Iki 6 mėnesių kūdikiui pagrindinis maistas - motinos pienas arba pieno mišinys, kurį palaipsniui pradeda keisti tirštas maistas. Žinoma, kad mažyliui vertingiausias jo mamos pienas, tačiau kai dėl vienų ar kitų priežasčių, anksčiau ar vėliau jis baigiasi, mamos susimąsto, kuo jau tas mišinukas geresnis už karvės pieną.
Pienas turėtų būti jūsų vaiko valgiaraštyje kiekvieną dieną, tačiau nepamirškite duoti ir kitokio kalcio turinčio maisto. Pienas - kalcio, fosforo, baltymų šaltinis. Karvės piene yra lengvai pasisavinamo kalcio, kuris būtinas vaiko kaulų ir dantų augimui. Todėl išbraukti karvės pieną iš valgiaraščio nederėtų, būtina, kad vaikai jo gautų per parą pakankamai. Jei vaikas nemėgsta pieno, duokite jam kitų pieno produktų: kefyro, jogurto, varškės, patiekalų iš pieniškų produktų.
Iki dvejų metų vaikams rekomenduojama vartoti tik vaikų mitybai skirtus pieno produktus, nes įprastiniai pieno produktai turi daugiau baltymų, tai gali būti vaikų alergijos pieno baltymams priežastis. Vaikams geriausiai tinka 2,5-3,5 proc. riebumo pienas. Jei pastebima, kad vaikas alergiškas karvės pieno baltymams, gydytojai rekomenduoja tėvams parinkti mažyliui specialų mišinį, kuriame nėra karvės pieno baltymų.
Kefyrui ir jogurtui iš pieno produktų vaiko valgiaraštyje teikiama pirmenybė. 10-12 mėnesių kūdikiui galima jau duoti ir jogurto, ir kefyro. Be naudingųjų bakterijų, kefyro sudėtyje yra mineralų, aminorūgščių, kalcio, magnio, kalio, B grupės vitaminų. Kefyras stiprina imuninę sistemą ir labai tinka alergiškiems vaikams. Geriausiai rinktis 2,5 proc. riebumo kefyrą vaikams. Rekomenduojama per parą išgerti apie 100 ml kefyro.
Ypač tinka jogurtas su bifido-, laktobakterijomis. Kai renkate jogurtą mažyliui, įdėmiai perskaitykite etiketę, kad sudėtyje būtų kuo mažiau maisto priedų (skonio, aromato stipriklių, dažiklių ir t.t.). Geriausiai rinktis jogurtus, skirtus vaikams, kurie tinkamo riebumo, papildyti kalciu, vitaminais, gerosiomis bakterijomis. Svarbu atminti, kad vaikams, netgi netoleruojantiems laktozės, jogurtas puikiai gali būti įtrauktas į valgiaraštį. Labai svarbu atkreipti dėmesį į jogurto riebumą.
Vaikams galima rinktis riebesnius jogurtus (daugiau nei 1,5 proc.), nes jų virškinamoji sistema geriau pasisavina pieno riebalus nei kitus riebalus - riebią mėsą ir pan. Jogurtas tinkamas užkandis priešpiečiams arba pavakariams. Rekomenduojama suvalgyti apie 100 ml jogurto per dieną. Jei vieną dieną vaikui davėte jogurto, kitą dieną pasiūlykite varškės.
Kada duoti varškės kūdikiui?
Vaikams skirtos varškės galima duoti paragauti mažyliui nuo 10 mėnesių. Pirmą kartą mažylis gali suvalgyti iki 50 g varškės. Varškės baltymai labiau koncentruoti, todėl juos sunkiau virškina vaiko organizmas. Vaikams rekomenduojama rinktis 10-15 proc. riebumo varškę. Vėliau vaikams galima rinktis desertinę ir grūdėtą varškytę.
Grietinė - riebus pieno produktas, kuriuo rekomenduojama paskaninti jau metukų sulaukusio vaiko patiekalus. 200 g porcijai patiekalo turėtų tekti ne daugiau kaip 5 g grietinės. Metukų sulaukusiam vaikui galima duoti paragauti varškės sūrio ir kuo vėliau varškės sūrelių. Jie labai saldūs, todėl rekomenduojama gaminti varškės desertus su šviežiomis arba šaldytomis uogomis. Varškės sūrelius geriausiai rinktis be glaisto.
Sūrio piršteliai, riekelės, kubiukai - užkandis, turintis daug kalcio ir vitaminų, kuris puikiai tinka priešpiečiams ir pavakariams. Lydytas, tepamasis sūris tinka vyresniems vaikams, tačiau šiuos sūrius reikia rinktis atsargiai, t.y. Vaikui rekomenduojami natūralios grietinėlės ledai. Sviestas vaiko valgiaraštyje dažniausiai naudojamas kaip užteptas ant duonos, batono, taip pat kepimui, pyragams, troškiniui bei padažams gaminti.
