Kiekvienos šeimos, susilaukusios mažylio, laukia daug išbandymų, vienas jų - pirmieji kūdikio dantukai. Artėja 6 mėnesiai, o vaikas atrodo graužtų viską, kas papuola į mažas rankytes? Sveikiname, pirmieji kūdikio dantukai jau pakeliui! Dažnai tėvai ieško patarimų, kaip padėti mažyliui kuo lengviau išgyventi tą laikotarpį?
Kada dygsta pirmieji dantukai?
Kada kūdikiui išdygsta pirmieji dantukai, yra labai individualu. Nėra tikslios datos, kada turėtų išdygti pirmieji dantukai, nors vidutiniškai dažniausiai jie pradeda dygti maždaug 6 mėnesių kūdikiams. Vienam pirmas dantukas pasirodo penkių mėnesių, o kitam - tik sulaukus pirmojo gimtadienio. Pirmieji dantukai išdygsta iki pirmojo kūdikio gimtadienio, o visi pieniniai - kol mažylis sulaukia dvejų metukų. Būna, kad išdygsta ne vienas, o iš karto keli pieniniai dantys. Pasitaiko ir naujagimių su pradygusiais dantukais, tačiau tai itin retas atvejis. Maždaug per dvejus ateinančius metus jūsų mažylio bedantė šypsena pasikeis į dviem mažučių baltų dantukų eilėmis šviečiančią burnytę. Dažniausiai dantukai pradeda dygti 4-7 mėnesį. Pirmieji pasirodo du apatiniai priekiniai dantukai, tačiau tiek amžius, tiek dantukų dygimo tvarka gali skirtis. Visi dantukai išdygsta maždaug per dvejus metus.
Dažniausiai pirmieji kūdikio dantukai vaikams išdygsta apie 5-7 gyvenimo mėnesį, tačiau gali atsitikti ir taip, kad vaikutis jų sulauks gerokai anksčiau (pvz. 3 mėn.) arba atvirkščiai - pirmi dantys (gal net keli iškart) išdygs sulig pirmuoju gimtadieniu, kaip tai atsitiko kitos „Kelionės su vaikais“ įkūrėjos Jolitos vyresnėlei Gretai. Todėl būkite atidūs ir kantrūs, jie tikrai pasirodys! Pirmus greičiausiai pamatysite prasikalusius du apatinius arba viršutinius, centrinius kandžius. Po jų prasikals šoniniai kandžiai. Tačiau kai kuriems kūdikiams pirmieji dantukai gali išdygti sulaukus 3 ar net 12 mėnesių. Neįmanoma nuspėti, kiek laiko truks kiekvieno dantuko dygimas. Galbūt jūs pastebėsite, kad vienas dantukas dygs net kelis mėnesius.
Dantų dygimo tvarka
Pieninių dantukų dygimo eiliškumas parodytas schemoje. Pirmosios pasirodo centrinės kandžių poros apačioje ir viršuje, vėliau šoniniai kandžiai, iltys ir krūminiai. Žinoma, tai nėra taisyklė be išimčių. Dantukai kiekvienam vaikui gali išdygti skirtingu metu. Tai priklauso ir nuo vaiko kaulų struktūros, ir nuo genetikos. Kartais dygimą stabdo persirgtos ligos ar paveldimumas.
Pateikiame bendrinės dantų dygimo gaires:
- 7-9 mėn. vaikai turi 4 centrinius dantis.
- 10-12 mėn. vaikai turi apie 8 dantis, išdygsta visi kandžiai apačioje ir viršuje.
- 12-16 mėn. vaikams išdygsta pirmieji krūminiai dantys.
- 16-20 mėn. vaikams išdygsta iltiniai dantys.
- 24-30 mėn. vaikams sudygsta paskutiniai krūminiai dantys pačiame gale.
Maždaug iki 3 metų vaiko burnoje išdygsta visi pieniniai dantys (viso 20).
