoną, skatindami remtis kūdikį kita ranka. Labai svarbu išlaikyti atramos taškus: peties, alkūnės, riešo sąnariai.
- Nuo 8 mėnesių: Labai individualu, kada vaikas pradės ropoti, stotis, vaikščioti. (Savarankiškai vaikščioti mažylis vėliausiai turėtų pradėti iki 18 mėnesių). Tad mankšta priklauso nuo kūdikio sugebėjimų tuo metu. Tokio amžiaus vaikai daug juda savarankiškai tyrinėdami pasaulį, todėl visas kūnas natūraliai stiprėja. Mankšta kūdikiui tampa nuobodi, sunku ilgai išbūti ant kamuolio.
Ką daryti, jei neramu dėl kūdikio raidos?
Esant padidėjusiam ar sumažėjusiam tonusui, kreivakaklystei ar kitoms problemoms, mankšta bei masažas keičiasi. Tad jei tėveliams neramu, kyla klausimų, pravartu pasitarti su gydytoju ar kineziterapeutu.
Specialistai rekomenduoja reguliarią kūdikių mankštą ir masažą. Kiekvienam, net ir sveikam ir stipriam mažyliui reikalingas švelnus mamos prisilietimas.
Pratimai naujagimiams
Jei naujagimio motorinė raida yra normali, kasdieninė mankšta kūdikiams namuose gali būti atliekama ir tėvų, prieš tai pasikonsultavus su kineziterapeutu.
- Pilvuko masažas: Reguliariai atliekant pilvo masažą mažiau kankina pilvo diegliai, taip pat gulėjimas ant pilvo gerina naujagimio peristaltiką, dujų pasišalinimą.
- Lėktuvėlis: Kūdikis paguldomas ant Jūsų rankos taip, kad galva būtų ant Jūsų delno, o liemuo ant dilbio, kojos tarp alkūnės. Kita ranka prilaikydami kūdikį pasūpuokite pirmyn ir atgal.
- Šoninių nugaros raumenų tempimas: Skatinkite kūdikio vertimąsi, paimkite ir perkelkite vieną koją kryžiuodami per kitą.
Vaikščiojimo įgūdžių lavinimas
Kūdikio vaikščiojimas yra ypatingai laukiamas tėvelių etapas. Jų akyse vaikščiojantis kūdikis pagaliau tampa mažu vaikučiu. Mažyliui vaikštant, pasaulis jam atsiveria nauju kampu.
Pradėti vaikščioti kūdikiai pradeda vidutiniškai nuo 12 mėnesių amžiaus. Šio įgūdžio įgijimo diapazonas yra gana platus, kadangi kūdikiai gali pradėti vaikščioti nuo 9 mėn., o norma pradėti vaikščioti laikoma net iki 18 mėnesių.
Vaikščiojimo užuomazgas galime matyti jau pirmąjį kūdikio mėnesį. Tiesa, pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikio judėjimas yra paremtas primityviais refleksais. Pirmąjį mėnesį galime stebėti automatinį žingsniavimo refleksą, kuris pasireiškia kūdikiui esant vertikalioje padėtyje.
Neretai tėveliai anksčiau laiko nori statyti savo kūdikius, tačiau svarbu žinoti, kad geriausia būtų išlaukti kol kūdikis pats pradės stotis. Iki septynių mėnesių statant kūdikį yra rizika, kad įsitemps klubo sąnario kapsulė ir raumenys supantys klubą (ir tikimybė, kad padidės raumenų tonusas).
Visų pirma, kūdikis turi sustiprinti liemens kontrolę sėdėdamas ir tik vėliau, išlavinus liemens raumenis, jis pradės stotis. Pirmieji bandymai atsistoti vyksta rankutėmis įsikibus į aukščiau esančius paviršius - lovytės virbus, sofą, kavos staliuką, laiptų pakopą, mamos kelį ar ranką - ir traukiantis rankutėmis visu kūnu į viršų.
Patarimai tėveliams
- Atsistojęs kūdikis turėtų laikyti kūno svorį ant pilnos pėdos ir, jeigu tai neįvyksta per pirmąjį stojimosi mėnesį, būtų gerai kreiptis į kineziterapeutą.
- Priešingai nei vaikštynė, stumdukas gali būti naudingas lavinant vaikščiojimo įgūdį. Kūdikis išmoksta laikyti kūną tiesiai, mokosi stumdyti stumduką ne tik pirmyn, bet ir atgal bei į šalis. Taip mažylis mokosi keisti kryptį vaikštant.
- Kūdikiui svarbu pasitikėti savimi ir aplinka, dėl to tėveliai turi padėti kūdikiui, jį padrąsinti, paskatinti nebijoti žengti ir nebijoti kristi mokantis vaikščioti. Kūdikis turi kristi saugiai, t.y., ant sėdynės.
- Mažylį vedžioti reikėtų apglėbus kūdikio riešus ir laikant rankas sulig kūdikio pečiais arba net žemiau. Taip kūdikis pats laikys savo svorį, pusiausvyrą ir žengs, laikydamas kūną tiesiau.
Pratimai kūdikiams, besiruošiantiems vaikščioti
- Pastatome kūdikį prie baldo (veidu į baldą), apglėbiame klubus ir švelniai siūbuojame pirmyn, atgal, į kairę, į dešinę.
- Pastatome kūdikį prie baldo (veidu į baldą), apglėbiame klubus, nukreipiame kūdikio dėmesį žemyn (su barškučiu ar kt.) ir švelniai traukiame atgal ir žemyn, kol kūdikio keliai susilenks ir jis pasieks tūpimo padėtį.
žymės: #Kudikiui #Kudiki #Kudikiu
Panašus:
- Kūdikio plaukai slenka: ką daryti ir kada sunerimti?
- Bambukinis rankšluostis kūdikiui: minkštas ir švelnus prisilietimas
- Kūdikio vonelės: kaip išsirinkti geriausią? Patarimai ir kainos
- Kada Susilauksiu Vaikų? Efektyviausi Būrimo Patarimai ir Metodai
- Kaip Išrinkti Tobulą Dviratį 11 Metų Vaikui – Ekspertų Patarimai ir Pirkimo Gidas