Maža to, tyrimais įrodyta, kad pieno mišinys lieka labai vertinga vaikų maisto raciono dalis net iki trejų metų. Kūdikių mityboje baltymų stygius pasitaiko labai retai. Dažniausiai kūdikių sveikatą sutrikdo baltymų perteklius. Visų pirma jis pavojingas tuo, kad gali sukelti kūdikiui alergiją - tokią, kurios vėliau nepavyks taip lengvai atsikratyti.
Ištirta, kad jei 6-12 mėn. kūdikis girdomas ne motinos pienu ar mišinėliu, o karvės pienu, jis gauna 2-3 kartus daugiau baltymų, nei rekomenduojama. Kodėl tuomet vyresni vaikai geria karvės pieną ir jį gerai toleruoja? Kūdikių virškinimo sistemos fermentai dar nėra iki galo susiformavę, dažnai trūksta laktazės - fermento, skaidančio pieno cukrų (ypač tai aktualu neišnešiotiems mažyliams).
Ypač dažna kūdikių ir mažų vaikų problema - mažakraujystė. Kuo anksčiau pradedamas vartoti karvės pienas, tuo didesnė rizika prasidėti mažakraujystei. Be to, susidaro užburtas ratas - jei mažakraujystės ir nebuvo, ji gali atsirasti, nes didžiulis karvės piene esantis baltymų kiekis gali sukelti alergiją ir žarnyno gleivinės mikrokraujavimą. Dar vienas niuansas - karvės piene yra labai mažai vitamino C. Manoma, kad dėl to blogėja ir taip mažo karvės piene esančio geležies kiekio pasisavinimas.
Kefyras, rūgpienis, varškė ar jogurtas - visai kas kita nei pienas. Juos organizmas pasisavina lengviau ir net tris kartus greičiau negu saldų karvės pieną. Jogurte ir varškėje laktozė suskaidyta, o pieno baltymų kiekis mažesnis, todėl šie produktai lengviau virškinami. Net pieno baltymui alergiški mažyliai, suvalgę jogurto, varškės, paragavę kefyro ar rūgpienio, retai sulaukia alerginės reakcijos.
Nuo kitų rauginto pieno produktų jogurtas skiriasi tuo, kad turi mažai išrūgų ir labai daug gerųjų bakterijų. Be to, jogurtas net kelis kartus geriau nei pienas aprūpina organizmą kalciu - jo indelyje jogurto daugiau nei tame pačiame kiekyje pieno! Be to, jogurto bakterijos padeda geriau tą kalcį pasisavinti virškinamajame trakte. Per priešpiečius ar pavakarius mažyliui rekomenduojama suvalgyti apie 100 ml jogurto.
Dažniausiai jogurtas praturtinamas lactobacillus ir bifidobacterium - dirbtiniu būdu dauginamomis žmogaus žarnyno bakterijomis. Patekusios į žarnyną, jos atkuria sveiką bakterijų pusiausvyrą, kuri sutrinka susirgus ir vartojant vaistus, ypač antibiotikus. Naudingas tik natūralus jogurtas be cukraus. Jei jogurto galiojimo laikas ilgas, vadinasi, jogurtas pasterizuotas naudojant tokį konservavimo būdą, kuris sunaikina bakterijas. Tokiame jogurte naudingų gyvųjų bakterijų beveik nėra.
Ji - sotus ir sunkiau virškinamas produktas, todėl daug jos duoti kūdikiui nereikia, užteks 50 g. Tačiau joje daugiau nei piene yra kalcio, fosforo ir kitų mineralų, gerokai mažiau laktozės, vitaminai vykstant gamybos procesui išlieka, o folio rūgšties net padaugėja. Suaugusiesiems skirta varškė kūdikiams netinka, nes joje per daug baltymų, į sudėtį įeina konservantų. Ypač daug alergiją sukeliančių priedų - desertinėje varškėje.
Jis turi daugiau riebalų ir yra kaloringesnis už karvės pieną. Ožkos ir karvės piene baltymų kiekis panašus, tačiau ožkos pienas lengviau virškinamas, nes baltymų dalelės mažesnės, be to, šiek tiek kitokia ir pagrindinio pieno baltymo - kazeino sudėtis. Nepaisant to, teiginys, kad ožkos pienas nealergizuoja, nėra visiškai teisingas. Pastebėta, kad maždaug 40 proc. karvės pienui alergiškų vaikų lygiai taip pat alergiški ir ožkos pienui.
Kaimiškas pienas gerokai riebesnis nei pirktinis, todėl gali tikti ne visų mažylių jautriam skrandukui. O jei pienelį pirksime ne iš leidimą prekiauti turinčio (taigi ir higienos sąlygas atitinkančio) ūkininko, o iš nepatikrinto prekeivio, rizikuosime užsikrėsti įvairiomis per karvės ir ožkos pieną perduodamomis ligomis. Vien pažiūrėjus, kaimiško pieno švarumo įvertinti neįmanoma, todėl prieš vartojimą jį būtina pavirinti. Bet virintas pienas netenka daugelio vertingų savybių. Pavyzdžiui, parduotuvėje parduodamame pasterizuotame piene kur kas daugiau vitaminų nei virintame kaimiškame.