Dantų dygimo požymiai
Prieš dygstant dantims paburksta, parausta dantenos, o jeigu per jas pavedžiosite pirštu, pajusite, kad atsirado kauburėlių. Jei yra tokių požymių, greičiausiai netrukus dantukas išdygs. Per kiek laiko prasikala ir išdygsta dantukas, irgi nėra vienos taisyklės visiems mažyliams. Paprastai dantukas gali dygti nuo dviejų savaičių iki poros mėnesių. Vieni kūdikiai dygstant dantims būna labai neramūs, nemiega naktimis, o kiti, atrodo, nieko nejaučia ir tėvai ryte maitindami jau randa išdygusį dantuką. Dažnai dygstant dantims vaikai būna irzlūs, visus daiktus kiša į burną, nes niežti dantenas, kandžiojasi, pasitaiko, kad pakyla ir temperatūra. Tačiau nereikėtų dėl bet kokio kūdikio negalavimo kaltinti dantų dygimo. Kartais tėvams tik atrodo, kad kūdikiui kalasi dantys, o iš tikrųjų jis serga skausmingu burnos uždegimu. Pasitaiko, kad kūdikiai serga stomatitu - burnos gleivinės uždegimu. Vieniems jis stipresnis, kitiems - mažiau. Šią ligą galima supainioti su dygstančiais dantukais.
Jei dantukai kalasi, tikėtina, kad jūsų laukia keletas nemigo naktų, didelis seilėtekis, maitinimo problemos, kūdikio dantenos bus patinusios ir raudonos, o pats kūdikis - gana irzlus. Be to, turbūt pastebėsite, kad jis labiau norės kramtyti tuos daiktus, kuriuos galės įsikišti į burną. Tačiau tai gali būti išbandymų laikas ir jums, ir jūsų mažyliui. Retam kūdikiui dantys dygsta be jokių papildomų varginančių pojūčių. Dažniausiai, deja, tai nėra malonus procesas. Todėl nenustebkite, kad kūdikis daug verkia ir, rodos, be aiškesnės priežasties būna irzlus kelias dienas ar net savaites iki pasirodant kiekvienam dantukui.
Jeigu jaučiamas dantenų diskomfortas, praplatėjęs dantų lankas, padidėja seilėtekis, suaktyvėja kandžiojimas, pastebimas ausų ir žandų trynimas, susilpnėja imunitetas, tai gali reikšti, kad dygsta dantys. Dantų dygimas vieniems vaikams nesukelia jokio diskomforto, o kitiems tampa ir ypač sunkiu gyvenimo laikotarpiu. Dantukų dygimas gali pasireikšti kartu su lengva temperatūra, lengva sloga, vidurių paleidimu, irzlumu, apetito stoka, nes dygstant dantims gali kiek nusilpti imunitetas, tad pasireiškus tokiems požymiams, geriausia būtų pasikonsultuoti su vaiką prižiūrinčiu gydytoju, kuris įvertins situaciją.
Dažnai dantukų dygimą sunku atskirti nuo augimo šuolio, kuris pasitaiko panašiu arba net ir tuo pačiu metu. Kokie simptomai išduoda, kad kūdikio pirmieji kūdikio daktukai jau pakeliui ir netrukus pasirodys? Skausmingiausias etapas, kai dantukas kalasi, gali trukti apie savaitę.
Kaip palengvinti dygimo diskomfortą?
Jei vaikas dėl dygstančių dantukų yra neramus, galite naudoti specialius šaldomojo poveikio kramtukus. Kūdikis kartu ir pakramto žiedą, ir sumažina dantenų skausmą. Taip pat verta išbandyti dantenų masažą, paspaudžiant dantenas (jeigu tik mažylis leidžia tą daryti). Šalto maisto gabalėliai irgi gali padėti sumažinti skausmą, tačiau šis būdas tinka, tik jei vaikas jau ragauja papildomo maisto ir neužsprings. Vaistinėse galima įsigyti nereceptinių priemonių, kurios malšina dygstančių dantukų skausmą.