„Įvairus, reguliarus ir subalansuotas - toks mažylio maistas turėtų būti ne tik pirmais jo gyvenimo metais,“ - sako asmeninė dietologė, knygos „Mažylio receptai“ konsultantė, gydytoja Lina Viniarskaitė.
Riebaus karvės ar ožkos pieno vaikams duoti nerekomenduojama bent jau iki pirmojo gimtadienio, nes: tiek karvės, tiek ožkos pienas yra per sunkus jautriam mažylio skrandukui; karvės ar ožkos piene yra per didelis baltymų kiekis, o tai apsunkina virškinimą. Vaiką gali alergizuoti.
Skirtingai nuo karvės ir ožkos pieno, pavyzdžiui, natūralų jogurtą, kefyrą ir nedidelius kiekius varškės ar sūrio galima į vaiko racioną įvesti kiek anksčiau, apie 10 vaiko gyvenimo mėnesį. Fermentacijos proceso metu šiuose produktuose pieno baltymai yra suskaidomi į tokius, kokius gali įveikti net ir nebrandi kūdikio virškinimo sistema. Juose gausu ir taip mažyliui reikalingų gerųjų bakterijų.
Jei vaikas linkęs į nutukimą, galite duoti lieso pieno produktų, tačiau tik su gydytojo rekomendacija. Tačiau visai kas kita karvės (ar ožkos) pieną duoti paaugusiam mažyliui, pavyzdžiui, nuo dviejų metų ar daugiau. Ekologišką pieną galite pirkti ir parduotuvėje. Geriausia rinktis riebesnį pieną.
Žemiau išvardintos pieno rūšys puikiai tiks vaikams, kurie yra alergiški tradiciniam pienui:
- Javų: avižų pienas, ryžių pienas, kukurūzų pienas, speltos pienas;
- Ankštinių kultūrų: sojų pienas, žemės riešutų pienas;
- Riešutų: migdolų, kokosų, lazdyno, pistacijų, graikinių;
- Sėklų: sezamų, linų, kanapių, saulėgrąžų;
- Pseudo-javų: bolivinė balanda (kynva).
Ne, jie neturi jokių naudingų medžiagų, nes cukrus trukdo pasisavinti jas. „Parduotuviniai“ sūreliai priskiriami prie saldumynų, todėl rekomenduojama ragauti kuo rečiau.
Kas yra laktozės (pieno cukraus) netoleravimas? Augant kai kurie vyresni vaikai pradeda blogiau toleruoti pieno produktus, kai organizmas pradeda gaminti mažiau specialaus fermento: nuo pieno produktų ima pūsti pilvą, prasideda viduriavimas ir kt. Jei pastebite, kad vaikas pradėjo blogiau toleruoti pieno produktus, duokite jų nedideliais kiekiais, geriausia kartu su daržovėmis ar vaisiais.
Alergija pieno baltymui gali būti dviejų tipų: greitojo ir lėtojo. Greitojo tipo alergiją sukelia imunoglobulinas E (IgE). Lėtojo tipo alergiją sukelia ne imunoglogulinas E (IgE). Kartais ši alergija dar vadinama pieno baltymo netoleravimu, ir dažniau pasitaiko kūdikiams ir vaikams nei suaugusiems.
Jei vaikas alergiškas pienui ar jo produktams, būtina apsilankyti pas vaiką prižiūrintį gydytoją. Greičiausiai, gydytojas rekomenduos aukščiau išvardintas pieno alternatyvas. Taip pat atlikti tyrimai parodė, kad turintys netoleravimą pienui vaikai, gali drąsiai valgyti rauginto ir fermentuoto pieno produktus (jogurtą, kefyrą, fermentinius sūrius).
Apribojus pieno produktų vartojimą, reikės alternatyvių kalcio šaltinių. Ar žinote, kad pieno produktai yra puikus natūralių mineralinių medžiagų šaltinis, tačiau per anksti duodamas karvės pienas gali neigiamai įtakoti kūdikio savijautą. Nors pienas yra pagrindinis kalcio, fosforo, baltymų šaltinis, tačiau jame yra net tris kartus daugiau baltymų ir tris kartus daugiau natrio, kalcio, fosforo nei motinos piene.
Rauginti pieno produktai yra alternatyva šviežiam karvės pienui. 10-12 mėnesių kūdikiui galima jau duoti ir jogurto, ir kefyro. Tačiau geriausiai rinktis jogurtus, skirtus kūdikių mitybai. Pastarieji yra tinkamo riebumo, papildyti kalciu, vitaminais. Svarbu žinoti, kad vaikams, netgi netoleruojantiems laktozės, jogurtas gali būti įtrauktas į valgiaraštį. Labai svarbu atkreipti dėmesį į jogurto riebumą.
žymės: #Kudikiui #Kudiki #Kudikiu
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Nuo kada galima sodinti kūdikį: gydytojų rekomendacijos, patarimai tėvams
- Kada perveda vaiko priežiūros pinigus: 2024 metų grafikas
- Minkšti foteliukai vaikams – patogumas, saugumas ir stilingas dizainas kiekvienai vaikų kambario erdvei!
- Neįtikėtinos Mitybos Taisyklės Nėštumo Metu – Atraskite, Kas Iš Tikrųjų Svarbu!