Krūties ar buteliuko čiulpimas skausmą gali dar labiau paaštrinti, nes kraujas suteka į jautrią dantenų vietą, todėl dygstant dantukams jūsų kūdikis gali atsisakyti krūties ar buteliuko. Kad įsitikintumėte, ar dygsta dantukai, nusiplaukite rankas ir perbraukite pirštu per kūdikio dantenas, ieškodama prasikalusio dantuko.
Išbandykite priemones, kurios šalčio pagalba slopina skausmą bei uždegimo simptomus. Tai gali būti įvairūs kramtukai pripildomi šaltu vandeniu arba šaldymo kameroje kelias minutes vėsintas merliukas. Svarbu! Naudokite specialius gelius, kurie sumažina skausmą, - jų sudėtyje yra vietinių anestetikų, kurie sumažina karštį ir tinimą, mažina skausmą ir uždegiminę reakciją.
Šiais nelengvais laikotarpiais mums nepaprastai gelbėjo nešioklės, vaikjuostės ir gimnastiniai kamuoliai švelniam liūliavimui. Jei dantukai dygsta kelionės ar atostogų metu - puiku! Yra tikimybė, kad mažylis bus taip susidomėjęs aplinka, kad pamirš apie savo skauduliukus. Tad kuo daugiau judėkite, leiskite laiką lauke, bet ir skirkite laiko kokybiškam ir ramiam mažylio poilsiui.
Dantukai, kurie paprastai gali sukelti didesnį diskomforto jausmą jiems dygstant - iltinis ir krūminis dantis. Diskomfortą palengvinti gali vėsus maistas (jeigu vaikas jau primaitinamas), šaltas kramtukas, dažnesnis žindymas, nuskausminamieji geliai dantenoms ar poreikiui esant gydytojo paskirti nuskausminamieji vaistai.
Leiskite kūdikiui čiulpti švarų, vėsų guminį žiedą - kramtuką arba tiesiog drėgną rankšluostuko kraštą. Niekuomet neduokite tokių priemonių, kurios yra mažos ir jomis mažylis gali užspringti. Taip pat svarbus dantenų trynimas. Yra įvairių vaistų, kurie palengvina dantų dygimo skausmą. Jais reikia tepti pačias dantenas.
Burnos higiena dygstant dantukams
Yra pirkti specialių, ant piršto užmaunamų šepetėlių. Jais, suvilgytais vandeniu, dantukus reikia valyti kartą net ir tokiu atveju, jeigu tėra vienas ar du dantukai. Šį šepetėlį galima pakeisti paprasta medžiagos skiaute. Vaikiškas dantų šepetėlis būtinai turi būti minkštas. Valyti dantis reikia du kartus per dieną, labai svarbu, kad dantukai būtų kruopščiai išvalyti vakare prieš miegą. Gerai, kai vaikas labai nori būti savarankiškas, valosi dantis pats. Bet reikia suprasti, kad kone iki 7 metų (kai kurioje literatūroje nurodomas dar didesnis amžius - 8-9 metai) pats mažylis tinkamai neišsivalys dantukų. Todėl galima ieškoti sutarimo ir leisti pačiam valytis, paskui duoti juos išvalyti mamai ar tėčiui.
Tėvų pareiga yra prižiūrėti, kad kūdikio ir vaiko dantys būtų išvalyti. Tai toks pats niekuo nepakeičiamas ritualas, kaip nusiplauti rankas prieš valgant ar laiku eiti miegoti. Pieniniai dantys yra maži, bet labai svarbūs. Jų paskirtis - ruošti vietą nuolatiniams dantims. Visi reikiamoje vietoje išdygę ir sveiki dantys užtikrina taisyklingą sąkandį, leidžia patogiai kramtyti, aiškiai tarti garsus, o vėliau ir žodžius. Taigi, pakankamai daug priežasčių skirti šiai sričiai dėmesio, ar ne? Toliau aptarsime, kaip išugdyti teisingus burnos higienos įpročius kūdikiui nuo mažų dienų. Pradėti galite tiesiog dabar. Pačioje pradžioje šiai priežiūrai neprireiks nei dantų šepetėlio, nei dantų pastos. Ypač svarbu nuvalyti dantenas po maitinimo ir ruošiantis miegoti.
Vos tik pro dantenas prasikala pirmojo dantuko viršūnėlė, padovanokite savo mažyliui dantų šepetėlį. Suprantama, jis šios dovanos dar neįvertins, bet nauda bus akivaizdi. Pirmais kartais valykite dantuką tik vandeniu sudrėkintu šepetėliu. Kai tik dantukas išdygs visas, pradėkite naudoti dantų pastą - ne daugiau kaip ryžio grūdo dydžio rutuliuką. Mažyliui sulaukus trejų metukų, dantų pastos kiekį padidinkite iki žirnio dydžio gumulėlio. Rinkitės saugios sudėties, mažyliui malonaus skonio dantų pastą. Vaikams iki trejų metų odontologai pataria naudoti dantų pastą, kurioje yra 500 ppm fluoro, stiprinančio dantų emalį. Jei vaiko dantukai jau pažeisti, fluoro kiekis gali siekti 1000 ppm. Švelniai trinkite visus išdygusius pieninius dantukus judesiais pirmyn ir atgal, nuvalydama visą jų paviršių.
Jei mažylis neturi kantrybės, kruopščiai valydama jam dantukus dainuokite daineles arba kartu valykite dantukus mylimam žaisliukui. Mama ar kitas suaugęs asmuo turėtų mažyliui valyti dantis tol, kol šis išmoksta pats išlaikyti rankose dantų šepetėlį. Nuo to laiko dantų valymo procese dalyvaukite tik kaip stebėtoja, kol mažylis išmoks išsiskalauti burną bei išspjauti pats. Tai dažniausiai nutinka maždaug apie šeštuosius metus. Visada stebėkite, ar nėra dantukų pažeidimo žymės - tai gali būti rudos ar baltos dėmelės, taškeliai, įdubimai ant danties paviršiaus. Dantų šepetėlį mažyliui keiskite kas 3-4 mėnesius arba dažniau, jei matote, kad jis pažeistas.
Net jei visi išdygę dantukai gražūs ir sveiki, pas odontologą rekomenduojame apsilankyti išdygus pirmajam dantukui, bet ne vėliau, nei vaikui sueis vieni. Pirmasis susitikimas visuomet būna žaidybinės formos, o tėvai su odontologu gali aptarti žindymo, maitinimo ir dantų priežiūros klausimus. Kreipkitės į specializuotą vaikų dantų gydytoją, pasiteiraukite kitų mamų rekomendacijų, kuris iš specialistų moka šiltai bendrauti su vaikais, yra kantrus ir supratingas. Tikėtina, kad tokia apžiūra mažyliui suformuos teigiamas asociacijas ir kitą kartą dantų gydytojo kabineto duris praversite be problemų.
Šiam tikslui rekomenduojama įsigyti specialų antpirštį su šereliais, skirtą kūdikių dantims valyti. Jis puikiai tiks ne tik pirmiesiems dantukams valyti, bet ir dantenoms masažuoti bei dantų dygimo metu atsirandantiems nemaloniems pojūčiams mažinti. Valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 500 ppm fluoridų tik tėvų priežiūroje. Dantų pasta tik suvilgyti dantų šepetėlio šerelių galiukus. 3 - 6 metų vaikams rekomenduojama valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio - žirnio dydžio. Vyresniems nei 6 metų vaikams rekomenduojama valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm - 1450 ppm fluoridų. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio - 1-2 cm. Daug mokslinių tyrimų įrodė, kad fluoridų vartojimas mažina ėduonies riziką. Fluoridai stiprina dantų emalį, slopina rūgščių formavimąsi apnašose.
Dantų šepetėlį odontologai pataria pradėti naudoti išdygus pirmiesiems pieniniams krūminiams dantims (maždaug apie 1-1,5 metų). Dantų šepetėlis turėtų būti vaikiškas: minkštas, maža suapvalinta galvute. Vyresni vaikai jau gali naudotis ir elektriniu dantų šepetuku. Jei nepavyksta kokybiškai išsivalyti su paprastu šepetėliu, elektrinis tikrai pagelbės, tačiau reikia nepamiršti, jog paprastas danties šepetėlis lavina rankų riešo judesius. Vaikišką dantų pastą galima pradėti naudoti sulaukus dvejų. Pasitarkite su odontologu, kokią pastą vaikas turėtų naudoti - su fluoru ar be jo.
Nuo 10-12 m. Dantų būklei didelę įtaką turi ne tik jų priežiūra, bet ir mityba. Dažnas daug angliavandenių turinčio maisto vartojimas skatina ėduonies vystymąsi. Pasirūpinkite, kad pieninių ir nuolatinių dantų dygimas Jūsų vaikams būtų kuo sklandesnis.
Mitybos įtaka dantų dygimui ir priežiūrai
Kūdikį kietu maistu pradėkite primaitinti nuo 6 mėn. amžiaus. Atminkite, kad mažylis iš prigimties tikrai neteikia pirmenybės saldumynams ir saldiems gėrimams. Šių produktų vaikas paragauja tik jūsų dėka. Sulaukusiam metų savo mažyliui drąsiai duokite ragauti visų sveikų patiekalų nuo šeimos stalo. Vaikai išmoksta valgyti stebėdami savo tėvus ir kitus šeimos narius. Taigi, tik nuo jūsų ir kitų suaugusiųjų priklauso, kokius patiekalus ant šeimos stalo matys augantis kūdikis. Kūdikio primaitinimo etapas neretai tampa gera paskata visai šeimai pradėti maitintis sveikiau. Taigi, skirkite laiko ir pasidomėkite sveikais produktais bei kokius patiekalus iš jų galėtumėte pagaminti. Susiplanuoti meniu ir pasisemti gerų idėjų galite iš maisto gaminimo tinklaraščių. Žmonės, atradę sveikos mitybos teikiamą naudą ir įvaldę tokių patiekalų gaminimo įpročius, noriai tuo dalijasi su kitais!
Ką daryti, jei kūdikis geria iš buteliuko?
Jei jūsų mažylis geria iš buteliuko, į jį pilkite tik paprastą vandenį, mamos pieną arba pieno mišinį. Tos pačios taisyklės laikykitės ir kai kūdikis pradeda gerti iš puodelio su snapeliu. Tai įvyksta maždaug apie šeštąjį mėnesį. Pirmaisiais kartais būkite kantri - kūdikiui gėrimas iš puodelio yra naujas įgūdis, kurio jis mokosi po žingsnelį. Nuo 6 mėn. amžiaus, kai kūdikis pradeda ragauti kietą maistą, geriausias gėrimas yra vanduo ir tik vanduo. Dienos metu siūlykite jo kūdikiui kuo dažniau. Kūdikiams iki metų reikėtų duoti virintą ir atvėsintą vandenį. Neduokite mažyliui vaisių sulčių, taip pat cukrumi ar medumi pasaldintų bei gazuotų gėrimų. Jie nerekomenduotini kūdikiams iki 12 mėn. amžiaus. Net sultys, ant kurių pakuočių nurodyta, jog jos neturi pridėtinio cukraus, savyje turi natūralių cukrų, kurie lygiai taip pat gali sukelti dantų kariesą, dar vadinamą „buteliuko kariesu“.
Burnos bakterijos minta cukrumi ir išskiria rūgštį, kuri gadina pieninius dantukus. Nesusigundykite tokiais gėrimais kaip „kūdikių arbatėlės“ ar „sulčių gėrimai“. Jie visi taip pat turi cukraus! Jei jūsų mažylis prieš užmigdamas geria iš buteliuko ar puodelio su snapeliu, paimkite buteliuką iš karto, kai tik jis baigs gerti. Niekuomet nepalikite kūdikio užmigti apsižiojusio buteliuką ar puodelį, nes keli kūdikio burnytėje likę pieno lašai išskiria kenksmingas medžiagas ir ima vystytis dantų kariesas. Užmigimas su buteliuku burnoje horizontalioje padėtyje pavojingas ne tik dantukams - jis didina užspringimo riziką, taip pat gali sukelti ausies infekciją.
Kada kreiptis į odontologą?
Dažnai tėveliams iškyla klausimas - kada būtina apsilankyti pas odontologą? Tai galima padaryti vos tik išdygus pirmajam dantukui. Pirmieji mažylio dantukai itin svarbūs pieninio sąkandžio formavimui ir taisyklingam žandikaulio padėties palaikymui. Taip jie leidžia užtikrinti normalią kramtymo funkciją. Laiku iškritę pieniniai dantys padeda laiku išdygti nuolatiniams dantims ir formuotis taisyklingam sąkandžiui. Po kiekvienu pieniniu dantimi yra nuolatinio danties užuomazga. Todėl esant pažeidimui, būtinas jo gydymas.
Nepamirškite, jog pirmasis apsilankymas pas odontologą turėtų būti ne tada, kai vaikas ėmė verksmingai skųstis danties skausmu ar po nakties sutinusiu veiduku. Rekomenduojama pirmąkart dantų gydytoją aplankyti iki pirmojo gimtadienio. Gal šio vizito pyplys ir neatsimins, sėdės jums ant kelių, greičiausiai net nenorės žiotis, bet bus įvertinta jo dantų būklė, rekomenduota tolesnė priežiūra. Labai svarbu vaikutį pratinti prie vizitų pas odontologą. Vaikas pamažu žaidimo forma susipažins su jam neįprasta aplinka, gydytoju, veidrodėliu ar siurbtuku ir pamatys, kad aplinka draugiška ir smagi, procedūros nebaugios, o gal namo parsineš net prizą. Pasitaiko atvejų, kai vaikučiai priešinasi ir nesileidžia net apžiūrimi, nors dantų būklė tokia, kad gydytojas odontologas tiesiog privalo įsikišti. Tokiu atveju galimas gydymas, taikant bendrąją nejautrą.
Jei įtariate kokių nors problemų, apsilankyti reikėtų nelaukiant kito vizito. Dažnai tėveliai klausia, ar taisyti sugedusius pieninius dantukus?
Čiulptukas ir piršto čiulpimas
Dažnai tėvai klausia, ar gali čiulptukas ir piršto čiulpimas pakenkti vaiko sąkandžiui ateityje? Kaip tai vertina odontologai? Reikėtų stebėti, ar kūdikis neturi tokių įpročių: nuolatinis kvėpavimas pro burną, lūpų kramtymas, liežuvio kišimas tarp dantų ar piršto čiulpimas. Pastebėję netipinius reiškinius, pasikonsultuokite su pediatru. „Ir čiulptuko, ir piršto čiulpimo padariniai turi būti koreguojami pieninio sąkandžio formavimosi etapu, todėl jokio chirurginio įsikišimo nereikia.“, - paaiškina gydytoja odontologė Gabrielė Petrauskaitė. Jei vaikas nustos čiulpti pirštą ar čiulptuką iki 5-5,5 m., sąkandžio pokyčiai bus grįžtami ir dantys dygs tvarkingai. Dažnai šią problemą jau gimdymo namuose pastebi akušerės ir nukreipia pas specialistus. Ne visais atvejais problemą būtina spręsti chirurginiu būdu, kartais trumpas pasaitėlis žįsti netrukdo. Kitais atvejais, kai reikia chirurginio įsikišimo, atliekama vos kelių minučių trukmės chirurginė procedūra.
žymės:
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Nuo kada galima sodinti kūdikį: gydytojų rekomendacijos, patarimai tėvams
- Kada perveda vaiko priežiūros pinigus: 2024 metų grafikas
- Atskleista paslaptis: nuo ko iš tikrųjų priklauso, ar gims mergaitė ar berniukas?
- Katės nėštumo nutraukimas: metodai, rizika ir svarbūs aspektai